ac0ecb5f-955b-4243-a9ae-420f4de31b4e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-911-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-022422-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.3.; 2.5.10.5.2.15. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 28 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-488-565/2016 pagal ieÅ¡kovo G. V. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai „ŠeÅ¡kinės poliklinika“ dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. V. 2015-11-30 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „ŠeÅ¡kinės poliklinika“ 4 344,30 Eur neturtinei žalai atlyginti.Nurodė, kad dėl 2009-10-31 patirtos kojos traumos 2009-11-03 kreipėsi į atsakovę VÅ¡Ä® „ŠeÅ¡kinės poliklinika“.

IeÅ¡kovÄ vizualiai apžiÅ«rėjęs atsakovės gydytojas V. P. nediagnozavo ieÅ¡kovui buvusio Achilo sausgyslės plyÅ¡imo, nustatydamas trÅ«kusių blauzdos raumens skaidulų diagnozę. 2010-02-08 Å¡eimos gydytoja nukreipė ieÅ¡kovÄ pas traumatologÄ , o Å¡is, jį apžiÅ«rėjęs, nukreipė į ligoninę magnetiniam rezonanso tyrimui atlikti. Toks tyrimas atsakovui buvo atliktas tik 2010-04-16 ir jo metu diagnozuotas deÅ¡inės kojos Achilo sausgyslės plyÅ¡imas     Dėl laiku nediagnozuoto Achilo sausgyslės plyÅ¡imo ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ kentė fizinį skausmÄ ir nepatogumus: nuo 2009-11-02 iki 2010-02-04 pagal gydytojo V.

P. paskirtÄ gydymÄ koja negijo, o progresavo į neigiamÄ pusę, nuo 2010-02-04 iki 2010-06-02 ieÅ¡kovas leido laikÄ poliklinikose ir ligoninėse, jam buvo atliekami įvairÅ«s tyrimai, atlikta kojos operacija, po operacijos koja 4 savaites buvo sugipsuota. Tolesnis gydymas ir reabilitacija užtruko net iki 2010-09-29.Atsakovė po ieÅ¡kovo 2011-03-10 ir 2011-04-11 skundų pagrindu atlikto vidinio tyrimo nesutiko atlyginti žalÄ , todėl ieÅ¡kovas 2011-12-23 kreipėsi su praÅ¡ymu į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuri, atlikusi tyrimÄ dėl ieÅ¡kovui poliklinikoje 2009-11-02 suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės, nustatė, kad tokios paslaugos jam buvo suteiktos pažeidžiant norminių aktų reikalavimus.

Tačiau ir po tokių iÅ¡vadų atsakovė 2012-10-22 raÅ¡tu atsisakė patenkinti praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė, pažeidusi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pacientų teisę į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, privalo atlyginti žalÄ pagal Å¡io įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Ir nors ikiteisminė institucija, t. y. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija), į kuriÄ atsakovas kreipėsi 2015-06-22, pareiÅ¡kimÄ paliko iÅ¡ esmės nenagrinėtÄ dėl praleistos 3 metų ieÅ¡kinio senaties, tvirtina, kad apie savo teisių pažeidimÄ (t. y. netinkamai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas) jis sužinojo vėliau, nei sprendė Komisija, be to, senatį nutraukė atsakovės veiksmai, Å¡iai 2013-08-05 raÅ¡tu patvirtinus, kad sutinka spręsti klausimÄ dėl taikos sutarties sudarymo ir pakvietus ieÅ¡kovÄ Ä¯ derybas  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-04-29 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, remdamasis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo Nr. T3-7 2012-08-23 iÅ¡vadomis, kad atsakovės gydytojas V.

P. neįvertino tipiÅ¡kos ieÅ¡kovo anamnezės – „žaisdamas futbolÄ , pajutau stiprų skausmÄ deÅ¡inėje blauzdoje, lyg kas bÅ«tų įspyręs“, neįvertino Tompsono testo (sulenkus kojÄ per kelio sÄ narį 90 laipsnių kampu ir ranka suspaudus blauzdos trigalvį raumenį, nebÅ«na pėdos lenkiamojo judesio – planetarinės flekcijos), neįvertino diastazės tarp trÅ«kusios sausgyslės galų, todėl ieÅ¡kovo pirminės apžiÅ«ros metu buvo nustatyta neteisinga diagnozė, konstatavo netinkamai suteiktų gydymo paslaugų faktÄ .

Teismas sprendė, kad atsakovės gydytojas V. P., konsultavęs ieÅ¡kovÄ 2009-11-02, nebuvo tiek atidus, rÅ«pestingas ir kvalifikuotas, kiek tokiu atveju jį įpareigoja bÅ«ti jo, kaip profesionalo, statusas, t.y., neįvertino / neatliko diagnozei nustatyti svarbių aplinkybių ir tyrimų.Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo 2010-04-16, kai po atlikto deÅ¡inės kojos čiurnos magnetinio rezonanso tyrimo buvo nustatytos tikrosios ieÅ¡kovo patirtos traumos pasekmės ir ieÅ¡kovas suprato, kad atsakovės gydytojas V.

P. suteikė jam nekokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Tokiu atveju senaties terminas kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos baigėsi 2013-04-16. Tuo tarpu ieÅ¡kovas į KomisijÄ kreipėsi 2015-06-22, t. y. daugiau kaip du metus praleidęs senaties terminÄ .Su ieÅ¡kovo teiginiais, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko 2012 m. spalio mėn., kai atsakovė pasiÅ«lė atlyginti ieÅ¡kovui 5 000 Lt žalÄ , t. y. pripažino savo prievolę (CK 1.130 str. 2 d.), teismas nesutiko, pažymėjęs, jog tokie teiginiai nėra pagrįsti įrodymais.

IÅ¡ byloje esančio Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad ieÅ¡kovas 2011 m. kovo, balandžio, rugpjūčio, spalio mėn. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti dėl nekokybiÅ¡kai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų patirtÄ neturtinę žalÄ , o atsakovė Å¡iuos reikalavimus svarstė, tačiau 2012-10-22 raÅ¡tu atsisakė patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas G. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas nuspręsdamas, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. IeÅ¡kovas į atsakovę pirmÄ kartÄ kreipėsi 2011-03-01. Po Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo Nr. T3-7, ieÅ¡kovui 2012-08-27 gavus Å¡io tyrimo iÅ¡vadÄ , jam tapo žinoma apie jo pažeistas teises į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, taigi Å¡alys vėl susiraÅ¡inėjo dėl žalos atlyginimo.

Atsakovė 2013-08-14 raÅ¡tu iÅ¡ esmės sutiko atlyginti Å¾Ä lÄ . Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl senaties termino nutrÅ«kimo, atsakovei sutikus atlyginti žalÄ .Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovui buvo suteiktos nekokybiÅ¡kos medicininės paslaugos. Å alių susiraÅ¡inėjimas, atsakovės veiksmai – ieÅ¡kovo raÅ¡tų perdavimas draudikui, pasiÅ«lymas sudaryti triÅ¡alę taikos sutartį su draudiku, liudija, kad atsakovė faktiÅ¡kai sutiko atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡alys nesusitarė dėl žalos dydžio.

Dėl tokio atsakovės elgesio, kuomet ieÅ¡kovas manė, kad atsakovė kompensacijÄ sumokės geranoriÅ¡kai, jam nebuvo pagrindo anksčiau kreiptis į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ . IeÅ¡kovas nepraleido 30 dienų termino kreiptis į teismÄ po jam nepalankaus 2015-08-20 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo Nr. 56-77.Teismas taip pat nevertino aplinkybių, turinčių įtakos senaties termino pradžiai, susijusių su atsakovės veiksmais, klastojant dokumentus ieÅ¡kovo sveikatos istorijos kortelėje.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-326-12 (Nr. 17-1-706-13), pradėto pagal ieÅ¡kovo 2012-11-12 pareiÅ¡kimÄ , metu 2013-12-30 atlikus ekspertizę nustatyta, kad atsakovė prirašė ieÅ¡kovo asmens sveikatos istorijoje įraÅ¡us „kontrolė po 1 savaitės“, „atvykti tyrimų“ po prieÅ¡ tai darytais įraÅ¡ais, praėjus kuriam laikui nuo pirminių įrašų padarymo. Vilniaus apygardos teismas 2014-10-31 nutartyje nurodė, kad tarp Å¡alių yra iÅ¡kilęs iÅ¡skirtinai civilinio pobÅ«džio teisinis ginčas, bei, kad pacientui (ieÅ¡kovui) aktualios aplinkybės – suteiktų medicininių paslaugų nekokybiÅ¡kumas – konstatuotos 2012-08-23 tyrimo Nr.T3-7 vertinimo iÅ¡vadoje.

Taigi nekokybiÅ¡kų paslaugų suteikimo fakto ieÅ¡kovui nereikėjo įrodinėti, kadangi jis nustatytas ir pripažintas. Teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo ir prie bylos neprijungė ikiteisminio tyrimo medžiagos.Tik užbaigtus ikiteisminį tyrimÄ 2014-08-19 ieÅ¡kovui tapo žinoma apie jo pažeistas teises, o nuo 2014-10-31 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo jis įgijo pagrįstÄ teisę į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovas iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡naudojo visas kitas teisinės gynybos priemones bei iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualias ir svarbias aplinkybes, kad galėtų pareikÅ¡ti pagrįstus reikalavimus.

Visos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. gydytojo veiksmų neteisėtumas, kaltė, žalos padarymo faktas, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, byloje yra nustatytos.Atsakovė VÅ¡Ä® „ŠeÅ¡kinės poliklinika“ atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Atsakovės nuomone, jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminus, t. y.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 30 dienų terminÄ apskųsti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimÄ bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimÄ nenagrinėti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo priėmė 2015-08-20, tuo tarpu ieÅ¡kinys paduotas 2015-11-30. IeÅ¡kovas nenurodo Å¡io termino praleidimo priežasčių ir nepraÅ¡o termino atnaujinti.Tai, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2010-04-16 po atlikto magnetinio rezonanso tyrimo, kuomet paaiÅ¡kėjo Achilo sausgyslės plyÅ¡imo faktas, patvirtino pats ieÅ¡kovas tiek ieÅ¡kinyje, dublike, tiek ir teismo posėdžio metu.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad dar 2011 metais ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, ir tik 2012 metais – į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklos tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas įsižinojo vėliau, nei tvirtino pirmosios instancijos teisme, prieÅ¡tarauja jo paties pozicijai ir byloje esantiems įrodymams.IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nutrÅ«ko 2012 m. spalio mėn. Byloje nėra duomenų apie Å¡alių derybas dėl taikos sudarymo 2012 m. spalio mėn., o tai, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. ieÅ¡kovas buvo kviestas taikiai spręsti ginÄÄ , neturi reikÅ¡mės senaties termino skaičiavimui, nes Å¡is jau buvo pasibaigęs 2013-04-16.Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimo Nr. T3-7 iÅ¡vados savaime neįrodo nekokybiÅ¡kų paslaugų suteikimo fakto, todėl nesutinka su ieÅ¡kovu, kad to įrodinėti nereikia.

Å i iÅ¡vada yra tik nuomonė, byloje nėra duomenų apie jÄ atlikusių specialistų medicininį iÅ¡silavinimÄ , su Å¡ia iÅ¡vada atsakovė niekada nesutiko, tačiau jos skųsti, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negalėjo.Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:PrieÅ¡ingai nei traktuoja ieÅ¡kovas, siÅ«lymas sudaryti taikos sutartį bet kurioje ginčo nagrinėjimo stadijoje savaime nereiÅ¡kia kaltės pripažinimo.

Be to, ieÅ¡kovas nepagrįstai informacinio pobÅ«džio raÅ¡tus traktuoja kaip nuoseklų bendradarbiavimÄ ir teigiamÄ atsakymÄ dėl žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde keičia savo pozicijÄ dėl sužinojimo apie savo teisių pažeidimÄ momento. Be to, ir Å¡i pozicija taip pat prieÅ¡taringa, nes ieÅ¡kovas nurodo dvi datas, kada tariamai sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , nepaaiÅ¡kindamas, kuria iÅ¡ jų teismas turėtų vadovautis.IeÅ¡kovas klaidina teismÄ dėl atlikto ikiteisminio tyrimo, Å¡is buvo nutrauktas nesant pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad medicininiai dokumentai buvo suklastoti.

Be to, asmens sveikatos istorijos papildymas gydytojui patogiu laiku, nedalyvaujant pacientui, nepažeidžia jokių teisės aktų ir yra galimas.Nesutinka, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimo Nr. T3-7 iÅ¡vada savaime įrodo nekokybiÅ¡kų paslaugų suteikimo faktÄ ir jo įrodinėti nereikia. Å i institucija nėra įgaliota nustatyti tokius faktus. Be to, tarnyba atsakovei netaikė jokių sankcijų, kurias ji yra įgaliota taikyti nustačius reikÅ¡mingus pažeidimus.IeÅ¡kovas jokiais įrodymais nepagrindė nurodomų patirtų neigiamų pasekmių, bei to, kaip Å¡ios pasekmės priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su konkrečiais gydytojų veiksmais / neveikimu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, sudarančių pagrindÄ peržengti apeliacinio skundo ribas, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertina pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį Å¡alių nurodytus teisinius ir faktinius argumentus (CPK 320 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimoApeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio apeliacinio proceso tvarka motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, jis kaip pacientas yra silpnesnė Å¡alis, todėl žodinio proceso metu jam bÅ«tų suteiktos galimybės paaiÅ¡kinti bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi (CPK 322 str.), juolab kad apeliacinio skundo nagrinėjimo žodiniame procese siekiama vieninteliu tikslu – dėl iÅ¡samesnio ir objektyvesnio byloje esančių įrodymų įvertinimo.

Apelianto praÅ¡ymo turinys savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o teisėjų kolegija žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo bÅ«tinumo taip pat nenustatė. Pripažintina, jog Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡vardintų argumentų pakanka, kad bÅ«tų patikrintas Å¡ioje byloje esančių įrodymų įvertinimo tinkamumas bei iÅ¡spręstas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, taigi apelianto praÅ¡ymas dėl žodinio Å¡ios bylos proceso netenkinamas.Dėl naujų įrodymų prijungimoApeliantas praÅ¡o priimti naujus įrodymus –susiraÅ¡inėjimÄ su atsakovu dėl taikos sutarties sudarymo bei su tuo susijusiÄ medžiagÄ , atsakovės vidaus audito ataskaitÄ , atsakovei adresuotÄ skundÄ , jo praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo bei duomenis iÅ¡ Å¡ios bylos, pacientų ir gydymo įstaigų ginčus nagrinėjančioms institucijoms adresuotus apelianto praÅ¡ymus / pareiÅ¡kimus bei institucijų atsakymus, sveikatos istorijos iÅ¡rašų kopijas.

Nurodo, kad Å¡ie nebuvo prijungti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas ir pats turėjo bÅ«ti aktyvus, neužtekus įrodymų – imtis iniciatyvos prijungti ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus iÅ¡ atsakovės. Be to, ieÅ¡kovas tikėjosi, kad byla nebus nagrinėjama neatvykus jo atstovui advokatui, tačiau teismas netenkino jo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , kad jis galėtų susirasti kitÄ advokatÄ , taigi buvo pažeista jo teisė turėti atstovÄ , o pats ieÅ¡kovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti visų aplinkybių.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prieÅ¡tarauja dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos.CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme. Tačiau pagrindinis civilinio proceso tikslas – reikÅ¡mingų bylai aplinkybių nustatymas bei prioritetinis teisingo ginčo iÅ¡nagrinėjimo principas – lemia bÅ«tinybę kiekvienu konkrečiu atveju individualiai nuspręsti dėl naujų įrodymų priėmimo ar nepriėmimo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės pripažinęs netinkamai suteiktų apeliantui sveikatos priežiÅ«ros paslaugų faktÄ â€“ nepakankamÄ gydytojo atidumÄ , rÅ«pestingumÄ ir reikiamų veiksmų, kuriuos lėmė gydytojo, kaip savo srities profesionalo, statusas, neatlikimÄ , bet dėl apelianto teisės gauti satisfakcijÄ už nekokybiÅ¡kai suteiktas paslaugas nepasisakęs vien dėl praleisto termino į teisminę gynybÄ , apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, kurių didžia dalimi ginčijama teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, priima ir Å¡iuos duomenis vertina kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo ir jo atnaujinimoApeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį visų pirma yra keliami teisės normų, reglamentuojančių ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl neturtinės žalos, susijusios su netinkamu sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu, atlyginimo, aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimai. Atsakovė bei trečiasis asmuo, atsikirsdami į nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, prašė jį atmesti pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl pasibaigusios ieÅ¡kinio senaties Šį praÅ¡ymÄ grindė tuo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino eiga apeliantui prasidėjo dar 2010-04-16, po jam atlikto magnetinio rezonanso tyrimo neabejotinai sužinojus, kad yra plyÅ¡usi Achilo sausgyslė, o ne trÅ«kę blauzdos raumens skaidulos, kaip klaidingai diagnozavo jį apžiÅ«rėjęs gydytojas.

Tokį momentÄ , nuo kurio sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , pirmosios instancijos teisme įvardijo pats apeliantas.IeÅ¡kinio senaties instituto tikslas – sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę, palengvinti įrodinėjimo procesÄ . Todėl ieÅ¡kinio senaties institutas įstatyme nustatytas abiejų Å¡alių interesais. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi tik tiems konkrečių rÅ«Å¡ių reikalavimams, kuriems tokius terminus nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Å io straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti reikalavimams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , taikytinas taip pat ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų.CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi pagal bendrÄ jÄ taisyklę, iÅ¡skyrus tam tikras tiesiogiai įstatymuose aptartas iÅ¡imtis, teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Akivaizdu, kad teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos.

Apeliantas procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad bÅ«tent po 2010-04-16 atlikto magnetinio rezonanso tyrimo jis sužinojo, kad jam suteiktos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo galimai nekokybiÅ¡kos, dėl to ir kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydamas atlikti tyrimÄ , ir, atitinkamai, atlyginti jam turtinę bei neturtinę žalÄ . Kita vertus, apeliaciniame skunde jau įvardijami ir kitokie terminai, nuo kada, apelianto teigimu, jis suvokė apie savo teisių pažeidimÄ bei apie galimybę kreiptis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Visgi, kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, nurodomais laikotarpiais (2012-08-27 gavus Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimo Nr. T3-7 iÅ¡vadÄ , gavus ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-326-12 (Nr. 17-1-706-13) surinktus duomenis, Vilniaus apygardos teismui 2014-10-31 priėmus nutartį dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties palikti galioti prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ) apeliantas ne iÅ¡ naujo suprato apie pažeistÄ savo teisę į kokybiÅ¡kÄ gydymÄ (Å¡i aplinkybė jam buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma jau nuo 2010-04-16), o vis gaudavo naujų, jo jau turėtÄ Ä¯sitikinimÄ apie pažeistas savo, kaip paciento, teises pagrindžiančių duomenų.

Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, įskaitant ir dėl CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, negali nulemti kitokio sužinojimo apie pažeistas teises momento nustatymo, reikÅ¡mingo senačiai pradėti skaičiuoti, nei buvo nustatytas pirmosios instancijos teisme pagal tuo metu byloje buvusius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, t. y. 2010-04-16.  Apeliantas savo skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl senaties termino nutraukimo, atsakovei pripažinus prievolę sumokėti apeliantui neturtinę žalÄ .

Apelianto teigimu, Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, taip pat ir papildomai pateiktas apeliacinės instancijos teismui (elektroniniai laiÅ¡kai), liudija, kad atsakovė sutiko su padaryta žala.Tokia apelianto pozicija taip pat stokoja pagrįstumo. Aplinkybė, kad atsakovė nepripažino savo prievolės ieÅ¡kovui, matyti iÅ¡ 2010 m. Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, kuriame atsakovė, gavusi ieÅ¡kovo skundÄ , nurodo, jog bus atliktas medicininis auditas. Vėlesniame, 2011-05-17 atsakyme nurodoma, kad ir atlikus auditÄ nenustatyta sveikatos priežiÅ«ros specialistų netinkamos profesinės veiklos požymių.

IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo, kurį apeliantas pateikė su apeliaciniu skundu, matyti, kad derinant susitikimo pasiraÅ¡yti taikos sutartį datÄ apelianto atstovas ir pats atkreipė dėmesį į tai, jog iki Å¡iol (laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo metu 2013-08-07) poliklinikos pozicija nėra aiÅ¡ki, todėl neaiÅ¡kios ir pradinės derybinės pozicijos, kurias bÅ«tų reikalinga suderinti (gauti taikos sutarties projektÄ ) iki susitikimo. Apelianto pateiktame taikos sutarties projekte taip pat nenurodoma, kad atsakovė pripažįsta teiktų paslaugų netinkamumÄ , neteisėtus veiksmus ar savo kaltę.

Trečiasis asmuo atsiliepime į skundÄ pagrįstai nurodo, kad siÅ«lymas sudaryti taikos sutartį bet kurioje ginčo nagrinėjimo stadijoje savaime nereiÅ¡kia kaltės pripažinimo. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas net ir teisminio nagrinėjimo metu atsakovės sutikimÄ ginÄÄ spręsti taikiai galėtų traktuoti kaip atsakovės susitikimÄ su prievole ieÅ¡kovui, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisės į teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ principams. IÅ¡ taikos sutarties projekto sÄ lygų kaip tik matyti, kad atsakovė sudaryti taikos sutartį buvo suinteresuota siekdama užsitikrinti, kad Å¡alių ginčas ir jo iÅ¡sprendimo sÄ lygos nebus pavieÅ¡inti, o ne dėl to, kad sutinkama su ieÅ¡kovo pozicija.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog kuriuo nors metu atsakovė pripažino savo kaltę dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos ir dėl Å¡ios priežasties senaties terminas nutrÅ«ko (CPK 1.130 str. 2 d.)Taigi apeliantas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ dėl nekokybiÅ¡kai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų tiek ikiteisminei privalomai institucijai (2015-06-20), tiek ir teismui (2015-11-30) pareiÅ¡kė praleidęs įstatymo nustatytÄ kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tačiau Å¡is terminas nėra naikinamasis ir teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o terminas atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Pažymėtina, kad antrajai ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senaties praleidimo padarinius, teismas turi apsvarstyti galimybę atnaujinti praleistÄ terminÄ savo paties iniciatyva, t. y. net ir nesant atitinkamo ieÅ¡kovo praÅ¡ymo.  Sprendžiant dėl senaties terminÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, susiformavimo specifikÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad senaties terminai iÅ¡ principo yra pateisinamas teisės kreiptis į teismÄ apribojimas, tačiau tai, kaip jie pritaikomi konkrečiu atveju, gali sukelti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ . Å iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu remtasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). IeÅ¡kinio reikalavimas, pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad reikia nustatyti kurį iÅ¡ dviejų viešųjų interesų Å¡iuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje 3K-7-38/2008).Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl termino atnaujinimo priežasčių svarbos bÅ«tina įvertinti, kad Å¡ioje byloje ginama teisinė vertybė – sveikata, kurios atitinkama bÅ«klė tiesiogiai priklauso ir nuo byloje analizuojamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų (ne)tinkamo suteikimo, Å¡i vertybė yra prigimtinė ir absoliučiai saugotina, o jos gynimas yra prioritetinis.

Kasacinis teismas pirmiau pacituotoje praktikoje yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į Å¡io instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sÄ lygų kaltiems asmenims iÅ¡vengti atsakomybės ir žalos atlyginimo. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose neiÅ¡vardytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis svarstė atsakovės pasiÅ«lymus atlyginti žalÄ , nėra svarbios, dėl kurių bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tačiau teismas nevertino aukščiau aptartų kriterijų. Byloje nustatyta, kad apeliantas nuo pat sužinojimo apie nekokybiÅ¡kai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas momento aktyviai stengėsi ginti savo pažeistas teises bei siekė patirtos neturtinės žalos satisfakcijos. Apeliantas visų pirma kreipėsi į pačiÄ atsakovę, bandė vesti su ja derybas, jas vedė iki pat 2013 m. rugpjūčio. Vėliau kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri organizuoja ir koordinuoja fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiÅ«ros veiklos, naudojamų sveikatos priežiÅ«ros technologijų vertinimÄ , <...> siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo sÄ lygas, taip pat ir toliau bandė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai.

Apeliantas 2012-11-12 pateikė praÅ¡ymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl dokumentų klastojimo fakto, kadangi, jo nuomone, prieraÅ¡ai „atvykti kontroliniam patikrinimui“ jo asmens medicinos knygelėje buvo padaryti vėliau. Ginčas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo galutinai iÅ¡spręstas tik Vilniaus apygardos teismui 2014-10-31 priėmus nutartį dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties palikti galioti prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Aktualu ir tai, kad apelianto teiginiai apie vėliau padarytus įraÅ¡us jo medicininėje dokumentacijoje iÅ¡ esmės pasitvirtino, tai užfiksuota Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013-12-30 iÅ¡vadoje bei nutarimuose dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Ir nors tokių taisymų nepakako baudžiamajai atsakomybei kilti, civilinės atsakomybės taikymo aspektu, įskaitant ir apelianto elgesio tinkamumo, ginant savo teises, įvertinimui tokio aplinkybės teisiÅ¡kai yra reikÅ¡mingos.    Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas iki pat senaties termino kreiptis su reikalavimu dėl žalos atlyginimo pabaigos ir po to vedė derybas dėl taikaus ginčo sureguliavimo, o atsakovė Å¡ias derybas palaikė, kas leido apeliantui tikėtis, kad galiausiai jam bus sumokėta už patirtÄ Å¾alÄ , į tai, kad apeliantas aktyviais veiksmais siekė ginti pažeistas teises, rinko įrodymus, o taip pat į tai, kad siekiama apginti prioritetinę vertybę, remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013) yra pagrindas spręsti, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio atmetimas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieÅ¡kinio senaties instituto paskirties.

Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ .Tai konstatavus, teisėjų kolegija praleistÄ terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti atnaujina. Nustačius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindÄ , atitinkamai atsiranda ir prielaidos iÅ¡samiau, nei tÄ skundžiamame sprendime padarė pirmosios instancijos teismas, pasisakyti dėl atsakovės veiksmų ir iÅ¡tirti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Dėl procesinio termino kreiptis į teismÄ Apelianto įsitikinimu, termino skųsti teismui Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Komisijos sprendimÄ jis nėra praleidęs. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, apeliantas praleido Å¡ios Komisijos sprendimo 30 dienų apskundimo terminÄ , nenurodo jo praleidimo priežasčių bei nepraÅ¡o termino atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad apeliantas be svarbių priežasčių praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į KomisijÄ , o vėliau ir 30 dienų terminÄ apskųsti Å¡ios Komisijos sprendimÄ teismui, dėl minėto termino teisinės kvalifikacijos ir jo praleidimo padarinių nepasisakė, pasiremdamas vien nuoroda į panaÅ¡iÄ savo faktinėmis aplinkybėmis kasacinio teismo civilinę bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

Taigi tokius aspektus taip pat reikalinga aptarti. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti.Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015-08-20 sprendime „Dėl G.

V. pareiÅ¡kimo“ Nr. 56-77 nurodyta, kad pareiÅ¡kimas posėdyje svarstytas dalyvaujant pareiÅ¡kėjui (ieÅ¡kovui) ir jo atstovui – advokatui, bei atsakovės įgaliotiems atstovams, taigi ieÅ¡kovas, nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, turėjo kreiptis į teismÄ ir inicijuoti jo ir atsakovės ginčo nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės iki 2015-09-19, tačiau teismui ieÅ¡kinį dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės pateikė tik 2015-11-30. Taigi, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apelianto skunde, terminas yra praleistas.

Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015, pasisakyta tik tiek, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į KomisijÄ nepraleidę CK nustatyto trejų metų termino, tačiau ieÅ¡kinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės padavė pasibaigus įstatyme nustatytam 30 dienų terminui. Kadangi ieÅ¡kovai nenurodė argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių termino praleidimo priežastis, teismui nebuvo pagrindo Å¡io termino praleidimÄ pripažinti praleistu dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti savo iniciatyva.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčui taikytina ieÅ¡kinio senatis ir tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti, kasacinis teismas pripažino pagrįsta. Pažymėtina, kad kasacinis teismas toje byloje taip pat nekvalifikavo aptariamo 30 dienų termino, o jį, kaip ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tokiu kvalifikavo toje byloje sprendimÄ dėl ginčo esmės priėmęs apeliacinės instancijos teismas, pagal analogijÄ remdamasis panaÅ¡iu ginču.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1251/2014 nurodyta, kad dėl nustatytos teisės aktuose panašios privalomosios ginčo sprendimo ne teisme nagrinėjimo tvarkos bei panašios trukmės termino aktualia tampa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013, kurioje buvo sprendžiami ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normos darbo teisiniuose santykiuose klausimai. Abiem atvejais šalis, nesutinkanti su privalomos ikiteisminės institucijos priimtu sprendimu, turi teisę per 30 dienų nuo ikiteisminės ginčo institucijos sprendimo priėmimo pareikšti ieškinį CPK tvarka.

Civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013 kasacinis teismas konstatavo, kad, pateikiant teismui ieÅ¡kinį pažeidus nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ , jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį.      Tačiau vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinės bylos Nr. 3K-3-711/2013 iÅ¡aiÅ¡kinimams nepritarta, suvienodinta ir pakoreguota kasacinio teismo formuota ankstesnė teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikÄ dėl DK normose nustatyto termino individualaus darbo ginčo Å¡alims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme teisinio kvalifikavimo.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama DK 296 straipsnį, konstatavo, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo Å¡alims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).Vadinasi, ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl 30 dienų termino praleidimo teisinių padarinių skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. 2016-04-29, jau nebuvo aktualÅ«s ir negalėjo lemti vertinimo, kad 30 dienų termino praleidimas pats savaime sudaro kliÅ«tį apginti pažeistas paciento teises.   Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmiau jau aptartų argumentų, leidusių atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra pagrindas teismo iniciatyva atnaujinti ir praleistÄ procesinį terminÄ ginčyti Komisijos sprendimÄ (CPK 78 str. 1 d.), juolab kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija apskritai nusprendė apelianto pareiÅ¡kimo iÅ¡ esmės nenagrinėti, Å¡iam, Komisijos vertinimu, praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Taigi, komisija iÅ¡ viso nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. iki kreipiantis į teismÄ , kaip įprasta tokiais atvejais, nebuvo iÅ¡nagrinėtos aplinkybės ir priimtos iÅ¡vados dėl gydytojo tinkamo ar netinkamo pareigų atlikimo, apelianto ir atsakovės veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. Tokiu atveju ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ apeliantui iÅ¡ esmės reikėjo suformuluoti pačiam, surinkti reikalingus įrodymus, dėl ko nustatytas 30 dienų apskundimo terminas galėjo bÅ«ti nepakankamas.

Be to, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį priėmė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės, reikalavimus atmesdamas, o tai reiÅ¡kia, kad toks procesinis terminas faktiÅ¡kai buvo atnaujintas. Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės, kylančios iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros santykiųByloje nustatyta, kad apeliantas dėl 2009-11-02 jam pas atsakovę dirbusio gydytojo teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Tarnybos pavedimu apelianto klinikinį atvejį vertinęs specialistas konsultantas gydytojas ortopedas traumatologas 2012-08-23 iÅ¡vadoje pažymėjo, kad 2009-11-02 atsakovės gydytojas V. P. neįvertino tipiÅ¡kos ieÅ¡kovo anamnezės – „žaisdamas futbolÄ , pajutau stiprų skausmÄ deÅ¡inėje blauzdoje, lyg kas bÅ«tų įspyręs“, neįvertino Tompsono testo (sulenkus kojÄ per kelio sÄ narį 90 laipsnių kampu ir ranka suspaudus blauzdos trigalvį raumenį, nebÅ«na pėdos lenkiamojo judesio – planetarinės flekcijos), neįvertino diastazės tarp trÅ«kusios sausgyslės galų, todėl ieÅ¡kovo pirminės apžiÅ«ros metu buvo nustatyta neteisinga diagnozė.

Vertinimo iÅ¡vadoje akcentuojama, kad daugeliu atveju klinikino tyrimo pakanka tikslai diagnozei nustatyti, o radiologinis tyrimas neindikuotinas, nes minkÅ¡tuose audiniuose neinformatyvus. Specialistas konsultantas taip pat nenustatė, kad buvo pakartotinė trauma, kurios metu vėliau galėjo nutrÅ«kti Achilo sausgyslė. Tai patvirtino pats ieÅ¡kovas, taip pat tai parodė pakitimai, rasti magnetinio rezonanso tyrimo ir operacijos metu (Tarnybos 2012-08-23 tyrimo Nr.T3-7 vertinimo iÅ¡vada, b. l. 15-17).Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybė rÅ«pinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbÄ bei paslaugas žmogui susirgus.

Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas) (kolegija remiasi Å¡io akto redakcija, galiojusia nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01, t. y. teisinių santykių tarp Å¡alių atsiradimo metu). Ä®statymo 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. KokybiÅ¡ka sveikatos priežiÅ«ra – sveikatos priežiÅ«ra, teikiama laikantis nustatytų sveikatos priežiÅ«ros normų, kitų teisės aktų ir vykdoma asmenų, turinčių medicinos ar kitos atitinkamos praktikos licencijas sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, turinčiose licencijÄ teikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir apdraudusiose savo civilinę atsakomybę už žalÄ pacientams (Ä®statymo 2 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo laikotarpiu galiojo ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. V-338 patvirtintas Minimalių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės reikalavimų apraÅ¡as, kurio tikslas – nustatyti pagrindines sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklos kryptis teikiamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybei gerinti. Pagal minėtÄ Ä¯sakymÄ , įstaiga, teikdama asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, vadovaujasi ministro parengtomis diagnostikomis ir gydymo metodikomis (10 p.), tokių nesant, pati pasirengia diagnostikos ir gydymo protokolus, kurie svarbÅ«s teikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybei užtikrinti (11 p.), o įstaigos vadovas nustato sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės politikÄ bei jos įgyvendinimo priemones, tvirtina struktÅ«rinių padalinių darbo tvarkÄ ir t.t. (18.1 – 18.5.1. punktai).Minėtoje Tarnybos 2012-08-23 iÅ¡vadoje konstatuota, kad gydytojas, 2009-11-02 nediagnozavęs pacientui buvusio deÅ¡inės kojos Achilo sausgyslės plyÅ¡imo, pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 50 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 2000, Nr. 11-261) 37 p. – diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetencijÄ ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus čiurnos ir pėdos traumas, kojos sužalojimų padarinius bei VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikos direktoriaus 2003-04-22 patvirtintų Gydytojo chirurgo pareiginių nuostatų 11.17 p. – diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetencijÄ ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus čiurnos ir pėdos traumas, kojos sužalojimų padarinius.Atsižvelgiant į Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos direktorius 2012-08-24 įsakymu nustatė, kad apeliantui suteikus nekokybiÅ¡kas asmens sveiktos priežiÅ«ros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl specifinių – paciento ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos teisinių, santykių.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , vertinant įrodymus tokiose byloje, tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. BÅ«tent iÅ¡ tokių įrodymų Å¡altinių gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti.

Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).Nors atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su aukščiau nurodyta iÅ¡vada ar kelia abejones tyrimÄ atlikusio specialisto kompetencija, tačiau jos Å¡ioje byloje paneigti kitokiais įrodymais nesiekė (CPK 12 str., 13 str., 178 str.).

Tokiu atveju vien deklaratyvÅ«s teiginiai, kad nuginčyti Tarnybos vertinimo iÅ¡vadÄ kliudo administracinių teismų suformuota praktika nepriimami. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės (jos darbuotojo) neteisėtų veiksmų ir kaltės remdamasis minėta iÅ¡vada, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, o kiti byloje esantys duomenys gydytojo veiksmų įvertinimo kaip neatitinkančių profesionalo statuso, atidumo, rÅ«pestingumo ir kvalifikuotumo reikalavimu, nepaneigia.

To nepaneigia ir pačios atsakovės įstaigoje atlikto medicininio audito iÅ¡vada, kurioje teigiama, jog nenustatyta sveikatos priežiÅ«ros specialistų netinkamos profesinės veiklos požymių. Pažymėtina, kad tyrime Nr. T3-7 apelianto klinikinį atvejį vertino specialistas konsultantas gydytojas ortopedas traumatologas, todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartÄ kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nėra pagrindo kvestionuoti jo iÅ¡vadų.Pacientas turi teisę į žalos, padarytos dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo / neteikimo, atlyginimÄ .

Žalos atlyginimo sÄ lygos ir tvarka nustatyta Ä®statymo III skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (Ä®statymo 13 str.). Jei pažeidžiami sveikatos priežiÅ«ros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, asmens sveikatos informacijos konfidencialumas (asmens medicininė paslaptis), be turtinės žalos, taip pat atlyginama ir neturtinė žala (Ä®statymo 13 str. 2 d.). Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.264 str., 6.283 str., 6.284 str.).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .Dėl neturtinės žalos atlyginimoCivilinė atsakomybė dėl netinkamai teiktų / nesuteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų taikoma tada, kai nustatoma neteisėti veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Asmuo, pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ bei dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o žalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbÄ dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai.

Dėl Å¡io tikslo turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos, taip pat medicinos praktikos nuostatomis. Be to, gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami net esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui, nei įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-489/2012).

Vadinasi, gydytojams taikomas profesionalo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartÄ . Minėtų iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad nagrinėjamu atveju pažeidus sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 50 patvirtintų Lietuvos medicinos normų MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 2000, Nr. 11-261) 37 (diagnozuoti, gydyti pagal savo kompetencijÄ ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, kurioje dirba, lygio reikalavimus, Å¡ias nurodytas ligas), 38 (iÅ¡manyti 37 punkte nurodytų ligų chirurgo ar konservatyviojo gydymo parodymus, prieÅ¡parodymus, metodus, jų panaÅ¡umus bei skirtumus) ir 39 (iÅ¡manyti 37 punkte nurodytų ligų antrinės prevencijos principus, metodus, parodymus, prieÅ¡parodymus) punktuose ir VÅ¡Ä® Å eÅ¡kinės poliklinikos direktoriaus 2003-04-22 patvirtintų Gydytojo chirurgo pareiginių nuostatų 11.17 punkte nustatytus reikalavimus, apeliantui buvo suteiktos nekokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, taip pažeidžiant Ä®statymo 3 str. 1 d.FaktÄ , kad apeliantas turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, jog jam bus kokybiÅ¡kai suteiktos sveiktos priežiÅ«ros paslaugos, lemia ne tik aukščiau aptartos sveikatos apsaugos ministro patvirtintos Lietuvos medicinos normos, bet pagrįstas manymas, kad gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y.

žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialiÄ sias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ .Nagrinėjamoje byloje įrodytas ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės darbuotojo (gydytojo) veiksmų dėl nepakankamo laipsnio atidumo, rÅ«pestingumo ir profesionalumo apžiÅ«ros metu (klaidinga diagnozė ir netinkamas gydymas) ir kilusių padarinių – chirurginės intervencijos, ilgesnį nei laiku diagnozavus sužalojimÄ , besitęsusio fizinio skausmo, kitų nepatogumų.

Jeigu atsakovė savo pareigas bÅ«tų atlikusi tinkamai, apeliantui nebÅ«tų reikėję patirti iÅ¡gyvenimų, susijusių su užsitęsusiu gydymu. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje egzistuoja privalomų įrodyti sÄ lygų visuma atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Apeliantas turi teisę reikalauti atlyginti jam dėl tokio medicinos įstaigos CK 6.246 straipsnio prasme netinkamo veikimo atsiradusiÄ neturinę žalÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).   Dėl priteistino neturtinės žalos kompensacijos dydžioCK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu) sÄ raÅ¡u tokių kriterijų, kurie turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turi spręsti dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje.

Nr. 3K-3-59/2010). Apeliantas praÅ¡o priteisti 4 344,30 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad apelianto reabilitacija po operacijos baigėsi tik 2010-09-28, t. y. beveik po metų nuo patirtos traumos, beveik visÄ Å¡Ä¯ laikÄ apeliantas kentė kojos skausmus vaikščiojant, negalėjo pasistiebti, dėl ko neabejotinai patyrė daug nepatogumų. Taip pat nustatyta, kad gydant Achilo sausgyslės traumas galimas kojos imobilizavimas įtvaru arba operacinis gydymas. Tuo tarpu laiku nediagnozavus minėtos traumos, apeliantui buvo galimas tik chirurginis gydymas, atliekant plastikos operacijÄ .

Nors atsakovė teigia, jog apeliantas neatvyko kontroliniam apsilankymui po savaitės, kuris jam buvo paskirtas, dėl to nebuvo galima patikslinti diagnozės, nėra pagrindo remtis Å¡ia aplinkybe sprendžiant dėl paties apelianto kaltės dėl atsiradusios žalos. Teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje jau pasisakė dėl apelianto inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktų, susijusių su sveikatos istorijos įrašų atlikimo laiku. Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2014-08-19 nutarimo, ikiteisminio tyrimo metu atlikus ekspertizę dėl galimo dokumentų klastojimo apelianto sveikatos kortelėje skirtingu laiku padarant įraÅ¡us apie rekomenduojamÄ kontrolinį apsilankymÄ ir atvykimÄ po tyrimų, kurių jis tariamai nepaisė, buvo nustatyta, kad padaryti įraÅ¡ai skirtingomis raÅ¡ymo priemonėmis, nors nebuvo galima nustatyti, koks laikotarpis skiria atskirų įrašų paraÅ¡ymÄ .

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veiklos požymių. Visgi specialiaisiais liudytojais apklausti atsakovės gydytojai, darę minėtus įraÅ¡us, patys nurodė, kad galėjo padaryti papildomus įraÅ¡us kitu raÅ¡ikliu darbo pabaigoje peržiÅ«rint ligonių korteles. Apeliantui teigiant, kad jis nebuvo informuotas apie kontrolinį apsilankymÄ ir atvykimÄ po tyrimų ir negalint paÅ¡alinti Å¡ių Å¡alių paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taravimų, tokių įrašų vėlesnio padarymo neigiami padariniai tenka pačiai atsakovei, nekonstatuojant apelianto neapdairumo, neatvykus pasitikrinti medicininėje kortelėje nurodytu terminu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už patirtÄ privalomÄ chirurginę intervencijÄ , ilgesnį nei laiku diagnozavus sužalojimÄ besitęsusį fizinį skausmÄ , kitus nepatogumus besitęsusius visus metu po traumos, 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas laikytina protinga, teisinga ir adekvačia satisfakcija apelianto patirtiems emociniams bei fiziniams iÅ¡gyvenimams.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui kompensavimÄ proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas ir ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies, yra pagrindas iÅ¡ naujo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo klausimÄ .Apeliantas paduodamas ieÅ¡kinį sumokėjo 130,32 Eur dydžio žyminį mokestį, o už apeliacinį skundÄ â€“ 130 Eur, taip pat 300 Eur už advokato teisinę pagalbÄ Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje ir pirmosios instancijos teisme. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė.IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies (92 proc.), apeliantui iÅ¡ atsakovės priteistina 395,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 119,60 Eur apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos „ŠeÅ¡kinės poliklinika“, juridinio asmens kodas 124245660, 4 000 Eur (keturis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 515,49 Eur (penkis Å¡imtus penkiolika eurų 49 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

TeisėjaiKonstantinas Gurinas Dalia Kačinskienė Alvydas Poškus