ac01eac4-215d-4efb-b2d3-15cea4e60278 · Kauno apygardos teismas

Bylos Nr. 1S-182-319/2016Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00965-2008-5                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                                     2.5.19  (S)                                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo D.

K. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-04 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimÄ dėl D. K. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-12-08 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. taikant bausmių subendrinimÄ apėmimo bÅ«du, paskirta subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2008-11-17, pabaiga – 2019-11-17.2015-12-07 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įvertinus jo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo sunkumÄ , visuomenės interesÄ , teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skunde nuteistasis D. K. praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ .

Nurodo, kad teismas nesivadovavo komisijos iÅ¡vadomis, o rėmėsi abstrakčiais ir Å¡aliÅ¡kais pamÄ stymais. Nurodo, kad jis jau tris metus bausmę atlieka nepriekaiÅ¡tingai, nebaustas, skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra maža, smurtinio nusikalstamumo rizika žema. Teismas visas Å¡ias aplinkybes ignoravo, tik nurodė, kad svarbu atsižvelgti visuomenės interesÄ , kas asmuo turi atlikti bausmė, kuri jį paveiktų, tačiau tai negali bÅ«ti kriterijus, kuris neleistų taikyti lygtinio paleidimo, nes įstatymas to nenumato.

Pataisos namuose jis nuo pirmų dienų pareiÅ¡kė norÄ dirbti, buvo įdarbintas, dirbo ir dirba iki Å¡iol, dengia civilinį ieÅ¡kinį, jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti jo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai. Nuteistasis mano, kad teismas neobjektyviai vertina nurodytas aplinkybes apie jį, Å¡aliÅ¡kai nusistatęs, akcentuojami tik neigiami veiksniai, nurodytos nuobaudos, kuria jau trys metai negalioja. Skunde akcentuoja, kad ir teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , neturi bÅ«ti vertinama neatlikta bausmės dalis. Taip pat nuteistasis laiko, kad ir jo kaltės neprisipažinimas buvo įvertintas skiriant bausmė, todėl neturi bÅ«ti vertinamas sprendžiant lygtinį jo paleidimÄ .

Vertinant Å¡ias aplinkybes yra pažeidžiami žmogiÅ¡kumo faktoriai ir lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos principai. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo nusikalstamumo vertinimo rizika pagal vertinimo skalę yra žema ir ji turi bÅ«ti vertinama kitų aplinkybių visumoje, kad jis pareigingu elgesiu ir sÄ Å¾iningu darbu yra vertas bÅ«ti lygtinai paleistas. Teigia, kad išėjęs į laisvę turėtų darbÄ , tuo pačiu ir lėšų pragyvenimui ir mokėtų jas tvarkyti, jo ryÅ¡ys su artimaisiais labai tvirtas, kas yra vienas iÅ¡ nusikalstamumo rizikÄ mažinančių faktorių.

Mano kad 6 paskatinimai ir žema nusikalstamumo rizika rodo jo didelę pažangÄ ir tai duoda pagrindÄ manyti, kad jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas. Atsiliepimu į nuteistojo skundÄ nepateikta.Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 28 balai, kas visumoje leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau be Å¡ių aplinkybių, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga jÄ mažinant, kuri, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi bÅ«ti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Juo labiau įvertinus ir tai, kad D. K. siekia lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planÄ D.

K. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, tęsė darbinę veiklÄ , už pavyzdingÄ elgesį, gerÄ darbÄ buvo skatintas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad D. K. nemato turintis kokių nors problemų, jo savivertė aukÅ¡tesnė už vidutinę, yra patenkintas kokia asmenybė jis yra. Apgalvoja tik kurias savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina dar ir tai, kad, paties nuteistojo teigimu, nusikaltimÄ padarė spontaniÅ¡kai, nepagalvojęs apie pasekmes. Å iame kontekste įvertintinas ir nuteistojo elgesys jam inkriminuoto nusikaltimo kontekste.Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant šį kriminogeninį veiksnį kelia jo neigiamų ir teigiamų poelgių atliekant bausmę pataisos namuose vertinimas.

Bausmės atlikimo vietos Vidaus tvarkos taisykles nuteistais buvo pažeidęs penkis kartus, ir nors už tai paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir tai neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados apie D. K. siekį atsiriboti nuo jo nusikalstamumÄ skatinančių veiksnių. Nuteistasis skunde teigia, jog likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sÄ lygos nėra įtvirtintos BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Å¡ias aplinkybes sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ .

Kolegija pažymi, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Ä®vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Å iuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, dėl jo diskriminavimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos, kadangi akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam bÅ«dingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iÅ¡ esmės yra individualus.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad D. K. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .Kolegija konstatuoja, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimÄ priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo D.

K. skunde nurodytais argumentais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo D. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                Rimas Å virinas Teisėjai                                                                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                  Albinas Antanaitis