ac1895d4-8ee3-4f29-bb58-e8f81ecda560 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44433-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. D. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas bei bausmės laikas atliktas pagal 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį. Kardomoji priemonė ? raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pilnai ir iÅ¡ E. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 263,96 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. E. D. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu tyčia D. G. taburete sudavė ne mažiau kaip septynis smÅ«gius į galvos sritį, tuo padarydamas D.

G. muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvio ? pakauÅ¡io srityse, kairės ausies kauÅ¡elyje, nosies kaulų lūžį su muÅ¡tine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinę kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, virÅ¡utinėje lÅ«poje su nubrozdinimu lÅ«pos gleivinėje, I-ojo deÅ¡inio danties vainiko dalinį nuskilimÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiame dilbyje, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokie E. D. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu E. D. praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę ir paskirti mažesnę, nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Apelianto manymu jam paskirta bausmė yra per didelė. Ä® laisvę nori bÅ«ti paleistas kuo greičiau, nes nori pabaigti mokslus (Å¡iuo metu baigęs tik 10 klasių), kuo greičiau atsiskaityti už paskirtas baudas su ligonių kasa bei antstoliais. Laisvėje dirbo, užsiiminėjo individualia veikla statybose. Papildomai pažymi, kad teismo paskirta bausmė yra pirma reali jam skirta laisvės atėmimo bausmė.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o nuteistojo E. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai paskyrė bausmę atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas paskirdamas bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ jau buvo teistas 2016 m., taip pat veikos padarymo metu buvo baustas už administracinį nusižengimÄ dėl to, kad bÅ«damas neblaivus vieÅ¡oje vietoje mušėsi su kitu asmeniu.

E. D. nedaro iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesistengia keistis, o paskirtos valstybės prievartos priemonės jam nedaro teigiamos įtakos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ ir jos dydį nustatant artimesnį sankcijos minimaliai ribai. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. E. D. neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jo atžvilgiu paskirta bausme, nurodo, kad ji per griežta. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik Å¡ioje apimtyje.

5. BK esančios bausmių skyrimo nuostatos reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo taisyklių. E. D. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, o Å¡io straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamas veikos motyvus ir tikslÄ , neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius, nuteistojo asmenybę, taip pat ir ankstesnius teistumus, jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

E. D. anksčiau teistas 9 kartus už įvairaus pobÅ«džio nusikalstamas veikas (už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ paskutinį kartÄ teistas 2016 metais), teistumas neiÅ¡nykęs, nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Praeityje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau buvo atidėtas 3 kartus (2 kartus pagal BK 75 straipsnį ir 1 kartÄ pagal BK 93 straipsnį), bet jis bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų nesilaikė, nes padarė naujas nusikalstamas veikas.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai parinko griežčiausiÄ sankcijoje nustatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

7. Nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas įvertino prieÅ¡ tai minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į E. D. asmenybę, kad jis daug kartų teistas, nedaro iÅ¡vadų dėl savo elgesio, nesistengia jo keisti, o paskirtos valstybės prievartos priemonės nedaro jam teigiamos įtakos (nemoka baudų, atlikus areÅ¡to bausmes ar atidėjus laisvės atėmimo bausmių vykdymÄ nuteistasis daro naujas nusikalstamas veikas). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja E. D. ir jo gyvenimo bÅ«dÄ , rodo jo netinkamÄ požiÅ«rį į moralės ir teisės normas bei jų laikymÄ si.

NežiÅ«rint to, už padarytas nusikalstamas veikas teismas skyrė bausmę, kurios dydis artimas minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. PaskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, E. D. galutinė bausmė buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimas. Subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis, nes galutinė paskirta bausmė yra vis tiek mažesnė, nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (1 metai 6 mėnesiai).

Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, o jos labiau mažinti nėra pagrindo. E. D. padaryto nusikaltimo patirtos pasekmės yra adekvačios teisinio pobūdžio priemonės padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei bei nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

8. Apelianto skunde nurodyti formalÅ«s argumentai negali sÄ lygoti Å¡velnesnės bausmės paskyrimo. Tai, jog E. D. laisvėje dirbo, turi nesumokėtų skolų ir nori baigti mokslus negali bÅ«ti pagrindas pakeisti teismo sprendimÄ ir suÅ¡velninti E. D. paskirtÄ bausmę. Nuteistojo įsipareigojimai darbovietei negali bÅ«ti priežastimi palengvinti bausmės sÄ lygas nuteistajam ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti neigiamų padarinių už savo neteisėtus veiksmus. E. D. priteistÄ Å¾alÄ privalės atlyginti bet kokiu atveju, todėl tai galės įgyvendinti ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Duomenų, jog veikos padarymo metu asmuo mokėsi byloje nėra, o turėdamas poreikį tęsti mokslus nuteistasis galės tai atlikti išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : E. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis