2020-12-16 Nr. AB-23860-3-62-3-00499-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2273-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00499-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, atsakovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsiliepimą ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN patalpose netinkamomis, teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d. pareiškėjas buvo perkeltas atlikti bausmės į kamerų tipo patalpas. Jose nebuvo įrengta radijo imtuvo, garso grotuvo ir vaizdo grotuvo, todėl pareiškėjas neturėjo visiškai jokio užimtumo. Pas pareiškėją nesilankydavo pareigūnas, kuriam būtų galima pateikti skundus, prašymus. Nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą duše ir tualete. Dušo sieteliai buvo įrengti tiesiai priešais įėjimą, be to, nebuvo persirengimo kabinų. Dušų rageliai buvo sugedę. Tualete tebuvo pertvaros, be durelių, todėl įėję pareigūnai matydavo pareiškėją besinaudojantį tualetu. Pareiškėjas negalėjo privačiai paskambinti telefonu (vaizdo skambučiu). Skambinimo įranga buvo patalpinta trumpalaikių pasimatymų kambaryje, todėl kiti jame esantys žmonės galėjo girdėti pareiškėjo pokalbius. Be to, iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti duomenis apie asmenis, kuriems jis pageidavo paskambinti. Nors pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė keisti patalynę kas savaitę, atvykus paimti naujos patalynės, jis nežinodavo, kuri sandėlyje esanti patalynė išskalbta, o kuri ne. Sandėlininko niekuomet nebūdavo, todėl pareiškėjas likdavo nepasikeitęs patalynės. Išduodami čiužiniai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nehigieniškose patalpose, be to, medicininių apžiūrų metu pareiškėją stebėjo pareigūnai. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu.

3. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog pataisos namai neprivalo aprūpinti nuteistųjų elektros prietaisais. Uždarojoje zonoje yra įrengti radijo taškai. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė skambinti vaizdo skambučiu, jo pokalbių niekas nesiklausė, kadangi pokalbis vykdavo atskirtoje kabinoje. Pareiškėjas nebuvo stebimas medicininių apžiūrų metu. Nuteistieji gali būti stebimi tik jeigu jie elgiasi agresyviai ar įtartinai ir gydytojo prašymu. Dušų patalpoje įrengtas stebėjimo langelis, su tikslu užkirsti kelią nesaugiam elgesiui ir užtikrinti nuteistųjų kontrolę. Dušinėje yra įrengtas persirengimo kambarys. Teisės aktai nenumato pareigos persirengimo kambaryje įrengti pertvarų. Tualetai kamerose yra tinkamai atskirti nuo likusios patalpos. Ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo buvo priimta ir užregistruota 160 skundų/prašymų, todėl jo argumentai, kad kamerose nesilankydavo pareigūnas, yra nepagrįsti. Lovos skalbiniai nuteistiesiems keičiami kartą per savaitę. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmetė

6. .Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d. pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kur atliko nuobaudas, ir kur, pareiškėjo teigimu, nebuvo įrengta radijo imtuvo, garso grotuvo ir vaizdo grotuvo, todėl jis neturėjo visiškai jokio užimtumo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo nusiskundimas dėl užimtumo trūkumo laikytinas nepagrįstu, nes teisės aktuose nurodytas kamerų tipo patalpose leistinas užimtumas (vaizdo ir garso aparatūros turėjimas, kt.) yra apribotas knygų ar kitų leidinių skaitymu ar pasivaikščiojimu, ir yra susijęs su nuobaudos atlikimo prasme ir tikslais. Teismas taip pat pažymėjo, kad laisvės atėmimo įstaigos nėra įpareigotos aprūpinti nuteistuosius elektros prietaisais (pavyzdžiui, pareiškėjo nurodomu vaizdo ar garso grotuvu), o pagal BVK 96 straipsnio nuostatas elektros prietaisus nuteistieji gali įsigyti už savo asmenines lėšas. Akcentavo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, šių įrenginių neleidžiama turėti nuteistiesiems, kurie už bausmės atlikimo rėžimo pažeidimus yra perkeliami į kamerų tipo patalpas, bei nurodė, kad ginčo laikotarpiui aktualiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nėra numatytas radijo imtuvų įrengimas kamerų tipo patalpose.

7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą šioje dalyje.

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog pas jį nesilankydavo pareigūnas, kuriam būtų galima įteikti prašymus ar skundus, teismas nurodė, kad byloje pateiktas Pareigūnų lankymosi kamerų tipo patalpose apskaitos žurnalas, taip pat byloje esantys atsakymai į daugkartinius pareiškėjo prašymus šiuos argumentus paneigia, nes iš šių dokumentų matyti, kad pareigūnai reguliariai lankėsi kamerose, ginčo laikotarpiu iš pareiškėjo buvo priimta ir užregistruota 160 prašymų/skundų.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis negalėjo privačiai paskambinti telefonu (vaizdo skambučiu), nes skambinimo įranga patalpinta trumpalaikių pasimatymų kambaryje, todėl kiti jame esantys žmonės galėjo girdėti pareiškėjo pokalbius, o iš pareiškėjo buvo reikalaujama pateikti duomenis apie asmenis, kuriems jis pageidavo paskambinti, teismas iš bylos duomenų sprendė, kad jam buvo sudaryta galimybė paskambinti vaizdo skambučiu, ir pats pareiškėjas to neneigia (b. l. 32). Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama internetinės telefonijos įrengimo vieta, t. y. pareiškėjo pageidaujama atskira privati kabina. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokiomis dienomis naudojantis skambučio teise jam nebuvo užtikrinamas privatumas, kas ir kada jo klausėsi, nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam naudojantis šia teise buvo trukdoma ar kitaip varžoma ši jo teisė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl to, kad skambučiai buvo vykdomi trumpalaikių pasimatymų kambariuose.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašą, nuteistasis, pageidaujantis naudotis interneto telefonija, turi pateikti įstaigos administracijai pasirašytą prašymą, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, pageidaujamą vaizdo pokalbio laiką ir pokalbio dalyvių vardus, pavardes ir el. pašto adresus. Nuteistasis, naudodamasis teise paskambinti, gali skambinti tik prašyme nurodytam asmeniui. Šios tvarkos laikymosi vykdymą užtikrina atsakingi pareigūnai, kurie, prižiūrėdami asmenis, besinaudojančius skambučio teise, ir kontroliuodami skambinimo procedūrą, įgyvendina jiems įtvirtintą pareigą laisvės atėmimo vietose užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendina nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus bei užkardo konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės paskambinti telefonu ribojimai, jeigu jie yra nustatyti įstatymu ir pagrįsti, patys savaime negali būti suprantami, kaip teisių pažeidimas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog jam naudojantis skambučiu nebuvo užtikrinamas visiškas privatumas, be to, reikėjo nurodyti asmenų, kuriems skambina, duomenis.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis jog negalėdavo pasikeisti patalynės, nes niekuomet nebūdavo sandėlininko, todėl pareiškėjas nežinodavo, kuri patalynė švari, o kuri ne, o išduodami čiužiniai neatitiko teisės aktų reikalavimų, bei kad dušinėje neveikė dalis dušo ragelių, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Skunde pareiškėjas nedetalizavo ir tiksliai nenurodė, kuriomis dienomis ir kokiomis aplinkybėmis negalėjo pasikeisti patalynės, kada konkrečiai jam nebuvo sudaryta tokia galimybė. Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – NVSC) rašte (b. l. 9) konstatuota, kad drabužių sandėlyje nuteistųjų patalynė buvo laikoma tvarkingai sudėta lentynose, švarios ir panaudotos patalynės laikymo reikalavimų pažeidimų ir Higienos normos pažeidimų nenustatyta, nuteistiesiems yra tikrinta galimybė atiduoti patalynę skalbti į įstaigos skalbyklą, arba prausimosi duše dieną skalbti patiems automatinėje skalbimo mašinoje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės skalbti patalynę, tiek pataisos namų skalbykloje, tiek savarankiškai, todėl šioje dalyje nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo teisių pažeidimo.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nehigieniškose patalpose, be to, medicininių apžiūrų metu jį stebėjo pareigūnai, teismas įvertino byloje pateiktą NVSC raštą, kuriame užfiksuota, kad kabinete nebuvo užtikrinamas nuolatinis karšto ir šalto vandens tiekimas, kas neatitinka Higienos normos HN134:2015 8 punkto ir Higienos normos HN47:2011 35 punkto reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad nebuvo užtikrinamas vizualinis paciento privatumas atidarius kabineto duris, kas pažeidžia Higienos normos HN134:2015 8 punkto ir Higienos normos HN47:2011 29 punkto reikalavimus, be to, nebuvo uždaros vienkartinių rankšluosčių dėtuvės su vienkartiniais rankšluosčiais (Higienos normos HN134:2015 8 p. ir Higienos normos HN47-1:2012 41.2 p.). Teismas pažymėjo kad atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių NVSC rašte nustatytus pažeidimus, todėl sprendė, kad pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini pagrįstais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada tiksliai ir kokie pareigūnai jį stebėjo medicininės apžiūros metu, šiuos argumentus išdėstė deklaratyviai ir abstrakčiai, nenurodė, kokia žala jam dėl to kilo, išskyrus abstraktų argumentą, jog tai kėlė pavojų jo sveikatai, byloje nėra duomenų, kad dėl galimo pareigūnų stebėjimo pareiškėjui kilo pasekmės sveikatos būklei ar kitokia reikšminga žala, taip pat duomenų apie tai, kad nustatyti kiti Higienos normos neatitikimai sukėlė pareiškėjui sveikatos sutrikimus ar kitas pasekmes. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl šios aplinkybės nesikreipė ir į Psichologinę tarnybą (b. l .28).

13. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas kildina iš nepakankamai užtikrinto privatumo naudojantis dušu ir tualetu, kadangi nei persirengimo kambaryje, nei dušinėje nebuvo pertvarų, tualetas neizoliuotas nuo likusios patalpos, bei nurodė, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl privatumo tualete neužtikrinimo. Pravieniškių PN atsiliepime nurodė, jog sanitarinio mazgo vieta kameroje atitverta siena. Teismas, atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo, konstatavo, kad Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. vasario 11 d. neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas konstatavo, kad atsakovės atstovas taip pat nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl privatumo neužtikrinimo duše. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą privatumo tualete neužtikrinimą visu ginčo laikotarpiu, konstatavo, kad privatumo duše neužtikrinamas galėjo papildomai pabloginti pareiškėjo kalinimo sąlygas, sukelti jam nepatogumų ir papildomų neigiamų išgyvenimų.

14. Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės į tinkamas kalinimo sąlygas – privatumą naudojantis dušu ir tualetu, higieniškas sveikatos priežiūros patalpas. Konstatavo, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Teismas vertino, kad nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui turi būti priteisiamas pinigais. Pareiškėjo kalinimo sąlygas atitinkamai blogino ir privatumo duše neužtikrinimas bei higienos reikalavimų pažeidimas sveikatos priežiūros kabinete, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė skundą dėl nežmogiškų kalėjimo sąlygų Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 11 d., tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo sąlygas, buvusias pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose (laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d.), tačiau nieko nepasisakė dėl kitos skundo dalies, t. y. dėl kalinimo sąlygų kitose patalpose.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jo atžvilgiu taikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 straipsnio nuostatas, kurios taikomos nuteistiesiems, kurie perkelti į kamerų tipo patalpas iki 15 parų, tuo tarpu pareiškėjas ten buvo perkeltas ilgesniam laikotarpiui (6 mėn.). Pažymi, kad pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, turi būti įrengta po 1 radijo imtuvą patalpoje, kameroje, baudos izoliatoriuje, kambaryje, bibliotekoje, mokykloje, ilgalaikių pasimatymų kambaryje, bet teismas į šias normas neatsižvelgė, todėl priėmė klaidingą sprendimą šioje dalyje.

18. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė teikti prašymus ir skundus, bei nurodo, kad ši teisė jam buvo užtikrinta ne visomis dienomis, ir ne visu darbo dienos laiku, ir tą patvirtina pareiškėjo atsakovei teikti skundai dėl nepriimtų pareiškėjo prašymų, kurių teismas neišreikalavo iš atsakovės, taip apribodamas atsakovo galimybes pagrįsti savo pretenzijas, bei priimdamas nepagrįstą sprendimą.

19. Dėl neužtikrintos pareiškėjo teisės į vaizdo skambučius, pareiškėjas nurodo, kad telefono skambučiai buvo vykdomi ne trumpalaikių pasimatymų kambariuose, o vienoje bendroje patalpoje su kitais asmenimis, kurie naudojosi pasimatymais, ir atskiri kambariai toje patalpoje nėra įrengti. Dėl teismo argumento, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus laiko (dienų) ir asmenų, kurie klausėsi pareiškėjo pokalbių telefonu, pareiškėjas nurodė, kad nepažįsta asmenų, kurie naudojosi trumpalaikiais pasimatymais, tačiau šiuos duomenis gali pateikti įstaiga, patikrinusi, kam buvo suteikti trumpalaikiai pasimatymai tomis dienomis, kai pareiškėjas skambino vaizdo skambučiu. Pažymi, kad teismas aplaidžiai vertino vaizdo skambučių privatumo sąlygas.

20. Dėl pareigos nurodyti, su kuo bendrauja, pareiškėjas pažymi, kad vaizdo skambučiai galimi tik tiems asmenims, kurių elektroninio pašto adresas yra užregistruotas, o neregistruotiems asmenis vaizdo skambučiai negalimi. Nurodo, kad reikalavimas nurodyti asmens, su kuriuo bendraujama vaizdo skambučiu, vardą ir pavardę yra privatumo pažeidimas, kadangi skambučiui pakanka elektroninio pašto adreso, o skambinant be vaizdo asmenų vardų ir pavardžių nurodyti nereikia.

21. Pareiškėjas nurodo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštas patvirtino jo skundo argumentus, kad jam nebuvo galima pasikeisti patalynės, todėl teismo sprendimas šioje dalyje turi būti peržiūrėtas.

22. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis dėl nėra kreipęsis į psichologines tarnybas, bei nurodo, kad jam buvo sukelti nepatogumai lankantis pas medikus dėl konfidencialumo pažeidimo, bei neužtikrinant higienos darant intravenines procedūras, ir tai galėjo pakenkti pareiškėjo sveikatai. Nurodo, kad atsakovas taip pat piktybiškai pažeidinėjo jo privatumą duše bei tualete, ir net po keleto bylų teisme nesiima priemonių tą ištaisyti.

23. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo priteistu žalos atlyginimo dydžiu, kadangi jaučiasi gerokai daugiau nukentėjęs dėl neteisėtų įstaigos veiksmų, o priteista žala neatlygina jo patirtų išgyvenimų.

24. Atsakovės atstovas Pravieniškių PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą; E. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovės atstovas nurodo, kad administracinėje byloje, kurioje priimtą sprendimą ginčija atsakovas, buvo nagrinėtas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, pagrįstumo.

26. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog ginčo laikotarpiu, buvo netinkamai suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. sveikatos priežiūros kabinete nebuvo užtikrintas nuolatinis karšto ir šalto vandens tiekimas, nebuvo užtikrintas vizualinis paciento privatumas atidarius kabineto duris. Pirmos instancijos teismas taip pat konstatavo, jog tualete ir duše nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas.

27. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus įrodymus, taip pat teismas nebuvo pakankamai aktyvus, kadangi neįpareigojo pateikti jokių įrodymų, pvz. nuotraukas, dėl sanitarinio mazgo, tualeto, dušo, sveikatos priežiūros kabineto įrengimo ir kt., nors Lietuvos vyriausiasis administracinos teismas tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, kad teismas administraciniame procese turi būti aktyvus. Tai matyti iš proceso teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, ypač iš tų, kurios numato administracinio teismo įgaliojimus renkant, tiriant ir vertinant įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 81 str.). Pažymi, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ - aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti.

28. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjo privatumo, neatsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, jog: „Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos kamerų tipo patalpų dušo patalpų duryse, įrengtas stebėjimo langas. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Pataisos pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes tikslu užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą. Kadangi kamerų tipo patalpų esančioje dušinėje vedami nuteistieji, kurie atlieka nuobaudas kamerų tipo patalpose, kurie savo valiniais veiksmais pažeidžia Įstaigoje nustatytą tvarką, linkę užpulti ar kitaip grėsmingi aplinkiniams nuteistieji, pataisos pareigūnai turi pareigą užtikrinti visų nuteistųjų saugumą ir elgesio kontrolę.“

29. Taip pat atkreipia dėmesį, jog sveikatos priežiūros kabinete dėl nuteistojo agresyvaus ar įtartino elgesio, patiems medikams prašant, jis gali būti apžiūrimas dalyvaujant pareigūnui. Pataisos pareigūnai turi pareigą užtikrinti ne tik pačių nuteistųjų apsaugą ir tvarką, bet ir Pataisos namų personalo saugumą. Pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti Įstaigoje nustatytą tvarką, agresyviai elgtis, kelti balso toną prieš Įstaigos personalą.

30. Pažymi, kad įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bloginęs gyvenimo sąlygas, byloje nenustatyta, bei atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuolat pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką, nesilaiko nustatytų reikalavimų, ir dėl šios priežasties jam nuolat yra skiriamos nuobaudos, laisvės atėmimo bausmę atlieka kamerų tipo patalpose.

31. Nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

32. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas kitus pareiškėjo argumentus įvertino tinkamai, atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, ir atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus.

33. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį taip jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, o reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jo galima konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga.

34. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už patirtą teisės pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

35. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendė, kad pareiškėjui nepateikus byloje įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.

36. Teigia, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinis skundas turėtų būti tenkintas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 11 d., atlyginimo priteisimo.

38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d. netinkamai vykdė pareigą užtikrinti asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei dušais, taip pat neužtikrino tinkamų higienos sąlygų medicininės apžiūros kabinete, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 200 Eur kompensaciją.

39. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad priteista suma yra nepakankama neturtinei žalai atlyginti, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad teismas vertino tik tą laikotarpį, kai pareiškėjas buvo perkeltas į kalėjimo tipo kameras (2018 m. lapkričio 21 d. – 2019 m. vasario 11 d.), tuo tarpu pareiškėja skundėsi dėl laikymo sąlygų Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 11 d. Pareiškėjas taip pat akcentuoja aplinkybes dėl kamerų aprūpinimo garso ir vaizdo aparatūra, dėl galimybės pasikeisti patalynę, dėl galimybės teikti skundus ir prašymus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl privatumo ribojimo skambinant vaizdo skambučiu.

40. Atsakovės atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus rinkdamas įrodymus, bei nepagrįstai pareiškėjui priteisė žalos atlyginimą pinigais.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiškumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (3 d.).

42. Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas minėtų proceso normų nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovės atstovas nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl privatumo tualete neužtikrinimo. Pravieniškių PN atsiliepime nurodė, jog sanitarinio mazgo vieta kameroje atitverta siena. Teismas, astižvelgdamas į aktualią EŽTT praktiką, numatančią, kad tais atvejais,kai sanitarinis mazgas sumontuotas už pertvaros, ji neužtikrina suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių, konstatavo, kad Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2019 m. vasario 11 d. neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovės atstovas taip pat nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl privatumo neužtikrinimo duše, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytą privatumo tualete neužtikrinimą visu ginčo laikotarpiu, konstatavo, kad privatumo duše neužtikrinamas galėjo papildomai pabloginti pareiškėjo kalinimo sąlygas, sukelti jam nepatogumų ir papildomų neigiamų išgyvenimų. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės į tinkamas kalinimo sąlygas – privatumą naudojantis dušu ir tualetu, higieniškas sveikatos priežiūros patalpas, todėl priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

43. Pažymėtina, kad iš atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, taip pat iš teiktų pažymų, atsakymų į skundus ir kitų dokumentų matyti, kad Pravieniškių PN pateikė duomenis tik apie pareiškėjo laikymą Pravieniškių PN 3-iajame sektoriuje uždarosios zonos kamerose nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 1 d. už rėžimo pažeidimus. Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas laiktarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. buvo laikmas kameroje Nr. 15, nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. bei nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2019 m. vasario 1 d. – kameroje Nr. 7, o laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d. – kameroje Nr. 9.

44. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų (2018 m. gruodžio 11 d. Praveniškių PN atsakymo į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 11 d. skundą (b. l. 85); 2018 m. gruodžio 4 d. atsakymo į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 6 d. skundus (b. l. 86); 2018 m. rugsėjo 14 d. atsakymo į pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. skundą (b. l. 92)), matyti, kad pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN ne tik nuo 2018 m. lapkričio 21 d., bet ir ankstesniu laikotarpiu, iš kurio kildina skundo reikalavimus. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, kokiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. (įskaitytinai), bei nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 11 d. (įskaitytinai) byloje nėra. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų (pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, Pravieniškių PN pažymų ar kt.) apie pareiškėjo kalinimo sąlygų atitikimą higienos normoms kamerose laiktarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. (įskaitytinai), bei nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. vasario 11 d.

45. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skundo reikalavimus grindė skirtingais laikotarpiais jam padaryta žala: dėl netinkamo aprūpinimo elektros prietaisais – laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d., dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu – laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 11 d.; dėl prašymų ir skundų nepriėmimo – laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. vasario 8 d.; dėl čiužinio kokybės – laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 8 d.; dėl vaizdo skambučių privatumo – nuo 2018 m. gruodžio 19 d. ir kt., tačiau pirmisios instancijos teismo sprendime, sprendžiant dėl privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, pasisakyta tik dėl laikotarpio nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d., pasisakant dėl kitų reikalavimų laiktarpis visai nevertintas. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nesurinkęs reikiamų įrodymų ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.). Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš atsakovo duomenų apie visą pareiškėjo skunde nurodytą jo buvimo Pravieniškių PN laikotarpį (t. y. nuo 2018 m. balandžio 25 d.), todėl, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šios aplinkybės turi būti įvertintos.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

47. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė

Dalia Višinskienė