ac17c9e7-2967-4ba6-98f2-e22255dc8b7d · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60033-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.13. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, gynėjui advokatui Donatui Lengvinui, ekspertui Diomenui Vitkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimo bausme Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ž. Ž. paskirtos kardomosios priemonės –raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimÄ ir jis suimtas teismo salėje.

2. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjas Donatas Lengvinas pateikė praÅ¡ymÄ nuteistajam Ž. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pakeisti Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Gynėjo teigimu, apkaltinamuoju nuosprendžiu jo ginamajam pakeitus kardomÄ jÄ priemonę į suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apygardos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nenurodė absoliučiai jokių suėmimo skyrimo pagrindų ir motyvų, kuriems esant kilo bÅ«tinybė pakeisti iki tol Ž.

Ž. paskirtas ir taikytas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones; nenurodė faktinių aplinkybių ir motyvų, kuriais remiantis nebuvo skirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, byloje nebuvo ir nėra nė vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytų pagrindų suėmimui skirti. Gynėjo teigimu, bÅ«damas laisvėje nuteistasis bÅ«tų priimtas į darbÄ , jį saisto stiprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai, suėmimo vykdymo vietos administracija nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti praÅ¡ymÄ , prokuroras prašė nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

4. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo advokato Donato Lengvino prašymas atmetamas.

5. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. Ž. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2018 m. gruodžio 20 d. (t. 2, b. l. 1–2). 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimais jam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 33–35, 35–38). Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, o kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas pakeistos į suėmimÄ ir Ž. Ž. suimtas teismo salėje.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo pratęsimo klausimÄ , byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su paskirtos kardomosios priemonės skyrimo sÄ lygų ir pagrindų nustatymu. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, tačiau jame įvertinti įrodymai pagrindžia prielaidÄ , jog Ž. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

7. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi vienas iÅ¡ įstatyme įtvirtintų tikslų, kurių siekiama asmeniui skiriant kardomÄ jÄ priemonę, yra nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas. BPK 121 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama ir nuteistajam.

Pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Taigi, kardomosios priemonės klausimÄ iÅ¡sprendžiant nuosprendyje, kuris priimamas iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , vadovaujantis rungimosi principu ir užtikrinant gynybos teises, nereikalaujama visa apimtimi laikytis bendros suėmimo skyrimo tvarkos. BPK 139 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas suėmimÄ nuteistajam Ž. Ž., plačiau Å¡io sprendimo nemotyvavo, šį sprendimÄ nurodė tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis Ž. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už vieno labai sunkaus, nusikaltimo padarymÄ . Å i nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä .

Skundžiamu nuosprendžiu Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , jam paskirta griežta – Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmė. Jo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes anksčiau Ž. Ž. taip pat yra ne kartÄ teistas už smurtinius nusikaltimus (t. 1, b. l. 143–151). Jis taip pat ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 152–156), 2017 m. liepos 24 d. įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje Ž.

Ž. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus artimo giminaičio sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 146). IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad Ž. Ž. socialiniai ir darbiniai ryÅ¡iai nėra ypatingai stiprÅ«s. Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu pakeisdamas nuteistajam Ž. Ž. paskirtas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ â€“Ä¯ suėmimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

9. Nuteistojo gynėjo nurodytos aplinkybės apie tam tikrus teigiamus pastarojo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius bei tai, kad jis nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių sÄ lygų, nevengė teismo, Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia, taip pat nepatvirtina iÅ¡vados, jog vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis nuteistajam paskirtosios kardomosios priemonės taikymas tapo nebereikalingas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo metu keisti ar panaikinti nuteistajam Ž. Ž. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ nėra pagrindo.

Å velnesnės kardomosios priemonės Å¡iuo metu nebÅ«tų pakankamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimÄ procese. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 324 straipsniu, n u t a r ė: Nuteistojo Ž. Ž. gynėjo Donato Lengvino praÅ¡ymÄ atmesti. Nutartis neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Linas Žukauskas