2021-05-12 Nr. AB-10334-3-63-3-01381-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2021-05-12 Nr. AB-10334-3-63-3-01381-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 1991 m. lapkričio 22 d. sprendimu buvo patvirtintas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki žemės nacionalizacijos jo tėvas J. M. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą, tame tarpe 0,5 ha sodybinio sklypo, 7,5 ha ariamos žemės ir 10 ha miško. Pažymėjo, jog jis sutiko, kad dalis jo tėvo J. M. nuosavybės teise valdytos žemės būtų grąžinta ekvivalentine natūra. Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino išvadą, kurios pagrindu turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 18 ha žemės sklypą.
Full text
Administracinė byla Nr. A-973-552/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01381-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 18.7; 18.9; 18.12
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. K. dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos toliau – ir NŽT) 2019 m. birželio 27 d. raštą Nr. 1SS-1228-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. pažymą Nr. 34PAŽ1-1-(14.3.4.34) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“; NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. M.“, NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A. M.“, bei įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių jam atkurti nuosavybės teises pagal projekto autoriaus E. K. parengtą kadastrinį projektą, pašalinant jo nurodytus trūkumus ir vykdant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsipareigojimus bei leisti laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 1991 m. lapkričio 22 d. sprendimu buvo patvirtintas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki žemės nacionalizacijos jo tėvas J. M. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypą, tame tarpe 0,5 ha sodybinio sklypo, 7,5 ha ariamos žemės ir 10 ha miško. Pažymėjo, jog jis sutiko, kad dalis jo tėvo J. M. nuosavybės teise valdytos žemės būtų grąžinta ekvivalentine natūra. Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino išvadą, kurios pagrindu turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į 18 ha žemės sklypą.
Nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1131 patvirtino parengtą Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame buvusio savininko J. M. valdytos žemės vietoje ir greta buvusioje laisvoje valstybinėje žemėje buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai 26,76 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuosavybės teisių į žemę įteisinimas buvo vilkinamas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d.
įsakymas Nr. 1131 buvo panaikintas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracija įpareigota iš naujo vykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras. 2005-2006 metais Tauragės apskrities viršininkas priėmė keletą individualių administracinių aktų, kurie susiję su nuosavybės teisių atkūrimu. Kadangi nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į dalį sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), už likusią negrąžintiną žemę nuspręsta kompensuoti pinigais. Buvo panaikintos jam suprojektuotų žemės sklypų ribos ir jie perduoti į laisvos valstybinės žemės fondą.
Pareiškėjas akcentavo, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) natūra nėra atkurtos. Nurodė, jog jis buvo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (26,76 ha) nuomininkas, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (9,65 ha) yra teisėtai valdomas, dirbamas, mokami mokesčiai, įregistruota žemės valda, deklaruojamos žemės ūkio naudmenos. Manė, jog atsakovas pažeidžia gero administravimo principą, priima neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Pareiškėjas nesutiko su administraciniu aktu, kuriuo buvo nutraukta jo laisvos valstybinės žemės naudojimo teisė.
Nesutiko su NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. M.“, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 8 ha žemės, 10,00 ha miško, atlyginant pinigais.
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka.
4. Atsakovas teigė, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 34.VĮ-353-(14.34.2) „Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ 1 punktu buvo nuspręsta rengti Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Naktiškių kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Šio įsakymo 2.2 papunkčiu buvo patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško, sklypus Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Naktiškių kadastro vietovėje, sąrašas. Pareiškėjas buvo įrašytas į šio sąrašo X eilę, kaip pageidaujantis gauti lygiavertį žemės plotą už 15,00 ha žemės (vertė 3 514 Eur) pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. 574 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, priimtą pareiškėjo vardu. 2019 m. balandžio 18 d. vykusiame pretendentų susirinkime pareiškėjas nesutiko su suprojektuotų žemės sklypų ribomis, kurios projekto autoriaus buvo suprojektuotos taip: 1,70 ha miško ir 8,53 ha žemės. Tokia pareiškėjo pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta.
5. Pabrėžė, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 34.VĮ-700-(14.34.2.) 1 punktu buvo panaikinta Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 17 d. išvada Nr. 574 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai“. Nurodė, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriuje 2019 m. birželio 20 d. įvyko posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. M. turėtą žemę ir mišką, pareiškėjui atlyginant pinigais. Manė, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 117 punktu, jog kartu su sprendimu yra išduodama pažyma apie valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertę. Pažymėjo, jog pažymoje nurodyta vertė apskaičiuota pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką.
6. Paaiškino, jog 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 34SD-1089-(14.34.104.) pareiškėjas buvo informuotas, jog jam suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme bus nutrauktas, nes pareiškėjui suteiktą laikinai naudotis 9,65 ha žemės sklypą pasirinko nuomotis S. K.. Rėmėsi Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112 (toliau – ir Aprašas), 28.5 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukiama, kaip valstybinės žemės plotas išnuomojamas <..>. Pažymėjo, jog 2019 m. birželio 14 d. su S. K. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 10,4722 ha žemės sklypo nuomos. Nurodė, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) pareiškėjo naudojimosi teisė 9,65 ha valstybinės žemės sklypu buvo nutraukta, kadangi šiame plote buvo suformuotas ir S. K. išnuomotas valstybinės žemės sklypas.
7. Manė, jog skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįsti. Pabrėžė, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėju atkurti nuosavybės teises pagal projekto autoriaus E. K. parengtą kadastrinį projektą jau yra išnagrinėtas teismų.
II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 13 d. sprendimu skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog nepagrįstai atsisakoma atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. M. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę jo pageidaujamu būdu, todėl NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus veiksmus apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti NŽT, o gavęs jo netenkinantį 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. ISS-1228-(7.5.), kreipėsi į teismą.
10. Teismas nustatė, kad nuo 1991 metų pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jo tėvo J. M. Šilutės rajone valdytą 18 ha žemės sklypą. Dalis šios žemės buvo laisva ir jam buvo grąžintina natūra, kita dalis – valstybės išperkama. 1997 metų lapkričio 11 d. raštu pareiškėjas sutiko, kad į likusią natūra negrąžintą žemę nuosavybės teisės būtų atkurtos ekvivalentine natūra. Tam Klaipėdos apskrities viršininkas 1998 m. lapkričio 17 d. patvirtino Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 574 (toliau – ir Išvada Nr. 574), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės, kurios 15 ha (vertė 12 135 Lt) priskirta grąžintinai žemei, o 3 ha (vertė 2 427 Lt) asmeninio ūkio žemė, priskirta valstybės išperkamai žemei.
Remiantis Išvada Nr. 574, Šilutės rajono Pagėgių seniūnijoje, Natkiškių kadastrinės vietovės 1999 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui buvo suprojektuotas ir numatytas suteikti nuosavybėn 26,56 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas jau nuomojo ir naudojo žemės ūkio veiklai. Vėliau 2005–2006 metais Tauragės apskrities viršininkas priėmė eilę individualių administracinių aktų, kurie buvo susiję su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjui, t. y. iš pradžių atkūrė nuosavybės teises į sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, už negrąžintą žemę numatė kompensuoti pinigais, po to panaikino pareiškėjui suprojektuotų sklypų ribas ir perdavė juos į laisvos valstybinės žemės fondą.
Po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam nepalankių aktų nuginčijimo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2356/2007 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1646/08 jo skundas buvo atmestas. Šioje administracinėje byloje buvo išsamiai ir detaliai pasisakyta dėl atsakovo veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, pareiškėjui pretenduojant gauti nuosavybėn sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises apimties, sklypų vertės neatitikimo ir kitų aplinkybių.
Po minėtų teismų sprendimų pareiškėjas su atsakovu ir toliau nesutarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigos. Pareiškėjas ir toliau reikalavo atkurti nuosavybės teises tokiu būdu ir tokia apimtimi, kokią jis manė esant teisinga, o atsakovas atsisakydavo tai atlikti, siūlydamas kitus žemės sklypus arba kitokius nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-193-162/2013, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-62/2014 buvo dar kartą konstatuota, kad atsakovas teisėtai atsisakė atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į visą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki 2012 metų esminių procedūrinių pažeidimų, rengdamasis atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, nepadarė.
11. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos ir Tauragės viršininko administracijų (vėliau – jų teisių perėmėjos šioje srityje – NŽT) veiksmų ir iki 2015 metų priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas jau yra patikrintas teismuose. Teismų sprendimai yra įsiteisėję. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje. Aukščiau minėtose administracinėse bylose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, nes jose dalyvavo tos pačios proceso šalys, tuometinės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisėtumas ir pagrįstumas buvo įrodinėjimo dalykas tiek minėtose, tiek ir nagrinėjamoje byloje; šie faktai yra reikšmingi visose bylose. Prejudiciniai faktai iš naujo administracinėse bylose nebeįrodinėjami ir įprasta tvarka nenuginčijami.
12. NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. M.“ priimtas, vadovaujantis Tvarkos 105 punktu, po to, kai pareiškėjas nepasirinko jam suprojektuotų miško ir žemės sklypų. Kadangi NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Natkiškių seniūnijos Natkiškių kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės sklypų plano, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, pretendentų susirinkimo protokolinis sprendimas, kuriuo buvo atmesta pareiškėjo pretenzija bei panaikinta Išvada Nr. 574 nėra nuginčytas, NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. M.“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
13. Kadangi pareiškėjas nepagrindė, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. 34PAŽ1-1-(14.3.4.34) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ neteisingai paskaičiuotas pareiškėjui priklausančios kompensacijos dydis, darytina išvada, jog NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. pažymoje Nr. 34PAŽ1-1-(14.3.4.34) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ pareiškėjui priklausančios piniginės kompensacijos dydis paskaičiuotas tinkamai.
14. Konstatavus, jog NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. M.“ yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniu laikytas reikalavimas įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių jam atkurti nuosavybės teises pagal projekto autoriaus E. K. parengtą kadastrinį projektą. pašalinant pareiškėjo nurodytus trūkumus ir vykdant Žemės ūkio ministerijos įsipareigojimus, netenkintas.
15. Ginčydamas NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A. M.“, pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių leisti jam laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini).
16. Teismas vadovavosi Aprašo (NŽT direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1P-97-(1.3 E.) redakcija) 28.5, 29 punktais.
17. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A. M.“ priimtas, atsižvelgus į NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-154-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Natkiškių seniūnijos Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą Pagėgių savivaldybės Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 34ŽN-215-(14.34.55.), sudarytą su S. K..
18. Įvertinus tai, jog byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą nuomoti valstybinę žemę, tai, jog pagal NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 34VĮ-154-(14.34.2.) „Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Natkiškių seniūnijos Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintą Pagėgių savivaldybės Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą S. K. pasirinko nuomai laisvos valstybinės žemės fondo žemės plote (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (projektinis Nr. 655) ir 2019 m. birželio 14 d. su juo buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 34ŽN-215-(14.34.55.), NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A. M.“ laikytas teisėtu. Kadangi nebuvo duomenų, jog su trečiuoju suinteresuotu asmeniu S. K. 2019 m. birželio 14 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 34SŽN-215-(14.34.55.) yra nuginčyta, skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrių pareiškėjui leisti laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), netenkintas.
19. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalimis, 14 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 35, 37 punktais.
20. Teismas pažymėjo, kad NŽT persiųsta pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. skundus dėl NŽT veiksmų sprendžiant nuosavybės teisės į žemę atkūrimo klausimą. Pareiškėjas prašė „įteisinti nuosavybę į buvusią tėvo J. M. žemę natūra pagal 2019 m. balandžio 18 d. 13:30 val. susirinkime pasirinkimą“, teigiama, kad neaišku „kokiu pagrindu paruoštas apmokėjimas pinigais, nes aš pinigai <...> neprašiau“, buvo prašoma „likusią nuomojamą žemę ne tėvo buvusios žemės ribose palikti nuomoti pagal leidimą“, nes pareiškėjas nuo valstybinės žemės nuomos neatsisakė. Iš NŽT 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. 1SS-1228-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ turinio matyti, jog pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. skunduose nurodytos aplinkybės įvairiais aspektais buvo išnagrinėtos ir pateiktas NŽT vertinimas. Pareiškėjui išaiškinta NŽT 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 34S-30-(14.34.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. M.“ ir priimtų pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančių administracinių aktų apskundimo tvarka.
21. Nustatytas aplinkybes įvertinus Taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo ir visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, padaryta išvada, jog pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. skunduose nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos ir yra priimti viešojo administravimo subjekto sprendimai, kurie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka yra ginčijami teisme. Atsižvelgiant į tai, pagrindo NŽT 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. 1SS-1228-(7.5.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ panaikinimui nebuvo, todėl ši skundo dalis netenkinta.
III. 22. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas ir nepagrįstas, nes nenagrinėti jo reikalavimai nustatyti faktus, ar teisėti buvo vienkartiniai administraciniai aktai, ar jo nurodytų klaidų nėra (dabar), ar teisėtai dalino jo žemę kitiems, neatstatę nuosavybės teisių jam.
24. R. A. teismo posėdyje pateikti teiginiai, kad J. P. ir E. K. išvada yra paskaičiuota teisingai ir patvirtinta Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1131 bei jų keisti negalima, prieštarauja Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, galiojusioms iki 2010 m. birželio 18 d. Kadangi R. A. dabar pripažįsta, kad išvada buvo paskaičiuota teisingai ir jos keisti negalima, tai Tauragės apskrities viršininko veiksmai išleidžiant 2006 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. V-805 buvo nepagrįsti ir neteisėti.
25. Pareiškėjo teigimu, R. A. apsiribojo šališkais teismų sprendimais ir sulaukęs Žemės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcijos, įsigaliojusios nuo 2010 m. birželio 18 d., šališkai išleido 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450, nors pareiškėjui nebuvo pranešta raštu aiškiai ir išsamiai, kad jis gali keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo neatliko klaidų taisymo, kurias jis pareiškė, neatliko procedūrų pagal Atkūrimo įstatymą.
26. Pareiškėjas pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi. Nuo to laiko pareiškėjas daug kartų reikalavo ir net skundė teismams dėl jo valios pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino 6 dalies papildymo konstitucingumo.
27. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šališkas ir iš viso nebuvo nagrinėti pareiškėjo pateikti reikalavimai.
28. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
29. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimų, kuriais buvo išspręstas pareiškėjo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimas bei nutraukta laikina žemės naudojimo teisė.
31. Pareiškėjas manė, kad jam neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, atlyginant pinigais, nes jis pageidavo atkurti nuosavybės teises kitokiu būdu, be to, neteisėtai nutraukta teisė laikinai naudotis žemės sklypu, todėl kreipėsi į teismą.
32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, akcentavęs tai, kad pareiškėjas pretendentų susirinkime atsisakė rinktis jam suprojektuotus žemės sklypus, todėl atsakovas pagrįstai atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais. Dėl teisės naudotis žemės sklypu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė laikinai naudotis žemės sklypu, kol į šį sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės arba sklypas bus išnuomotas. Pagal patvirtintą žemėtvarkos sprojektą pareiškėjo laikinai naudotą žemės sklypą pasirinko nuomotis kitas tam turintis teisę asmuo, todėl pareiškėjas ir neteko šios teisės.
33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja pradiniame skunde išdėstytus argumentus, kvestionuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmų, atkuriant jam nuosavybės teises nuo 1999 metų, teisėtumą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, iš esmės neišnagrinėjo jo reikalavimų.
34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Pasisakydama dėl nuosavybės teisių į pareiškėjo tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procedūros, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad šie klausimai jau ne kartą buvo nagrinėjami administraciniuose teismuose. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo veiksmų ir sprendimų, priimtų iki 2019 metų, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, kurie yra įsiteisėję, todėl kelti naujo teisinio ginčo nėra galimybės ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A575-1646/08 , Nr. A858-62/2014, Nr. A-212-552/2018, Nr. A-1789-629/2018, Nr. A-208-261/2020, Nr. A-2930-415/2020, Nr. A-623-1062/2021). Dėl šios priežasties šios administracinės bylos ginčo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus darbuotojų 2019 m. vasario-birželio mėnesiais priimtų sprendimų , susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.
36. Byloje nustatyta, kad pagal NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 34.VĮ-353-(14.34.2) „Dėl Tauragės apskrities Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ priedus, pareiškėjas buvo įrašytas kaip X eilės pretendentas, pageidaujantis šioje kadastro vietovėje gauti lygiavertį žemės plotą už 15 ha jo tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nustatyta tvarka pareiškėjui buvo pasiūlyti du žemės sklypai, kurių vertė atitiko anksčiau jo tėvo valdytos žemės vertę , tačiau pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. vykusiame pretendentų susirinkime šių žemės sklypų atsisakė, reikalaudamas atkurti nuosavybės teises tokioje vietoje ir tokia apimtimi, kokia jis pageidauja.
37. Tai įrodo, kad pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje susiklostė situacija, numatyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje ( jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais) bei Atkūrimo tvarkos 105 punkte. Taigi nuosavybės teises atkurianti institucija įgijo teisę panaikinti Išvadą Nr. 574 ir priimti pareiškėjo skundžiamą 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 34S-30-(14.34.3.). Priimant šį sprendimą, visų esminių procedūrų, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių išnagrinėjimą, buvo laikytasi. Konstatuotina, kad atsakovas veikė teisėtai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo subjektyvios pretenzijos nėra pagrįstos.
38. Pasisakydama dėl kito pareiškėjo reikalavimo, susijusio su valstybinės žemės naudojimo teisės nutraukimu, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės laikino naudojimo teisė yra susijusi su kasmetiniu sutarties šalių valios išreiškimu – kasmet iki liepos 15 d. žemės naudotojas arba valstybinės žemės valdytojas turi teisę informuoti kitą šalį, kad ketinama nutraukti laikiną žemės naudojimą. Tokia informacija pareiškėjui buvo pateikta NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 34SD-1089-(14.34.104). Pareiškėjas nebuvo pareiškęs prašymo nuomoti minėtą žemės sklypą, neturėjo pirmumo teisės prieš kitus pretendentus, todėl, kitam pretendentui pasirinkus iki tol pareiškėjo laikinai naudotą valstybinės žemės sklypą ir sudarius nuomos sutartį, atsirado pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas nutraukti laikino žemės naudojimo teisę, tai įforminant NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 34VĮ-1077-(14.34.2.) Šis individualus administracinis aktas taip pat pagrįstai pripažintas teisėtu.
39. Kiti pareiškėjo reikalavimai – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – yra išvestiniai iš pirmųjų dviejų reikalavimų ir galėjo būti tenkinami, tik panaikinus skundžiamus atsakovo aktus. Kadangi, kaip minėta aukščiau, skundžiami atsakovo aktai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir šių pareiškėjo reikalavimų.
40. Apeliantas taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir neatsakė į visus jo reikalavimus ir argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi visais atvejais turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi ar tendencingumą, išskirtinį atsakovo pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Taigi pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.
41. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, dėl kokių priežasčių netyrė atsakovo veiksmų, padarytų iki 2015 metų, taip pat pakankamai motyvavo savo išvadas, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ir šie apelianto nusiskundimai nėra pagrįsti.
42. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, iš esmės teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė