2021-09-22 Nr. AB-19251-3-63-3-02005-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2031-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02005-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. (8.6.)-D3-S-1444r-2866 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Administracijos valstybės tarnautojų veikos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Atsakovas Rašte nurodė, jog: i) išnagrinėjo jo ir kitų asmenų pateiktą pareiškimą dėl Administracijos pareigūnų veiksmų, kuris atsakovui buvo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos policijos komisariatas) persiųstas nagrinėti; ii) atlikdami patikrinimus Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų.

1.2. Pareiškimas buvo pateiktas dėl to, kad Administracijos Viešosios tarkos skyriaus valstybės tarnautojai laikotarpiu 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. atvykę adresu (duomenys neskelbtini), kur vyko privatus, uždaras renginys, naudodami prievartą įsibrovė į uždarą teritoriją, naudodami psichologinį spaudimą teritorijoje buvusiems asmenims, liepė pasirašyti su savimi atsivežtus, iš anksto paruoštus dokumentus, garsindami susidorojimu. Tokiais savo veiksmais valstybės tarnautojai viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko buvo kreiptasi į Palangos policijos komisariatą. Policija pareiškimą dėl valstybės tarnautojų veiksmų persiuntė nagrinėti atsakovui. Vertinant tokius policijos veiksmus, manytina, kad taip buvo pasielgta dėl to, kad valstybės tarnautojų veiksmai turėtų būti vertintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Išanalizavus gautą Raštą, akivaizdu, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų (tarnybinio patikrinimo), nesiaiškino faktinių aplinkybių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, o tiesiog konstatavo, kad jokių pažeidimų valstybės tarnautojai neatliko, nes buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

1.3. Atsakovas, būdamas subjektu, turinčiu užtikrinti jam pavaldžių valstybės tarnautojų tinkamą ir pagarbų elgesį su piliečiais, tiesiog vadovaujasi nebaudžiamumo principu. Atsakovas, gavęs pareiškimą, nesivargino atlikti jokio tyrimo, nevertino faktinių aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 3 punktą gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo Taigi Aprašas imperatyviai numato, kad gavus oficialią informaciją nusižengimo tyrimas pradedamas be jokių išimčių. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas gavo iš policijos pareiškimą dėl valstybės tarnautojų pareigų ir teisių galimo pažeidimo, tačiau neatliko jokių veiksmų, kurie privalėjo būti atlikti. Skundžiamų valstybės tarnautojų veiksmų pasekmė yra surašyti administraciniai nusižengimo protokolai, t. y. tie veiksmai turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjo ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

2. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė nutraukti administracinės bylos nagrinėjimą, o, netenkinus šio prašymo, atmesti skundą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas klaidina teismą ir netinkamai nurodo susiklosčiusio ginčo faktines aplinkybes. Priešingai, nei nurodė pareiškėjas, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) buvo sumontuoti laikini įrenginiai (duomenys neskelbtini), tai nebuvo uždaras renginys, nes į šią teritoriją galėjo patekti neapibrėžtas asmenų ratas.

2.2. Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013 uždraudė Žemės sklype vykdyti atrakcionų veiklą. Palangos miesto savivaldybėje viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai, turėdami tam įgaliojimus, atliko patikrinimą, ar prekybos ir paslaugų teikimo veikla Žemės sklype vykdoma teisėtai. Administracijos pareigūnai, nustatę pažeidimus, įteikė pareiškėjui reikalavimą sustabdyti pramoginių įrenginių eksploatavimo pasirengimo darbus. Pareiškėjui nepašalinus pažeidimo, Administracijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Nepaisant visų įspėjimų ir reikalavimų, atrakcionų veikla Žemės sklype laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepertraukiamai vykdoma.

2.3. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai vykdydami jiems nustatytas funkcijas nenaudojo prievartos ir psichologinio spaudimo, neliepė pasirašyti dokumentų (galbūt tik pasiūlė savo parašu patvirtinti, kad asmuo susipažino su reikalavimu, kaip tai numato administracinio nusižengimo procedūra), tuo labiau negrasino susidorojimu.

2.4. Raštas, kuriuo pareiškėjas yra informuojamas apie tai, kad Administracijos valstybės tarnautojai veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų, yra informacinio pobūdžio, juo yra pateikiama bendra informacija, todėl Raštas pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos jo teisių ir pareigų turiniui bei apimčiai. Raštas negali būti laikytinas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu administraciniu aktu. Todėl byla nutrauktina. Be to, atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti tyrimą dėl Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų veiksmų. Negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Rašto panaikinimo ir atmetė skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą.

4. Teismas nustatė, kad Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog Administracija išnagrinėjo Palangos policijos komisariato persiųstą pareiškėjo pareiškimą dėl Administracijos pareigūnų veiksmų. Raštu buvo atsakyta į pareiškėjo skundą, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis. Pareiškėjas nenurodė, kaip atsakymas tiesiogiai veikia jo teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų jo teisės ar pareigos, teismui panaikinus Raštą.

5. Teismas konstatavo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, pareiškėjas neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl Rašto panaikinimo, todėl atitinkamą bylos dalį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukė.

6. Teismas dėl antrojo skundo reikalavimo, t. y. dėl įpareigojimo atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą, pažymėjo, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: sprendimas atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, yra būtent tokios įstaigos diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Tarnybinis patikrinimas teisines pasekmes sukelia tik tikrinamam pareigūnui (valstybės tarnautojui). Atsakovui joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą jo darbuotojo (tarnautojo) tarnybinį nusižengimą. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą atmestina kaip nepagrįsta.

III. 7. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

7.1. Administracijos pareigūnai, pažeisdami teisės aktus, viršydami jiems suteiktus įgaliojimus pažeidė tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų asmenų teises, o pastarasis faktas atsakovo nesiaiškintas. Skundžiamų valstybės tarnautojų surašyti administraciniai nusižengimo protokolai turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjo ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Atsakovo atsisakymas tirti ir vertinti jam pavaldžių pareigūnų galbūt neteisėtus veiksmus turi esminę įtaką ir viešajam interesui, nes tokie Administracijos pareigūnai ir toliau dirba, galbūt piktnaudžiauja savo padėtimi. Atsakovas neatliko jokių veiksmų (tarnybinio patikrinimo), nesiaiškino faktinių aplinkybių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, o tiesiog konstatavo, kad jokių pažeidimų valstybės tarnautojai neatliko. Teismas neanalizavo, ar atsakovas įgyvendino savo pareigą tinkamai ištirti pareikštą skundą dėl galimo pareigūnų netinkamo elgesio.

7.2. Valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės yra laikomas tarnybiniu nusižengimu. Iš skundžiamo teismo sprendimo galima daryti išvadą, kad niekas negali revizuoti valstybinių įstaigų sprendimų dėl jų darbuotojų elgesio viršijant jiems deleguotas funkcijas. Visgi pagal Aprašo 3 punktą gavus oficialią informaciją nusižengimo tyrimas pradedamas be jokių išimčių. Šiuo atveju atsakovas gavo iš policijos pareiškimą dėl valstybės tarnautojų padaryto pažeidimo, tačiau neatliko jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti.

7.3. Teismas iš esmės tinkamai nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

8. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įsigilinus į faktines ginčo aplinkybes, nepažeidžiant teisės normų, dėl to šį teismo sprendimą naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Administracijos Rašto panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Administracijos valstybės tarnautojų veikos.

11. Pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl Rašto panaikinimo ir atmetė skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Nustatyta, kad ginčijamu Administracijos Raštu buvo atsakyta į pareiškėjo skundą (pareiškimą) dėl Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų veiksmų. Rašte nurodyta, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. vykdydami savo tiesiogines funkcijas atliko Žemės sklype teikiamų paslaugų patikrinimus; dėl nustatytų pažeidimų buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Rašte pažymėta, kad atlikdami patikrinimus Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai veikė teisės aktų nustatyta tvarka ir neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, konstatuoja, kad pareiškėjas Raštą ginčija ir šioje byloje ginčą kelia tuo aspektu, kad be jokio pagrindo buvo nepradėtas pareiškėjo įvardintų Administracijos valstybės tarnautojų tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tai patvirtina ir pareiškėjo antrasis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Administracijos valstybės tarnautojų veikos.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-415/2020, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-321-1062/2021).

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas Administracijos Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Rašte yra pateikta tik informacinio pobūdžio informacija, juo nėra pareiškėjui suteikiamos teisės ir (ar) priskiriamos pareigos. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018, 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1265-789/2021). Todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo ginčyti Raštą tuo aspektu, kad juo atsisakyta atlikti valstybės tarnautojų tarnybinį patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kaip bylą, nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai, teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Administracijos Raštą.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-321-1062/2021).

17. Remiantis paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teismine tvarka vertinti ir pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Administracijos valstybės tarnautojų veikos pagrįstumą. Todėl šią bylos dalį taip pat yra pagrindas nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kaip bylą, nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir visa byla ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nutrauktina. Pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ginti savo teises įstatymuose numatytais būdais, jei, pareiškėjo vertinimu, jo teisės ir (ar) teisėti interesai dėl Administracijos valstybės tarnautojų veiksmų buvo pažeisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė