ac0b8f43-aacf-446c-a266-5c062b548dc6 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-473-453/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-0-04581-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.1.; 1.2.4.2.2.; 1.2.4.2.3.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Aloyzo Kruopio,teisÄjų Lino Žukausko ir Valdimaro BavÄjano,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajai M.
Legislator headnote
AI generatedac0b8f43-aacf-446c-a266-5c062b548dc6 · Lietuvos apeliacinis teismas: apsilankymai jų namuose, negali bÅ«ti pagrindu nustatant tikrÄ jÄ padÄtį dÄl R. J. elgesio. Kita vertus, teismas visiÅ¡kai nevertino ne tik H. J., bet ir R. J. artimųjų A. J., K. J. parodymų apie jo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, nes tai yra labai svarbi aplinkybÄ, nes kitÄ dienÄ po 2015 m. sausio 3 d. alkoholio vartojimo R. J. bÅ«sena negalÄjo bÅ«ti gera. Apygardos teismas taip pat neatsižvelgÄ ir į tai, jog policijos pareigÅ«nai V. S. ir I. G. patvirtino, kad ji 2015 m. sausio 1 d. kvietÄ policijos pareigÅ«nus, kadangi negalÄjo patekti į savo namus, nes R.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-453/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-0-04581-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.1.; 1.2.4.2.2.; 1.2.4.2.3.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Aloyzo Kruopio,teisÄjų Lino Žukausko ir Valdimaro BavÄjano,sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajai M.
V.,gynÄjui advokatui Mariui Kuzminovui,nukentÄjusiosios atstovei advokatei Natalijai Kaminskienei,nukentÄjusiosios atstovei pagal įstatymÄ O. M., Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elvyrai Vitartienei,teismo medicinos ekspertui J. M. P.,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. V. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:M.
V. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme. BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose.IÅ¡ M. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 527,49 Eur gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: M. V. nuteista už tai, kad ji sunkiai sutrikdÄ savo mažameÄio vaiko sveikatÄ , o bÅ«tent: 2015 m. sausio 3 d. ryte, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), paÄmusi už pažastų iÅ¡ lovos verkianÄiÄ savo mažametÄ dukrÄ M.
V., gim. (duomenys neskelbtini) ir laikydama vaikÄ ant rankų, iÅ¡ pykÄio, tyÄia kelis kartus krestelÄjo vaiko kÅ«nÄ ir galvÄ , dÄl ko, nukentÄjusiosios galvai staigiai keiÄiant judÄjimo kryptį, o galvos smegenims dÄl to staigiai keiÄiant padÄtį kaukolÄs viduje, M. V. buvo padarytas kraujo iÅ¡siliejimas (Å«mi hematoma) po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio Å¡oniniame (smilkininÄs-momeninÄs-pakauÅ¡inÄs skilÄių) pavirÅ¡iuje su kraujosruvomis deÅ¡inÄs akies tinklainÄje (sukrÄsto vaiko sindromas), tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistoji M. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi Vilniaus apygardos teismas priimdamas nuosprendį padarÄ iÅ¡vadas, neatitinkanÄias bylos aplinkybių, taip pat padarÄ esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bei netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nuteistoji aptardama 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio nuostatas teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tik kaltinimo naudai, visas abejones aiÅ¡kino ne nuteistosios, kaip to reikalauja įstatymas, bet kaltinimo iÅ¡keltos versijos naudai.
NeatkreipÄ dÄmesio į byloje nustatytus prieÅ¡taravimus ir jų nepaÅ¡alino. Be to, įrodymų tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, neiÅ¡siaiÅ¡kintos baudžiamajai bylai svarbios aplinkybÄs.Nuteistoji pažymi, jog pirmosios instancijos teisme teismo posÄdyje ji savo kaltÄs nepripažino ir nurodÄ, jog savo dukros â M. V. nepurtÄ. Ikiteisminio tyrimo metu ji davÄ melagingus parodymus, kad kratÄ â supurtÄ savo dukrÄ , kadangi policijos pareigÅ«nai jai darÄ psichologinį spaudimÄ , teigdami, kad greiÄiau atgaus savo kitÄ dukrÄ LÄjÄ .
Tuo metu ji buvo sulaikyta, pasimetusi, nesulaukÄ jokios tinkamos teisinÄs pagalbos, nes paskirtas gynÄjas pritarÄ policijos pareigÅ«nų veiksmams ir taip pat įkalbinÄjo jÄ prisipažinti. Teisme ji nurodÄ, kad dukrai sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti netyÄia nukritus ar sudavus jos mažametei seseriai LÄjai. Be to, teismas nustatÄ, kad jos dukrai sužalojimai buvo padaryti 2015 m. sausio 3 d, taÄiau teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, jog 2015 m. sausio 4 d. jai iÅ¡vykstant iÅ¡ namų, jos dukra M.
V. jautÄsi gerai. Tuo metu jÄ prižiÅ«rÄjo jos sugyventinis R. J., todÄl yra tikimybÄ, kad sužalojimai jos dukrai galÄjo bÅ«ti padaryti jÄ prižiÅ«rint R. J.. Nuteistoji atkreipia dÄmesį į tai, jog apygardos teismas padarÄ esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ , kadangi baudžiamojoje byloje įrodymu pripažino jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nors jie buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisÄjui. Tokie jos parodymai tik galÄjo bÅ«ti perskaityti, bet negalÄjo turÄti savarankiÅ¡kos įrodomosios reikÅ¡mÄs, tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, iÅ¡ esmÄs jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra pagrindinis jos kaltÄ patvirtinantis įrodymas.
Nuteistoji aptardama Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio nuostatas teigia, jog teismas pažeisdamas minÄtas teisÄs normas 2016 m. kovo 30 d. vykusiame teisiamajame posÄdyje advokatui B. P. pareiÅ¡kus, kad jis neturÄjo galimybÄs susipažinti su bylos medžiaga ir papraÅ¡ius dviejų valandų pertraukos siekiant susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, gynÄjo praÅ¡ymÄ atmetÄ. TodÄl procesas vyko advokatui nesusipažinus su bylos medžiaga ir nesuderinus pozicijos su ginamÄ ja. Taip pat atkreipia dÄmesį į tai, kad teismo nutartis paskirti gynÄjÄ priimta tik 2016 m. kovo 22 d.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, toks teismo sprendimas vertintinas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.Nuteistoji nurodo, jog apygardos teisme R. J. davÄ jÄ kaltinanÄius įrodymus, tai yra teigÄ, kad ji 2015 m. sausio 3 d. stipriai supurtÄ savo dukrÄ ir, kad tos paÄios dienos vakare jis pastebÄjo pablogÄjusiÄ dukros sveikatÄ , taÄiau tai yra netiesa. Juo labiau, kad tÄ dienÄ R. J. nuo ryto vartojo alkoholinius gÄrimus. Gyvendami kartu jie nuolatos pykosi dÄl jo priklausomybÄs ir R.
J. dažnai naudojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik liudytojas H. J., bet ir pats R. J.. Kadangi jų santykiai buvo blogi, todÄl jis galÄjo nuteistÄ jÄ apkalbÄti. NagrinÄjamu atveju tikÄtina, jog sužalojimai dukrai galÄjo bÅ«ti padaryti jÄ prižiÅ«rint R. J., nes jis buvo sulaikytas įtariant jos dukros sužalojimu ir tik po to davÄ nuteistÄ jÄ kaltinanÄius parodymus. BÅ«tent tokius parodymus R. J. galÄjo duoti siekdamas pats iÅ¡vengti atsakomybÄs. Kartu pažymi ir tai, jog R.
J. minÄtų aplinkybių nenurodÄ 2015 m. sausio 4 d. greitosios pagalbos medikams, M. ligoninÄje apžiÅ«rÄjusiems gydytojams bei 2015 m. sausio 9 d. vykusiame posÄdyje pas vaiko teisių apsaugos specialistus. TaÄiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgÄ. Nuteistoji aptardama liudytojo V. M. parodymus bei apygardos teismo iÅ¡vadas dÄl R. J. girtumo, pažymi, jog ji ir nurodÄ, kad R. J. alkoholį vartojo 2015 m. sausio 3 d., o ne 2015 m. sausio 4 d. Be to, epizodiniai liudytojų J. Ž., N. Å ., V.
J. apsilankymai jų namuose, negali bÅ«ti pagrindu nustatant tikrÄ jÄ padÄtį dÄl R. J. elgesio. Kita vertus, teismas visiÅ¡kai nevertino ne tik H. J., bet ir R. J. artimųjų A. J., K. J. parodymų apie jo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, nes tai yra labai svarbi aplinkybÄ, nes kitÄ dienÄ po 2015 m. sausio 3 d. alkoholio vartojimo R. J. bÅ«sena negalÄjo bÅ«ti gera. Apygardos teismas taip pat neatsižvelgÄ ir į tai, jog policijos pareigÅ«nai V. S. ir I. G. patvirtino, kad ji 2015 m. sausio 1 d. kvietÄ policijos pareigÅ«nus, kadangi negalÄjo patekti į savo namus, nes R.
J. bÅ«damas girtas užsirakinÄs miegojo namuose, nors tuo metu turÄjo prižiÅ«rÄti jos dukrÄ M.. Taigi tuo metu ilgÄ laikÄ vaikas buvo paliktas be priežiÅ«ros. Nuteistoji pažymi, jog nagrinÄjamu atveju apygardos teismas padarÄ Ä¯rodymų vertinimų pažeidimus, kadangi įrodymais pripažino R. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nors teisme jis atsisakÄ duoti parodymus. Be to, liudytoja V. J. negalÄjo patvirtinti maÄiusi, kad nuteistoji purtÄ savo mažametÄ dukrÄ , nes ji negyveno kartu su ja ir jos dukromis, be to, ji tik kartÄ yra buvusi jos namuose.
Taip pat liudytojos V. J. parodymai apie R. J. teigiamÄ elgesį su kita dukra LÄja negali bÅ«ti vertinimai kaip patikimi, kadangi tai yra tik niekuo nepagrįsti teiginiai. Be to, liudytoja visas aplinkybes apie M. sužalojimÄ sužinojo iÅ¡ H. J. sugyventinÄs, kuri tyrimo metu net nebuvo apklausta.Nuteistoji pažymi, jog nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje svarbÅ«s yra liudytojo H. J. parodymai, kuriuose jis patvirtino 2015 m. sausio 3 d. vakare per Skype programÄ matÄs M., kuri pasak liudytojo atrodÄ guvi ir sveika.
Taigi liudytojas patvirtino jos parodymus, kad 2015 m. sausio 3 d. vakare mergaitÄ nebuvo patyrusi jokių sužalojimų. Taip pat minÄtas liudytojas patvirtino, kad R. J. piktnaudžiavo alkoholiu, kad jų santykiai buvo įtempti, kad jis naudojo smurtÄ prieÅ¡ nuteistÄ jÄ , todÄl R. J. galÄjo jÄ apkalbÄti. Be to, patvirtino ir tai, kad jo ir nuteistosios santykiai su tÄvu taip pat yra blogi. Nuteistoji taip pat pažymi, jog apygardos teismas be pagrindo nevertino liudytojo V. P. parodymų, kuriuose jis patvirtino, kad po to, kai nuteistoji ir R.
J. pradÄjo gyventi atskirai, R. J. žadÄjo pakeisti savo parodymus, jei ji jam paliks Å¡aldytuvÄ . MinÄtas liudytojas patvirtino ir tai, kad R. J. jÄ muÅ¡Ä. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų J. Ž., N. Å ., V. N.-M. parodymai negali patvirtinti jokių aplinkybių dÄl Å¡ioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi ji su jomis bendravo labai trumpai. Nuteistoji atkreipia dÄmesį į tai, kad ji visada stengÄsi rÅ«pintis savo vaikais, nors dÄl piniginių lÄšų ir socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo ne visada tai pavykdavo padaryti tinkamai.Nuteistoji atkreipia dÄmesį ir į tai, jog teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 878/15 (01), taip pat papildomoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3767/15 (01) nurodyta, kad M.
V. nustatytos 3 kraujosruvos âmÄlynÄ deÅ¡iniajame ausies kauÅ¡elyje ir pavienÄs hemoragijos ant kairio skruosto ir tarpuakyjeâ, taÄiau apygardos teismas netyrÄ ir nesiaiÅ¡kino Å¡ių sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Papildomoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti dviejų parų laikotarpiu, taigi jos galÄjo bÅ«ti padarytos ir 2015 m. sausio 4 d., jai nebÅ«nant namuose, nes minÄtÄ dienÄ iÅ¡vykstant iÅ¡ namų, jokių sužalojimų ant mergaitÄs galvytÄs nebuvo.
Be to, teismo medikai davÄ tik tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukÄlÄs kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų deÅ¡iniojo pusrutulio Å¡oniniame (smilkininÄs-momemininÄs-pakauÅ¡inÄs skilÄių) pavirÅ¡iuje - Å«mi hematoma su kraujosruvomis deÅ¡inÄs akies tinklainÄje - âgalÄjo bÅ«ti padaryti sukreÄiant vaiko galvÄ ir visÄ jo kÅ«nÄ â. Juo labiau, kad papildomoje iÅ¡vadoje pateikiamas galimai prieÅ¡taringas teiginys, kad sužalojimai âgalÄjo bÅ«ti padaryti galvai staigiai keiÄiant judÄjimo kryptį jos sumuÅ¡imo momentuâ.
Nuteistoji pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino nurodytų aplinkybių ir priimdamas skundžiamÄ nuosprendį į jas visiÅ¡kai neatsižvelgÄ, todÄl byloje bÅ«tina kviesti ir apklausti iÅ¡vadas pateikusį specialistÄ J. M. P.. Kadangi tuo atveju jei sunkus sveikatos sutrikdymas galÄjo bÅ«ti padarytas ne sukratymo metu, bet vaikui susimuÅ¡us (sumuÅ¡us) galvÄ , tai iÅ¡ esmÄs keistų byloje nustatytas aplinkybes. Be to, kyla ir kitų papildomų klausimų, nes susipažinus su specialisto iÅ¡vadomis, susidaro įspÅ«dis, kad buvo vertinti tik medicininiai dokumentai.
Nuteistoji taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas jos ir R. J. parodymų patikrinimas vietoje, taÄiau neaiÅ¡ku, ar specialistas vertino Å¡iuos duomenis ir aiÅ¡kinosi, ar sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti nurodytomis aplinkybÄmis. Be to, specialistui neužduotas klausimas - ar galÄjo turÄti įtakos naujiems sužalojimams nustatyti senesni sužalojimai. Dar viena svarbi aplinkybÄ, į kuriÄ nekreipta jokio dÄmesio - ar galÄjo jos dukrai sveikata taip smarkiai pablogÄti praÄjus beveik parai po tokių sužalojimų, kaip yra nurodyta kaltinime.
Nuteistoji pažymi, jog pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas praÅ¡ymas apklausti minÄtÄ specialistÄ , taÄiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodÄs, kad specialistas negalÄs atsakyti į jam pateiktus klausimus, tokį praÅ¡ymÄ atmetÄ. DÄl ko iÅ¡ esmÄs buvo suvaržytos nuteistosios teisÄs į gynybÄ .Nuteistoji aptardama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadas dÄl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo veikiant netiesiogine tyÄia, taip pat aptardama netiesioginÄs ir tiesioginÄs tyÄios požymius teigia, jog jeigu trauma bÅ«tų padaryta taip, kaip nurodÄ pirmosios instancijos teismas, yra be galo sunku suvokti ir įvertinti galinÄias kilti pasekmes, tuo labiau didelį jų atsiradimo tikÄtinumo laipsnį, todÄl veika vien dÄl to negali bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį.Nuteistoji taip pat atkreipia dÄmesį į tai, jog tokio sudÄtingumo byloje pirmas posÄdis įvyko 2016 m. kovo 30 d., o jau 2016 m. balandžio 14 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Taigi nuteistosios manymu teismo skuba, pagrįstų praÅ¡ymų atmetimas, kelia abejonių dÄl iÅ¡ankstinÄs ir Å¡aliÅ¡kos teismo nuomonÄs susidarymo.Nuteistoji aptardama Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dÄl Å¡ios normos taikymo bei bausmÄs paskirties tikslus nurodo, jog Å¡iuo atveju galima jai taikyti minÄtas teisÄs normas, kadangi ji anksÄiau neteista, nebausta administracine tvarka, Å¡iuo metu mokosi, gerai charakterizuojama socialinių darbuotojų, vykdo visus vaiko teisių specialistų nurodymus.
Be to, nukentÄjusiajai dÄl sužalojimo nekilo jokių sunkių, neiÅ¡taisomų pasekmių, Å¡iuo metu ji yra visiÅ¡kai pasveikusi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas net nesvarstÄ galimybÄs taikyti Å¡velnesnÄ nei įstatymo numatytÄ bausmÄ. Nuteistoji pažymi, kad ji nepadarÄ nusikaltimo, kuriuo kaltinama, bet teisingumÄ vykdo tik teismas. Jei ji bÅ«tų pripažinta kalta, mano, kad paskyrus jai realiÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ dÄl anksÄiau nurodytų motyvų ne tik, kad nebÅ«tų užtikrintas, bet ir bÅ«tų aiÅ¡kiai pažeistas teisingumo principas.
Mano, kad bausmÄs tikslai bÅ«tų pasiekti paskyrus jai bausmÄ nesusijusiÄ su laisvÄs atÄmimu.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Nikolajus Kozliakas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir M. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus bei paskirti jai laisvÄs atÄmimÄ dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mÄnesiams, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.Prokuroras nurodo, jog M.
V. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, kaip sunkiai sutrikdžiusi savo mažameÄio esanÄio bejÄgiÅ¡koje bÅ«klÄje vaiko (dukros M. V., gim. (duomenys neskelbtini)) sveikatÄ . NagrinÄjamu atveju apygardos teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs visus surinktus įrodymus, teisingai nustatÄ bylos faktines aplinkybes ir priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, taÄiau nepagrįstai iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ (sunkus bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogaus sužalojimas).
Savo sprendimÄ dÄl minÄto punkto paÅ¡alinimo iÅ¡ kaltinimo teismas motyvavo tuo, kad nusikalstamos veikos prieÅ¡ M. V. padarymo metu ji buvo mažametÄ, o pagal teisÄs doktrinÄ mažametystÄ negali bÅ«ti siejama su bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle. Prokuroras aptardamas skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadas dÄl bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs konstatavimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje nurodo, jog M. V. nusikaltimo padarymo metu buvo 7 mÄnesiai, todÄl akivaizdu, kad ji negalÄjo nei suvokti grÄsmÄs savo sveikatai, nei iÅ¡vengti smurto, nei gintis ar aktyviai prieÅ¡intis motinai, tai yra buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs, o M.
V. suvokÄ tokiÄ nukentÄjusiosios bÅ«klÄ ir veikÄ ja pasinaudodama.Prokuroras pažymi, jog nukentÄjusiojo asmens mažametystÄ Ä¯statymo yra nustatyta kaip atskiras nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taÄiau jis siejamas vien su nukentÄjusiojo asmens amžiumi. Å is punktas inkriminuojamas kaltininkui nepriklausomai nuo nukentÄjusiojo fizinÄs ar psichinÄs bÅ«klÄs bei galimybÄs pasiprieÅ¡inti ar kitaip iÅ¡vengti grÄsmÄs. Kartu pažymi, kad mažametystÄ, kaip fizinÄ ar psichinÄ savybÄ, ne visada gali bÅ«ti pripažįstama pakankamu pagrindu teigti, jog nukentÄjÄs žmogus buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs. AplinkybÄ, kad nukentÄjusioji M.
V. buvo bejÄgiÅ¡ka dÄl savo amžiaus ir tai, kad to paties Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies dispozicijoje mažametystÄ nurodyta kaip atskiras veikÄ kvalifikuojantis požymis, neturÄtų Å¡alinti M. V. atsakomybÄs pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ . Taigi prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad mažametystÄ Å¡iuo atveju apima bejÄgiÅ¡kumÄ ir M. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui užtenka nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O.
M. atsikirtime į apeliacinius skundus praÅ¡o patenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ , o nuteistosios M. V. apeliacinį skundÄ atmesti.NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O. M. nurodo, jog ji sutinka su Å¡ioje baudžiamojoje byloje pateiktu prokuroro apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį tenkinti, kadangi jis yra pagrįstas bei atitinka Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ . NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O. M. pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nukentÄjusio asmens mažametystÄ (Å¡iuo konkreÄiu atveju - kÅ«dikystÄ) yra siejama su asmens bejÄgiÅ¡ka bÅ«kle.
Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia teismų procesiniai sprendimai, priimti nagrinÄjant analogiÅ¡kas ar panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, kuriose nukentÄjo mažameÄiai vaikai (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1-57-256/2013; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-694- 483/2015; 1A-226/2013, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys 2K-370/2014, 2K- 56/2013 ir kt.).NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O. M. nurodo, jog ji nesutinka su nuteistosios M. V. apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti, kadangi priimdamas nuosprendį, kuriuo pripažino M.
V. kalta, Vilniaus apygardos teismas baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų nepažeidÄ. Teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo bei įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį.NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O. M. aptardama nuteistosios apeliacinio skundo teiginius susijusius su įrodinÄjimo klausimais nurodo, jog prieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji, visi bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti teisingai (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalis), ir teismo pripažinti įrodymais (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2 dalis) buvo iÅ¡tirti teisiamajame posÄdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalis).
Apkaltinamajame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados apie faktines bylos aplinkybes, kurias neigia nuteistoji, yra grindžiamos bylos įrodymais, kurių patikimumas ir pakankamumas buvo įvertintas. Nuteistoji nepagrįstai nurodo, jog jos kaltÄ yra iÅ¡ esmÄs grindžiama vien jos paÄios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad Å¡iais nuteistosios parodymais teismas vadovavosi tik tiek, kiek jie atitiko kitus byloje surinktus M. V. kaltÄ patvirtinanÄius įrodymus (specialisto iÅ¡vadas, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, liudytojų parodymus ir kt.).
Skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai pažymÄta, kad tiek 2015 m. spalio 14 d., tiek 2016 m. vasario 11 d. vykusių apklausų metu nuteistoji pripažino purÄiusi nukentÄjusiÄ jÄ mažametÄ M. V.. DÄl savo poelgio labai gailÄjosi. Savo parodymus nuteistoji pakeitÄ tik 2016 m. vasario 18 d., įteikus jai galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , nors prieÅ¡ 7 dienas teigÄ savo kaltÄ pripažįstanti. Kaip pagrįstai nurodÄ teismas, nuteistosios pasiaiÅ¡kinimas, jog save kaltinanÄius parodymus ji davÄ vien dÄl to, kad tikÄjosi greiÄiau atgauti kitÄ savo dukrÄ LÄjÄ , yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir sunkiai suvokiamas.
Nesuprantama kokiu bÅ«du savÄs apkalbÄjimas dÄl sunkaus dukros sveikatos sutrikdymo, gali padÄti atgauti kitÄ dukrÄ . Nuteistosios parodymų teisingumu verÄia abejoti ir tai, jog teisme, kaip ir apeliaciniame skunde, ji pradÄjo kelti daug vienÄ kitai prieÅ¡taraujanÄių įvykio versijų (mergaitÄ galÄjo sužaloti jos sugyventinis, vyresnÄ dukra, ji pati galÄjo nukristi bei susižaloti ir t. t.). Byloje pateiktomis specialisto iÅ¡vadomis nustatyta, jog mergaitÄs patirti sužalojimai bÅ«dingi bÅ«tent sukrÄsto vaiko sindromui.
Atkreipia dÄmesį ir į tai, jog pirminius nuteistosios parodymus visiÅ¡kai atitinka jos sugyventinio R. J. paaiÅ¡kinimai bei tiek pastarojo, tiek paÄios nuteistosios parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotos aplinkybÄs. Nuteistosios teiginiai dÄl galimo R. J. girtumo 2015 m. sausio 3 d. teismo buvo motyvuotai paneigti (Darbo apskaitos žurnalas, liudytojo V. M. parodymai ir kt.). Taigi, įvertinÄs Å¡iuos aukÅ¡Äiau aptartus įrodymus kartu su kitais itin neigiamai nuteistÄ jÄ bei jos elgesį su dukromis apibÅ«dinanÄiais duomenimis (liudytojų J.
Ž., V. N. â M., V. J. parodymai), teismas teisingai konstatavo, jog nukentÄjusiosios mažametÄs M. V. sveikatÄ sunkiai sutrikdÄ bÅ«tent jos mama M. V..NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O. M. taip pat teigia, jog nuteistoji apeliaciniame skunde nepagrįstai abejoja baudžiamojoje byloje pateiktomis specialisto iÅ¡vadomis, kadangi nagrinÄjamoje byloje medikai vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatavo, kad M. V. patyrÄ sukrÄsto vaiko sindromui bÅ«dingus sužalojimus. Be to, teismo medikų buvo nustatyti ir senesni kraujo iÅ¡siliejimai po smegenų abiejų pusrutulių kaktinių-smilkininių skilÄių kietuoju dangalu, kas atitinka liudytojo R.
J. parodymus, kur jis teigÄ ne kartÄ matÄs kaip nuteistoji kratÄ savo dukrÄ . Taip pat atkreipia dÄmesį, kad įstatymas nenumato teismui pareigos kviesti į teismo posÄdį bei apklausti specialisto iÅ¡vadÄ teikusį specialistÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji, atmesdamas jos praÅ¡ymÄ dÄl specialisto apklausos, teismas įstatymo reikalavimų nepažeidÄ. Pažymi ir tai, kad kasacinÄs instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakÄs, jog proceso Å¡alies teismui pateiktų praÅ¡ymų atmetimas arba nepalankus įrodymų vertinimas savaime nereiÅ¡kia proceso normų pažeidimo.NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O.
M. atkreipia dÄmesį ir į tai, jog nuteistoji nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog jos veika negali bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį, kadangi ji veikÄ netyÄia. NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O. M. akcentuoja, kad nukentÄjusioji mažametÄ M. V. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukusi 8 mÄnesių, tad stipriai kratydama tokio amžiaus savo vaikÄ nuteistoji (kaip ir kiekvienas protingas suaugÄs žmogus, o juo labiau vaiko mama) suvokÄ pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl to gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorÄjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, tai yra veikÄ netiesiogine tyÄia.NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O.
M. nurodo, jog nuteistajai taip pat nÄra jokio pagrindo skirti Å¡velnesnÄ bausmÄ nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio sankcijoje. NagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo teigti, jog M. V. paskirta bausmÄ yra akivaizdžiai neteisinga. Nuteistosios įvykdyta veika yra neabejotinai labai pavojinga. Ji sunkiai sutrikdÄ savo mažametÄs dukros sveikatÄ . Be to, teismo medikų nustatyti ir kiti, senesni, nukentÄjusiosios mažametÄs patirti kraujo iÅ¡siliejimai po smegenų kietuoju dangalu. Taigi, kilusios pasekmÄs buvo dÄsningas nuteistosios veiksmų rezultatas, o tai, kad po tokių sunkių sužalojimų mergaitÄ pasveiko, laikytina tik laimingu atsitikimu, jokiu bÅ«du nemažinanÄiu M.
V. veiksmų pavojingumo. Be to, teisminio bylos nagrinÄjimo metu tiek socialinÄs darbuotojos, tiek nuteistosios tÄvo žmona V. J. (tam tikrÄ laiko tarpÄ gyvenusi kartu su nuteistÄ ja ir jos dukromis) nuteistÄ jÄ apibÅ«dino itin neigiamai. NurodÄ, kad ji niekada nesirÅ«pino vaikais, nereaguodavo į jų verkimÄ , laiku nekeisdavo sauskelnių ir pan.NukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ O. M. pažymi, jog savo sužalotos mažametÄs dukros likimu nuteistoji pradÄjo domÄtis tik po nuosprendžio nagrinÄjamoje byloje priÄmimo.
TodÄl Å¡iuo metu nuteistosios elgesys, siekiant matytis su dukra, verÄia abejoti jos ketinimų sÄ Å¾iningumu. Juo labiau, kad teismas skundžiamame nuosprendyje kaip vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo priežasÄių nuteistajai nurodÄ tai, jog ji nesirÅ«pina vaikais.Teismo posÄdyje prokuroras, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovÄ, nukentÄjusiosios atstovÄ advokatÄ N. K., įstatyminÄ nukentÄjusiosios atstovÄ O.
M. praÅ¡Ä prokuroro skundÄ patenkinti, o nuteistosios skundÄ atmesti, nuteistoji praÅ¡Ä jos skundÄ patenkinti, prokuroro skundÄ iÅ¡nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra, nuteistosios gynÄjas praÅ¡Ä nuteistosios skundÄ patenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti.Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Nuteistoji ginÄija pirmosios instancijos teismo nuosprendį teigdama, kad apygardos teismas padarÄ esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, priimdamas nuosprendį darÄ iÅ¡vadas, neatitinkanÄias bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posÄdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinÄs bylos aplinkybÄs. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrÄ nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nenustatÄ, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padarÄs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turÄtų įtakos nuosprendžio teisÄtumui ir pagrįstumui, taip pat nenustatÄ, kad bylÄ bÅ«tų nagrinÄjÄs Å¡aliÅ¡kas teismas.ApeliantÄ skunde neigia savo kaltÄ dÄl jai inkriminuoto nusikaltimo ir nurodo, kad sužalojimai jos dukrai galÄjo atsirasti dÄl jos tuometinio draugo R.
J. neteisÄtų veiksmų (sumuÅ¡imo ar sukrÄtimo) arba dukteriai netyÄia susimuÅ¡us galvÄ . TeisÄjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , kad R. J., siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs, galÄjo specialiai apkaltinti M. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentÄjusiajai, taip pat, kad jis pats sunkiai sutrikdÄ nukentÄjusiosios sveikatÄ . Nors ikiteisminio tyrimo pradžioje R. J. buvo įtariamas sužalojÄs nukentÄjusiÄ jÄ , taÄiau jo duoti parodymai nuoseklÅ«s, sutampa su nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji pripažino savo kaltÄ dÄl jai inkriminuoto nusikaltimo, taip pat liudytojų parodymais.
Liudytoja V. J. teismui parodÄ, kad R. J. su nuteistosios vaikais elgÄsi gražiai, Å¡velniai, prieÅ¡ juos nesmurtavo, liudytojas V. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posÄdžio metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu parodÄ iÅ¡ esmÄs tokias pat aplinkybes dÄl R. J. elgesio su nuteistosios vaikais kaip ir V. J., tuo tarpu nuteistÄ jÄ minÄti liudytojai apibÅ«dino neigiamai nurodydami, kad savo vaikus ji prižiÅ«rÄjo prastai, jais nesirÅ«pino, keldavo prieÅ¡ juos balsÄ , kartais papurtydavo ir net muÅ¡davo (t. 1, b. l. 111-113, 116-118, t. 3, b. l. 53-54).
Liudytoja J. Ž. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad iki nagrinÄjamų įvykių M. V. apie R. J. atsiliepÄ teigiamai, o po jų savo pozicijÄ pakeitÄ, teigÄ, kad bijo R. J. (t. 3, b. l. 50). Liudytoja N. Å . teismui parodÄ, kad nuteistoji dukromis nelabai rÅ«pinosi, ant vaikų Å¡aukdavo, o apie R. J. netinkamÄ elgesį pradÄjo kalbÄti jau po nagrinÄjamų įvykių. Liudytojos teigimu, R. J. su nuteistosios dukromis elgÄsi gražiai, buvo joms rÅ«pestingas (t. 3, b. l. 51). Aptarti liudytojų parodymai dÄl nuteistosios ir R.
J. elgesio su M. V. vaikais, jų santykių, tarpusavyje iÅ¡ esmÄs sutampa, visi liudytojai nuteistÄ jÄ ir R. J. charakterizavo panaÅ¡iai. TeisÄjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybÄ, kad R. J. vartojo alkoholį ir smurtavo prieÅ¡ nuteistÄ jÄ nepaneigia iÅ¡vados, kad sužalojimus nukentÄjusiajai padarÄ M. V.. IÅ¡ minÄtų liudytojų parodymų matyti, kad nuteistoji taip pat piktnaudžiavo alkoholiniais gÄrimais, be to žaisdavo su savo vaikais nepaisydama jų saugumo, nekreipÄ dÄmesio į juos kai jie susižeisdavo, o R.
J. su M. V. vaikais elgÄsi rÅ«pestingai. Liudytojų H. J. bei V. P. parodymai, kitaip nei nurodoma apeliaciniame skunde, taip pat nepatvirtina R. J. kaltÄs, kadangi Å¡ie liudytojai davÄ parodymus apie R. J. ir M. V. santykius, apie tai, kad R. J. dažnai vartojo alkoholį, taÄiau nenurodÄ reikÅ¡mingų aplinkybių susijusių su R. J. ir M. V. elgesiu prižiÅ«rint nuteistosios vaikus, V. P. parodymais teismas nesiremia taip pat dÄl liudytojo artimų santykių su nuteistÄ ja (t. 3, b. l. 69-72). BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje buvo nusprÄsta apklausti liudytojÄ A.
B., kadangi liudytoja V. J. pirmosios instancijos teisme parodÄ, kad A. B. įvykio dienÄ paraÅ¡Ä jai SMS žinutÄ ir nurodÄ, kad sužalojimus nukentÄjusiajai padarÄ R. J.. Teisme apklausta Aurelija B. parodÄ, kad apie tai, jog nukentÄjusioji iÅ¡vežta į ligoninÄ sužinojo iÅ¡ M. V., Å¡i jai teigÄ, kad nukentÄjusiÄ jÄ sumuÅ¡Ä R. J., taÄiau plaÄiau apie įvykį nepapasakojo. Liudytoja paneigÄ raÅ¡iusi liudytojai V. J., kad nukentÄjusiÄ jÄ sužalojo R. J.. Teismui ji teigÄ, kad nagrinÄjamo įvykio naktį sužinojo, kad M.
V. dukra buvo sužalota, todÄl paraÅ¡Ä V. J. SMS žinutÄ, kurioje pasiteiravo apie nukentÄjusiosios bÅ«klÄ, buvimo vietÄ . Kaip matyti, liudytoja apie tai, jog nukentÄjusioji buvo sužalota sužinojo iÅ¡ M. V., o taip pat teisiamojo posÄdžio metu paneigÄ tiksliai žinojusi ar raÅ¡iusi V. J., kad sužalojimÄ padarÄ R. J., taigi jos parodymai nepatvirtina R. J. kaltÄs sužalojus nukentÄjusiÄ jÄ .Siekiant patikrinti apeliantÄs keliamÄ versijÄ , kad nukentÄjusioji galÄjo bÅ«ti sužalota R.
J. jÄ sumuÅ¡us ar jai paÄiai susižeidus, apeliacinÄs instancijos teisme buvo apklaustas ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. (toliau â Specialistas), byloje teikÄs specialisto iÅ¡vadas Nr. G 878/15(01) ir Nr. G3767/15(01), kuriose nurodoma, kad nukentÄjusiajai M. V. nustatytas sukrÄsto vaiko sindromas, vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu bei kiti sužalojimai, kurie gali bÅ«ti vertinami nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 75-77, 81-82).
Specialistas negalÄjo vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti, kad sukrÄsto vaiko sindromas nukentÄjusiajai galÄjo kilti jÄ sukratant, t. y. sužalojimas galÄjo kilti ir dÄl smÅ«gio į nukentÄjusiosios galvÄ . TaÄiau nurodÄ, kad nukentÄjusiajai nustatyti iÅ¡oriniai sužalojimai (mÄlynÄ deÅ¡iniajame ausies kauÅ¡elyje ir pavienÄs hemoragijos ant kairio skruosto ir tarpuakyje) negalÄjo sukelti jai galvos smegeninÄs dalies vidinių sužalojimų, nes paprastai tokie vidiniai sužalojimai kyla sužalojus iÅ¡orinÄ galvos smegenų sritį, o ne veido sritį.
Neaptikus iÅ¡orÄs sužalojimų, kurie atitiktų nukentÄjusiajai padarytus vidinius galvos smegeninÄs dalies sužalojimus, labiau tikÄtina iÅ¡vada, kad nukentÄjusioji buvo sukrÄsta, o ne sumuÅ¡ta ar susitrenkusi netyÄia. Specialistas taip pat nurodÄ, kad anksÄiau nukentÄjusiosios patirta analogiÅ¡ka trauma (nukentÄjusiajai nustatyti neÅ¡vieži kraujo iÅ¡siliejimai (lÄtinÄs hematomos) po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenų abiejų pusrutulių (kaktinių â smilkininių skilÄių) pavirÅ¡iuose) negalÄjo nulemti nukentÄjusiosios patirto paskutinio sužalojimo â sukrÄsto vaiko sindromo, Å¡ie sužalojimai neturi jokio ryÅ¡io.
DÄl Å¡ios priežasties nepagrįsta laikytina versija, kad sukrÄsto vaiko sindromas galÄjo bÅ«ti ankstesnių nukentÄjusiajai padarytų (jos patirtų) sužalojimų pasekmÄ. Tai, kad nukentÄjusioji buvo sukrÄsta ir kad jÄ sukrÄtÄ M. V., patvirtina ir byloje esantys R. J., nuteistosios M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 21-23, 80-84), R. J. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai (t. 3, b. l. 67-69), parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti R. J. ir nuteistosios parodymai (t. 2, b. l. 29-40, 85-93), iÅ¡ kurių matyti, kad M.
V. pakÄlÄ mergaitÄ ir jÄ sukratÄ, po Å¡ių veiksmų ji buvo vangi, mažai valgÄ, o kitÄ dienÄ vÄmÄ ir alpo, todÄl teko kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . IÅ¡ minÄtų parodymų taip pat matyti, kad sužalojimų visuma, apibÅ«dinama sukrÄsto vaiko sindromu buvo padaryta 2016 m. sausio 3 d., o ne 2016 m. sausio 4 d., kuomet nukentÄjusiÄ jÄ prižiÅ«rÄjo R. J.. Tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas 2016 m. sausio 3 d., patvirtina ne tik minÄti R. J. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu bei R.
J. teisme duoti parodymai, bet iÅ¡ dalies ir apeliacinÄs instancijos teismo teisiamajame posÄdyje apklausto specialisto nurodytos aplinkybÄs, kad tarp patirto sukrÄtimo ir pastebimų iÅ¡orinių negalavimų pasireiÅ¡kimo galÄjo praeiti nemažai laiko, dvideÅ¡imt keturios ir daugiau valandų, todÄl sunkus sveikatos sutrikdymas nukentÄjusiajai galÄjo bÅ«ti padarytas tiek 2016 m. sausio 3 d., tiek ir 2016 m. sausio 4 d. Nors liudytojas H. J. pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad 2016 m. sausio 3 d. vakarÄ matÄ nukentÄjusiÄ jÄ per kompiuterinÄ programÄ âSkypeâ ir jam ji pasirodÄ guvi ir sveika, taÄiau teisÄjų kolegijos vertinimu liudytojas, kalbÄdamas su M.
V. ir tik periodiÅ¡kai matydamas nukentÄjusiÄ jÄ negalÄjo objektyviai įvertinti jos sveikatos bÅ«klÄs. Juolab, kad apeliacinÄs instancijos teisme apklaustas Specialistas patvirtino, kad jos bÅ«klÄ pastebimai galÄjo pablogÄti tik vÄliau. Taigi minÄti liudytojo parodymai byloje nustatytos aplinkybÄs, kad nukentÄjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta 2016 m. sausio 3 d. nepaneigia. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas padarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji nusikalstamÄ veikÄ padarÄ tyÄia.
Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisÄjų kolegija nesutinka. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nuteistoji, sukrÄsdama nukentÄjusiÄ jÄ , tuo metu jaunesnÄ kaip 8 mÄnesių amžiaus, negalÄjo nenumatyti jai galinÄių kilti pasekmių, ir nors jų nesiekÄ, savo veiksmais,  sÄ moningai leido tokioms pasekmÄms kilti, taigi veikÄ netiesiogine tyÄia. TodÄl pirmosios instancijos teismas jos veiksmus pagrįstai įvertino kaip tyÄinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , už kurio padarymÄ atsakomybÄ numato Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnis.
Apie tikslų nuteistosios padarytos veikos kvalifikavimÄ bus pasisakyta vÄlesnÄje Å¡io nuosprendžio dalyje.Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi jos pirminiais parodymais, kuriuose ji pripažino savo kaltÄ dÄl jai inkriminuoto nusikaltimo ir tvirtina, kad tokie parodymai buvo iÅ¡gauti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei jos gynÄjui naudojant spaudimÄ , t. y. siÅ«lant pripažinti kaltÄ, nes tuomet jai bus grÄ Å¾inta dukra. Å is apeliantÄs argumentas atmetamas. Pirmosios instancijos teisme apklausta M.
V. nenurodÄ, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai bÅ«tų vertÄ jÄ duoti neteisingus parodymus ir prisipažinti dÄl to, kad jai greiÄiau bÅ«tų grÄ Å¾inta dukra. M. V. teismui teigÄ, kad vaiko teisių apsaugos kompetentingos institucijos darbuotojos jÄ informavo, jog pasimatyti su dukra ji galÄs kai bus paleista iÅ¡ sulaikymo vietos, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai neva teigÄ, kad jei prisipažins dÄl nusikaltimo padarymo, ji greiÄiau iÅ¡eis į laisvÄ (t. 3, b. l. 48), taÄiau tokios aplinkybÄs, net laikant, kad M.
V. sakÄ tiesÄ , nesuteikia pagrindo teigti, kad M. V. buvo pasiÅ«lyta duoti neteisingus parodymus ar pasiraÅ¡yti po suklastotais apklausų protokolais teigiant, kad tokiu bÅ«du ji greiÄiau atgaus dukterį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmÄ kartÄ M. V. buvo apklausta 2015 m. spalio 14 d., vÄliau buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir beveik po keturių mÄnesių, 2016 m. vasario 11 d. ji buvo apklausta papildomai. Papildomos apklausos metu M. V. patvirtino, kad sukrÄtÄ dukrÄ , patvirtino anksÄiau duotus parodymus, tuo metu ji jau buvo paleista iÅ¡ sulaikymo (t. 2, b. l. 80-82, 84, 85-93, 94).
Galiausiai, apklausta pirmosios instancijos teisme ji teigÄ, kad 2016 m. vasario 11 d. duoti parodymai yra iÅ¡ esmÄs teisingi, iÅ¡skyrus krestelÄjimÄ . TeigÄ, kad ji nepurtÄ dukters, bet jÄ paimdavo ir iÅ¡sikeldavo į viršų (t. 3, b. l. 49), taigi ji iÅ¡ esmÄs neneigÄ kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos padarymo bÅ«do, bet labiau akcentavo tai, kad tokie veiksmai su nukentÄjusiÄ jÄ (iÅ¡sikÄlimas virÅ¡ savÄs) negalÄjo sukelti nukentÄjusiajai sužalojimų. Nuteistosios versijÄ dÄl jai daryto spaudimo paneigia ir tai, kad sprendimų, susijusių su dukters grÄ Å¾inimu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai priimti net ir negalÄjo, juos priima kompetentingos vaiko teisių apsauga besirÅ«pinanÄios įstaigos, ikiteisminiame tyrime tokio pobÅ«džio klausimas apskritai nÄra sprÄstinas.
IÅ¡ nuteistosios apklausų protokolų, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų, teigti, kad nuteistajai paskirtas valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos advokatas bÅ«tų netinkamai atlikÄs savo profesinÄ pareigÄ ginti M. V., taip pat nÄra jokio pagrįsto pagrindo, objektyvių duomenų apie tai byloje nÄra. Nuteistosios versija, kad jai buvo daromas spaudimas yra nenuosekli ir prieÅ¡taringa, nesutampanti su byloje surinktų įrodymų visuma, todÄl teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmųjų apklausų metu apeliantÄ davÄ teisingus parodymus apie nagrinÄjamo įvykio aplinkybÄs, o vÄliau juos pakeitÄ siekdama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs arba kitaip suÅ¡velninti savo padÄtį.
Nuteistosios parodymus, kuriais ji pripažino savo kaltÄ dÄl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (R. J., liudytojų parodymai, Specialisto iÅ¡vados), todÄl priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas jais rÄmÄsi pagrįstai ir nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK nuostatų.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas suvarÅ¾Ä nuteistosios teisÄ Ä¯ gynybÄ nesuteikdamas jos gynÄjui galimybÄs susipažinti su byla. Teisiamojo posÄdžio metu apygardos teismas motyvuotai atsisakÄ daryti pertraukÄ ir suteikti dvi valandas laiko susipažinti su byla, kadangi teisiamasis posÄdis vyko 2016 m. kovo 30 d., o gynÄjas buvo paskirtas 2016 m. kovo 15 d. (t. 3, b. l. 19, 46), taigi gynÄjas tam turÄjo pakankamai laiko.
Teismas taip pat nurodÄ, kad gynÄjas buvo kelis kartus praneÅ¡Äs, kad atvyks susipažinti su byla, taÄiau to nepadarÄ. Be to, byloje buvo surengtas ne vienas teisiamasis posÄdis, todÄl nuteistosios gynÄjas turÄjo pakankamai laiko susipažinti su baudžiamÄ ja byla ir kituose posÄdžiuose pateikti praÅ¡ymus, pareikÅ¡ti nuomonÄ dÄl byloje nagrinÄjamų klausimų. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad prieÅ¡ apklausiant liudytojÄ V. J. teisme, nebuvo nustatyta jos tapatybÄ. IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad V.
J. yra V. J., dalyvavusio tos paÄios dienos teismo posÄdyje, žmona. Niekas iÅ¡ proceso dalyvių, įskaitant nuteistÄ jÄ ir jos gynÄjÄ nenurodÄ, kad liudytojos tapatybÄ kelia abejonių, ji papasakojo iÅ¡ esmÄs tokias paÄias jai žinomas aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, buvo prisaikdinta ir įspÄta dÄl atsakomybÄs už melagingus parodymus laikantis Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad posÄdyje dalyvavo ne liudytoja V. J.. DÄl veikos kvalifikavimo Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M.
V. pripažinta kalta sunkiai sutrikdžiusi mažameÄio savo Å¡eimos nario (vaiko) sveikatÄ (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai). Apygardos teismas, priimdamas nuosprendį paÅ¡alino nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo kvalifikuojanÄiÄ aplinkybÄ, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte (bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogaus sužalojimas). Prokuroro manymu, tokia teismo pozicija nepagrįsta. ApeliacinÄs instancijos teismas pastebi, kad teismų praktika dÄl mažametystÄs įtakos nukentÄjusio asmens bÅ«klei nevienoda.
BejÄgiÅ¡ka asmens bÅ«klÄ (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas) siejama su asmens psichinÄmis ar fizinÄmis savybÄmis, dÄl kurių jis negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui, pavyzdžiui, asmuo yra aklas, apsvaigÄs nuo alkoholio, veika padaryta jam miegant, jis senyvo amžiaus ir panaÅ¡iai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis - veika padaryta mažameÄiui, siejamas tik su nukentÄjusiojo asmens amžiumi. MažameÄiu laikomas jaunesnis kaip keturiolikos metų asmuo.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje padaryta iÅ¡vada, kad jaunas nukentÄjusiosios amžius (mažametystÄ) lemia jos bejÄgiÅ¡kÄ bÅ«klÄ (negalÄjimÄ pasiprieÅ¡inti kaltininkui) yra iÅ¡ esmÄs teisinga. NukentÄjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta jai buvus septynių mÄnesių amžiaus, dÄl ko ji negalÄjo ne tik pasiprieÅ¡inti, bet ir suvokti su ja atliekamų veiksmų prasmÄs. Kita vertus, tokia apygardos teismo iÅ¡vada teikia pagrindÄ manyti, jog mažametis visais atvejais nagrinÄjant baudžiamÄ sias bylas, kuriose kyla aptariamų kvalifikuojanÄių požymių konkurencijos problema, turÄtų bÅ«ti laikomas bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs žmogumi, t. y. net ir tuomet, kai pagal bylos faktines aplinkybes bÅ«tų nustatyta, kad jis turÄjo realiÄ galimybÄ pasiprieÅ¡inti kaltininkui.
Teismo vertinimu, toks aptariamų veikÄ kvalifikuojanÄių požymių vertinimas trukdo teismui byloje nustatytas faktines aplinkybes tinkamai ir tiksliai atspindÄti kvalifikuojant kaltininko nusikalstamÄ veikÄ (nustatyti tapatumÄ tarp faktinių veikos padarymo aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normoje numatytų nusikaltimo sudÄties požymių). TodÄl, teisÄjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti veikÄ kvalifikuojantys požymiai turi bÅ«ti vertinami atsietai, o ne kaip vienas kitÄ apimantys, ir inkriminuojami kiekvienu konkreÄiu atveju atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai kas paminÄta, M. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus. Tai padarytina pakeiÄiant nuosprendį dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (netinkamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas). Tuo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Å is skundas netenkinamas visa apimtimi, kadangi dÄl žemiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių nuteistajai nebus skiriama prokuroro apeliaciniame skunde praÅ¡oma bausmÄ, o atvirkÅ¡Äiai - iÅ¡ dalies tenkinant nukentÄjusiosios apeliacinį skundÄ jai skiriama Å¡velnesnÄ bausmÄ.
DÄl bausmÄs, civilinio ieÅ¡kinio, proceso iÅ¡laidų Skirdamas bausmÄ, teismas laikosi Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, nustatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų ir vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmÄs paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmÄs paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnÄ bausmÄ (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).
TeisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti nuteistajai Å¡velnesnÄ bausmÄ. IÅ¡ nuteistÄ jÄ charakterizuojanÄių duomenų matyti, kad ji anksÄiau neteista, administracine tvarka nebausta, anksÄiau periodiÅ¡kai dirbo, mokosi, įskaitoje pas psichiatrÄ ir narkologÄ bei priklausomybÄs ligų centre neregistruota, psichiatrijos ligoninÄje negydyta, turi deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (t. 2, b. l. 106-120, t. 3, b. l. 41-45, 124, 143).
ApeliacinÄs instancijos teismo teisiamojo posÄdžio metu nuteistoji pateikÄ medicininÄ pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad Å¡iuo metu ji yra nÄÅ¡Äia. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja J. Ž., socialinÄ darbuotoja N. Å . bei Vilniaus arkivyskupijos Karitas motinos ir vaiko namų vadovÄ V. N. â M. pirmosios instancijos teisme duodamos parodymus patvirtino, kad nuteistoji stokoja socialinių įgÅ«džių, yra impulsyvaus charakterio, nemoka tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikų higiena ir sveikata, tenkinti kitus jų poreikius (t. 3, b. l. 50-53), tai matyti ir iÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Vilniaus arkivyskupijos Karitas motinos ir vaiko namų pateiktų dokumentų, charakterizuojanÄių M.
V. Å¡eimÄ (t. 1, b. l. 23-25, 27-46, 50, 52-55, 58-59, 63-68). Vis dÄlto, iÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistosios socialinių įgÅ«džių stokÄ , negebÄjimÄ savarankiÅ¡kai organizuoti savo gyvenimo bent iÅ¡ dalies lÄmÄ jos asmeninÄ neigiama patirtis santykiuose su Å¡eima (tÄvais), reikalingų žinių savarankiÅ¡kam gyvenimui, rÅ«pinimusi artimaisiais, neturÄjimas (t. 1, b. l. 23-25, 27-46, 50, 52-55, 58-59, 63-68, 111-113, t. 3, b. l. 50, 52, 71, 94). TeisÄjų kolegija, įvertinusi minÄtas aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad nukentÄjusioji yra visiÅ¡kai pasveikusi, jokių nepaÅ¡alinamų pasekmių jos sveikatai nÄra padaryta, kad nuteistoji yra jauno amžiaus, stokoja socialinių ir vaikų priežiÅ«ros įgÅ«džių, Å¡iuo metu laukiasi treÄiojo vaiko  konstatuoja, kad sankcijoje numatyta ir nuteistajai paskirta laisvÄs atÄmimo bausmÄ savo rūšimi nÄra teisinga, vertinant Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmÄs tikslus, nes yra aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka nuteistosios asmenybÄs ir dÄl to prieÅ¡tarauja teisingumo principui.
TodÄl skundžiamas nuosprendis keiÄiamas ir nuteistajai, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskiriama Å¡velnesnÄs rūšies - laisvÄs apribojimo bausmÄ, įpareigojant M. V. kiekvienÄ dienÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktas).Skundžiamu nuosprendžiu civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistos sumos nuteistoji apeliaciniame skunde neginÄija, kolegijos vertinimu su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu susijÄ klausimai iÅ¡sprÄsti teisingai.
Taip pat skundžiamame nuosprendyje nurodytais motyvais pagrįstai atmestas ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti 122, 52 Eur antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų. NukentÄjusiosios įstatyminÄs atstovÄs O. M. atstovÄ advokatÄ N. K. pateikÄ apeliacinÄs instancijos teismui sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir mokÄjimo pavedimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad už advokato paslaugas suraÅ¡ant atsikirtimÄ Ä¯ apeliacinius skundus ir atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme buvo sumokÄta 423,50 Eur.
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti. Å ios nuostatos galioja ir bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄje instancijoje. Sprendžiant klausimÄ dÄl nukentÄjusiojo atstovo pagal įstatymÄ atstovavimo iÅ¡laidų apmokÄjimo priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinÄta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinÄjimo rezultatas.
Teismas nukentÄjusiosios įstatyminÄs atstovÄs O. M. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti pripažįsta proceso iÅ¡laidomis, kadangi nukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄ Å¡ias iÅ¡laidas patyrÄ siekdama apginti nukentÄjusiosios teises. Vis dÄlto, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne tik nuteistosios, bet ir prokuroro iniciatyva, taip pat į bylos iÅ¡nagrinÄjimo rezultatÄ , tik iÅ¡ dalies atitinkantį nukentÄjusiosios įstatyminÄ atstovÄs pozicijÄ , pastarajai priteistina tik pusÄ advokato pagalbai apmokÄti patirtų iÅ¡laidų.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti.M. V. nusikalstamÄ veikÄ , kuri buvo kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas nusikaltimas, kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytÄ nusikaltimÄ ir už jo padarymÄ , taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti M. V. dvejų metų laisvÄs apribojimo bausme, įpareigojant nuteistÄ jÄ kiekvienÄ dienÄ nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose.IÅ¡ M.
V. nukentÄjusiosios įstatyminei atstovei O. M. priteisti du Å¡imtus vienuolika eurų ir 75 ct apeliaciniame procese advokato pagalbai apmokÄti patirtų iÅ¡laidų atlyginimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Aloyzas Kruopys TeisÄjai                                                                 Linas Žukauskas                                                                  Valdimaras BavÄjanas