2018-10-03 Nr. AB-17599-3-61-3-00470-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2295-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00470-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir jo patikslinime (b. l. 1, 89) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos 12 d. atliekant bausmę drausmės grupėje ir baudos izoliatoriuje jam nebuvo sudarytos sąlygos kirptis higienos normas atitinkančiomis sąlygomis. Nurodytu laikotarpiu nebuvo įrengta higienos normas atitinkanti kirpykla, todėl teko kirptis antisanitarinėmis sąlygomis pagalbinėse patalpose, kuriose nebuvo veidrodžio, praustuvės, visi nuteistieji buvo kerpami ta pačia kirpimo mašinėle, kirpimo reikmenys nedezinfekuojami. Po kirpimo nebuvo sudarytos galimybės išsiplauti galvą. Tokios kirpimo sąlygos žemino orumą ir kėlė neigiamas emocijas.

3. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. vasario 9 d. atliekant bausmę drausmės grupės kameroje Nr. 12 sugedo ir net 5 mėnesius nebuvo pataisytas radijo taškas. Ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas jį sutaisyti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pažymėjo, kad drausmės grupėje turi būti įrengtas radijo taškas, kad nuteistieji galėtų klausytis žinių, nes savo radijo turėti neleidžiama. Negalėdamas klausytis radijo, negalėjo žinoti, kas vyksta pasaulyje, todėl pradėjo (duomenys neskelbtini), kreipėsi pas (duomenys neskelbtini), vartojo (duomenys neskelbtini). Tokios kalinimo sąlygos pažeidė jo teises, žemino, sukėlė kančią. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 5 000 Eur. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo atstovo 6,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime (b. l. 5–8, 115–117) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus pataisos namų 2 korpuse, kuriame įrengtos drausmės grupės gyvenamosios patalpos (2 aukštas) ir kamerų tipo patalpos (1 aukštas), 2016 metų liepos mėnesį buvo įrengta kirpykla, skirta drausmės grupės nuteistiesiems bei nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose. Pirmajame gyvenamojo korpuso cokoliniame aukšte įrengta nuteistųjų kirpykla (pagrindinė). Vilniaus PN įsteigtas kirpėjo etatas. Kirpėju dirba pataisos namų direktoriaus įsakymu paskirtas nuteistasis, kuris atitinka patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, yra pasitikrinęs sveikatą bei išmanantis sanitarinius–higienos reikalavimus, keliamus kirpėjui. Be to, įstaigoje patvirtintas kirpyklos valymo ir dezinfekcijos planas, kuriame detaliai reglamentuoti kirpėjo veiksmai ir priemonės užtikrinant patalpų, rankų bei naudojamų instrumentų valymą ir dezinfekciją.

6. Paaiškino, kad kirpėjas pagal patvirtintą grafiką vieną darbo dieną per savaitę skiria drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų nuteistiesiems kirpti. Tą dieną kirpėjas ateina į 2 gyvenamąjį korpusą ir suteikia kirpimo paslaugą. Iki 2016 metų liepos mėnesio, t. y. iki kol buvo įrengta antroji kirpykla 2 gyvenamajame korpuse, kirpėjas nuteistuosius kirpo 2 gyvenamojo korpuso dezinfekavimo patalpoje. Šioje patalpoje buvo pakabintas veidrodis, patalpoje įrengta vandens tiekimo sistema. Kirpėjas kiekvieną kartą ateidamas į 2 korpusą atsinešdavo švarias ir tinkamai dezinfekuotas darbo priemones ir įrankius, tinkamai paruošdavo darbo vietą. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo kerpamas antisanitarinėmis sąlygomis, neatitinka tikrovės. Pareiškėjui kirpimo paslauga buvo teikiama kirpėjo, kuris atitiko šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus, buvo kerpamas švarioje, dezinfekuotoje patalpoje, tvarkingais, švariais ir dezinfekuotais kirpimo įrankiais. Pareiškėjas dėl paslaugos kokybės jokių nusiskundimų nereiškė, todėl pataisos namai pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios žalos jam nepadarė.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad radijo taško nelaužė ir negadino. Jam sugedus, prašė perkelti į kitą kamerą.

8. Pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. vasario 17 d., kamerų tipo patalpoje Nr. 12 buvo įrengtas radijo taškas, tačiau jis patalpoje buvusių asmenų veiksmais buvo nepataisomai sugadintas 2016 m. rugsėjo 28 d. Atlikus tarnybinį tyrimą, nustatyta, kad radijo taškas sugadintas asmenų, buvusių minėtoje kameroje, tyčiniais veiksmais, tačiau tyrimo metu nepavyko nustatyti, kuris iš nuteistųjų sugadino minėtą radijo tašką, nes abu nuteistieji neigė savo kaltę. Vilniaus PN administracija, atsižvelgdama į įstaigos finansines galimybes, naują radijo tašką nupirko bei kameroje Nr. 12 įrengė 2017 m. vasario 17 d. Pataisos įstaigos administracijai nuolatos tenka atlikti remonto darbus drausmės grupės patalpose, nes nuteistieji gadina jose esantį inventorių, blogina patalpų būklę. Pataisos įstaigos finansiniai ištekliai riboti, todėl, atsižvelgiant į nustatytą remonto planą ir remonto darbų skubumą, yra šalinami atsirandantys trūkumai, tačiau visų trūkumų vienu metu pašalinti nėra objektyvios galimybės. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo, nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti reikalaujamo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo A. T. teisė į tinkamas kirpimo sąlygas Vilniaus PN buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos 12 d. atliekant bausmę drausmės grupėje ir baudos izoliatoriuje buvo kerpamas antisanitarinėmis sąlygomis, o nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. vasario 9 d. atliekant bausmę drausmės grupės kameroje Nr. 12 neveikė radijo taškas.

11. Dėl kirpimo antisanitarinėmis sąlygomis teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 258 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

12. Laisvės atėmimo vietų įstaigų kirpyklose turi būti: praustuvė, rankų higienos priemonių (skysto muilo), atliekų surinkimo talpykla; paviršiai, ant kurių dedami instrumentai ir kitos darbo priemonės, turi būti lygūs, padengti drėgmei atsparia medžiaga; kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai; paruošti naudoti instrumentai laikomi švarioje, uždengtoje talpykloje; kiekvienam asmeniui turi būti naudojami tik švarūs, išskalbti arba vienkartiniai užtiesalai, apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės (HN 134:2015 22.1–22.5 papunkčiai, HN 76:2010 37.3–37.9 papunkčiai). Kirpyklose taip pat turi būti tiekiamas karštas vanduo (HN 134:2015 18 punktas, HN 76:2010 27 punktas). Be minėtų reikalavimų, HN 76:2010 37.1–37.2 papunkčiuose buvo nustatyti ir kirpėjo darbo vietos įrengimo reikalavimai.

13. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos 12 d. drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose nebuvo įrengtos kirpyklos ir jis buvo kerpamas antisanitarinėmis sąlygomis pagalbinėse patalpose. Atsakovo atstovas nurodė, kad kirpykla 2 korpuse buvo įrengta 2016 metų liepos mėnesį, o iki jos įrengimo nuteistieji buvo kerpami 2 gyvenamojo korpuso dezinfekavimo patalpoje, kuri atitiko kirpykloms nustatytus įrengimo ir higienos reikalavimus. Atsižvelgdamas į šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčui aktualiu laikotarpiu drausmės grupėje nebuvo įrengta kirpykla.

14. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, ginčui aktualiu laikotarpiu atlikęs kirpyklos patalpų patikrinimą, nustatė du pažeidimus: kirpykloje naudojimui paruošti instrumentai buvo laikomi stalčiuose, kurie sandariai neužsidaro; kirpykloje nebuvo užtikrintas pakankamas kiekis daugkartinio naudojimo apdangalų. Šie pažeidimai grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti. Kitų duomenų, galinčių patvirtinti, jog kirpykla (kirpimui pritaikyta patalpa) neatitiko esminių higienos normų reikalavimų, byloje nėra. Nuo 2016 m. liepos mėnesio Vilniaus PN drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose įrengta nauja kirpykla. Nuteistieji kerpami pagal Vilniaus PN direktoriaus patvirtinus kirpyklos darbo grafikus, taip pat yra patvirtintas kirpyklos valymo ir dezinfekcijos planas. Pareiškėjas 2016 m. birželio 9 d. Vilniaus PN administracijai buvo pateikęs skundą dėl kirpyklos patalpų įrengimo, tačiau 2016 m. birželio 28 d. skundo atsisakė, todėl skundo nagrinėjimo procedūra buvo nutraukta. Daugiau skundų, ginčui aktualiu laikotarpiu dėl kirpimo sąlygų neteikė. Bylos duomenimis, pareiškėjas skųstis galimai netinkamomis kirpimo sąlygomis pradėjo 2017 m. vasario mėnesį, t. y. prieš teikdamas skundą teismui.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad iš esmės visą ginčo laikotarpį drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose kirpykla nebuvo įrengta, o nuteistieji buvo kerpami kitos paskirties patalpose, minimaliai pritaikytose tokių paslaugų teikimui (tiekiamas karštas vanduo, įrengtas veidrodis). Kirpimui reikalingas priemones ir įrankius kirpėjas atsinešdavo atskirai, iš kirpyklos, įrengtos 1 gyvenamajame korpuse. Kirpyklos patikrinimo metu nustatyti du nežymūs higienos normų pažeidimai, susiję su instrumentų laikymo sandarumu ir daugkartinio naudojimo apdangalų trūkumu. Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kerpamas šiurkščiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus, byloje nėra.

16. Dėl radijo taško teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 13.10 punktu ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo, jog Vilniaus PN įvykdė minėtą pareigą ir ginčui aktualiu laikotarpiu kamerų tipo patalpoje Nr. 12 buvo įrengtas radijo taškas, nėra.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas tarnybiniu pranešimu Nr. 64-1279 Vilniaus PN direktorių informavo, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas pranešimas apie tai, jog kameroje Nr. 12 neveikia radijo taškas. Patikrinus radijo tašką, nustatyta, kad jis sugadintas nepataisomai. Kameroje tuo metu buvo nuteistieji A. T. (pareiškėjas) ir T. O. Dėl minėto įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu apklausti budinčios pamainos pareigūnai, budintis direktoriaus padėjėjas, prižiūrėtojas, kameroje Nr. 12 buvę nuteistieji, taip pat gretimoje kameroje paskirtą nuobaudą atliekantis nuteistasis, įvertinti 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 28 d. kontrolinės techninės kamerų apžiūros protokolai ir juose užfiksuoti duomenys. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. protokole nurodyta, jog radijo taškas buvo sulaužytas. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016 m. spalio 27 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 14-3178 „Dėl valstybinio turto gadinimo“, kurioje nurodyta, kad nustatyti, kaip buvo sugadintas radijo taškas, nepavyko. Ginčo byloje dėl to, kad naujas radijo taškas kameroje Nr. 12 buvo įrengtas 2017 m. vasario 17 d., nėra.

18. Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundų dėl neveikiančio radijo taško Vilniaus PN administracijai nerašė. Pirmą skundą dėl neveikiančio radijo taško pareiškėjas pateikė tik po kreipimosi į teismą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 12 įrengtas radijo taškas neveikė, nes buvo nepataisomai sugadintas (sulaužytas). Nors Vilniaus PN tarnybinio patikrinimo metu nenustatė, kuris nuteistasis ir kokiu būdu radijo tašką sugadino, tačiau įvertinus tai, kad radijo taško sulaužymo faktas užfiksuotas 2016 m. rugsėjo 28 d., o tuo metu kameroje buvo tik pareiškėjas ir kitas nuteistasis, tikėtina, jog vienas iš jų arba abu kartu radijo tašką sugadino (sulaužė). Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių, kad radijo taškas buvo sugadintas dėl tyčinių kameroje buvusių asmenų neteisėtų veiksmų, kuriuos atliko arba apie jų atlikimą žinojo ir pareiškėjas. Radijo taško sugadinimo faktas užfiksuotas dokumentinėje medžiagoje, išsiaiškinta konkreti gedimo data.

19. Teismas sprendė, kad net ir padarius prielaidą, jog radijo taško gedimas buvo techninio pobūdžio ir įvyko savaime, įvertinus tai, kad drausmės grupėje paskirtas nuobaudas atliekantys asmenys laikomi griežtesnėmis sąlygomis, o patekimą į kamerų tipo patalpas lemia netinkamas nuteistojo elgesys, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pataisos namų pareigūnai, gavę pranešimą apie neveikiantį radijo tašką ėmėsi priemonių išsiaiškinti gedimo priežastį ir galimybę jį remontuoti, bei tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, o ne po kreipimosi į teismą, pareiškėjas skundų ir prašymų dėl neveikiančio radijo taško pataisos namų administracijai neteikė, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patyrė intensyvius išgyvenimus, kuriuos būtų galima pripažinti neturtine žala.

20. Pareiškėjo argumentai, kad dėl neveikiančio radijo taško (duomenys neskelbtini), dėl to (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįsti. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esančių medicinų įrašų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į medikus dėl miego sutrikimų, dirglumo, agresyvumo, tačiau analogiškais negalavimais skundėsi ir anksčiau, užfiksuota narkotinių medžiagų vartojimo faktų, kurie taip pat galėjo turėti įtakos pareiškėjo psichikai. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas analogiškus sveikatos sutrikimus nurodo ir kitose administracinėse bylose (pvz., administracinėje byloje Nr. I-10339-790/2015).

21. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos 12 d.) drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose kirpykla nebuvo įrengta, o pareiškėjas buvo kerpamas kitos paskirties patalpose, minimaliai pritaikytose tokių paslaugų teikimui. Patikrinimo metu nustatyti nedideli higienos normų pažeidimai, kurie grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti. Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kerpamas šiurkščiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus, nenustatyta. Minėti pažeidimai pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą, tačiau jie nebuvo tokio intensyvumo, kad galėtų būti įvertinti pinigais. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tai pareiškėjui būtų sukėlę sveikatos sutrikimų ar kitų žymių neigiamų padarinių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad teisės į tinkamas kirpimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui.

22. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo atstovo 6,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2017 m. vasario 20 d. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto kvitą 3,78 Eur sumai ir atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 23 d. – 2017 m. vasario 24 d. už kopijavimą patyrė 2,94 Eur išlaidų.

23. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti vokų ir pašto ženklų įsigijimo išlaidas nepagrįstas. Iš į bylą pateikto kvito matyti, kad prekės buvo įsigytos Kauno 26-ajame pašto skyriuje, adresu Varnių g. 26, Kaunas, todėl akivaizdu, jog šios išlaidos buvo apmokėtos ne pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio pareiškėjo sąskaita. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad 2,94 Eur kopijavimo išlaidų patyrė būtent šioje byloje, nepateikė paaiškinimų, kokias konkrečias ir kiek dokumentų kopijų darė, kiek kainuoja viena dokumento kopija. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 24. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 181–182), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad teismas išnagrinėjo ne pareiškėjo skundą, o atsakovo pateiktas išvadas dėl radijo taško, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas kaltas dėl radijo taško gedimo. Šiuo atveju nustatyta, kad radijo taškas buvo sugedęs 5 mėnesius ir nebuvo imtasi priemonių, kad jis būtų pataisytas. Pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitas gyvenamąsias patalpas, kur veikė radijo taškas, bet to nebuvo padaryta. Dėl tinkamų sąlygų kirpykloje neužtikrinimo mano, jog turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 186–188), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodinėjimo taisyklių, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje. Apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, nepateikta argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) atlyginimo. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos 12 d. atliekant bausmę drausmės grupėje ir baudos izoliatoriuje buvo kerpamas antisanitarinėmis sąlygomis, o nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. vasario 9 d. atliekant bausmę drausmės grupės kameroje Nr. 12 neveikė radijo taškas.

29. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo A. T. teisė į tinkamas kirpimo sąlygas Vilniaus PN buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmetė.

30. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas A. T. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas kaltas dėl radijo taško gedimo.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. liepos 12 d. pareiškėjui atliekant bausmę drausmės grupėje ir baudos izoliatoriuje kirpykla nebuvo įrengta, o nuteistieji buvo kerpami kitos paskirties patalpose, minimaliai pritaikytose tokių paslaugų teikimui. Nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kerpamas šiurkščiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus.

33. Pareiškėjas minėtų aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija, tačiau mano, jog turėtų būti pripažintas ir antras pažeidimas, kad nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. vasario 9 d. atliekant bausmę drausmės grupės kameroje Nr. 12 neveikė radijo taškas.

34. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog radijo taškas kameroje Nr. 12 buvo sulaužytas. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2016 m. spalio 27 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 14-3178 „Dėl valstybinio turto gadinimo“, kurioje nurodyta, kad nustatyti, kaip buvo sugadintas radijo taškas, nepavyko. Kameroje tuo metu buvo nuteistieji A. T. (pareiškėjas) ir T. O. Taip pat nustatyta, kad naujas radijo taškas kameroje Nr. 12 buvo įrengtas 2017 m. vasario 17 d.

35. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu skundų dėl neveikiančio radijo taško Vilniaus PN administracijai nerašė, pirmą skundą dėl to pateikė tik po kreipimosi į teismą, įvertinusi, kad radijo taškas neveikė, nes buvo nepataisomai sugadintas dėl tyčinių kameroje buvusių asmenų neteisėtų veiksmų, net ir darydama prielaidų, kad radijo tašką sugadino ne pareiškėjas, o kitas nuteistasis, atsižvelgdama į tai, kad pataisos namų pareigūnai ėmėsi priemonių išsiaiškinti gedimo priežastį ir galimybę jį remontuoti, į ribotą atsakovo atstovo finansavimą ir tai, kad radijo taškas buvo suremontuotas, tik šiek tiek vėliau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl radijo taško neveikimo pareiškėjas nepatyrė tokių intensyvių išgyvenimų, kuriuos būtų galima pripažinti neturtine žala.

36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo formos teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareikimo Nr. 42095/98). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys