ac01e6e0-6909-453f-9507-973c8db021d2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-400-330/2019 Teismo proceso Nr. 2-55-3-01655-2014-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.30; 2.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS n u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2857-340/2018 pagal ieÅ¡kovų J.

B., J. G. ir J. O. ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl teisės gauti indėlio draudimo iÅ¡mokas pripažinimo pagal neįsigaliojusias obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai J. B., J. G. ir J. O. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) pripažinti ieÅ¡kovės J. B. sumokėtas AB bankui SNORAS pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 3 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) indėliu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti už Å¡ias lėšas J. B. indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaujantis IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) pripažinti ieÅ¡kovės J. G. sumokėtas AB bankui SNORAS pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 4 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) indėliu, kaip numatyta IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti už Å¡ias lėšas J. G. indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaujantis IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) pripažinti ieÅ¡kovo J. O. sumokėtas AB bankui SNORAS pinigines lėšas pagal 2011 m. lapkričio 4 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) indėliu, kaip numatyta IÄ®IDÄ® 2 str. 4 dalyje; įpareigoti atsakovę VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ iÅ¡mokėti už Å¡ias lėšas J. O. indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaujantis IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

4) priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2. IeÅ¡kovė J. B. 2011 m. lapkričio 3 d. sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį dėl 34 vienetų obligacijų įsigijimo (kiekvienos nominali vertė 100 Eur), už kurias 2011 m. lapkričio 3 d. sumokėjo 3 399,02 Eur sumÄ , Å¡iÄ sumÄ bankas nurašė nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos 2011 m. lapkričio 3 d. J. G. 2011 m. lapkričio 4 d. sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį dėl 250 vienetų obligacijų įsigijimo (kiekvienos nominali vertė 100 Lt), už kurias 2011 m. lapkričio 4 d. sumokėjo 24 992,80 Lt sumÄ , Å¡iÄ sumÄ bankas nurašė nuo ieÅ¡kovės sÄ skaitos 2011 m. lapkričio 4 d. J. O. 2011 m. lapkričio 4 d. sudarė Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį dėl 300 vienetų obligacijų įsigijimo (kiekvienos nominali vertė 100 Lt), už kurias 2011 m. lapkričio 4 d. sumokėjo 29 991,36 Lt sumÄ , Å¡iÄ sumÄ bankas nurašė nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos 2011 m. lapkričio 4 d.

3. Visos ieÅ¡kovų pasiraÅ¡ytos obligacijos turėjo įsigalioti 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu AB bankui SNORAS paskelbto veiklos apribojimo (moratoriumo), banko laikinojo administratoriaus paskyrimo, dėl LR Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu taikyto AB banko SNORAS akcijų paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu atÅ¡auktos AB bankui SNORAS banko licencijos ir Lietuvos banko kreipimosi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, obligacijos nebuvo įregistruotos ir nebuvo pervestos į klientų vertybinių popierių sÄ skaitas.

AB bankui SNORAS Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , AB bankas SNORAS sudarė savo klientų indėlininkų sÄ raÅ¡us, juos perdavė atsakovei VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, kuri pagal IÄ®IDÄ® iÅ¡mokėjo į sÄ raÅ¡us įtrauktiems asmenims indėlių draudimo iÅ¡mokas. AB bankas SNORAS neįtraukė obligacijų savininkų į Å¡iuos sÄ raÅ¡us, ieÅ¡kovai nėra gavę indėlių draudimo iÅ¡mokų ar įsipareigojimų investuotojams draudimo iÅ¡mokų.

4. IeÅ¡kovai nurodė, jog pagal IÄ®IDÄ® nuostatas jie gali bÅ«ti apibÅ«dinami kaip BAB banko SNORAS indėlininkai. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2018 m. kovo 22 d. sprendime, priimtame sujungtose bylose C?688/15 ir C?109/16, paskelbė, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neiÅ¡leistas AB banko SNORAS akcijas bei obligacijas, gali bÅ«ti taikoma tiek Europos SÄ jungos direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos. Be to, ESTT aiÅ¡kiai nurodė, kad bylÄ nagrinėjantis nacionalinis teismas negali pats nuspręsti, kuria sistema gali pasinaudoti obligacijas pasirašę asmenys.

Å ie asmenys turi pasirinkti, pagal kuriÄ sistemÄ jie pageidauja pasinaudoti teise į kompensacijÄ . Atsižvelgiant į įstatymų ir Europos SÄ jungos direktyvų nuostatas, laikytina, kad ieÅ¡kovų sumokėtos už neįsigaliojusias obligacijas piniginės lėšos yra indėlių draudimo objektas, o ne įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas. IeÅ¡kovų sumokėtos sumos, kurios nevirÅ¡ija 100 000 Eur, įskaitant priskaičiuotas palÅ«kanas, vadovaujantis IÄ®IDÄ® 3, 5, 9 straipsniais, turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos ieÅ¡kovams Indėlių draudimo fondo lėšomis.

Ieškovų nuomone, atsakovė procesinių palūkanų forma taip pat turi kompensuoti ieškovų patirtus nuostolius.

5. Atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad draudžiamojo įvykio dienÄ (Lietuvos banko nutarimas dėl licencijos AB bankui SNORAS panaikinimo dėl banko nemokumo) ieÅ¡kovai buvo perdavę bankui lėšas, norėdami pasinaudoti jo teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovai IÄ®IDÄ® prasme laikytini investuotojais, o ne indėlininkais. IeÅ¡kovų atžvilgiu taikomos ne bendrosios, o specialios teisės normos, reglamentuojančios įsipareigojimų investuotojams draudimÄ . Pažymėjo, kad sutartyse nebuvo numatyta iÅ¡lyga dėl ieÅ¡kovų bankui perleidžiamų lėšų nuosavybės teisės perėjimo bankui momento, todėl Å¡ios lėšos negali bÅ«ti pripažintos ieÅ¡kovų nuosavybe (indėliu). Atitinkamai negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovų reikalavimas įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas.

6. Trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio 2 d. bankas pradėjo platinti fiksuotų palÅ«kanų obligacijų emisijas, vieÅ¡ai jas siÅ«lydamas. Tokiu bÅ«du, bankas pateikė investuotojams vieÅ¡Ä jÄ ofertÄ Ä¯sigyti banko obligacijų pagal galutinių sÄ lygų bei patvirtinto bazinio prospekto nuostatas. PasiraÅ¡ydami obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, visi ieÅ¡kovai akceptavo Å¡iÄ banko ofertÄ . Bankas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai neginčija sudarytų obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių, todėl laikytina, jog Å¡ios sutartys sukÅ«rė jų Å¡alims teises ir pareigas. Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartimis ieÅ¡kovai įsigijo banko obligacijas. Pagal sudarytų sutarčių sÄ lygas sutartys įsigalioja nuo jų sudarymo dienos ir galioja iki visiÅ¡ko įsipareigojimų įvykdymo. IeÅ¡kovai sumokėjo už įsigytas obligacijas, todėl sudarytos sutartys nepasibaigė.

7. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovai nepagrįstai teigia, jog jie obligacijų neįgijo, nes obligacijų emisijos nebuvo įregistruotos. Dėl paskelbto banko moratoriumo ir bankroto obligacijų emisijų platinimas buvo nutrauktas, o Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas neatidarė obligacijos emisijų registracijos sÄ skaitos ir bendrosios platinamų finansinių priemonių sÄ skaitos. Tačiau Å¡ie faktai neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl obligacijų, kaip nuosavybės teisės objekto, atsiradimo ir įsigijimo.

Obligacijų emisijos registracijos sÄ skaitos atidarymas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nuosavybės teisės į obligacijas atsiradimui, nes garantuojamos emisijos atveju nuosavybės teisė atsiranda iÅ¡ karto, kai yra sumokama už įsigyjamas obligacijas. Kadangi ieÅ¡kovai neginčija, kad sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ir visiÅ¡kai apmokėjo jų įsigytas banko obligacijas, o į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, jog bankas padarė atitinkamus įraÅ¡us investuotojų vardu atidarytose asmeninėse finansinių priemonių sÄ skaitose, darytina iÅ¡vada, kad nuosavybės teisė į obligacijas buvo perduota investuotojams (ieÅ¡kovams), o investuotojai (ieÅ¡kovai) įgijo teisę reikalauti iÅ¡ banko obligacijų nominalios vertės bei palÅ«kanų iÅ¡mokėjimo.

Trečiojo asmens nuomone, pagal IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 4 dalį ieÅ¡kovai negali bÅ«ti pripažinti indėlininkais. IeÅ¡kovai turėtų bÅ«ti laikomi investuotojais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino. Teismas: 1) pripažino ieÅ¡kovės J. B. AB bankui SNORAS sumokėtas lėšas pagal 2011 m. lapkričio 3 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį indėliu, įpareigojo atsakovę VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 484 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

2) pripažino ieÅ¡kovės J. G. AB bankui SNORAS sumokėtas lėšas pagal 2011 m. lapkričio 4 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį indėliu, įpareigojo atsakovę iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 5 procentų dydžio metines procesines ir 605 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų;

3) pripažino ieÅ¡kovo J. O. AB bankui SNORAS sumokėtas lėšas pagal 2011 m. lapkričio 4 d. obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį indėliu, įpareigojo atsakovę iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 968 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, įvertinęs aplinkybę, kad ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti teise į kompensacijÄ pagal indėlių garantijų sistemÄ , atsižvelgęs į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė pakeitė savo pozicijÄ dėl Å¡alių ginčo ir sutiko su ieÅ¡kovų reikalavimu pripažinti ieÅ¡kovų sumokėtas lėšas indėliais bei iÅ¡mokėti už Å¡ias lėšas ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai turi teisę į indėlio draudimo iÅ¡mokas už sumokėtas lėšas pagal minėtas obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis remiantis IÄ®ID įstatymo nuostatomis, todėl priėmė sprendimÄ Ä¯pareigoti atsakovę iÅ¡mokėti ieÅ¡kovams indėlių draudimo iÅ¡mokas.

10. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovės prieÅ¡taravimus dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, jog procesinės palÅ«kanos esÄ turi bÅ«ti skaičiuojamos ne nuo bylos iÅ¡kėlimo momento, o nuo tada, kai atsakovei tapo aiÅ¡ku, kad ji turi pareigÄ ieÅ¡kovams iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas, t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties priėmimo. Teismas pažymėjo, kad procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palÅ«kanos mokamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o kitokio Å¡ios rÅ«Å¡ies palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momento įstatymas nenumato. Ä®vertinęs tai, teismas tenkintinu pripažino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

11. Ä®vertinęs bylos procesinę baigtį, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir jas ieÅ¡kovų naudai priteisė iÅ¡ atsakovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų reikalavimų dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovų naudai priteisė procesines palÅ«kanas. Draudimo apsaugos taikymas asmenims, sudariusiems su banku obligacijų įsigijimo sutartis, pagal kurias lėšos, skirtos vertybiniams popieriams įsigyti, buvo pervestos į banko vardu atidarytas sÄ skaitas, tačiau dėl banko nemokumo Å¡ie asmenys netapo obligacijų savininkais, nebuvo aiÅ¡kus ir nereglamentuotas IÄ®IDÄ®. Å is klausimas buvo neaiÅ¡kus ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris priėmė sprendimÄ kreiptis į ESTT.

Kasacinis teismas pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimus tik po ESTT 2018 m. kovo 22 d. priimto prejudicinio sprendimo. 12.2. Atsakovė negalėjo savarankiÅ¡kai nuspręsti, ar neįsigaliojusios obligacijos yra draudimo objektas. Atsakovei pagal įstatymÄ nebuvo suteikta teisė modifikuoti Å¡alių teisinius santykius. Remiantis ESTT ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, aktualiais Å¡iai bylai, ieÅ¡kovai tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu suformulavo galutinę valiÄ dėl indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sistemos pasirinkimo.

Ä®vertinus tai, laikytina, kad atsakovė nepraleido prievolės ieÅ¡kovams įvykdymo termino. Iki nurodytų teismų procesinių sprendimų ir atitinkamų iÅ¡aiÅ¡kinimų priėmimo atsakovė neturėjo galimybės priimti sprendimo dėl draudiminės apsaugos taikymo. 12.3. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovės priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ turėjo spręsti vadovaudamasis priežasties teorija, įvertinęs Å¡alių procesinį elgesį.

Teismas turėjo įvertinti tai, kad iki ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimų atsakovė negalėjo ieškovams išmokėti draudimo išmokų, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos.

13. IeÅ¡kovai J. B., J. G. ir J. O. atsiliepimu praÅ¡o atsakovės VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė privalo ieÅ¡kovų naudai sumokėti procesines palÅ«kanas. Esminėmis faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡ioje byloje, kurioje dalyvavo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei BAB bankas SNORAS, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad atsakovė privalo sumokėti procesines palÅ«kanas.

Ä®vertinus palÅ«kanų kompensacinę funkcijÄ , ieÅ¡kovų patirti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti. 13.2. Teismas pagrįstai ieÅ¡kovų naudai priteisė jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nagrinėjamu atveju bendrosios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkos nepaneigia aplinkybė, jog ginčas buvo sudėtingas ar neaiÅ¡kus. IeÅ¡kovų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra pagrindo mažinti. Kiekvieno ieÅ¡kovo situacija individuali, todėl ir advokato honoraro dydis su kiekvienu ieÅ¡kovu buvo aptariamas individualiai.

Advokato honoraro dydis gali priklausyti ir nuo ieškinio sumos. 14. 2019 m. birželio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

16. Apeliacine tvarka sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis tenkinti ieškovų reikalavimai priteisti procesines palūkanas bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu ieškovų ieškinį visiškai patenkino: pripažino indėliais ieškovų sumokėtas lėšas pagal su AB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis, įpareigojo atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti ieškovams indėlių draudimo išmokas, priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė apeliaciniu skundu neskundžia sprendimo dalies dėl pagrindinio reikalavimo (dėl sumokėtų lėšų pripažinimo indėliu ir įpareigojimo iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas). Å iuo atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimai dėl procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 17. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo – ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas atmetė atsakovės prieÅ¡taravimus, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčius specifinei situacijai, procesinės palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos ne nuo bylos iÅ¡kėlimo momento, o nuo tada, kai atsakovei tapo aiÅ¡ku, kad ji turi pareigÄ ieÅ¡kovams iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme, o kitokio Å¡ios rÅ«Å¡ies palÅ«kanų skaičiavimo pradžios momento įstatymas nenumato.

18. Atsakovė, nesutikdama su Å¡ia sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas turėjo įvertinti byloje susiklosčiusios teisinės situacijos ypatumus, kurie pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovai, sudarę obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis ir sumokėję lėšas, dėl banko nemokumo netapo obligacijų savininkais. Tokios situacijos nereguliavo IÄ®IDÄ®, o atsakovės pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas tapo aiÅ¡ki tik po ESTT 2018 m. kovo 22 d. prejudicinio sprendimo priėmimo ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iÅ¡nagrinėjus pirmÄ jÄ bylÄ dėl tokio ginčo, be to, galutinę pozicijÄ dėl ginčo santykių kvalifikavimo ieÅ¡kovai suformulavo jau bylos nagrinėjimo eigoje po nurodytų teismų procesinių sprendimų priėmimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantės argumentais.

19. Byloje nustatytos aplinkybės sudarė pagrindÄ teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovai turi teisę į indėlio draudimo iÅ¡mokas, o atsakovė aiÅ¡kiai nurodė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pripažįstanti ir jos nekvestionuojanti. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį IÄ®IDÄ® indėlininkas įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ nuo draudžiamojo įvykio dienos. Investuotojas įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ nuo draudžiamojo įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios (IÄ®IDÄ® 9 straipsnio 1 dalis).

Draudimo iÅ¡mokos indėlininkams iÅ¡mokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba, esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, suderinusi su priežiÅ«ros institucija, gali pratęsti šį terminÄ ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Draudimo iÅ¡mokos investuotojams iÅ¡mokamos per 3 mėnesius nuo draudžiamojo įvykio dienos. Draudimo įmonės taryba gali pratęsti šį terminÄ ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas.

Draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ nustato ir paskelbia draudimo įmonės taryba (IÄ®IDÄ® 10 straipsnio 1 ir 3 dalys).

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. RaÅ¡ytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytÄ palÅ«kanų dydį.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje akcentuota, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å i norma nustato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palÅ«kanoms. Kita procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesÄ ir teismo sprendimo įvykdymÄ .

Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

22. Procesinių palÅ«kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme – procesinės palÅ«kanos mokamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylos iÅ¡kėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palÅ«kanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus praÅ¡ymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d., kai AB bankas SNORAS buvo pripažinta nemokia bendrove (IÄ®IDÄ® 2 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, pagal IÄ®IDÄ® indėlininkas įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ nuo draudžiamojo įvykio dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019 konstatavo, kad indėlių draudimo sistemÄ nustatančių imperatyviųjų nacionalinės teisės normų atsakovei nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ indėlio sertifikatų turėtojams, prieÅ¡ingai, indėlių sertifikatai expressis verbis buvo įtraukti į nedraudžiamų įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä .

Taigi nacionalinės teisės aktuose nebuvo nustatyta indėlių sertifikatų turėtojų teisės gauti draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ Nr. 3K-7-602-684/2015, konstatavo, kad tokia teisė kyla iÅ¡ ES reguliavimo. Kasacinis teismas sprendė, kad pagal draudžiamojo įvykio metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminÄ ir privalo mokėti ieÅ¡kovei (kreditorei) kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už pavėluotÄ draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ (Å¡io teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties 37, 45 punktai).

Kadangi nagrinėjamu atveju IÄ®IDÄ® expressis verbis ir imperatyviai nenustatyta, kad tokie kaip ieÅ¡kovų skoliniai reikalavimai nepriskirtini nei indėlių garantijų, nei investuotojų kompensavimo apsaugos sistemai, įstatymų leidėjas tik aiÅ¡kiai nereglamentavo, kuriai apsaugos sistemai (indėlių garantijų ar investuotojų kompensavimo) priskirtini tokie kaip ieÅ¡kovų skoliniai reikalavimai, tai Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pagal nacionalinės teisės normas atsakovei nebuvo nustatyta pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovams ir kad atsakovė neprivalo mokėti ieÅ¡kovams procesinių palÅ«kanų už priteistas draudimo iÅ¡mokas.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, kurios esminės faktinės aplinkybės labai artimos analizuojamai situacijai, suformulavo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas ieÅ¡kovams, o aplinkybė, jog atsakovė nežinojo, pagal kuriÄ apsaugos sistemÄ â€“ indėlių garantijų ar investuotojų apsaugos – turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėjo teisę atsisakyti vykdyti piniginę prievolę.

Remdamasis nurodyta iÅ¡vada, kasacinis teismas sprendė, jog nėra teisiÅ¡kai pagrįstas argumentas, kad atsakovei nebuvo aiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovai turi teisę į indėlių garantijų apsaugos sistemÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento ir atitinkamai ar atsakovė turi pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovams. Kasacinio teismo akcentuota, kad ieÅ¡kovai, kreipdamiesi į teismÄ , ieÅ¡kiniuose nurodė, jog siekia indėlių garantijų apsaugos sistemos bei reikalauja iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 24 punktÄ ).

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog iÅ¡kart po ESTT 2018 m. kovo 22 d. prejudicinio sprendimo priėmimo ir jame pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų ieÅ¡kovai turėjo pasirinkti norimÄ apsaugos sistemÄ ir atitinkamai tikslinti ieÅ¡kinį jame keičiant pirmiau praÅ¡ytÄ taikyti apsaugos sistemÄ , tačiau tokiÄ galutinę valiÄ ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė tik 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog asmenys, turintys skolinius reikalavimus, susijusius su lėšomis, nuraÅ¡ytomis iÅ¡ sÄ skaitų, kurias jie turėjo kredito įstaigoje, ir pervestomis į Å¡ios įstaigos vardu atidarytas sÄ skaitas už perleidžiamų vertybinių popierių, kuriuos iÅ¡leisti turėjo pastaroji, pasiraÅ¡ymÄ , kai Å¡ių vertybinių popierių emisija nebuvo įvykdyta dėl minėtos įstaigos bankroto, priskirtini tiek prie investuotojų kompensavimo sistemos, tiek prie indėlių garantijų sistemos ir Å¡ie savininkai turi teisę pasirinkti, pagal kuriÄ iÅ¡ Å¡ių sistemų jiems bus kompensuojama.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad toks asmenų, turinčių skolinius reikalavimus, pasirinkimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, kad draudimo įmonė galėtų neklysdama suprasti, kokios kompensavimo sistemos asmuo siekia ir kokio dydžio iÅ¡moka jam priklauso. Nuo to momento, kai asmuo pareiÅ¡kia apie savo pasirinkimÄ ir apie tai informuoja draudimo bendrovę, Å¡iai kyla pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu nėra nustatomos aplinkybės, kurios panaikina Å¡iÄ pareigÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019, 25 punktÄ ).

26. Nagrinėjamu atveju tiek iÅ¡ pradinio, tiek iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti indėlių garantijų sistema, todėl atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovai turėjo kitokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ti pozicijÄ dėl taikytinos apsaugos sistemos, o Å¡iems to nepadarius atsakovė esÄ negalėjo priimti sprendimo dėl draudiminės apsaugos taikymo, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir kitose esminėmis faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡iose civilinėse bylose vertindamas VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ reiÅ¡kiamas abejones dėl ieÅ¡kovų nepasirinkimo jiems taikytinos kompensacijų sistemos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018, 2018 m. liepos 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-701/2018).

Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai, ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai suformulavę ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. savo reikalavimus pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis BAB bankui SNORAS perduotos lėšos yra indėliai, ir priteisti iÅ¡ atsakovės draudimo iÅ¡mokas pagal IÄ®IDÄ®, neprivalėjo papildomai teikti atsakovei atitinkamų praÅ¡ymų.

27. Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir tinkamai motyvuotÄ procesinį sprendimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Aplinkybių, kad tokį procesinį sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reguliuojančias procesinių palÅ«kanų priteisimÄ , ar nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos procesinę baigtį (ieškinys buvo patenkintas visiškai), ieškovų naudai iš atsakovės priteisė visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovei J. B. priteisė 484 Eur, ieškovei J. G. – 605 Eur, ieškovui J. O. – 968 Eur. Atsakovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nevertino šalių procesinio elgesio.

Atsakovės nuomone, teismas turėjo įvertinti tai, kad iki ESTT ir kasacinio teismo išaiškinimų atsakovė negalėjo ieškovams išmokėti draudimo išmokų, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovų atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės teiginiais.

29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, asmens patirtos ginant pažeistÄ teisę, turi bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ iÅ¡sprendžia teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginÄÄ byloje pralaimėjusi Å¡alis atlygina laimėjusiai Å¡aliai jos patirtas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).

30. Atsakovės pozicija dėl pareigos atlyginti ieÅ¡kovams patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nebuvimo iÅ¡ esmės buvo grindžiama tuo, jog atsakovė negalėjo (neturėjo pareigos) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas iki ESTT 2018 m. kovo 22 d. prejudicinio sprendimo priėmimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iÄ Å¡alies pozicijÄ pareigos mokėti procesines palÅ«kanas aspektu, jÄ pripažino nepagrįsta.

Tad minėti atsakovės argumentai neturi įtakos sprendžiant ir procesinio pobÅ«džio klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovams taikytinos indėlių draudimo apsaugos klausimas teisės požiÅ«riu buvo neaiÅ¡kus, nereiÅ¡kia, jog turėtų bÅ«ti ribojama ieÅ¡kovų teisė į jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensacijÄ . Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų, pareiÅ¡kusių reikalavimus sumokėtas bankui lėšas pripažinti indėliais ir įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti indėlių draudimo iÅ¡mokas, patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo nulemtos atsakovės atsisakymo tenkinti jų reikalavimus.

Atsakovės skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės nepaneigia įstatyme įtvirtintos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bendrosios taisyklės taikymo sÄ lygų ir nesudaro pagrindo, atsižvelgiant į akcentuotus Å¡alių ginčo ypatumus ar ginčo nagrinėjimo teisme eigÄ , sumažinti ieÅ¡kovams atlygintinų Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidų dydį.

31. Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesukuria pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

32. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , jo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai). Dėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas 33. 2019 m. birželio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reguliavimÄ , iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. IeÅ¡kovų procesinis dokumentas gautas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, todėl praÅ¡ymas dėl Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis JÅ«ratė Varanauskaitė