ac1663c4-b3a0-4c3d-93e9-3606535e1296 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4554-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-05197-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. K., atsakovo atstovui A. B., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas T.

K. kreipėsi į teismÄ skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2015-07-22 iÅ¡ Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) gavo dokumentus, kuriuose raÅ¡oma, kad jo byla priimta nagrinėti EŽTT ir kad jo asmens duomenis nuspręsta laikyti anonimiÅ¡kais, neskelbtinais, apie tai įspėta Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2015-07-29 dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ buvo iÅ¡spausdintas žurnalistės A.

K. straipsnis „Iškrypėlio dejonės“, kuriame pateikti iškraipyti kai kurie faktai, įdėta pareiškėjo nuotrauka retušuotomis akimis, minimas miestas bei asmens duomenys, o informacija gauta iš Teisingumo ministerijos. Pareiškėjas teigia, kad po šio straipsnio pasirodymo pataisos namuose buvo sumuštas, dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala. 2015-08-08 dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas antras žurnalistės A. K. straipsnis „Pedofilui už grotų nesaldu“, kuriame vėl minimi pareiškėjo asmens duomenys bei įdėta ta pati nuotrauka.

PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad žurnalistė A. K. informacijÄ gavo tiesiogiai iÅ¡ Teisingumo ministerijos, kadangi tai paminėta ir straipsnyje. PareiÅ¡kėjas mano, kad Teisingumo ministerija (jos darbuotojai) nesilaikė EŽTT nurodymų ir pavieÅ¡ino gautÄ informacijÄ , tuo pareiÅ¡kėjui padarydami neturtinę žalÄ , o jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimai buvo tyčiniai. Teisingumo ministerija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl yra visos deliktinės prievolės sÄ lygos.

Dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , kuris pasireiÅ¡kė įvairiais psichologiniais iÅ¡gyvenimais – neviltimi, skriauda, liÅ«desiu, nepatogumais, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas. PareiÅ¡kėjas mano, kad teisės pažeidimo pripažinimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pažeistų teisių gynimo bÅ«du, o jo praÅ¡oma neturtinės žalos atlyginimo suma yra simbolinė, nes nevirÅ¡ija kaltiems asmenims (įstaigų vadovaujantiems pareigÅ«nams) už jo teisių pažeidimo laikotarpį sumokėto atlyginimo sumos.

Atsikirtime į Teisingumo ministerijos atsiliepimÄ (b. l. 37–38) pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jokiai žiniasklaidos priemonei skunde minimos informacijos nesuteikė, o jÄ Å¾inojo tik jis pats ir Teisingumo ministerija. Kiti Teisingumo ministerijos atsiliepime minimi straipsniai pasirodė žymiai vėliau po pirmojo straipsnio dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“.Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 27–30). Atsakovo atstovas teigia, kad Vyriausybės atstovo EŽTT ir EŽTT tinklapiuose yra pateikiama trumpa informacija apie asmenis, kurie kreipėsi į EŽTT, tačiau santraukos pateikiamos nuasmenintos – jose nėra informacijos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima nustatyti pareiÅ¡kėjų tapatybę.

EŽTT tinklapyje pateikiama dar daugiau ir detalesnės informacijos apie pareiÅ¡kėjÄ T. K. (pvz. skriaudžiami mažamečiai buvo pareiÅ¡kėjo sÅ«nÅ«s, apie pareiÅ¡kėjo sugyventinę V. K., apie patį ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir pan.). Valstybinės institucijos nepateikia informacijos apie pareiÅ¡kėjus daugiau, nei tokios informacijos pateikia EŽTT. Informacija apie pareiÅ¡kėjÄ galėjo pasklisti ir dėl paties pareiÅ¡kėjo neatsargių veiksmų. „Laisvo laikraščio“ internete skelbiamame straipsnyje „Lietuva bando nužudyti kalinį, kurio skundÄ dėl kankinimo nagrinėja EŽTT“ teigiama, kad asmuo, prisistatęs T.

K. (nurodoma pilnas vardas ir pavardė), žurnalistams pavieÅ¡ino informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ susitikimo metu 2013 m. liepos 16 d., kuri netrukus po susitikimo buvo paskelbta „Laisvame laikraÅ¡tyje“. Todėl darytina iÅ¡vada, kad informacija apie pareiÅ¡kėjÄ Å¾iniasklaidoje skelbiama jau nuo 2013 m. o ne nuo tariamo Teisingumo ministerijos pareiÅ¡kėjo tapatybės atskleidimo 2015 m. PareiÅ¡kėjas skunde konkrečiai nenurodo, kokie Teisingumo ministerijos veiksmai (neveikimas) yra neteisėti, dėl kurių pareiÅ¡kėjui atsirado menama žala, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti, kad žala jam atsirado bÅ«tent dėl Teisingumo ministerijos veiksmų ar neveikimo.

Siekiant pagristi atsiradusiÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas turi įrodyti valstybės neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų egzistuoja žalos padarymo faktas, neįrodė ir priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 2 d. buvo sumuÅ¡tas pataisos namuose, dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Kokiais veiksmais Teisingumo ministerija atliko jo asmens duomenų pavieÅ¡inimÄ nežino, tačiau yra įsitikinęs, kad straipsniai dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“ atsirado tik po to, kai Teisingumo ministerija perdavė informacijÄ Å¾urnalistams.Atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia samprotavimais, nėra pateikta įrodymų. Teisingumo ministerijos tinklalapyje yra teikiama tik nuasmeninta informacija. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, Teisingumo ministerijai (jos darbuotojams) nesilaikius EŽTT nurodymų ir perdavus visuomenės informavimo priemonei „Lietuvos rytas“ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į EŽTT.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nustatyta, kad EŽTT 2015-07-15 informavo pareiÅ¡kėjÄ apie antrosios kolegijos pirmininkės sprendimÄ praneÅ¡ti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apie pareiÅ¡kėjo pateiktÄ peticijÄ ir priimtÄ sprendimÄ suteikti pareiÅ¡kėjui anonimiÅ¡kumÄ (b. l. 42-45). 2015-07-29 interneto portale lrytas.lt buvo patalpintas straipsnis ,,Nuteistas pedofilas teismui skundžiasi dėl kankinimų“ (b. l. 6–7).

Straipsnyje be kita ko nurodyta, kad: ,,<...> 43 metų kaunietis T. K. toliau Å¡okdina teisėsaugininkus ir valstybę, kaltindamas juos kankinimais bei jo teisių į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimu. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Lietuvos Vyriausybei perdavė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme nuteisto T. K. peticijÄ <...>“. 2015-08-08 dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“ buvo iÅ¡spausdintas straipsnis ,,Pedofilui už grotų nesaldu“ (b. l. 8). Straipsnyje be kita ko nurodyta, kad: ,,<...Yla iÅ¡ maiÅ¡o iÅ¡lindo paskelbus, jog T.

K. kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismÄ (EŽTT) ir reikalauja kompensacijos iÅ¡ Lietuvos už tariamÄ jo kankinimÄ ir esÄ pažeistas jo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ <...>“. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Teisingumo ministerijos veiksmų, atskleidus informacijÄ Å¾urnalistei apie EŽTT perduotÄ Lietuvos Vyriausybei pareiÅ¡kėjo peticijÄ . Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11).

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5(1) straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos valstybei EŽTT atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas EŽTT. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 929 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2011 redakcija) 7.8 punktas numato, kad viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT funkcijų yra informuoti atitinkamas institucijas apie EŽTT priimtus sprendimus bylose prieÅ¡ LietuvÄ , taip pat apie Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduotas naujas bylas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimÄ vykdo Teisingumo ministerija, įgyvendinti jo teises ir pareigas padeda specialiai tam įsteigtas Teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyrius.EŽTT Teismo taisyklių 33 taisyklės 1 punktas numato, kad teismo dokumentai yra vieÅ¡i iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai pagal Å¡ios taisyklės 2 punktÄ kolegija iÅ¡imties tvarka savo iniciatyva arba Å¡alies ar bet kurio kito suinteresuoto asmens praÅ¡ymu nusprendžia kitaip. 33 taisyklės 2 punktas numato, kad vieÅ¡as priėjimas prie dokumentų gali bÅ«ti apribotas moralės, vieÅ¡osios tvarkos ar valstybės saugumo demokratinėje visuomenėje sumetimais, arba kai to reikalauja nepilnamečių ar bylos Å¡alių privataus gyvenimo interesai, arba – tokiu mastu, kokiu, kolegijos nuomone, tai bÅ«tina – esant ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių vieÅ¡umas pakenktų teisingumo interesams.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT interneto tinklalapyje 2015-07-22, iki pareiÅ¡kėjo nurodytų straipsnių publikavimo, buvo patalpintas praneÅ¡imas ,,Perduota peticija dėl tariamai patirto kankinimo bei teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ pažeidimo“.

