Legislator Case Law & Legislation
ac0b8f43-aacf-446c-a266-5c062b548dc6 AI generated

ac0b8f43-aacf-446c-a266-5c062b548dc6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ac0b8f43-aacf-446c-a266-5c062b548dc6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-453/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-0-04581-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.1.; 1.2.4.2.2.; 1.2.4.2.3.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,teisėjų Lino Žukausko ir Valdimaro Bavėjano,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajai M.

Legislator headnote

AI generated

ac0b8f43-aacf-446c-a266-5c062b548dc6 · Lietuvos apeliacinis teismas: apsilankymai jų namuose, negali bÅ«ti pagrindu nustatant tikrÄ jÄ padėtį dėl R. J. elgesio. Kita vertus, teismas visiÅ¡kai nevertino ne tik H. J., bet ir R. J. artimųjų A. J., K. J. parodymų apie jo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, nes tai yra labai svarbi aplinkybė, nes kitÄ dienÄ po 2015 m. sausio 3 d. alkoholio vartojimo R. J. bÅ«sena negalėjo bÅ«ti gera. Apygardos teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, jog policijos pareigÅ«nai V. S. ir I. G. patvirtino, kad ji 2015 m. sausio 1 d. kvietė policijos pareigÅ«nus, kadangi negalėjo patekti į savo namus, nes R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-453/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-0-04581-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.1.; 1.2.4.2.2.; 1.2.4.2.3.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Aloyzo Kruopio,teisėjų Lino Žukausko ir Valdimaro Bavėjano,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajai M.

V.,gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui,nukentėjusiosios atstovei advokatei Natalijai Kaminskienei,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ O. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elvyrai Vitartienei,teismo medicinos ekspertui J. M. P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. V. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:M.

V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ M. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 527,49 Eur gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. V. nuteista už tai, kad ji sunkiai sutrikdė savo mažamečio vaiko sveikatÄ , o bÅ«tent: 2015 m. sausio 3 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmusi už pažastų iÅ¡ lovos verkiančiÄ savo mažametę dukrÄ M.

V., gim. (duomenys neskelbtini) ir laikydama vaikÄ ant rankų, iÅ¡ pykčio, tyčia kelis kartus krestelėjo vaiko kÅ«nÄ ir galvÄ , dėl ko, nukentėjusiosios galvai staigiai keičiant judėjimo kryptį, o galvos smegenims dėl to staigiai keičiant padėtį kaukolės viduje, M. V. buvo padarytas kraujo iÅ¡siliejimas (Å«mi hematoma) po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio Å¡oniniame (smilkininės-momeninės-pakauÅ¡inės skilčių) pavirÅ¡iuje su kraujosruvomis deÅ¡inės akies tinklainėje (sukrėsto vaiko sindromas), tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistoji M. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi Vilniaus apygardos teismas priimdamas nuosprendį padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nuteistoji aptardama 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio nuostatas teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tik kaltinimo naudai, visas abejones aiÅ¡kino ne nuteistosios, kaip to reikalauja įstatymas, bet kaltinimo iÅ¡keltos versijos naudai.

Neatkreipė dėmesio į byloje nustatytus prieÅ¡taravimus ir jų nepaÅ¡alino. Be to, įrodymų tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, neiÅ¡siaiÅ¡kintos baudžiamajai bylai svarbios aplinkybės.Nuteistoji pažymi, jog pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje ji savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog savo dukros – M. V. nepurtė. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė melagingus parodymus, kad kratė – supurtė savo dukrÄ , kadangi policijos pareigÅ«nai jai darė psichologinį spaudimÄ , teigdami, kad greičiau atgaus savo kitÄ dukrÄ LėjÄ .

Tuo metu ji buvo sulaikyta, pasimetusi, nesulaukė jokios tinkamos teisinės pagalbos, nes paskirtas gynėjas pritarė policijos pareigÅ«nų veiksmams ir taip pat įkalbinėjo jÄ prisipažinti. Teisme ji nurodė, kad dukrai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti netyčia nukritus ar sudavus jos mažametei seseriai Lėjai. Be to, teismas nustatė, kad jos dukrai sužalojimai buvo padaryti 2015 m. sausio 3 d, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog 2015 m. sausio 4 d. jai iÅ¡vykstant iÅ¡ namų, jos dukra M.

V. jautėsi gerai. Tuo metu jÄ prižiÅ«rėjo jos sugyventinis R. J., todėl yra tikimybė, kad sužalojimai jos dukrai galėjo bÅ«ti padaryti jÄ prižiÅ«rint R. J.. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, jog apygardos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ , kadangi baudžiamojoje byloje įrodymu pripažino jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nors jie buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokie jos parodymai tik galėjo bÅ«ti perskaityti, bet negalėjo turėti savarankiÅ¡kos įrodomosios reikÅ¡mės, tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, iÅ¡ esmės jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra pagrindinis jos kaltę patvirtinantis įrodymas.

Nuteistoji aptardama Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio nuostatas teigia, jog teismas pažeisdamas minėtas teisės normas 2016 m. kovo 30 d. vykusiame teisiamajame posėdyje advokatui B. P. pareiÅ¡kus, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su bylos medžiaga ir papraÅ¡ius dviejų valandų pertraukos siekiant susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, gynėjo praÅ¡ymÄ atmetė. Todėl procesas vyko advokatui nesusipažinus su bylos medžiaga ir nesuderinus pozicijos su ginamÄ ja. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartis paskirti gynėjÄ priimta tik 2016 m. kovo 22 d.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, toks teismo sprendimas vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.Nuteistoji nurodo, jog apygardos teisme R. J. davė jÄ kaltinančius įrodymus, tai yra teigė, kad ji 2015 m. sausio 3 d. stipriai supurtė savo dukrÄ ir, kad tos pačios dienos vakare jis pastebėjo pablogėjusiÄ dukros sveikatÄ , tačiau tai yra netiesa. Juo labiau, kad tÄ dienÄ R. J. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Gyvendami kartu jie nuolatos pykosi dėl jo priklausomybės ir R.

J. dažnai naudojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik liudytojas H. J., bet ir pats R. J.. Kadangi jų santykiai buvo blogi, todėl jis galėjo nuteistÄ jÄ apkalbėti. Nagrinėjamu atveju tikėtina, jog sužalojimai dukrai galėjo bÅ«ti padaryti jÄ prižiÅ«rint R. J., nes jis buvo sulaikytas įtariant jos dukros sužalojimu ir tik po to davė nuteistÄ jÄ kaltinančius parodymus. BÅ«tent tokius parodymus R. J. galėjo duoti siekdamas pats iÅ¡vengti atsakomybės. Kartu pažymi ir tai, jog R.

J. minėtų aplinkybių nenurodė 2015 m. sausio 4 d. greitosios pagalbos medikams, M. ligoninėje apžiūrėjusiems gydytojams bei 2015 m. sausio 9 d. vykusiame posėdyje pas vaiko teisių apsaugos specialistus. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Nuteistoji aptardama liudytojo V. M. parodymus bei apygardos teismo išvadas dėl R. J. girtumo, pažymi, jog ji ir nurodė, kad R. J. alkoholį vartojo 2015 m. sausio 3 d., o ne 2015 m. sausio 4 d. Be to, epizodiniai liudytojų J. Ž., N. Š., V.

J. apsilankymai jų namuose, negali bÅ«ti pagrindu nustatant tikrÄ jÄ padėtį dėl R. J. elgesio. Kita vertus, teismas visiÅ¡kai nevertino ne tik H. J., bet ir R. J. artimųjų A. J., K. J. parodymų apie jo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, nes tai yra labai svarbi aplinkybė, nes kitÄ dienÄ po 2015 m. sausio 3 d. alkoholio vartojimo R. J. bÅ«sena negalėjo bÅ«ti gera. Apygardos teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, jog policijos pareigÅ«nai V. S. ir I. G. patvirtino, kad ji 2015 m. sausio 1 d. kvietė policijos pareigÅ«nus, kadangi negalėjo patekti į savo namus, nes R.

J. bÅ«damas girtas užsirakinęs miegojo namuose, nors tuo metu turėjo prižiÅ«rėti jos dukrÄ M.. Taigi tuo metu ilgÄ laikÄ vaikas buvo paliktas be priežiÅ«ros. Nuteistoji pažymi, jog nagrinėjamu atveju apygardos teismas padarė įrodymų vertinimų pažeidimus, kadangi įrodymais pripažino R. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nors teisme jis atsisakė duoti parodymus. Be to, liudytoja V. J. negalėjo patvirtinti mačiusi, kad nuteistoji purtė savo mažametę dukrÄ , nes ji negyveno kartu su ja ir jos dukromis, be to, ji tik kartÄ yra buvusi jos namuose.

Taip pat liudytojos V. J. parodymai apie R. J. teigiamÄ elgesį su kita dukra Lėja negali bÅ«ti vertinimai kaip patikimi, kadangi tai yra tik niekuo nepagrįsti teiginiai. Be to, liudytoja visas aplinkybes apie M. sužalojimÄ sužinojo iÅ¡ H. J. sugyventinės, kuri tyrimo metu net nebuvo apklausta.Nuteistoji pažymi, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje svarbÅ«s yra liudytojo H. J. parodymai, kuriuose jis patvirtino 2015 m. sausio 3 d. vakare per Skype programÄ matęs M., kuri pasak liudytojo atrodė guvi ir sveika.

Taigi liudytojas patvirtino jos parodymus, kad 2015 m. sausio 3 d. vakare mergaitė nebuvo patyrusi jokių sužalojimų. Taip pat minėtas liudytojas patvirtino, kad R. J. piktnaudžiavo alkoholiu, kad jų santykiai buvo įtempti, kad jis naudojo smurtÄ prieÅ¡ nuteistÄ jÄ , todėl R. J. galėjo jÄ apkalbėti. Be to, patvirtino ir tai, kad jo ir nuteistosios santykiai su tėvu taip pat yra blogi. Nuteistoji taip pat pažymi, jog apygardos teismas be pagrindo nevertino liudytojo V. P. parodymų, kuriuose jis patvirtino, kad po to, kai nuteistoji ir R.

J. pradėjo gyventi atskirai, R. J. žadėjo pakeisti savo parodymus, jei ji jam paliks Å¡aldytuvÄ . Minėtas liudytojas patvirtino ir tai, kad R. J. jÄ mušė. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų J. Ž., N. Å ., V. N.-M. parodymai negali patvirtinti jokių aplinkybių dėl Å¡ioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi ji su jomis bendravo labai trumpai. Nuteistoji atkreipia dėmesį į tai, kad ji visada stengėsi rÅ«pintis savo vaikais, nors dėl piniginių lėšų ir socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo ne visada tai pavykdavo padaryti tinkamai.Nuteistoji atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 878/15 (01), taip pat papildomoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3767/15 (01) nurodyta, kad M.

V. nustatytos 3 kraujosruvos „mėlynė deÅ¡iniajame ausies kauÅ¡elyje ir pavienės hemoragijos ant kairio skruosto ir tarpuakyje“, tačiau apygardos teismas netyrė ir nesiaiÅ¡kino Å¡ių sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Papildomoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviejų parų laikotarpiu, taigi jos galėjo bÅ«ti padarytos ir 2015 m. sausio 4 d., jai nebÅ«nant namuose, nes minėtÄ dienÄ iÅ¡vykstant iÅ¡ namų, jokių sužalojimų ant mergaitės galvytės nebuvo.

Be to, teismo medikai davė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlęs kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio Å¡oniniame (smilkininės-momemininės-pakauÅ¡inės skilčių) pavirÅ¡iuje - Å«mi hematoma su kraujosruvomis deÅ¡inės akies tinklainėje - „galėjo bÅ«ti padaryti sukrečiant vaiko galvÄ ir visÄ jo kÅ«nÄ â€œ. Juo labiau, kad papildomoje iÅ¡vadoje pateikiamas galimai prieÅ¡taringas teiginys, kad sužalojimai „galėjo bÅ«ti padaryti galvai staigiai keičiant judėjimo kryptį jos sumuÅ¡imo momentu“.

Nuteistoji pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino nurodytų aplinkybių ir priimdamas skundžiamÄ nuosprendį į jas visiÅ¡kai neatsižvelgė, todėl byloje bÅ«tina kviesti ir apklausti iÅ¡vadas pateikusį specialistÄ J. M. P.. Kadangi tuo atveju jei sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo bÅ«ti padarytas ne sukratymo metu, bet vaikui susimuÅ¡us (sumuÅ¡us) galvÄ , tai iÅ¡ esmės keistų byloje nustatytas aplinkybes. Be to, kyla ir kitų papildomų klausimų, nes susipažinus su specialisto iÅ¡vadomis, susidaro įspÅ«dis, kad buvo vertinti tik medicininiai dokumentai.

Nuteistoji taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas jos ir R. J. parodymų patikrinimas vietoje, tačiau neaiÅ¡ku, ar specialistas vertino Å¡iuos duomenis ir aiÅ¡kinosi, ar sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Be to, specialistui neužduotas klausimas - ar galėjo turėti įtakos naujiems sužalojimams nustatyti senesni sužalojimai. Dar viena svarbi aplinkybė, į kuriÄ nekreipta jokio dėmesio - ar galėjo jos dukrai sveikata taip smarkiai pablogėti praėjus beveik parai po tokių sužalojimų, kaip yra nurodyta kaltinime.

Nuteistoji pažymi, jog pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas praÅ¡ymas apklausti minėtÄ specialistÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodęs, kad specialistas negalės atsakyti į jam pateiktus klausimus, tokį praÅ¡ymÄ atmetė. Dėl ko iÅ¡ esmės buvo suvaržytos nuteistosios teisės į gynybÄ .Nuteistoji aptardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadas dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo veikiant netiesiogine tyčia, taip pat aptardama netiesioginės ir tiesioginės tyčios požymius teigia, jog jeigu trauma bÅ«tų padaryta taip, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, yra be galo sunku suvokti ir įvertinti galinčias kilti pasekmes, tuo labiau didelį jų atsiradimo tikėtinumo laipsnį, todėl veika vien dėl to negali bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį.Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog tokio sudėtingumo byloje pirmas posėdis įvyko 2016 m. kovo 30 d., o jau 2016 m. balandžio 14 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Taigi nuteistosios manymu teismo skuba, pagrįstų praÅ¡ymų atmetimas, kelia abejonių dėl iÅ¡ankstinės ir Å¡aliÅ¡kos teismo nuomonės susidarymo.Nuteistoji aptardama Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl Å¡ios normos taikymo bei bausmės paskirties tikslus nurodo, jog Å¡iuo atveju galima jai taikyti minėtas teisės normas, kadangi ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, Å¡iuo metu mokosi, gerai charakterizuojama socialinių darbuotojų, vykdo visus vaiko teisių specialistų nurodymus.

Be to, nukentėjusiajai dėl sužalojimo nekilo jokių sunkių, neiÅ¡taisomų pasekmių, Å¡iuo metu ji yra visiÅ¡kai pasveikusi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas net nesvarstė galimybės taikyti Å¡velnesnę nei įstatymo numatytÄ bausmę. Nuteistoji pažymi, kad ji nepadarė nusikaltimo, kuriuo kaltinama, bet teisingumÄ vykdo tik teismas. Jei ji bÅ«tų pripažinta kalta, mano, kad paskyrus jai realiÄ laisvės atėmimo bausmę dėl anksčiau nurodytų motyvų ne tik, kad nebÅ«tų užtikrintas, bet ir bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeistas teisingumo principas.

Mano, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti paskyrus jai bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Nikolajus Kozliakas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir M. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus bei paskirti jai laisvės atėmimÄ dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Prokuroras nurodo, jog M.

V. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, kaip sunkiai sutrikdžiusi savo mažamečio esančio bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje vaiko (dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini)) sveikatÄ . Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau nepagrįstai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (sunkus bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus sužalojimas).

Savo sprendimÄ dėl minėto punkto paÅ¡alinimo iÅ¡ kaltinimo teismas motyvavo tuo, kad nusikalstamos veikos prieÅ¡ M. V. padarymo metu ji buvo mažametė, o pagal teisės doktrinÄ mažametystė negali bÅ«ti siejama su bejėgiÅ¡ka bÅ«kle. Prokuroras aptardamas skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadas dėl bejėgiÅ¡kos bÅ«klės konstatavimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje nurodo, jog M. V. nusikaltimo padarymo metu buvo 7 mėnesiai, todėl akivaizdu, kad ji negalėjo nei suvokti grėsmės savo sveikatai, nei iÅ¡vengti smurto, nei gintis ar aktyviai prieÅ¡intis motinai, tai yra buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, o M.

V. suvokė tokiÄ nukentėjusiosios bÅ«klę ir veikė ja pasinaudodama.Prokuroras pažymi, jog nukentėjusiojo asmens mažametystė įstatymo yra nustatyta kaip atskiras nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau jis siejamas vien su nukentėjusiojo asmens amžiumi. Å is punktas inkriminuojamas kaltininkui nepriklausomai nuo nukentėjusiojo fizinės ar psichinės bÅ«klės bei galimybės pasiprieÅ¡inti ar kitaip iÅ¡vengti grėsmės. Kartu pažymi, kad mažametystė, kaip fizinė ar psichinė savybė, ne visada gali bÅ«ti pripažįstama pakankamu pagrindu teigti, jog nukentėjęs žmogus buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Aplinkybė, kad nukentėjusioji M.

V. buvo bejėgiÅ¡ka dėl savo amžiaus ir tai, kad to paties Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies dispozicijoje mažametystė nurodyta kaip atskiras veikÄ kvalifikuojantis požymis, neturėtų Å¡alinti M. V. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Taigi prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad mažametystė Å¡iuo atveju apima bejėgiÅ¡kumÄ ir M. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui užtenka nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O.

M. atsikirtime į apeliacinius skundus praÅ¡o patenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ , o nuteistosios M. V. apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O. M. nurodo, jog ji sutinka su Å¡ioje baudžiamojoje byloje pateiktu prokuroro apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį tenkinti, kadangi jis yra pagrįstas bei atitinka Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O. M. pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusio asmens mažametystė (Å¡iuo konkrečiu atveju - kÅ«dikystė) yra siejama su asmens bejėgiÅ¡ka bÅ«kle.

Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia teismų procesiniai sprendimai, priimti nagrinėjant analogiÅ¡kas ar panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, kuriose nukentėjo mažamečiai vaikai (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-57-256/2013; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-694- 483/2015; 1A-226/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-370/2014, 2K- 56/2013 ir kt.).Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O. M. nurodo, jog ji nesutinka su nuteistosios M. V. apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti, kadangi priimdamas nuosprendį, kuriuo pripažino M.

V. kalta, Vilniaus apygardos teismas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų nepažeidė. Teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bei įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį.Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O. M. aptardama nuteistosios apeliacinio skundo teiginius susijusius su įrodinėjimo klausimais nurodo, jog prieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji, visi bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalis), ir teismo pripažinti įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2 dalis) buvo iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados apie faktines bylos aplinkybes, kurias neigia nuteistoji, yra grindžiamos bylos įrodymais, kurių patikimumas ir pakankamumas buvo įvertintas. Nuteistoji nepagrįstai nurodo, jog jos kaltė yra iš esmės grindžiama vien jos pačios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad šiais nuteistosios parodymais teismas vadovavosi tik tiek, kiek jie atitiko kitus byloje surinktus M. V. kaltę patvirtinančius įrodymus (specialisto išvadas, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, liudytojų parodymus ir kt.).

Skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai pažymėta, kad tiek 2015 m. spalio 14 d., tiek 2016 m. vasario 11 d. vykusių apklausų metu nuteistoji pripažino purčiusi nukentėjusiÄ jÄ mažametę M. V.. Dėl savo poelgio labai gailėjosi. Savo parodymus nuteistoji pakeitė tik 2016 m. vasario 18 d., įteikus jai galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , nors prieÅ¡ 7 dienas teigė savo kaltę pripažįstanti. Kaip pagrįstai nurodė teismas, nuteistosios pasiaiÅ¡kinimas, jog save kaltinančius parodymus ji davė vien dėl to, kad tikėjosi greičiau atgauti kitÄ savo dukrÄ LėjÄ , yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir sunkiai suvokiamas.

Nesuprantama kokiu bÅ«du savęs apkalbėjimas dėl sunkaus dukros sveikatos sutrikdymo, gali padėti atgauti kitÄ dukrÄ . Nuteistosios parodymų teisingumu verčia abejoti ir tai, jog teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, ji pradėjo kelti daug vienÄ kitai prieÅ¡taraujančių įvykio versijų (mergaitę galėjo sužaloti jos sugyventinis, vyresnė dukra, ji pati galėjo nukristi bei susižaloti ir t. t.). Byloje pateiktomis specialisto iÅ¡vadomis nustatyta, jog mergaitės patirti sužalojimai bÅ«dingi bÅ«tent sukrėsto vaiko sindromui.

Atkreipia dėmesį ir į tai, jog pirminius nuteistosios parodymus visiÅ¡kai atitinka jos sugyventinio R. J. paaiÅ¡kinimai bei tiek pastarojo, tiek pačios nuteistosios parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotos aplinkybės. Nuteistosios teiginiai dėl galimo R. J. girtumo 2015 m. sausio 3 d. teismo buvo motyvuotai paneigti (Darbo apskaitos žurnalas, liudytojo V. M. parodymai ir kt.). Taigi, įvertinęs Å¡iuos aukščiau aptartus įrodymus kartu su kitais itin neigiamai nuteistÄ jÄ bei jos elgesį su dukromis apibÅ«dinančiais duomenimis (liudytojų J.

Ž., V. N. – M., V. J. parodymai), teismas teisingai konstatavo, jog nukentėjusiosios mažametės M. V. sveikatÄ sunkiai sutrikdė bÅ«tent jos mama M. V..Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O. M. taip pat teigia, jog nuteistoji apeliaciniame skunde nepagrįstai abejoja baudžiamojoje byloje pateiktomis specialisto iÅ¡vadomis, kadangi nagrinėjamoje byloje medikai vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatavo, kad M. V. patyrė sukrėsto vaiko sindromui bÅ«dingus sužalojimus. Be to, teismo medikų buvo nustatyti ir senesni kraujo iÅ¡siliejimai po smegenų abiejų pusrutulių kaktinių-smilkininių skilčių kietuoju dangalu, kas atitinka liudytojo R.

J. parodymus, kur jis teigė ne kartÄ matęs kaip nuteistoji kratė savo dukrÄ . Taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato teismui pareigos kviesti į teismo posėdį bei apklausti specialisto iÅ¡vadÄ teikusį specialistÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji, atmesdamas jos praÅ¡ymÄ dėl specialisto apklausos, teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pažymi ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakęs, jog proceso Å¡alies teismui pateiktų praÅ¡ymų atmetimas arba nepalankus įrodymų vertinimas savaime nereiÅ¡kia proceso normų pažeidimo.Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O.

M. atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuteistoji nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog jos veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį, kadangi ji veikė netyčia. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O. M. akcentuoja, kad nukentėjusioji mažametė M. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukusi 8 mėnesių, tad stipriai kratydama tokio amžiaus savo vaikÄ nuteistoji (kaip ir kiekvienas protingas suaugęs žmogus, o juo labiau vaiko mama) suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl to gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia.Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O.

M. nurodo, jog nuteistajai taip pat nėra jokio pagrindo skirti Å¡velnesnę bausmę nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio sankcijoje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog M. V. paskirta bausmė yra akivaizdžiai neteisinga. Nuteistosios įvykdyta veika yra neabejotinai labai pavojinga. Ji sunkiai sutrikdė savo mažametės dukros sveikatÄ . Be to, teismo medikų nustatyti ir kiti, senesni, nukentėjusiosios mažametės patirti kraujo iÅ¡siliejimai po smegenų kietuoju dangalu. Taigi, kilusios pasekmės buvo dėsningas nuteistosios veiksmų rezultatas, o tai, kad po tokių sunkių sužalojimų mergaitė pasveiko, laikytina tik laimingu atsitikimu, jokiu bÅ«du nemažinančiu M.

V. veiksmų pavojingumo. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek socialinės darbuotojos, tiek nuteistosios tėvo žmona V. J. (tam tikrÄ laiko tarpÄ gyvenusi kartu su nuteistÄ ja ir jos dukromis) nuteistÄ jÄ apibÅ«dino itin neigiamai. Nurodė, kad ji niekada nesirÅ«pino vaikais, nereaguodavo į jų verkimÄ , laiku nekeisdavo sauskelnių ir pan.Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė O. M. pažymi, jog savo sužalotos mažametės dukros likimu nuteistoji pradėjo domėtis tik po nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo.

Todėl Å¡iuo metu nuteistosios elgesys, siekiant matytis su dukra, verčia abejoti jos ketinimų sÄ Å¾iningumu. Juo labiau, kad teismas skundžiamame nuosprendyje kaip vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo priežasčių nuteistajai nurodė tai, jog ji nesirÅ«pina vaikais.Teismo posėdyje prokuroras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, nukentėjusiosios atstovė advokatė N. K., įstatyminė nukentėjusiosios atstovė O.

M. prašė prokuroro skundÄ patenkinti, o nuteistosios skundÄ atmesti, nuteistoji prašė jos skundÄ patenkinti, prokuroro skundÄ iÅ¡nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios skundÄ patenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti.Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Nuteistoji ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį teigdama, kad apygardos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, priimdamas nuosprendį darė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nenustatė, kad bylÄ bÅ«tų nagrinėjęs Å¡aliÅ¡kas teismas.Apeliantė skunde neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo ir nurodo, kad sužalojimai jos dukrai galėjo atsirasti dėl jos tuometinio draugo R.

J. neteisėtų veiksmų (sumuÅ¡imo ar sukrėtimo) arba dukteriai netyčia susimuÅ¡us galvÄ . Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad R. J., siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, galėjo specialiai apkaltinti M. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajai, taip pat, kad jis pats sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje R. J. buvo įtariamas sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ , tačiau jo duoti parodymai nuoseklÅ«s, sutampa su nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, taip pat liudytojų parodymais.

Liudytoja V. J. teismui parodė, kad R. J. su nuteistosios vaikais elgėsi gražiai, Å¡velniai, prieÅ¡ juos nesmurtavo, liudytojas V. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė iÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes dėl R. J. elgesio su nuteistosios vaikais kaip ir V. J., tuo tarpu nuteistÄ jÄ minėti liudytojai apibÅ«dino neigiamai nurodydami, kad savo vaikus ji prižiÅ«rėjo prastai, jais nesirÅ«pino, keldavo prieÅ¡ juos balsÄ , kartais papurtydavo ir net muÅ¡davo (t. 1, b. l. 111-113, 116-118, t. 3, b. l. 53-54).

Liudytoja J. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki nagrinėjamų įvykių M. V. apie R. J. atsiliepė teigiamai, o po jų savo pozicijÄ pakeitė, teigė, kad bijo R. J. (t. 3, b. l. 50). Liudytoja N. Å . teismui parodė, kad nuteistoji dukromis nelabai rÅ«pinosi, ant vaikų Å¡aukdavo, o apie R. J. netinkamÄ elgesį pradėjo kalbėti jau po nagrinėjamų įvykių. Liudytojos teigimu, R. J. su nuteistosios dukromis elgėsi gražiai, buvo joms rÅ«pestingas (t. 3, b. l. 51). Aptarti liudytojų parodymai dėl nuteistosios ir R.

J. elgesio su M. V. vaikais, jų santykių, tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampa, visi liudytojai nuteistÄ jÄ ir R. J. charakterizavo panaÅ¡iai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad R. J. vartojo alkoholį ir smurtavo prieÅ¡ nuteistÄ jÄ nepaneigia iÅ¡vados, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė M. V.. IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų matyti, kad nuteistoji taip pat piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, be to žaisdavo su savo vaikais nepaisydama jų saugumo, nekreipė dėmesio į juos kai jie susižeisdavo, o R.

J. su M. V. vaikais elgėsi rÅ«pestingai. Liudytojų H. J. bei V. P. parodymai, kitaip nei nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat nepatvirtina R. J. kaltės, kadangi Å¡ie liudytojai davė parodymus apie R. J. ir M. V. santykius, apie tai, kad R. J. dažnai vartojo alkoholį, tačiau nenurodė reikÅ¡mingų aplinkybių susijusių su R. J. ir M. V. elgesiu prižiÅ«rint nuteistosios vaikus, V. P. parodymais teismas nesiremia taip pat dėl liudytojo artimų santykių su nuteistÄ ja (t. 3, b. l. 69-72). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo nuspręsta apklausti liudytojÄ A.

B., kadangi liudytoja V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. B. įvykio dienÄ parašė jai SMS žinutę ir nurodė, kad sužalojimus nukentėjusiajai padarė R. J.. Teisme apklausta Aurelija B. parodė, kad apie tai, jog nukentėjusioji iÅ¡vežta į ligoninę sužinojo iÅ¡ M. V., Å¡i jai teigė, kad nukentėjusiÄ jÄ sumušė R. J., tačiau plačiau apie įvykį nepapasakojo. Liudytoja paneigė raÅ¡iusi liudytojai V. J., kad nukentėjusiÄ jÄ sužalojo R. J.. Teismui ji teigė, kad nagrinėjamo įvykio naktį sužinojo, kad M.

V. dukra buvo sužalota, todėl parašė V. J. SMS žinutę, kurioje pasiteiravo apie nukentėjusiosios bÅ«klę, buvimo vietÄ . Kaip matyti, liudytoja apie tai, jog nukentėjusioji buvo sužalota sužinojo iÅ¡ M. V., o taip pat teisiamojo posėdžio metu paneigė tiksliai žinojusi ar raÅ¡iusi V. J., kad sužalojimÄ padarė R. J., taigi jos parodymai nepatvirtina R. J. kaltės sužalojus nukentėjusiÄ jÄ .Siekiant patikrinti apeliantės keliamÄ versijÄ , kad nukentėjusioji galėjo bÅ«ti sužalota R.

J. jÄ sumuÅ¡us ar jai pačiai susižeidus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. (toliau – Specialistas), byloje teikęs specialisto iÅ¡vadas Nr. G 878/15(01) ir Nr. G3767/15(01), kuriose nurodoma, kad nukentėjusiajai M. V. nustatytas sukrėsto vaiko sindromas, vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu bei kiti sužalojimai, kurie gali bÅ«ti vertinami nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 75-77, 81-82).

Specialistas negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti, kad sukrėsto vaiko sindromas nukentėjusiajai galėjo kilti jÄ sukratant, t. y. sužalojimas galėjo kilti ir dėl smÅ«gio į nukentėjusiosios galvÄ . Tačiau nurodė, kad nukentėjusiajai nustatyti iÅ¡oriniai sužalojimai (mėlynė deÅ¡iniajame ausies kauÅ¡elyje ir pavienės hemoragijos ant kairio skruosto ir tarpuakyje) negalėjo sukelti jai galvos smegeninės dalies vidinių sužalojimų, nes paprastai tokie vidiniai sužalojimai kyla sužalojus iÅ¡orinę galvos smegenų sritį, o ne veido sritį.

Neaptikus išorės sužalojimų, kurie atitiktų nukentėjusiajai padarytus vidinius galvos smegeninės dalies sužalojimus, labiau tikėtina išvada, kad nukentėjusioji buvo sukrėsta, o ne sumušta ar susitrenkusi netyčia. Specialistas taip pat nurodė, kad anksčiau nukentėjusiosios patirta analogiška trauma (nukentėjusiajai nustatyti nešvieži kraujo išsiliejimai (lėtinės hematomos) po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų abiejų pusrutulių (kaktinių – smilkininių skilčių) paviršiuose) negalėjo nulemti nukentėjusiosios patirto paskutinio sužalojimo – sukrėsto vaiko sindromo, šie sužalojimai neturi jokio ryšio.

Dėl Å¡ios priežasties nepagrįsta laikytina versija, kad sukrėsto vaiko sindromas galėjo bÅ«ti ankstesnių nukentėjusiajai padarytų (jos patirtų) sužalojimų pasekmė. Tai, kad nukentėjusioji buvo sukrėsta ir kad jÄ sukrėtė M. V., patvirtina ir byloje esantys R. J., nuteistosios M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 21-23, 80-84), R. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (t. 3, b. l. 67-69), parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti R. J. ir nuteistosios parodymai (t. 2, b. l. 29-40, 85-93), iÅ¡ kurių matyti, kad M.

V. pakėlė mergaitę ir jÄ sukratė, po Å¡ių veiksmų ji buvo vangi, mažai valgė, o kitÄ dienÄ vėmė ir alpo, todėl teko kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . IÅ¡ minėtų parodymų taip pat matyti, kad sužalojimų visuma, apibÅ«dinama sukrėsto vaiko sindromu buvo padaryta 2016 m. sausio 3 d., o ne 2016 m. sausio 4 d., kuomet nukentėjusiÄ jÄ prižiÅ«rėjo R. J.. Tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2016 m. sausio 3 d., patvirtina ne tik minėti R. J. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu bei R.

J. teisme duoti parodymai, bet iÅ¡ dalies ir apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausto specialisto nurodytos aplinkybės, kad tarp patirto sukrėtimo ir pastebimų iÅ¡orinių negalavimų pasireiÅ¡kimo galėjo praeiti nemažai laiko, dvideÅ¡imt keturios ir daugiau valandų, todėl sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai galėjo bÅ«ti padarytas tiek 2016 m. sausio 3 d., tiek ir 2016 m. sausio 4 d. Nors liudytojas H. J. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad 2016 m. sausio 3 d. vakarÄ matė nukentėjusiÄ jÄ per kompiuterinę programÄ â€žSkype“ ir jam ji pasirodė guvi ir sveika, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu liudytojas, kalbėdamas su M.

V. ir tik periodiÅ¡kai matydamas nukentėjusiÄ jÄ negalėjo objektyviai įvertinti jos sveikatos bÅ«klės. Juolab, kad apeliacinės instancijos teisme apklaustas Specialistas patvirtino, kad jos bÅ«klė pastebimai galėjo pablogėti tik vėliau. Taigi minėti liudytojo parodymai byloje nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta 2016 m. sausio 3 d. nepaneigia. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji nusikalstamÄ veikÄ padarė tyčia.

Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistoji, sukrėsdama nukentėjusiÄ jÄ , tuo metu jaunesnę kaip 8 mėnesių amžiaus, negalėjo nenumatyti jai galinčių kilti pasekmių, ir nors jų nesiekė, savo veiksmais,  sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia. Todėl pirmosios instancijos teismas jos veiksmus pagrįstai įvertino kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , už kurio padarymÄ atsakomybę numato Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnis.

Apie tikslų nuteistosios padarytos veikos kvalifikavimÄ bus pasisakyta vėlesnėje Å¡io nuosprendžio dalyje.Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jos pirminiais parodymais, kuriuose ji pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo ir tvirtina, kad tokie parodymai buvo iÅ¡gauti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei jos gynėjui naudojant spaudimÄ , t. y. siÅ«lant pripažinti kaltę, nes tuomet jai bus grÄ Å¾inta dukra. Å is apeliantės argumentas atmetamas. Pirmosios instancijos teisme apklausta M.

V. nenurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bÅ«tų vertę jÄ duoti neteisingus parodymus ir prisipažinti dėl to, kad jai greičiau bÅ«tų grÄ Å¾inta dukra. M. V. teismui teigė, kad vaiko teisių apsaugos kompetentingos institucijos darbuotojos jÄ informavo, jog pasimatyti su dukra ji galės kai bus paleista iÅ¡ sulaikymo vietos, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neva teigė, kad jei prisipažins dėl nusikaltimo padarymo, ji greičiau iÅ¡eis į laisvę (t. 3, b. l. 48), tačiau tokios aplinkybės, net laikant, kad M.

V. sakė tiesÄ , nesuteikia pagrindo teigti, kad M. V. buvo pasiÅ«lyta duoti neteisingus parodymus ar pasiraÅ¡yti po suklastotais apklausų protokolais teigiant, kad tokiu bÅ«du ji greičiau atgaus dukterį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmÄ kartÄ M. V. buvo apklausta 2015 m. spalio 14 d., vėliau buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir beveik po keturių mėnesių, 2016 m. vasario 11 d. ji buvo apklausta papildomai. Papildomos apklausos metu M. V. patvirtino, kad sukrėtė dukrÄ , patvirtino anksčiau duotus parodymus, tuo metu ji jau buvo paleista iÅ¡ sulaikymo (t. 2, b. l. 80-82, 84, 85-93, 94).

Galiausiai, apklausta pirmosios instancijos teisme ji teigė, kad 2016 m. vasario 11 d. duoti parodymai yra iÅ¡ esmės teisingi, iÅ¡skyrus krestelėjimÄ . Teigė, kad ji nepurtė dukters, bet jÄ paimdavo ir iÅ¡sikeldavo į viršų (t. 3, b. l. 49), taigi ji iÅ¡ esmės neneigė kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos padarymo bÅ«do, bet labiau akcentavo tai, kad tokie veiksmai su nukentėjusiÄ jÄ (iÅ¡sikėlimas virÅ¡ savęs) negalėjo sukelti nukentėjusiajai sužalojimų. Nuteistosios versijÄ dėl jai daryto spaudimo paneigia ir tai, kad sprendimų, susijusių su dukters grÄ Å¾inimu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai priimti net ir negalėjo, juos priima kompetentingos vaiko teisių apsauga besirÅ«pinančios įstaigos, ikiteisminiame tyrime tokio pobÅ«džio klausimas apskritai nėra spręstinas.

IÅ¡ nuteistosios apklausų protokolų, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, teigti, kad nuteistajai paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas bÅ«tų netinkamai atlikęs savo profesinę pareigÄ ginti M. V., taip pat nėra jokio pagrįsto pagrindo, objektyvių duomenų apie tai byloje nėra. Nuteistosios versija, kad jai buvo daromas spaudimas yra nenuosekli ir prieÅ¡taringa, nesutampanti su byloje surinktų įrodymų visuma, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmųjų apklausų metu apeliantė davė teisingus parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybės, o vėliau juos pakeitė siekdama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba kitaip suÅ¡velninti savo padėtį.

Nuteistosios parodymus, kuriais ji pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (R. J., liudytojų parodymai, Specialisto iÅ¡vados), todėl priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai ir nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK nuostatų.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas suvaržė nuteistosios teisę į gynybÄ nesuteikdamas jos gynėjui galimybės susipažinti su byla. Teisiamojo posėdžio metu apygardos teismas motyvuotai atsisakė daryti pertraukÄ ir suteikti dvi valandas laiko susipažinti su byla, kadangi teisiamasis posėdis vyko 2016 m. kovo 30 d., o gynėjas buvo paskirtas 2016 m. kovo 15 d. (t. 3, b. l. 19, 46), taigi gynėjas tam turėjo pakankamai laiko.

Teismas taip pat nurodė, kad gynėjas buvo kelis kartus pranešęs, kad atvyks susipažinti su byla, tačiau to nepadarė. Be to, byloje buvo surengtas ne vienas teisiamasis posėdis, todėl nuteistosios gynėjas turėjo pakankamai laiko susipažinti su baudžiamÄ ja byla ir kituose posėdžiuose pateikti praÅ¡ymus, pareikÅ¡ti nuomonę dėl byloje nagrinėjamų klausimų. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad prieÅ¡ apklausiant liudytojÄ V. J. teisme, nebuvo nustatyta jos tapatybė. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad V.

J. yra V. J., dalyvavusio tos pačios dienos teismo posėdyje, žmona. Niekas iÅ¡ proceso dalyvių, įskaitant nuteistÄ jÄ ir jos gynėjÄ nenurodė, kad liudytojos tapatybė kelia abejonių, ji papasakojo iÅ¡ esmės tokias pačias jai žinomas aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, buvo prisaikdinta ir įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus laikantis Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad posėdyje dalyvavo ne liudytoja V. J.. Dėl veikos kvalifikavimo Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M.

V. pripažinta kalta sunkiai sutrikdžiusi mažamečio savo Å¡eimos nario (vaiko) sveikatÄ (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai). Apygardos teismas, priimdamas nuosprendį paÅ¡alino nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo kvalifikuojančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte (bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus sužalojimas). Prokuroro manymu, tokia teismo pozicija nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teismų praktika dėl mažametystės įtakos nukentėjusio asmens bÅ«klei nevienoda.

Bejėgiška asmens būklė (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas) siejama su asmens psichinėmis ar fizinėmis savybėmis, dėl kurių jis negali pasipriešinti kaltininkui, pavyzdžiui, asmuo yra aklas, apsvaigęs nuo alkoholio, veika padaryta jam miegant, jis senyvo amžiaus ir panašiai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - veika padaryta mažamečiui, siejamas tik su nukentėjusiojo asmens amžiumi. Mažamečiu laikomas jaunesnis kaip keturiolikos metų asmuo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje padaryta iÅ¡vada, kad jaunas nukentėjusiosios amžius (mažametystė) lemia jos bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę (negalėjimÄ pasiprieÅ¡inti kaltininkui) yra iÅ¡ esmės teisinga. Nukentėjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta jai buvus septynių mėnesių amžiaus, dėl ko ji negalėjo ne tik pasiprieÅ¡inti, bet ir suvokti su ja atliekamų veiksmų prasmės. Kita vertus, tokia apygardos teismo iÅ¡vada teikia pagrindÄ manyti, jog mažametis visais atvejais nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, kuriose kyla aptariamų kvalifikuojančių požymių konkurencijos problema, turėtų bÅ«ti laikomas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogumi, t. y. net ir tuomet, kai pagal bylos faktines aplinkybes bÅ«tų nustatyta, kad jis turėjo realiÄ galimybę pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Teismo vertinimu, toks aptariamų veikÄ kvalifikuojančių požymių vertinimas trukdo teismui byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai ir tiksliai atspindėti kvalifikuojant kaltininko nusikalstamÄ veikÄ (nustatyti tapatumÄ tarp faktinių veikos padarymo aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normoje numatytų nusikaltimo sudėties požymių). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti veikÄ kvalifikuojantys požymiai turi bÅ«ti vertinami atsietai, o ne kaip vienas kitÄ apimantys, ir inkriminuojami kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai kas paminėta, M. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (netinkamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas). Tuo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Å is skundas netenkinamas visa apimtimi, kadangi dėl žemiau iÅ¡dėstytų aplinkybių nuteistajai nebus skiriama prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma bausmė, o atvirkščiai - iÅ¡ dalies tenkinant nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ jai skiriama Å¡velnesnė bausmė.

Dėl bausmės, civilinio ieÅ¡kinio, proceso iÅ¡laidų Skirdamas bausmę, teismas laikosi Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti nuteistajai Å¡velnesnę bausmę. IÅ¡ nuteistÄ jÄ charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, anksčiau periodiÅ¡kai dirbo, mokosi, įskaitoje pas psichiatrÄ ir narkologÄ bei priklausomybės ligų centre neregistruota, psichiatrijos ligoninėje negydyta, turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 2, b. l. 106-120, t. 3, b. l. 41-45, 124, 143).

Apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nuteistoji pateikė medicininę pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad Å¡iuo metu ji yra nėščia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja J. Ž., socialinė darbuotoja N. Å . bei Vilniaus arkivyskupijos Karitas motinos ir vaiko namų vadovė V. N. – M. pirmosios instancijos teisme duodamos parodymus patvirtino, kad nuteistoji stokoja socialinių įgÅ«džių, yra impulsyvaus charakterio, nemoka tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikų higiena ir sveikata, tenkinti kitus jų poreikius (t. 3, b. l. 50-53), tai matyti ir iÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Vilniaus arkivyskupijos Karitas motinos ir vaiko namų pateiktų dokumentų, charakterizuojančių M.

V. Å¡eimÄ (t. 1, b. l. 23-25, 27-46, 50, 52-55, 58-59, 63-68). Vis dėlto, iÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistosios socialinių įgÅ«džių stokÄ , negebėjimÄ savarankiÅ¡kai organizuoti savo gyvenimo bent iÅ¡ dalies lėmė jos asmeninė neigiama patirtis santykiuose su Å¡eima (tėvais), reikalingų žinių savarankiÅ¡kam gyvenimui, rÅ«pinimusi artimaisiais, neturėjimas (t. 1, b. l. 23-25, 27-46, 50, 52-55, 58-59, 63-68, 111-113, t. 3, b. l. 50, 52, 71, 94). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusioji yra visiÅ¡kai pasveikusi, jokių nepaÅ¡alinamų pasekmių jos sveikatai nėra padaryta, kad nuteistoji yra jauno amžiaus, stokoja socialinių ir vaikų priežiÅ«ros įgÅ«džių, Å¡iuo metu laukiasi trečiojo vaiko  konstatuoja, kad sankcijoje numatyta ir nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi nėra teisinga, vertinant Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nes yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka nuteistosios asmenybės ir dėl to prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir nuteistajai, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriama Å¡velnesnės rūšies - laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. V. kiekvienÄ dienÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas).Skundžiamu nuosprendžiu civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistos sumos nuteistoji apeliaciniame skunde neginčija, kolegijos vertinimu su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu susiję klausimai iÅ¡spręsti teisingai.

Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodytais motyvais pagrįstai atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti 122, 52 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės O. M. atstovė advokatė N. K. pateikė apeliacinės instancijos teismui sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad už advokato paslaugas suraÅ¡ant atsikirtimÄ Ä¯ apeliacinius skundus ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme buvo sumokėta 423,50 Eur.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymÄ atstovavimo iÅ¡laidų apmokėjimo priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

Teismas nukentėjusiosios įstatyminės atstovės O. M. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, kadangi nukentėjusiosios įstatyminė atstovė Å¡ias iÅ¡laidas patyrė siekdama apginti nukentėjusiosios teises. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne tik nuteistosios, bet ir prokuroro iniciatyva, taip pat į bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , tik iÅ¡ dalies atitinkantį nukentėjusiosios įstatyminė atstovės pozicijÄ , pastarajai priteistina tik pusė advokato pagalbai apmokėti patirtų iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti.M. V. nusikalstamÄ veikÄ , kuri buvo kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas nusikaltimas, kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytÄ nusikaltimÄ ir už jo padarymÄ , taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti M. V. dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistÄ jÄ kiekvienÄ dienÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose.IÅ¡ M.

V. nukentėjusiosios įstatyminei atstovei O. M. priteisti du Å¡imtus vienuolika eurų ir 75 ct apeliaciniame procese advokato pagalbai apmokėti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Aloyzas Kruopys Teisėjai                                                                 Linas Žukauskas                                                                  Valdimaras Bavėjanas