Legislator Case Law & Legislation
ac0a5c6c-e91c-4835-bcaf-9562d6e12a8d AI generated

ac0a5c6c-e91c-4835-bcaf-9562d6e12a8d · Klaipėdos apylinkės teismas

Case Number ac0a5c6c-e91c-4835-bcaf-9562d6e12a8d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo N. S., institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius Kretingos rajone. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė: santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų:

Legislator headnote

AI generated

ac0a5c6c-e91c-4835-bcaf-9562d6e12a8d · Klaipėdos apylinkės teismas: Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iÅ¡ sutuoktinių kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-118-944/2022 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00573-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 14 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Rimai Å iaulienei, dalyvaujant nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programos platformÄ ieÅ¡kovei A. S., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius Kretingos rajone įgaliotam asmeniui Linai Kriučiuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

S. ieÅ¡kinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo N. S., institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius Kretingos rajone. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė: santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų:

Ą. S., N. S., S. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikÄ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 330 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; nustatyti, kad automobiliai MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, nustatyti uzufruktÄ A. S. ir jos nepilnamečiams vaikams į gyvenamÄ sias patalpas, plane pažymėtas 1-4, 1-5, 1-6, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu jau aÅ¡tuoniolika mėnesių nebegyvena kartu, nebeveda bendro Å«kio ir vienas kitu visiÅ¡kai nebesirÅ«pina. PaaiÅ¡kina, kad su atsakovu susitikti neturi galimybės, nes pastarasis vengia su Å¡eima bendrauti, Å¡iuo metu gyvena Norvegijoje. Dėl Å¡ių aplinkybių mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių katės. Nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su ieÅ¡kove, kadangi tai labiau atitiks nepilnamečių vaikų poreikius bei jų interesus.

Be to, vaikai ir Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kove. Atsakovas turėtų teikti po 330 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės. Toks iÅ¡laikymo dydis patenkintų minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, garantuotų jų normalų vystymÄ si, sveikatos priežiÅ«ros bei kitas gyvenimo sÄ lygas. Dėl santuokoje įgyto turto ginčo nėra, nes yra sudaryta Povedybinė sutartis. 2007 m. lapkričio 20 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas yra nustatęs juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad atsakovas po savo tėvo S. S. mirties priėmė jo palikimÄ ir jį valdo.

PalikimÄ sudaro 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti priklausiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Å io paveldėto turto atsakovas nėra įregistravęs, nors visÄ laikÄ Å¡eima gyveno minėtame pastate. Po santuokos nutraukimo dėl mažų pajamų ieÅ¡kovė neturės galimybės nuomotis buto, t. y. su vaikais liks be gyvenamo ploto, todėl praÅ¡o nustatyti jai su nepilnamečiais vaikais uzufruktÄ Ä¯ dalį atsakovui priklausančio gyvenamojo ploto. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.

Nurodė, kad nėra galimybės atkurti Å¡eiminių santykių. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, Å¡iuo metu atsakovas nebendrauja. Teigė, kad atsakovas daugmaž reguliariai persiųsdavo 700–800 Eur sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė naudojo vaikų iÅ¡laikymui. Ginčo dėl turto padalijimo nėra, nes yra sudaryta povedybinė sutartis. Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimų nepateikė. teismo posėdyje nedalyvavo, apie procesÄ praneÅ¡ta vieÅ¡ai.

Daugiau atsiliepimų negauta. IÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, kad nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė netinkamai rÅ«pintųsi nepilnamečiais vaikais. IeÅ¡kovė turi galimybę užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, dirba, gyvena ieÅ¡kovės tėvams priklausančiame bute. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 138).

Å alys turi Å¡iuos nepilnamečius vaikus: Ą. S., gimusį (duomenys neskelbtini), N. S., gimusį (duomenys neskelbtini), S. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Å alys 2015-01-13 sudarė povedybinę sutartį. Nepilnamečio vaiko Ą. S. neįgaliojo pažymėjimas, specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, sprendimai Dėl Ą. S. specialiųjų poreikių Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) RaÅ¡tas Dėl atlikto neįgalumo lygio vertinimo, neįgalumo pažyma NL-3, Nr. 610; rekomendacijos dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-464.

Sodros duomenys dėl iÅ¡mokų, „Luminor Bank“ AS sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. VÄ® „Registrų centras“ duomenys dėl A. S. ir D. S. vardu registruotino turto. VÄ® „Regitra“ duomenys dėl registruotų transporto priemonių. Dėl santuokos nutraukimo. Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų dėl santuokos iÅ¡saugojimo, ilgÄ laikÄ gyvena atskirai, neveda bendro Å«kio, nebesieja jokie bendri interesai, nėra bendro požiÅ«rio į ateitį ir pan. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ilgiau nei metus laiko kartu nebegyvena, nebeveda bendro Å«kio, noro atkurti Å¡eiminius santykius nerodo nė vienas iÅ¡ sutuoktinių.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iÅ¡ sutuoktinių kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis).

Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, taip pat nesant duomenų dėl vienos iÅ¡ Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežasčių, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad abi Å¡alys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovei paliktina santuokinė pavardė, nes Å¡alys turi bendrų nepilnamečių vaikų, o atsakovui paliktina turima pavardė. IÅ¡laikymo sutuoktiniai vienas iÅ¡ kito nereikalauja. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bÅ«tina nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ praktikÄ atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimÄ byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytine medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovės nepilnamečiais vaikais rÅ«pinasi nuo gimimo, visa laikÄ su jais gyveno, tuo tarpu atsakovas iÅ¡vykdavo darbuotis į užsienį, tad realiai vaiko priežiÅ«ra rÅ«pinosi jų motina. IÅ¡vadÄ teikianti institucija taip pat nurodė, kad nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatytas atitiktų jų interesams, kad ieÅ¡kovė tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Duomenų, kad atsakovas prieÅ¡tarautų dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra pateikta.

Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove prieÅ¡tarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris bÅ«tų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡laikymo suma visiems vaikams turi bÅ«ti panaudota lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra bÅ«tina nukrypti nuo lygybės principo.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaiko po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės. Tokio dydžio reikalavimÄ grindė tuo, kad jos manymu atsakovo sveikatos bÅ«klė ir materialinė padėtis suteikia galimybę teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė visiems nepilnamečiams vaikams praÅ¡o priteisti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ , tačiau, pirmiausia, teismas nurodo, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra individualÅ«s dėl amžiaus, sveikatos bÅ«klės, gebėjimų ir kt.

Dėl Å¡ios aplinkybės bÅ«tina įvertinti kiekvieno vaiko poreikius individualiai. Byloje ieÅ¡kovė nedetalizavo vaikų poreikių. Teismo posėdžio metu nurodė bendrus visų veikų poreikius, tokius kaip maistui, aprangai, avalynei, mokslams, komunaliniams mokesčiams ir pan. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra trylikos metų amžiaus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad dukra lanko mokyklÄ , yra aktyvi, lanko bÅ«relius (karatė), po skyrybų ir senelio netekties reikėjo psichologo pagalbos.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė bendro pobūdžio dukters poreikius, t. y. būtinuosius, maistui aprangai, avalynei, komunaliniams mokesčiams, internetui, telefonui, mokslams, būreliams ir pan. Paaiškino, kad sveikatos problemų ar kitų spec. poreikių dukra neturi. Pagal bylos duomenis šalių nepilnametis sūnus Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra ketverių metų amžiaus, lanko darželį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, avalynei ir pan., sūnus turi sveikatos problemų, t. y. jam nustatytas neįgalumas.

Dėl sveikatos problemų ieÅ¡kovė sÅ«nų turi vežti pas gydytojus, t. y. dėl akių vežti į KaunÄ pas gydytojus kas pusmetį, taip pat jam įtariamas autizmo spektro sutrikimas. Dėl Å¡ios diagnozės reikės vykti pas gydytojus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad dėl sÅ«naus Ą. S. gaunama neįgalumo paÅ¡alpÄ , kuri sudaro 210 Eur, taip pat ieÅ¡kovė gauna 97 Eur už priežiÅ«rÄ . Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Å¡alių nepilnametis sÅ«nus N. S. gim. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu yra trejų metų amžiaus.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad sÅ«nus yra sveikas, aktyvus vaikas, lanko darželį. Sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi, tad poreikiai bendro pobÅ«džio, kaip maistui aprangai, avalynei, komunaliniams mokesčiams ir pan. IeÅ¡kovė nenurodė konkrečių kiekvieno vaiko poreikių ir jų dydžio. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ . Å i suma laikytina pakankama bÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

Viena minimali mėnesinė alga nuo 2022-01-01 – 730 Eur, atskaičius mokesčius apie 518 Eur. Darytina iÅ¡vada, kad tokio dydžio suma yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Å iuo atveju ieÅ¡kovė pateikė duomenis dėl nepilnamečio vaiko Ą. S. specialiųjų poreikių, t. y. neįgalumo, tačiau pastebėtina, kad valstybė moka dėl neįgalumo paÅ¡alpÄ , kuri teismo vertinimu kompensuoja padidėjusius vaiko poreikius.

Be to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2022-01-01 mokama 73 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad bendra suma, kuriÄ abu tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikyti yra 445 Eur (518 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimaliÄ mėnesinę algÄ atskaičius mokesčius minus 73 Eur vaiko pinigai). Darytina iÅ¡vada, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui turėtų pakakti 445 Eur sumos, jo poreikiams patenkinti. Paskirstant Å¡iÄ pareigÄ tarp tėvų bÅ«tina įvertinti jų turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ .

Teismas nurodo, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė registruotino nekilnojamojo turto neturi. Jos vardu registruoti du automobiliai, kurie pagal povedybinės sutarties nuostatas laikytini asmeniniais.

Kitų duomenų apie registruotinÄ turtÄ byloje nėra. IeÅ¡kovė nurodė, kad gauna pajamas dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kur darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 500 Eur. Kitų pajamų neturi ir negauna, įsiskolinimų neturi. Tuo tarpu dėl atsakovo turtinės padėties matyti, kad jis yra priėmęs palikimÄ po savo tėvo mirties. Paveldėjimo byloje yra duomenys apie paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau paveldėjimo teisės liudijimo atsakovas nėra iÅ¡siėmęs. Dėl Å¡ios aplinkybės konstatuotina, kad atsakovas turi turtinę teisę, atsiradusiÄ paveldėjimo bÅ«du į nekilnojamuosius daiktus.

Duomenų apie atsakovo vardu registruotinÄ turtÄ byloje nėra. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas dirba, gauna reguliarias pajamas, sveikatos problemų neturi. Teismas nurodo, kad duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau įvertinus tÄ aplinkybę, kad atsakovas yra iÅ¡vykęs į NorvegijÄ , kur pragyvenimo lygis yra ženkliai didesnis, todėl atitinkamai galimybės gauti didesnes pajamas yra didesnės nei Lietuvoje ir realios. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, t. y. neturi sveikatos problemų, atitinkamai gali dirbti ir tokiu bÅ«du iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (kitokių duomenų byloje nėra pateikta).

Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, su jais nebendrauja, todėl visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atitinkamai atsakovas neprisidedama niekaip prie vaikų išlaikymo be pervedamų piniginių sumų. Dėl šios priežasties pripažintina, kad visi kasdieniniai rūpesčiai susiję su nepilnamečiu vaiku tenka tik ieškovei, dėl šios priežasties iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis nustatytinas truputį didesnis nei pusė nustatytų vaiko poreikių, kurie turi būti tenkinami abiejų tėvų.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ . CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiÅ¡kia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktÄ ).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Å iuo atveju ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo pervedamos lėšos sudarė apie 700–800 Eur per mėnesį. Aplinkybių duomenų, kad tokio dydžio iÅ¡laikymas nėra pakankamas ieÅ¡kovė nenurodė, reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo nereiÅ¡kė Ä®vertinus tÄ aplinkybę, kad atsakovas turi iÅ¡laikyti tris nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi sveikatos problemų, todėl teismo vertinimu pagal esančius duomenis Nepilnametei dukrai S. S. ir nepilnamečiui sÅ«nui N. S. priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, o nepilnamečiui sÅ«nui Ą.

S. priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteistinos sumos iš atsakovo yra didesnės nei pusė 445 Eur sumos, įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, nevyksta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas, atitinkamai visi rūpesčiai susiję su nepilnamečiais vaikais tenka tik ieškovei. Be to, Ą. S. priteistina didesnė suma dėl to, kad dėl jo sveikatos būklės reikia daugiau priežiūros, vykimo pas gydytojus ir kt., atitinkamai dėl šios aplinkybės ieškovė turi mažesnes galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas.

Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , įvertinus Å¡alių galimybes ir pastangas pasirÅ«pinti vaiku – iÅ¡ atsakovo priteistas iÅ¡laikymo dydis nustatytinas nepilnametei dukrai S. S. 250 Eur, nepilnamečiui sÅ«nui Ą. S. – 300 Eur, nepilnamečiui sÅ«nui N. S. – 250 Eur, per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teisme dienos (2021-06-30) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019). IÅ¡laikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).

Priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieÅ¡kovė (CK 3.190 str.). Sprendimo dalis dėl priteisto iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas). Dėl turto padalijimo. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Å iuo atveju sutuoktiniai buvo sudarę povedybinę sutartį, kurioje aptarė registruotino turto priklausymÄ .

Pagal pateiktÄ 2015-01-13 sudarytÄ povedybinę sutartį matyti, kad sutuoktiniai susitarė Å¡ia sutartimi turto teisinį režimÄ , įgytÄ tiek iki santuokos sudarymo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), tiek gyvenant susituokus, teises ir pareigas, susijusias su turto valdymu, taip pat turto padalijimo bÅ«dÄ ir tvarkÄ , jeigu santuoka nutraukiama (povedybinės sutarties 1 punktas). Å alys susitarė, kad turtas įgytas bet kurios sutuoktinio vardu iki santuokos sudarymo dienos – (duomenys neskelbtini), ir turtas įgytas gyvenant susituokus yra jo asmeninė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar vėliau santuokos metu turtas pagerinamas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė (povedybinės sutarties 2 punktas).

Pagal sudarytos sutarties 13 punktÄ , Å¡alys analogiÅ¡kai susitarė ir santuokos nutraukimo atveju. Å iuo atveju byloje pateikti duomenys dėl dviejų transporto priemonių, kurios registruotos ieÅ¡kovės vardu. Atsižvelgiant į povedybinės sutarties sÄ lygų nuostatas, transporto priemonės – automobiliai MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinos ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise. Dėl uzufrukto nustatymo. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ A.

S. ir jos nepilnamečiams vaikams į gyvenamÄ sias patalpas, plane pažymėtas 1-4, 1-5, 1-6, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nurodo, kad uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali bÅ«ti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimÄ daiktÄ ir gauti iÅ¡ jo vaisius, produkcijÄ ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Uzufruktas gali bÅ«ti nustatytas vieno ar kelių asmenų (bendrai ar nustatant kiekvieno dalį) naudai (CK 4.141 straipsnio 2 dalis).

Uzufruktas gali bÅ«ti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Gyvenimas kartu vienam iÅ¡ asmenų priklausančiame nekilnojamajame turte savaime nesukuria (nenustato) uzufrukto teisės (daiktinės teisės) į kito asmens turtÄ . Nustatyti uzufruktÄ sandoriu gali tik pats savininkas (CK 4.148 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad uzufrukto teise vienas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tais atvejais, kai vienas iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamojo bÅ«sto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma bÅ«tent su tuo iÅ¡ tėvų, o kito iÅ¡ tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktÄ (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2006).

CK 3.71 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje esančius duomenis, t. y. nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ½ N. S. ir ½ S. S..

IÅ¡reikalautos paveldėjimo bylos kopijoje matyti, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsakovas D. S. 2007-12-27 pareiÅ¡kimu kreipėsi į notarė dėl palikimo priėmimo. Papildomai Kretingos rajono teismo 2007-11-20 sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad D. S. priėmė palikimÄ , atsiradusį po S. S. mirties, faktiniu valdymu. Duomenų, kad atsakovui D. S. bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), nėra.

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju atsakovas turi turtinę teisę į paveldimÄ turtÄ . Darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios aplinkybės: turtas registruotas sutuoktinio vardu, su kitu sutuoktiniu lieka nepilnamečiai vaikai ir nėra kitos gyvenamosios vietos. Å iuo atveju reikÅ¡minga tai, kad turtas, į kurį praÅ¡oma nustatyti uzufruktÄ nėra registruotas atsakovo vardu. Vadovaujantis CK 4.142 straipsnio 1 dalimi uzufrukto objektu gali bÅ«ti kiekvienas nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis daiktas, kuris yra nuosavybės teisės objektas.

Be to pagal CK 4.147 straipsnio 2 dalį iÅ¡ uzufrukto kylančios teisės į daiktÄ , kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai uzufruktÄ nustato įstatymas. Å iuo atveju nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra privaloma teisinė registracija atsakovo vardu. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo neveikimas, t. y. sÄ moningas paveldėjimo teisės liudijimo neiÅ¡siėmimas, negali riboti jos teisių į gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju uzufrukto nustatymui į nekilnojamÄ jį daiktÄ yra privaloma registracija, kadangi turtas nėra registruotas atsakovo vardu, atitinkamai uzufrukto registravimas, taip pat nebÅ«tų galimas, o pagal CK 4.147 straipsnio 2 dalies nuostatas, uzufruktas įgytų teisinę galiÄ tik įregistruotas. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra teisinių pagrindų tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl registracijos atlikimo atsakovo vardu ar ginti savo teises kitais savo teisių gynimo bÅ«dais (CK 1.138 straipsnis).

Be to, Å¡is teismo sprendimas neužkirstų kelio praÅ¡yti teismo dėl pasikeitusių aplinkybių iÅ¡ naujo spręsti uzufrukto teisės į atsakovo turimÄ nuosavybės teise gyvenamÄ jÄ patalpÄ nustatymo klausimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimo iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybei pagal CPK 96 straipsnio nuostatas.

Už reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už reikalavimus priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, pagal priteisto iÅ¡laikymo dydį mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 7 dalį, 216 Eur. Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ viso valstybei priteistina iÅ¡ atsakovo 291 Eur mokėtino žyminio mokesčio suma. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad valstybė patyrė 379 Eur dydžio iÅ¡laidas dėl teisinės pagalbos teikimo ieÅ¡kovei, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo valstybei pagal CPK 96 straipsnio nuostatas.

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 47,05 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokÄ sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 138) dėl abiejų sutuoktinių kaltės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A.

S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui D. S. palikti turimÄ pavardę „S.“. Nustatyti nepilnamečių vaikų S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021-06-30) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nepilnamečio vaiko S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieÅ¡kovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021-06-30) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nepilnamečio vaiko Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieÅ¡kovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021-06-30) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieÅ¡kovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo automobilius MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 291 Eur žyminio mokesčio, 379 Eur iÅ¡laidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai bei 47,05 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Å ios sumos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas už žyminį mokestį 5660, įmokos kodas už paÅ¡to iÅ¡laidas 5662, įmokos kodas už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ 5630. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mus.

Teisėja Aušra Barškietytė