Jame nurodyta, kad EŽTT perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei T. K. peticijÄ prieÅ¡ LietuvÄ (Nr. 14000/12), pateikta kita informacija apie faktines bylos aplinkybes. Informacija pateikta nuasmeninta, neatskleidžiant pareiÅ¡kėjo asmens tapatybės. Teisingumo ministerija dėl pareiÅ¡kėjo peticijos nepaskelbė daugiau informacijos, nei jos nurodo pats EŽTT savo interneto tinklapyje. Taigi Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT interneto tinklalapyje 2015-07-22 pateikusi nuasmenintÄ informacijÄ apie EŽTT perduotÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybei pareiÅ¡kėjo peticijÄ , EŽTT sprendimo suteikti pareiÅ¡kėjui anonimiÅ¡kumo nepažeidė.

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo asmens tapatybę (t. y., kad praneÅ¡ime nurodytas T. K. yra bÅ«tent pareiÅ¡kėjas) žurnalistei perdavė Teisingumo ministerijos darbuotojai, nepateikia, Å¡iÄ aplinkybę grindžia savo spėjimais, prielaidomis. PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, 2015-07-29 interneto portale lrytas.lt patalpintame straipsnyje ,,Nuteistas pedofilas teismui skundžiasi dėl kankinimų“ nėra įvardinta, kad žurnalistė informacijÄ apie T.

K. tapatybę (ir kitas straipsnyje nurodomas aplinkybes) gavo iÅ¡ Teisingumo ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT interneto tinklalapyje 2015-07-22 publikuotame praneÅ¡ime, be informacijos apie EŽTT paduotÄ T. K. peticijÄ , pateikta glausta informacija apie įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012-11-23 apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotus T. K. padarytus nusikaltimus. Akivaizdu, kad apie Å¡iuos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012-11-23 nuosprendžiu konstatuotus nusikaltimus buvo žinoma kai kuriems kitiems visuomenės nariams (nukentėjusiesiems, jų giminaičiams, kt.), kitoms valstybės institucijoms.

Taigi žurnalistė pagal Vyriausybės atstovo EŽTT interneto tinklalapyje paskelbtÄ informacijÄ turėjo galimybę gauti informacijÄ iÅ¡ kitų, nei Teisingumo ministerija, informacijos Å¡altinių apie tai, kas yra peticijÄ EŽTT pateikęs asmuo T. K. Be to, iÅ¡ aptariamo straipsnio turinio matyti, kad jame pakankamai detaliai apibÅ«dinamos T. K. gyvenimo, nusikaltimų padarymo, jų atskleidimo aplinkybės, kurios, tikėtina, Teisingumo ministerijai apskritai nebuvo žinomos. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, laiko neįrodyta aplinkybę, iÅ¡ kurios pareiÅ¡kėjas kildina neturtinės žalos padarymÄ , kad Teisingumo ministerija (jos darbuotojai), nesilaikydami EŽTT nurodymų, atskleidė informacijÄ Å¾urnalistei apie EŽTT perduotÄ Lietuvos Vyriausybei pareiÅ¡kėjo peticijÄ .

Todėl nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad Teisingumo ministerija ir jos tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos tarnautojai privalėjo veikti.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo teismui turinio (skundo trečioji pastraipa) matyti, kad pareiÅ¡kėjas jam padarytos neturtinės žalos faktÄ Ä¯rodinėja 2015-08-08 dienraÅ¡tyje ,,Lietuvos rytas“ iÅ¡spausdintame straipsnyje ,,Pedofilui už grotų nesaldu“ nurodytomis aplinkybėmis, kad po 2015-07-29 paskelbto straipsnio kiti nuteistieji atpažino pareiÅ¡kėjÄ kaip straipsnyje minimÄ T.

K. ir jį sumušė. Tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių minėtame straipsnyje nurodytas aplinkybes dėl jo sumušimo. Teismui nepateikti duomenys apie nurodomo sumušimo motyvus, t. y. kad pareiškėjo nurodomo sumušimo motyvas buvo tariamai Teisingumo ministerijos atskleistas žurnalistei jo kreipimosi į EŽTT faktas. Taigi teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė neigiamų pasekmių dėl jo nurodomo įvykio (neturtinės žalos) priežastinio ryšio su Teisingumo ministerijos tariamai neteisėtais veiksmais.

Jei iÅ¡ tiesų įvyko pareiÅ¡kėjo nurodomas, dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ apraÅ¡omas pareiÅ¡kėjo sumuÅ¡imas, civilinė atsakomybė dėl tokio įvykio sukeltų neigiamų pasekmių tiesiogiai kyla neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims.Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju nėra nustatytas CK 6.271 straipsnyje nurodytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimas – Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai atskleidžiant žurnalistei informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo asmens tapatybę ir priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjui kilusių neigiamų pasekmių (neturtinės žalos fakto) ir pareiÅ¡kėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, negali bÅ«ti tenkinamas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo T.

K. skundÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                   Marius Bajoras