2024-06-05 Nr. AB-9051-3-61-3-00203-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-248-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00203-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CSC Telecom“) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškėjas procesinį dokumentą įvardijo ieškiniu), prašydamas priteisti jam (pareiškėjui) iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 522 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 29 d. nutartimi (toliau – ir 2024 m. sausio 29 d. nutartis) nustatė, jog skundas neatitinka visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl įpareigojo pareiškėją iki 2024 m. vasario 14 d. ištaisyti šiuos skundo trūkumus: atsakovu nurodyti Lietuvos valstybę; patikslinti reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumos; pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius turtinės žalos padarymo faktą; pateikti dokumentus apie UAB „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ vadovą; suformuluoti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka bei naudojant informacines ir elektroninių ryšių priemones.

Pareiškėjas, šalindamas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, padavė skundą (pareiškėjas procesinį dokumentą įvardijo ieškiniu), prašydamas įpareigoti Tarnybą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir nurodyti interneto paslaugų tiekėjams nutraukti portalo blokavimą; priteisti pareiškėjui iš Tarnybos 1 309,88 Eur turtinės žalos ir 522 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (tokie reikalavimai nurodyti procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje).

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 14 d. nutartimi (toliau – ir 2024 m. vasario 14 d. nutartis) nustatė, jog skundas neatitinka visų ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. vasario 28 d. pašalinti šiuos skundo trūkumus: įvardyti procesinį dokumentą skundu, o ne ieškiniu; patikslinti atsakovą, iš ko prašoma priteisti žalos atlyginimą; patikslinti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos dydį; pateikti skundo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus; pateikti įrodymus, ar su reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ skundą laikė nepaduotu ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti skundą pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog pareiškėjas per 2024 m. vasario 14 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino nustatytų skundo trūkumų, todėl laikytinas nepaduotu.

III. Pareiškėjas UAB „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškėjas procesinį dokumentą įvardija ieškiniu) nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė to, kad pareiškėjas pateikė ABTĮ nustatytus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą ir pašalino skundo trūkumus. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vengia spręsti pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo klausimą ir pasisakyti dėl ginčo esmės, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją dėl nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo, nurodo argumentus dėl skunde keliamo ginčo iš esmės faktinių ir teisinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo UAB „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ skundas laikytas nepaduotu ir nuspręsta nutarčiai įsiteisėjus grąžinti skundą pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog jis pašalino skundo trūkumus, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vengia spręsti ginčą dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) teisės aktų, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji yra neatsiejama nuo pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, kreipiantis į teismą paduoti ABTĮ nustatytus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-502/2024; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje be kita ko įtvirtinta, jog gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kreipusis į teismą su skundu, pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi sprendė, jog pareiškėjas padavė ABTĮ nustatytų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, todėl įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjui padavus skundą, kuriuo jis siekė pašalinti nustatytus skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pakartotinai nustatė skundo trūkumus, o pareiškėjui šių trūkumų nešalinus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė skundą nepaduotu.

Taigi, kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas laikė skundą nepaduotu, nusprendęs, jog pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalino, o 2024 m. vasario 14 d. nutartis nebuvo skundžiama atskiruoju skundu, išvadų dėl pareiškėjo skundo trūkumų pagrįstumas ir teisėtumas tikrintinas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; kt.).

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi nustatė šiuos skundo trūkumus: 1) paduotas procesinis dokumentas turėtų būti įvardijamas skundu, o ne ieškiniu; 2) pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, tačiau žalos atlyginimą prašo priteisti iš Tarnybos, todėl šis netikslumas šalintinas; 3) pareiškėjas turi pateikti reikalavimą grindžiančias aplinkybes bei tiksliai nurodyti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį; 4) pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kodėl už kiekvieną dieną prašo priteisti po 3 000 Eur žalos atlyginimą bei serverio išlaikymo išlaidų patyrimo faktą; 5) pareiškėjas pakartotinai paduotame skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, tačiau nepagrindė, jog dėl atitinkamo reikalavimo tarp pareiškėjo ir Tarnybos yra kilęs administracinis ginčas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų skundo trūkumų pagrįstumą ir teisėtumą, visų pirma pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimas ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; kt.), o nustatyti procesinio dokumento turinio ir formos trūkumai turi būti esminiai (žr., pvz., 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.).

ABTĮ įtvirtinti skundo reikalavimai užtikrina, jog administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.).

Sprendžiant dėl pirmojo skundo trūkumo, susijusio su procesinio dokumento pavadinimu, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalį privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys į administracinį teismą kreipiasi paduodami skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog paduodamas skundą pareiškėjas šį procesinį dokumentą įvardijo „ieškiniu“, netrukdo priimti procesinį dokumentą ir jį nagrinėti, todėl darytina išvada, kad šis pirmosios instancijos teismo nustatytas skundo trūkumas nėra esminis, sudarantis pagrindą užkirsti pareiškėjui galimybę įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; kt.).

Dėl antrojo skundo trūkumo, susijusio su tinkamo atsakovo nurodymu, taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Civilinio kodekso 6.273 str. 1 d.).

Valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga). Atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 51 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-134-629/2023; kt.). Negalimas vien tik formalus teisės normų, reglamentuojančių skundo priėmimą, laikymasis, nes asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti procesinio dokumento turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą šį dokumentą (žr., pvz., 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-662/2024; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs, jog pareiškėjas skunde siekia žalos atlyginimo priteisimo, žalą kildindamas iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Tarnybos veiksmų, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis procesinių veiksmų, siekdamas tinkamai nustatyti bylos šalis ir, atsižvelgdamas į ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, atsakovu reikalavime dėl žalos atlyginimo nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos. Taigi šis skundo trūkumas taip pat nepripažintinas esminiu ir jis skundo priėmimo ar pasiruošimo nagrinėti stadijoje galėjo būti pirmosios instancijos teismo pašalintas.

Vertindama trečiąjį ir ketvirtąjį skundo trūkumus, susijusius su skundo ir jame suformuluoto reikalavimo pagrįstumu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodyta be kita ko aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

Šiuo atveju pareiškėjas, skunde pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, šią žalą kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų ir remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-3911-535/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01327-2022-2), kuriuo tenkintas pareiškėjo skundas ir panaikintas Tarnybos 2022 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 288 „Dėl neskelbtinos informacijos“. Šis teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-279-968/2024 atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti teismo sprendimą ir priteisti jam iš Tarnybos 522 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Taigi šiuo atveju pareiškėjas paduotame procesiniame dokumente nurodo kildinamos žalos pagrindą, dėsto argumentus, be to, kaip matyti iš šio dokumento turinio, jis siekia pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat pateikia savo siūlomą žalos skaičiavimo būdą, remdamasis interneto svetainės vartotojų skaičiumi ir jų galimu sumažėjimu.

Dėl to spręstina, jog pareiškėjo paduotas skundas ir pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pakankamai aiškūs, jog pagal juos skundo priėmimo stadijoje būtų galima apibrėžti keliamo teisminio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-192-520/2024; kt.).

Pažymėtina, jog administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012; kt.). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; kt.).

Taigi, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, jog priimtas nagrinėti reikalavimas yra nepagrįstas byloje nustatytais faktais ir surinktas įrodymais, tai sudaro pagrindą teismui svarstyti dėl ABTĮ 88 straipsnio 1 punkte nurodyto sprendimo priėmimo.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas ir jame pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo pasižymi tokiais esminiais skundo trūkumais, kurie užkirstų kelią priimti skundą bei pagal tokį skundą iškelti teisiškai prasmingą administracinę bylą, kurioje būtų galima veiksmingai apginti asmens galbūt pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-202-520/2024; kt.).

Spręsdama dėl penktojo skundo trūkumo, susijusio su pareiškėjo naujai pareikštu reikalavimu įpareigoti atlikti veiksmus, teisėjų kolegija nustatė, jog pakartotinai paduotame skunde kartu su reikalavimu priteisti žalos atlyginimą pareiškėjas pareiškė reikalavimą įpareigoti Tarnybą nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir nurodyti interneto paslaugų tiekėjams nutraukti portalo blokavimą.

Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, nes tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; kt.).

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014; 2020 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020; kt.).

Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.).

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pakartotinai paduotame skunde kartu su reikalavimo dėl žalos atlyginimo suformulavęs reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Tarnyba neatliko (atsisakė atlikti) pareiškėjo prašomus įpareigoti atlikti veiksmus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog tarp jo (pareiškėjo) ir Tarnybos yra kilęs administracinis ginčas, o pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu pripažintinos pagrįstomis ir teisėtomis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai laikė nepaduota skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus (nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus ir nurodyti interneto paslaugų tiekėjams nutraukti portalo blokavimą). Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties išvados, susijusios su skundo trūkumais dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nepripažintinos pagrįstomis ir teisėtomis.

Įvertinus tai, pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria laikyta nepaduota skundo dalis, kuria prašoma Tarnybą įpareigoti atlikti veiksmus, paliekama nepakeista, o kita nutarties dalis panaikinama ir skundo dalies dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priimti skundą, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmė nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą laikyta nepaduota, ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė