abffe4ea-9579-48cf-8ee2-cd3e1fead0bc · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-325-367/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01887-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3 (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 6 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Virginijai Juodžentienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei S. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. U. ieÅ¡kinį atsakovui R.

U. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei. Teismas n u s t a t ė: Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti „U.“ pavardę, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad santuokos pradžioje sutarė gerai, tačiau einant laikui santykiai ir tarpusavio sutarimas pradėjo prastėti, taip pat, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu.

Pažymėjo, kad 2016 m. pabaigoje, grįžęs iÅ¡ užsienio atsakovas pradėjo intensyviai vartoti alkoholį, Å¡eimos pajamas iÅ¡leisdavo svaigiesiems gėrimams, todėl neapsikentusi nuolatinio atsakovo girtavimo bei psichologinių iÅ¡puolių, kartu su nepilnamete dukra išėjo iÅ¡ jų bendrų namų, siekiant gyventi atskirai. Nurodė, kad nuo to laiko atsakovas stengdavosi jÄ paveikti psichologiÅ¡kai, persekiodavo, skambindavo į jos darbovietę, grasindavo ir manipuliuodavo artimaisiais. Gyvendama atskirai buvo priversta nuomotis bÅ«stÄ , mokėti mokesčius ir viena iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ , kadangi prie jos iÅ¡laikymo atsakovas neprisidėdavo.

Nurodė, kad su atsakovu bandė tartis, siÅ«lė gydytis nuo alkoholizmo, tačiau atsakovas Å¡iÄ savo priklausomybę neigdavo, į jos praÅ¡ymus keisti gyvenimo bÅ«dÄ reaguodavo prieÅ¡iÅ¡kai, atsakydavo psichologiniu smurtu, užgauliojimais bei nepagrįstais kaltinimais. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ ir Å¡iuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose. Pabrėžė, kad stengėsi kurti Å¡eimÄ ir tikėjo jos ateitimi, stengėsi iÅ¡saugoti normalius santykius, turėjo didelių lÅ«kesčių ir vylėsi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau jos viltys per kelis pastaruosius laukimo metus buvo prarastos.

Nuolatiniai atsakovo puldinėjimai jai sukėlė psichologinį diskomfortÄ , su atsakovu gyventi nebenori ir nebegali, kadangi negali gyventi kartu su žmogumi, kuris jos atžvilgiu nejaučia pagarbos, nėra lojalus, turi žalingų įpročių bei psichologiÅ¡kai smurtauja. Nurodė, kad siekė santuokÄ nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovas vis iÅ¡keldavo naujas sÄ lygas, o ir sutikus su jo sÄ lygomis, atsisakydavo pasiraÅ¡yti santuokos nutraukimo bendru sutarimu dokumentus, todėl santuokÄ nutraukti tokiu bÅ«du galimybės nėra.

Pažymėjo, kad bendrų kreditorinių įsiskolinimų neturi, santuokoje įgytÄ turtÄ pasidalino 2019 m. spalio 23 d. sudaryta turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo sau, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo nereikalauja, jei atsakovas pageidautų, sutiktų santuokÄ nutraukti bendru sutarimu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad santuokos pradžioje su atsakovu gyveno gražiai, augino dvi dukras.

Po 10-12 m. atsakovas pradėjo vartoti alkoholį. Iš pradžių gerdavo savaitgaliais, po to ištisomis dienomis, tai vis kartodavosi, alkoholis būdavo vartojamas ir dukrų akivaizdoje. Taip pat atsirado psichologinis ir fizinis smurtas, dėl ko tekdavo palikti bendrus namus. Pažymėjo, kad tiek ji, tiek dukros prašydavo atsakovo gydytis nuo alkoholizmo, tačiau atsakovas nurodydavęs, jog problemų dėl alkoholio vartojimo nėra, jį vartoja saikingai. Buvo išvykęs uždarbiauti į užsienio šalis.

Pabrėžė, kad tuo metu reikalai su alkoholio vartojimu buvo kaip ir susitvarkę, tačiau paskutiniais metais dirbant užsienyje vėl pradėjo girtauti, dėl ko prarado darbÄ . Grįžęs į LietuvÄ girtavo dienÄ iÅ¡ dienos, į Å¡eimos praÅ¡ymÄ gydytis nekreipė dėmesio. Po mėnesį laiko trukusio atsakovo girtavimo, nusprendė su nepilnamete dukra iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Nuo to laiko jau keturi metai gyvena atskirai. Nurodė, kad atsakovas bandė gydytis, tačiau jam nepavyko. Galiausiai siekdamas prasimanyti pinigų alkoholiui, padarė nusikaltimÄ , dėl kurio Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Apie patirtÄ psichologinį ir fizinį smurtÄ jos atžvilgiu bei psichologinį smurtÄ dukros atžvilgiu elektroniniu bÅ«du yra praneÅ¡usi policijai, po ko buvo iÅ¡kviesta pokalbiui. Pokalbio metu jai buvo pasakyta, kad kol nebus realaus fizinio smurtinio atvejo, tol nebus reaguojama. Nurodė, kad su atsakovu paskutinį kartÄ bendravo sekmadienį (t. y. 2020 m. kovo 1 d.).Teigė, kad atsakovas pokalbio metu nurodęs, kad teismo posėdyje nedalyvaus, taip pat, kad kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra abiejų, ne tik jo.

Su Å¡iuo atsakovu teiginiu nesutinka, nurodydama, kad atsakovas iki pat Å¡iol nesupranta, kad jo alkoholizmas yra didelė problema. Atsakovas R. U. teismo posėdyje nedalyvavo, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , taip pat atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – asmeniÅ¡kai atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, kadangi Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kalinimo įstaigoje, taip pat, atsakovas turėjo teisę pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl, ieÅ¡kovei neprieÅ¡taraujant, byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Å¡alims gimė dukros L. U. ir D. U., kurios Å¡io metu yra pilnametės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iÅ¡rimo sÄ lygas.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26-3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuokÄ sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuokÄ , sutuoktiniai sukuria Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ .

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

CK 3.27 straipsnyje iÅ¡vardytų pareigų pažeidimas gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pažymėtina, jog CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimÄ teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. IeÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nes, ieÅ¡kovės teigimu, santuoka iÅ¡iro dėl netinkamo atsakovo elgesio – nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, Å¡eimos lėšų Å¡vaistymo siekiant įsigyti svaigiųjų gėrimų, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo jos atžvilgiu, psichologinio smurto naudojimo nepilnametės dukters atžvilgiu, dėl ko ji kartu su dukra nebegalėjo gyventi jų su atsakovu bendruose namuose ir nuo 2016 m. gyvena atskirai.

Teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog toks atsakovo elgesys yra netoleruotinas ir nepateisinamas, prieÅ¡taraujantis Å¡eimos interesams, griaunantis pasitikėjimÄ bei viltis iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . IeÅ¡kovės teiginiai apie Å¡eimos iÅ¡irimo priežastis nėra nuginčyti, atsakovas jokių prieÅ¡taravimų dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių nepateikė (CK 3.61 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu yra nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ ir Å¡uo metu pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Å i aplinkybė atsakovÄ charakterizuoja itin neigiamai ir taip pat patvirtina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įvirtintÄ prezumpcijÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka yra iÅ¡irusi ir dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes gyvenant Å¡eimoje bÅ«tent jis elgėsi prieÅ¡ingai Å¡eimos interesams, vartojo alkoholį, dėl jo neadekvataus elgesio ieÅ¡kovė patirdavo fizinį ir psichologinį smurtÄ , ko pasekoje siekdama ramaus ir saugaus gyvenimo sau ir savo dukrai, turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ bendrai užgyventų namų.

Vadovaujantis tuo kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iÅ¡irimo kaltas atsakovas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės pageidavimu jai paliktina santuokinė pavardė „U.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas 2019 m. spalio 23 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu pasidalino santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ turtÄ .

Kito dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, ieškovės teigimu bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl turto ir prievolių padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės faktiškai patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos t. y. 75 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. SantuokÄ , tarp ieÅ¡kovės S. U. (iki santuokinė pavardė – K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. U. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei S. U. palikti santuokinę pavardę „U.“.

Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Raimonda Pauparienė