2013-03-14 Nr. AB-478-2-02-3-00847-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-267/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00847-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. prašymą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą tinkamai atlikti savininko A. P. įgyto daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių registraciją, atstatant pažeistą buto valdymą, pakeisti nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, panaikinant nuosavybės teisių registravimo juridinį pagrindą – Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ centro 1992 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 10-04-359-89, 1992 m. gruodžio 24 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkį Nr. 2626 V, panaikinti neteisėtai suteiktus unikalius Nr. 1099-3017-6015:0132 ir Nr. 10/993-0176-01-5:0132.

Pareiškėjas 2013 m. sausio 17 d. teismui taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagal vykdomuosius dokumentus bylose Nr. 0013/03/03550 ir Nr. 0013/03/03549.

Prašymą grindė tuo, kad vykdymo proceso bylose Nr. 0013/03/03550 ir Nr. 0013/03/03549 antstolis V. M. pagal Lietuvos Respublikos ūkinio teismo 1997 m. sausio 21 d. ir 1996 m. gegužės 21 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 3/1291/96 ir Nr. 7/588/96 neteisėtai vykdo išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pardavus varžytinėse, sprendimo administracinėje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia, kad būtų užkirsta galimybė ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu įregistruotas uždarosios akcinės bendrovės „DIEONA“ (toliau – ir UAB „DIEONA“) vardu, perleisti kitiems asmenis. Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-96-331/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-982/2010 šio turto registracija UAB „DIEONA“ vardu yra pripažinta teisėta, o vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. įgyja res judicata galią. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje nėra.

III. Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas pažymi, kad administracinėje byloje Nr. 1-4832-9/2012 yra ginamos daiktinės teisės, dėl įgyto daikto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris su valstybės garantu yra pastatytas už pareiškėjo asmenines lėšas, tačiau VĮ Registro centro Vilniaus filialas Vilniaus miesto savivaldybės naudai, pažeisdamas įgyto daikto valdymo ir nuosavybės teisę, be teisinio pagrindo jam priklausantį daiktą įregistravo likviduotos UAB „DIEONA“ vardu, dėl ko antstolis V. M., pagal Lietuvos Respublikos Ūkinio teismo 1997 m. sausio 21 d. ir 1996 m. gegužės 21 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 3/1291/96, Nr. 7/588/96 pažeisdamas įgyto daikto savininko teises, paskelbė jo įgyto daikto fiktyvias varžytines. Todėl netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta 500 000 litų žala ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra šališka ir iš esmės pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalies, 28 straipsnio, 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1, 2 dalies nuostatose įtvirtintą teisę, Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2, 3,4 punktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdyti išieškojimą iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Pažymėtina, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė aplinkybėmis, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, bus apsunkintas buvusios iki sprendimo priėmimo padėties atkūrimas, kadangi įvykdžius išieškojimą iš ginčo buto, jis bus parduotas varžytinėse.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro 2012 m. vasario 20 d. išrašas patvirtina, kad nuo 2002 m. rugsėjo 17 d. nuosavybės teisė į ginčo butą įregistruota UAB „DIEONA“ vardu (b. l. 24). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-96-331/2009 nustatė, kad atsakovas (VĮ Registrų centras) teisėtai ir pagrįstai įregistravo nuosavybės teises į šį butą UAB „DIEONA“ vardu bei teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti šią buto teisinę registraciją ir įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę į ginčo butą bei pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-982/2010 šį Vilniaus apygardos administracinio sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 34-45). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo buto registracijos klausimas buvo išspręstas ir įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi šio turto registracija UAB „DIEONA“ vardu yra pripažinta teisėta. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas jokių konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė, o savo teiginius apie galimus neigiamus padarinius grindė prielaidomis ir spėjimais, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei pareiškėjo prašymo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios pagrįstas prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Kolegija savo ruožtu tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kaip minėta, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi pareiškėjui neužkertamas kelias ateityje pakartotinai prašyti ginčijamo sprendimo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsiradus realioms aplinkybėms, sudarančioms tokio reikalavimo užtikrinimo faktinį pagrindą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. P. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius