abfdbbb9-da9c-4fc4-9ae4-201bf7f8c585 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2A-716/2011

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4; Â

             30.9.2; 75.6.2; 114.5; 114.11; 121.21 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Gintaro

Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vladislavai Tumas,

dalyvaujant: ieškovei R. Š. ir jo atstovei advokatei Vilijai Gražulytei, atsakovui

A. Å ., atsakovei A. J. Å . ir jos atstovui advokatui Giedriui MozÅ«raičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų Anastazijos J. Å . ir M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-372-259/2008 pagal ieÅ¡kovės R. Å . ieÅ¡kinį atsakovams A. Å .,

A. J. Å ., M. Å . dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo (kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties dalį

dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad žemės sklypo pirkėjai yra R. Š. ir A. Š.; pripažinti, kad minėtas

žemės sklypas yra bendroji jungtinė R. Š. ir A. Š. nuosavybė; pripažinti negaliojančiais dalį statybos

leidimo dėl gyvenamojo namo statytojo bei 2007 m. vasario 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl namo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininko (statytojo) ir nustatyti, kad to namo leidimas statybai bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra iÅ¡duoti R. Å . ir A. Å . vardu; pripažinti gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja jungtine R. Å . ir A. Å . nuosavybe; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Â

IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu A. Å . gyvena nuo 1988 m. balandžio 16 d. Sutuoktiniai ketino gyventi nuosavame name, todėl 2000 m. kovo 31 d. buvo nupirktas ginčo žemės sklypas. 2002 m. sklype pradėtas statytis ginčo namas, kuris 2007 m. pradžioje buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pasikeitus gyvenamajai vietai ieÅ¡kovė ketino naujuoju adresu deklaruoti savo bei vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau vyras atsakovas A. Å . tam

prieÅ¡taravo, siÅ«lė gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruoti jo tėvų atsakovų A. J. Å . ir M. Å . bute. PaaiÅ¡kėjo, kad

sutuoktinis pirko žemės sklypÄ ir namÄ registravo savo motinos atsakovės A. J. Å . vardu, nors turtas įsigytas už Å¡eimos lėšas. Å ie

sandoriai pripažintini apsimestiniais, kadangi sutuoktinis taip pasielgė norėdamas iÅ¡vengti to, kad turtas taptų bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Ginčo turtÄ Å¡eima ketino įgyti savo, o ne vyro tėvų nuosavybėn. Sandoriuose iÅ¡reikÅ¡ta valia neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jais dengiamas kitas sandoris,

kurio teisinių padarinių faktiškai siekė sandorių šalys. Atsakovė A. J. Š., pasirašydama 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo

pirkimo-pardavimo sutartį, iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti nuosavybės ir suprato, jog sklypÄ iÅ¡ tikrųjų perka RÅ«ta ir A. Å .. Teisme ieÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, jog 2000 m. pavasarį atvyko su sutuoktiniu apžiÅ«rėti žemės sklypo, nutarė jį pirkti, o po kelių mėnesių sutuoktinis pranešė, kad nupirko sklypÄ . Tais pačiais metais prasidėjo namo statybos darbai. IeÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad sklypÄ sutuoktinis nupirko savo vardu, ji aktyviai dalyvavo namo statybos procese. Namas buvo statomas Å¡eimos poreikiams tenkinti. Ä® pastatytÄ namÄ ieÅ¡kovės Å¡eima įsikėlė gyventi 2006 metų gruodžio mėnesį. Namas buvo apstatytas iÅ¡ Å¡eimos turimo ir iÅ¡ parduoto buto atvežtais baldais, buvo pirkti nauji virtuvės baldai. Namo statybai vadovavo vyras, buvo jo atliekami mokėjimai grynaisiais pinigais, tam panaudojant santuokoje su atsakovu įgytas lėšas. IeÅ¡kovės žiniomis, vyro gaunamas ir deklaruojamas atlyginimas iÅ¡ įmonės „Langenta“ yra neteisingas, nes tikrosios pajamos žymiai didesnės. IeÅ¡kovės atlyginimas „Saulės gimnazijoje“ žemės sklypo pirkimo ir gyvenamojo namo statybos metu buvo apie 1500-2000 Lt. Be to, Å¡eima pajamų gaudavo iÅ¡ nuomojamo buto Nidoje. Atsakovo tėvai buvo pensininkai, jie nei lėšų, nei pajamų gyvenamojo namo statybai neturėjo, duoti lėšų sÅ«nui A. Å . taip pat negalėjo, o patys visÄ laikÄ gyveno nuosavame bute ir turėjo gyvenamÄ jį namÄ sodų bendrijoje „Bičiulis“, kuriame esantį namÄ 2006-2007 m. renovavo.

Ieškovė nebūtų sutikusi parduoti šeimos buto, jei su sutuoktinu A. Š. nebūtų pasistatę gyvenamojo

namo. Kartu su sutuoktiniu gyvenamojo namo statybos metu ieÅ¡kovė įgijo ir kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - 2 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), už kurį mokėjo apie 40-50 tÅ«kstančių litų. Butas buvo apleistas, ten jie nesiruošė gyventi. Ginčijamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris yra apsimestinis, jis skirtas kitam sandoriui – kad A. Å . realiai pirko žemės sklypÄ - pridengti, nes nėra sandoryje iÅ¡reikÅ¡ta tikroji jo Å¡alių valia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo (kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl sutarties Å¡alies (pirkėjo) ir nustatė, kad žemės sklypo pirkėjai yra R. Å . ir A. Å .; pripažino, kad žemės sklypas yra bendroji jungtinė R. Å . ir A. Å . nuosavybė; pripažino gyvenamÄ jį namÄ , unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine R. Å . ir A. Å . nuosavybe. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovės A. J. Å . nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0624 ha žemės sklypas, esantis Kauno r. sav., Naujasodžio k., SB ,,Politechnika“ ir ten pat esantis gyvenamasis namas. Žemės sklypÄ atsakovė 2000 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo iÅ¡ I. B. S.. 2002 m. birželio 4 d. atsakovei A. J. Å . iÅ¡duotas leidimas sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ . 2007 m. vasario 28 d. buvo sudarytas minėtame sklype pastatyto gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti

raÅ¡ytiniai duomenys apie medžiagų įsigijimÄ vertintini kaip įrodymai, jog A. Å . ir R. Å . 2000-2007

m. iÅ¡ santuokoje įgytų lėšų pirko ir panaudojo statybines medžiagas bei įrengimus gyvenamojo namo statybai ir įrengimui. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina aplinkybės, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir kasos kvituose pirkėjais nurodyti A. Å . ir R. Å ., daugumos statybinių medžiagų iÅ¡krovimo ir paslaugų suteikimo vieta KleboniÅ¡kyje. Teismas atmetė atsakovo A. Å . argumentÄ , kad dauguma ieÅ¡kovės pateiktose sÄ skaitose nurodytų jo pirktų statybinių medžiagų panaudota Savanorių prospekte, Kaune įgytoms gamybinėms patalpoms remontuoti. UAB ,,Langenta“ gamybinių patalpų remontui galėjo bÅ«ti panaudota tik maža dalis pirkto cemento

patalpų grindų betonavimui, du kubiniai metrai smėlio. Tiek atsakovas A. Š., tiek liudytoju apklaustas UAB ,,Langenta“

bendrasavininkis B. patvirtino, jog 2000 m. pirktose ir jiems priklausančiose gamybinėse patalpose buvo betonuojamos grindys ir remontuojamas stogas, remontas truko apie metus. Jie patvirtino, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir kasos čekiuose nurodyti pamatų blokai, plytos nebuvo panaudotos gamybinių

patalpų remontui. Sutartys gyvenamajam namui aptarnauti sudarytos atsakovo A. Š. vardu, kuris teismo posėdžio metu neneigė, kad savo

vardu sudarė minėtas sutartis namui eksploatuoti. Teismas tai įvertino kaip įrodymus, patvirtinančius faktÄ , jog ginčo gyvenamÄ jį namÄ savo lėšomis ir sau statė A. ir R. Å .. Teismas laikė neįrodytais atsakovų M. ir A. J. Å . teiginius, kad sau statomo namo medžiagoms įsigyti jie perduodavo pinigus A. Å .. Teismo vertinimu, tokie teiginiai nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais ir paneigiami byloje esančiais kitais įrodymais apie medžiagų namo statybai ir jo įrengimui įsigijimÄ .

Spręsdamas, kas buvo tikrasis žemės sklypo pirkėjas bei gyvenamojo namo statytojas ir savininkas, teismas

vadovavosi liudytojo G. K. parodymais, kuris aiÅ¡kino, kad R. ir A. Å . užsakė projektÄ namo statybai. Atsakovai M. Å . ir A. J. Å . projektavimu

nesidomėjo. Medžiagų namo statybai panaudojimÄ liudytojas aptarinėjo su A. Å .. Teismas taip pat vadovavosi

grupės kitų liudytojų, patvirtinusių, kad sklypÄ pirko ir namÄ sau statėsi A. ir R. Å ., parodymais. Teismo teigimu, Å¡ių liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, patvirtina ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, kad žemės sklypÄ iÅ¡ santuokoje įgytų lėšų sau pirko A. ir R. Å ., kurie iÅ¡ savo lėšų statėsi sau gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovų iniciatyva apklaustų liudytojų parodymus teismas įvertino kritiÅ¡kai, be to, nurodė, kad jų paaiÅ¡kintos aplinkybės yra neesminės, nepaneigiančios ieÅ¡kovės iniciatyva apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimų.

Teismas vadovavosi aplinkybėmis, kad A. ir R. Å . Å¡eima apsigyveno pastatytame name, kad namas buvo apstatytas Å¡eimos baldais iÅ¡ Å¡eimos gyvenamojo bÅ«sto, kad R. ir A. Å . Å¡eima pardavė vienintelį Å¡eimos turimÄ butÄ . Teismo teigimu, pastaroji aplinkybė įrodo ieÅ¡kovės teiginį, kad jei ji nebÅ«tų tikėjusi, jog kartu su A. Å . pasistatė sau ir vaikams namÄ , nebÅ«tų sutikusi parduoti buto. Teismas nurodė, jog atsakovai A. J. ir M. Å . name niekada negyveno, jų baldų jame nėra. Teismas nuomone, atsakovai Å . neįrodė, kad gyvenamÄ jį namÄ pasistatė savo lėšomis ir jėgomis. Atsakovų teiginiai, jog statybinėms

medžiagoms namo statybai pirkti jie nuolat perdavinėdavo pinigus A. Š., nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Teismas nelaikė

tinkamu įrodymu ir atmetė atsakovų teiginius apie tai, kad jie gavo paskolÄ iÅ¡ Kutavičiaus, kuriÄ panaudojo gyvenamojo namo statybai. Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad paskola buvo jiems suteikta, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti bÅ«tent gyvenamojo namo statybai. A. J. Å . atliktas pinigus pervedimas R. B. neįrodo, kad paskola buvo paimta ir panaudota gyvenamojo namo statybai. Teismas kritiÅ¡kai įvertino atsakovų nurodytas aplinkybes, jog jie gautÄ kreditÄ iÅ¡ banko panaudojo gyvenamojo namo statybai, nes kredito gavimo momentu gyvenamasis namas jau buvo baigtas statyti, jame gyveno A. ir R. Å . Å¡eima, namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė iki 2006 metų pabaigos nežinojo ir

neturėjo galimybės žinoti apie tai, kad žemės sklypas yra pirktas A. J. Å . vardu ir jos vardu statomas gyvenamasis namas. TÄ

patvirtina byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma, liudijanti apie statybinių medžiagų įsigijimÄ tiek atsakovo A. Å ., tiek ieÅ¡kovės vardu, o aplinkybė, jog ieÅ¡kovė matė ir žinojo, kad A. Å . perka medžiagas savo vardu ir moka grynais pinigais, galėjo ieÅ¡kovę įtikinti, jog namas statomas iÅ¡ santuokoje įgytų bendrų su atsakovu lėšų. Teismo įsitikinimu, įrodyti ieÅ¡kovės argumentai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio apsimestinumo. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad gyvenamÄ jį namÄ ginčo žemės sklype

iš santuokoje įgytų lėšų statė ieškovė su atsakovu A. Š., sprendė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris

dėl vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių – pirkėjos A. J. Å . yra apsimestinis, nes jis skirtas kitam sandoriui - kad A. Å . realiai pirko ginčo žemės sklypÄ - pridengti. Teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais dalį statybos leidimo bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, motyvuodamas tuo, jog tokių reikalavimų patenkinimas nesukels teisinių pasekmių, kadangi statybos leidimas namui pasibaigęs 2007 m. birželio 4 d., nes namas baigtas statyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai A. J. Å . ir

M. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais :

1. Atsakovų nuosavybę į žemės sklypÄ ir namÄ patvirtina nustatyta tvarka iÅ¡duoti ir patvirtinti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad ji arba A. Š. tarėsi dėl sklypo pirkimo su pardavėja bei jai mokėjo

pinigus. Liudytoja I. B. S. patvirtino, kad dėl sklypo

pirkimo tarėsi tik su A. J. Š. ir ši mokėjo pinigus, o A. Š. ji nepažinojo. Teismo motyvais dėl ieškovės liudytojų

paaiÅ¡kinimų negali bÅ«ti nuginčyti raÅ¡ytiniai įrodymai apie A. J. Å . nuosavybę. Vien tai, kad atsakovai namÄ iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei bei atsakovui

A. Å . ir Å¡ie į namÄ persivežė savo baldus, nesudaro pagrindo teigti, jog jie pirko žemės sklypÄ ir ten statėsi namÄ .

2. 2002–2007 m. laikotarpiu gyvenamÄ jį namÄ statėsi A. J. Å . ir M. Å .. TrÅ«kstamÄ namo statybai medienÄ M. Å . gavo iÅ¡ savo giminių. Dalį darbų atliko pats M. Å ., kitus darbus atliko jo samdomi darbininkai. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai. Jie taip pat patvirtino, kad pagal A. Å . turimÄ

nuolaidų kortelę lengvatinėmis sÄ lygomis pirko statybines medžiagas už M. Å . duotus pinigus arba jas pirko pats M.

Š.. A. Š. už atsakovų A. J. Š. ir

M. Š. duotas lėšas pirko stogui čerpes, dalį plytų ir

dalį gyvenamojo namo pamatų blokų, įvedė namo signalizacijÄ . Kitas medžiagas A. Å . pirko ir panaudojo savo įmonės UAB ,,Langenta“ pastato

bei butų Neringoje remontui. A. J. Å . ir M. Å . gyvenamojo namo statyboms užbaigti skolinosi pinigų iÅ¡ R. B.. SkolÄ Å¡iam asmeniui grÄ Å¾ino paimdami AB SEB banke 120 000 Lt kreditÄ ir įkeitę žemės sklypÄ bei namÄ . Teismas nevertino atsakovų pateiktų sÄ skaitų, patvirtinančių,

kad jie turėjo 41 203,32 Lt santaupų, kurias skolino savo sūnui A. Š. buto Benediktinių g. pirkimui. Tuo metu namas jau buvo

pastatytas, buvo vykdomi įrengimo darbai. Kadangi atsakovai pinigus paskolino sÅ«nui A. Å ., buvo priversti namo įrengimui skolintis lėšas iÅ¡ R. B.. Atsakovas A. Å . su ieÅ¡kove buvo nutarę parduoti savo butÄ , todėl prašė laikinai iÅ¡nuomoti namÄ , iki nusipirks kitÄ butÄ , tačiau jų santykiai pablogėjo, pinigus už parduotÄ butÄ jie pasidalijo, o kito buto neįsigijo. Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad visus Å«kinius reikalus tvarkė vyras, o ne ji, todėl ir namo nuomos sandoris buvo sudarytas su A. Å .. Sutartis yra realiai vykdoma ir

A. Š. moka nuomos mokestį.

3. Teismas turėjo vertinti įrodymus, ar ieškovė ir atsakovas A. Š. disponavo lėšomis, reikalingomis žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai. Ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Pagal pajamas pastatyti namo, kas ieškovės vertinimu kainavo  600 000 Lt, ieškovė neturėjo lėšų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovė ir A. Š. per 2000-2006 metus įsigijo nekilnojamojo turto už 178 283 Lt bei baldus už 23 000 Lt. Be to, remontavo įsigytas gamybines patalpas Savanorių pr., Kaune, bei butus Nidoje, įsigijo brangius automobilius.

4. Teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 197 straipsnio 2 dalį. Teismas Å¡ios normos nuostatas galėjo taikyti tik tuo atveju, jei atsakovai nebÅ«tų pateikę oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teises. Teismas, spręsdamas žemės sklypo pirkimo ir nuosavybės klausimus, rėmėsi prieÅ¡taringais parodymais liudytojų, nedalyvavusių žemės sklypo pirkime ir nežinančių jo pirkimo aplinkybių. Å ių aplinkybių nežinojo ir pati ieÅ¡kovė. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad žemės sklypas pirktas ir namo statyba buvo vykdoma Å¡eimos pinigais, tačiau ji pati pripažino, kad namuose pinigų vyras nelaikė, o viskÄ pirko iÅ¡ nelegaliai gautų pajamų. Apie tokių aplinkybių buvimÄ ji įrodymų nepateikė.

5. Teismas nepagrįstai taikė CK 1.87 straipsnį. Teismas, spręsdamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimÄ , į bylÄ neįtraukė sklypo pardavėjos bei notarės, tvirtinusios sutartį. Nebuvo iÅ¡reikalauta žemės sklypo pirkimo medžiaga. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11, 22 straipsnius leidimas statyti gyvenamÄ jį namÄ ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra nuosavybės teisę nustatantys dokumentai. Jų nepripažinus negaliojančiais,

teismas neturėjo pagrindo namo nuosavybės teises pripažinti ieÅ¡kovei ir A. Å .. Teismas pripažino nuosavybės teises į namÄ ieÅ¡kovei

ir A. Å ., tačiau paskolos mokėjimÄ pagal 2007 m. birželio

6 d. kredito sutartį nepagrįstai paliko mokėti atsakovams A. J. Å . ir M. Å ., tuo pažeisdamas CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

IeÅ¡kovės R. Å . atstovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o 2008 m. birželio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas sprendimÄ priėmė iÅ¡samiai įvertinęs įrodymų visumÄ , aiÅ¡kiai motyvuodamas, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus vertina kritiÅ¡kai. Teismas vertino ne tik žemės sklypo įsigijo sandorį, tačiau ir jo įsigijimo motyvus, tikslus, Å¡alių elgesį po sklypo įsigijimo. Ä®rodymų visuma patvirtina, kad žemės sklypas įsigytas R. ir A. Å . Å¡eimos namo statybai, turint tikslÄ jame gyventi. Apeliantų argumentas, kad nebuvo iÅ¡reikalauta visa žemės sklypo pirkimo medžiaga, nėra susijęs su priimto sprendimo teisingumu. Statybinės medžiagos įsigytos A. ir R. Å . vardu ir panaudotos ginčo namo statybai bei įrengimui. Teismas pagrįstai nustatė, jog nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad paskola atsakovams buvo suteikta, kad pinigai panaudoti bÅ«tent gyvenamojo namo statybai. Atsakovai M. ir A. J. Å . neturėjo finansinės galimybės įsigyti ginčo turto. Teismas tinkamai pagrindė CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatytos iÅ¡imties taikymÄ . Apeliantai nepagrindė papildomų asmenų dalyvavimo bÅ«tinumo procese. Atsakovų paskolos iÅ¡ banko faktas nesusijęs su namo statyba.

IV. Kasacinės instancijos teismo pateikti byloje išaiškinimai ir nurodymai

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perdavė bylÄ Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka. Kasacinis teismas pažymėjo, kad esminė įrodinėtina aplinkybė dėl ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties yra ta, kas buvo faktinis žemės sklypo pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiÅ¡kai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamÄ sklypÄ asmeniu.

BÅ«tina nustatyti, kas faktiÅ¡kai derėjosi dėl sutarties sÄ lygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju, priėmė sutarties objektÄ , jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) Å¡alis derėjosi dėl sutarties sÄ lygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį.

Byloje reikia iÅ¡aiÅ¡kinti, kuris asmuo iÅ¡ kokių lėšų faktiÅ¡kai mokėjo už pirkimo-pardavimo sutartimi nupirktÄ Å¾emės sklypÄ . Aplinkybės, kas ir kokiomis lėšomis atsiskaitė už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas, sprendžiant tiek sandorio dalies pripažinimo apsimestiniu klausimÄ , tiek ginčo turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine arba, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad lėšos buvo mokamos už nupirktÄ sklypÄ konkrečiomis dalimis abiejų bylos Å¡alių, bendrÄ ja daline nuosavybe.

Byloje reikia atskleisti, kurios priežastys lėmė, kad buvo sudaromi apsimestiniai sandoriai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir gyvenamojo namo statybos, neįforminant jų sutuoktinių R. ir A. Å . vardu, nors kitas sutuoktinių įsigytas nekilnojamasis turtas pirktas jų vardu. BÅ«tina nustatyti ir įvertinti aplinkybes dėl žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu pagrįstumo. Ä®rodinėdama nuosavybės teisių įgijimo pagrindÄ ieÅ¡kovė ne ginčija nekilnojamojo turto registre atliktÄ nuosavybės teisių registracijÄ ir duomenis apie jÄ , o siekia teismine tvarka įrodyti nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindÄ , kuris gali bÅ«ti nustatomas remiantis visomis įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir namo pastatymas yra savarankiÅ¡ki teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai sprendžiant dėl nuosavybės teisių pripažinimo asmenine, bendrÄ ja jungtine ar bendrÄ ja daline nuosavybe į Å¡iuos nekilnojamus daiktus. Pripažinimas namo statytojais ieÅ¡kovės ir A. Å . negali nulemti iÅ¡vados, kad ir žemės sklypo savininkai yra R. ir A. Å .. Galimybę statyti namÄ kitam asmeniui, negu statytojui, gavusiam statybos leidimÄ nuosavybės teise priklausančiame sklype, galėjo nulemti ir artimi giminystės ryÅ¡iai.

Nustačius, kad Å¡eimos (sutuoktinių R. ir A. Å .) lėšomis, neturtiniais įnaÅ¡ais buvo įgytas žemės sklypas ir pastatytas namas, Å¡io turto nuosavybės teisinė registracija ieÅ¡kovės sutuoktinio motinos (A. J. Å .) vardu neatspindėtų Å¡eimos turto sukÅ«rimo, dėl to tokia padėtis negalėtų bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga abiejų sutuoktinių teisėtų interesų pusiausvyra. Kasacinio teismo nurodyta, kad tikslintinos ir faktinės aplinkybės dėl lėšų namo statybai panaudojimo kilmės, todėl reikia nustatyti, ar R. ir A.

Å . turėjo realių finansinių galimybių apmokėti perkamo žemės sklypo kainÄ bei statyti namÄ . Byloje nepateikta duomenų apie A. Å . gautas pajamas

iÅ¡ verslo ir jų panaudojimÄ Å¾emės sklypo pirkimui, taip pat kad ieÅ¡kovė ar A. Å . bÅ«tų vedę derybas ir atsiskaitę su žemės sklypo

pardavėja. Kasacinio teismo nurodymu, būtina pasisakyti ir dėl to, ar pasikeitus turto, įkeisto hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens) AB SEB banko naudai, savininkams nenukentės šio kreditoriaus interesai.

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

           Dėl pakartotinai apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir vertintinų apeliacinio skundo argumentų

CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ

iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Å io proceso paskirtis - analizuojant faktinį ir teisinį bylos duomenų turinį, t.y.

tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms

- ar teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas. Procesinis Å¡ios apeliacijos ypatumas yra tas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi grÄ Å¾ino bylÄ apeliacine tvarka nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas bei įvertinimas neatsiejamas nuo bÅ«tinumo laikytis Å¡ioje byloje pateiktų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų bei nurodymų.

Apeliaciniame skunde keliama ginčo žemės sklypo pardavėjos ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusio notaro įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ problema. Kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėta, kad Å¡ioje byloje nesprendžiama nei dėl ginčo žemės sklypo pardavėjo, nei dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusio notaro teisių ir pareigų, nes byloje sandoris, kurio teisėtumas tikrinamas, yra įvykdytas, dėl jo įvykdymo fakto Å¡alių ginčo nėra, ginčo dalykas taip pat nėra notaro veiksmai sandorio tvirtinimo metu. Nurodytas atsakovų skundo argumentas kasacinio teismo pripažintas teisiÅ¡kai nepagrįstu, todėl bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjant iÅ¡ naujo nebeanalizuojamas ir nevertinamas.Â

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 197 straipsnio 2 dalį, kuri byloje galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jei atsakovai nebūtų pateikę

oficialių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jų nuosavybės teises į žemės sklypÄ

ir gyvenamÄ jį namÄ . Pasak apeliantų, teismas, spręsdamas dėl ginčo turto nuosavybės teisių priklausymo konkretiems savininkams, iÅ¡vadų negalėjo grįsti liudytojų parodymais, nes tokie liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja oficialiajam raÅ¡ytiniam įrodymui – Nekilnojamojo turto registro pažymėjimui, kuriame įvardytas asmuo, esantis ginčo turto savininku (CPK 197 straipsnio 2 dalis). AnalogiÅ¡ko turinio argumentas buvo pateiktas ir atsakovų kasaciniame skunde. Atsakydama į šį argumentÄ , kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje liudytojų parodymais neginčijamas nekilnojamojo turto registrÄ tvarkančio VÄ® Registrų centro veiksmas, kuriuo buvo įregistruota ginčo turto nuosavybė atsakovės A. J. Å . vardu. Registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, tarp jų ir nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, Å¡ie duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi tikri (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3, 4 straipsniai). Byloje neginčijama nei nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atlikta ginčo turto nuosavybės teisių teisinė registracija atsakovės A. J. Å . vardu, nei su nuosavybės teisėmis susijusių duomenų įregistravimas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl jos ir atsakovo A. Å . daiktinių teisių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teisės - pripažinimo į ginčo žemės sklypÄ ir jame esantį gyvenamÄ jį namÄ . Å ie nekilnojamojo turto objektai įregistruoti ne kurio nors iÅ¡ sutuoktinių R. Å . ir A. Å ., bet kito asmens - atsakovės A. J. Å .

nuosavybės teise. IeÅ¡kinio reikalavimais ginčijami atsakovės A. J. Å . nuosavybės teisių į žemės sklypÄ ir jame pastatytÄ

gyvenamÄ jį namÄ Ä¯gijimo pagrindai, tvirtinant, kad žemės sklypas įgytas, o namas sukurtas (pastatytas ir įrengtas) sutuoktinių – ieÅ¡kovės R. Å . ir atsakovo A. Å . lėšomis bei darbu. Nagrinėjamoje byloje negalioja sutuoktinių daiktinių teisių į santuokoje įgytÄ turtÄ lygybės įstatyminė prezumpcija (CK 3.87 str.), kadangi ginčo turtas įregistruotas ne sutuoktinių, o kito asmens vardu. Taigi, byloje ginčo ir įrodinėjimo dalykas yra teisinis pagrindas, kuriuo ieÅ¡kovė R.

Å . pretenduoja į nuosavybės teisių įgijimÄ . Tokiu atveju vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklėmis ieÅ¡kovė turi pareigÄ pateikti įrodymus, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo turtas įgytas ir/ arba sukurtas jos ir sutuoktinio (atsakovo) A. Å . lėšomis, darbu ar kitais bÅ«dais, todėl turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusÄ . Pagal CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktus nuosavybės teisė, be kitų įstatyme įvardytų pagrindų, įgyjama pagal sandorius, taip pat pagaminant (sukuriant) daiktÄ .

Ä®rodinėdama ieÅ¡kiniu nuosavybės teisių įgijimo pagrindÄ ieÅ¡kovė ne ginčija nekilnojamojo turto registre atliktÄ nuosavybės teisių registracijÄ ir duomenis apie jÄ , o siekia teismine tvarka įrodyti nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindÄ , kuris gali bÅ«ti nustatomas remiantis visomis įstatyme leistinomis (CPK 177 straipsnis) įrodinėjimo priemonėmis. Esant tokioms aplinkybėms nelaikytinas reikÅ¡mingu apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 197 straipsnio 2 dalį dėl oficialių raÅ¡ytinių dokumentų įrodomosios galios.

Turto įregistravimo vieno iÅ¡ atsakovų vardu faktas nelaikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, paneigiančiu kitas byloje įrodinėtinas aplinkybes, nes ginčo dalykas tiesiogiai susijęs su daiktinėmis nuosavybės teisėmis į tÄ turtÄ . IÅ¡sprendus ginÄÄ dėl daiktinių teisių, teismo sprendimas yra įstatyme numatytas pagrindas įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ pagal Å¡io sprendimo dalykÄ (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje yra pažymėta, kad teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ atsiradimas, yra savarankiÅ¡kas teisinis pagrindas įregistruoti tas daiktines teises registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tas pat taikytina ir individualaus teisės akto – statybos leidimo išdavimui ar perregistravimui vieno ar kito asmens vardu bei statinio pripažinimo naudoti akto turiniui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų, susijusių su ginčo gyvenamojo namo statybos leidimo ir statinio pripažinimo naudoti akto dalių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovė dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesta dalis ieškinio reikalavimų, apeliacijos neteikė, šį sprendimo dalis taip pat nėra ir atsakovų apeliacinio skundo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nepasisako.

Pažymėtina, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentas, jog nenuginčijus statybos leidimo ir duomenų turto registro duomenų bazėje, negali bÅ«ti įrodinėjamos kitų asmenų daiktinės teisės į registruojamÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Å ioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje konstatuota, kad pagrįstais laikytini atsakovų paduoto kasacinio skundo argumentai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės ginčija gyvenamojo namo nuosavybės klausimÄ , tuo tarpu žemės sklypo įgijimo aspektai nebuvo įrodinėjami, o tai nulėmė atitinkamus byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, kai žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu iÅ¡vada padaryta be teisinės situacijos analizės. Kasacinio teismo akcentuota, kad byloje nebuvo nustatytos ir teisiÅ¡kai įvertintos aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo sandorio dalies dėl pirkėjo pripažinimo apsimestiniu pagrįstumo, nors Å¡ie procesiniai veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti. Kasacinio teismo taip pat nurodyta tikslinti aplinkybes dėl lėšų namo statybai panaudojimo kilmės, ieÅ¡kovės R. Å . ir atsakovo A. Å . realių finansinių galimybių apmokėti perkamo žemės sklypo kainÄ bei statyti namÄ , aiÅ¡kintis duomenis dėl A. Å . pajamų iÅ¡ verslo ir jų panaudojimo žemės sklypo pirkimui, pasisakyti, ar pasikeitus turto, įkeisto hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens) AB SEB banko naudai, savininkams, nenukentės Å¡io kreditoriaus interesai. Nurodytų aplinkybių aiÅ¡kinimas ir vertinimas yra pagrindinis Å¡ios apeliacijos dalykas. Atsižvelgdama į kasacinio teismo nurodymus dėl byloje aiÅ¡kintinų faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje pripažino, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka yra bÅ«tinas atsakovų Anastazijos J. Å . ir

A. Å . dalyvavimas, taip pat nutarė pakartotinai kviesti ir apklausti liudytoja ginčo žemės sklypo pardavėjÄ I. B. S..

 Šioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , gali padarytas klaidas iÅ¡taisyti pareikalaudamas iÅ¡ Å¡alių papildomų įrodymų.    Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad: įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Rungimosi principo esmė yra tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. Å¡alys procese turi bÅ«ti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, kÄ teigia.

Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje aiÅ¡kinant ir taikant paminėtus principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys, o teismas turi spręsti bylÄ , vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, dispozityvumo, rungimosi, neÅ¡aliÅ¡kumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieÅ¡kovÄ ar kitÄ Å¡alį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004; 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008, ir kt.).

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas ir pobÅ«dis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę netrukdomai įgyvendinti savo procesines teises ir jomis laisvai disponavo, todėl ginčo Å¡alys turi pareigÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178,

179 str.). Apeliacinės instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje buvo atkreiptas Å¡alių ir jų atstovų dėmesys į Å¡ioje byloje kasacinio teismo priimtoje nutartyje iÅ¡dėstytus nurodymus dėl papildomai aiÅ¡kintinų ir tikslintinų faktinių bylos aplinkybių ir pasiÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Siekdamos patikslinti byloje tiriamas aplinkybes atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ieÅ¡kovė ir jos atstovė teikė praÅ¡ymÄ apklausti naujus ir pakartotinai apklausti pirmosios instancijos teisme parodymus jau teikusius liudytojus (t. 4. b. l. 119-120), taip pat teikė žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ginčo sandorio sudarymo dienÄ ataskaitÄ , atsakovų A. J. Å . ir M. Å . atstovas teikė R. Å . ir A. Å . 2007 m. vasario 15 d. teikto praÅ¡ymo dėl teismo leidimo sudaryti buto pardavimo sandorį kopijÄ . Å alių (atstovų) praÅ¡ymai buvo patenkinti. Daugiau duomenų, kurie galėtų turėti įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę vertinant Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų turinį sudarančias aplinkybes, Å¡alys neteikė, todėl darydama iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo teisėjų kolegija rėmėsi bylos medžiagoje jau buvusiais, taip pat Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje Å¡alių papildomai pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija savo iÅ¡vadas grindžia laikydamasi teisminėje praktikoje suformuota taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas įvertino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjo, sudariusio Å¡iÄ sutartį, negaliojančia kaip apsimestinai sudarytÄ bei pripažino žemės sklypÄ ir jame pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės R. Å . ir atsakovo A. Å . nuosavybe. Apeliantai nesutinka su tokiu įvertinimu, teigdami, kad bÅ«tent jie buvo tikroji ginčijamo sandorio Å¡alis, nes vedė derybas ir atsiskaitė su žemės sklypo pardavėja, gavo namo statybos tame sklype leidimÄ , jų vardu buvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas, sklypas ir namas teisiÅ¡kai įregistruoti jų nuosavybe, o sÅ«nų

A. Å . jie tik pasitelkė padėti jiems pasistatyti namÄ jų įsigytame žemės sklype. IeÅ¡kovė aplinkybę, kad ji su atsakovu A. Å . santuokoje įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , įrodinėjo raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, kurių teismui pakako padaryti iÅ¡vadai dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Su tokia teismo iÅ¡vada galima sutikti tik dėl ieÅ¡kovės materialiojo reikalavimo, susijusio su jos daiktinėmis teisėmis į gyvenamÄ jį namÄ .

Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi

Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu

apeliacinės instancijos teismas gali padaryti priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei jas padarė pirmosios instancijos

teismas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančius

įrodymus, taikydamas teisę, gali padaryti tokias pačias arba skirtingo turinio išvadas, nei tos, kuriomis rėmėsi

pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009). Įrodymų vertinimas pagal CPK

185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė kuri nors iÅ¡ sandorio Å¡alių. Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo - tikroji sandorio Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009, ir kt.).

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovė prašė ginčijamÄ Å¾emės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl pirkėjo, teigdama, kad sutartyje pirkėja nurodyta atsakovė A. J. Å . buvo tik statytinė, nes tikroji sandorio Å¡alis – žemės sklypo pirkėjai esÄ ieÅ¡kovė R. Å . ir jos sutuoktinis A. Å .. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis.

Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai. Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (Å¡iuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis), reikia įrodyti. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiÅ¡kai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį.

Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

Tokioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamÄ pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai reikalavimo teisę įsigijusiu ir už jÄ atsiskaičiusiu asmeniu. Be to, įrodinėtina yra ir ta aplinkybė, ar sutartyje nurodytas asmuo kaip pirkėjas turėjo lėšų atsiskaityti už parduodamÄ turtÄ . Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs ne dėl teisinio rezultato, kurio siekė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys; jos pripažįsta pirkimo–pardavimo teisinius santykius, tačiau esminis ginčas yra dėl sutarties Å¡alies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam Å¡io teisinio santykio subjektui.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, įrodinėjimo dalykÄ lemia sandorio rÅ«Å¡is bei faktinis reikalavimo pagrindas, t.y. dėl kurių sandorio dalių (sÄ lygų) vyksta ginčas. Å ioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėta, kad esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis žemės sklypo pirkėjas, ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiÅ¡kai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamÄ sklypÄ asmeniu.

Dėl to bÅ«tina nustatyti, kas faktiÅ¡kai derėjosi dėl sutarties sÄ lygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektÄ , jį valdė, naudojo ir juo disponavo).

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžia kad ieškovė neįrodė, jog ji ir/ar jos sutuoktinis A. Š. tarėsi (derėjosi) su pardavėja

I. B. S. dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo (įsigijimo). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovų nurodytas aplinkybes, kad informacijÄ apie I. B. S. ketinimÄ parduoti sodo žemės sklypÄ sužinojo ir su ja dėl ginčo žemės sklypo galimo įsigijimo tarėsi atsakovė A. J. Å .. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme sklypo pardavėja I. B. S. nuosekliai aiÅ¡kino, kad apie ketinamÄ parduoti žemės sklypÄ ji savo darbovietėje iÅ¡sikalbėjo su bendradarbe A. J. Å ., kuri susidomėjo Å¡iuo ketinimu, pasiÅ«lydama sklypÄ parduoti jai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ginčo žemės sklypo pardavėja I. B. S. paliudijo iÅ¡ esmės tas pačias žemės sklypo pardavimo aplinkybes, kurias nurodė ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 61-62). Pasak liudytojos I. B. S., A. J. Å . kalbėjo, kad sklypÄ norinti pirkti sau, o kokiu tikslu nori pirkti ir kÄ su juo ruoÅ¡iasi daryti – liudytoja neklausinėjusi. Aplinkybės, kad dėl žemės sklypo pardavimo ir sandorio kainos tarėsi tiktai žemės sklypo pardavėja I. B. S. ir pirkėja

A. J. Š., byloje nepaneigtos. Žemės sklypo pardavėja I. B. S. paaiškino, kad dėl kainos su pirkėja iš esmės

nesiderėjo, nes sutarė parduoti sklypÄ už pirkėjos pasiÅ«lytÄ kainÄ â€“ 15 000 Lt,

nes, pasak pardavėjos, tuo metu buvo panaÅ¡ios į pasiÅ«lytÄ kainos. A. J. Å . patvirtino, kad parduodamo sklypo kaina – 15 000 Lt

nebuvo „dideli pinigai“, todėl pardavėjai sutikus už tokiÄ kainÄ parduoti sklypÄ , daugiau ir nebesiderėjo. Liudytoja I. B. S. taip pat patvirtino aplinkybę, kad sklypo pirkėja A. J. Å . buvo atvykusi apžiÅ«rėti perkamÄ sklypÄ , tačiau dabar nebeatmena, ar viena, ar kartu su vyru M. Å ..  Atsakovė A. J. Å . aiÅ¡kino, kad su vyru M. Å . buvo nuvykusi apžiÅ«rėti I. B. S. parduodamo sklypo. Atsakovas M. Å . teisme aiÅ¡kino, kad jis su žmona tarėsi dėl sklypo pirkimo, nusprendė pirkti, nes „15

000 Lt kaina už tokį sklypÄ su blokais – tai nebrangu“ (t. 3, b. l. 59-60). Tiek

žemės sklypo pardavėja I. B. S., tiek sklypo pirkėja A. J. Š. byloje nuosekliai aiškino aplinkybes dėl atsiskaitymo

už perkamÄ sklypÄ aplinkybių. Pardavėja I. B. S. tvirtino, kad pinigus už parduodamÄ sklypÄ ji gavusi nuvykus pas notarÄ (bÅ«nant notaro

„prieÅ¡kambaryje“), kad pinigus – 15 000 Lt grynaisiais mokėjo A. J. Å ., su kuria pas notarÄ jos buvo dviese. AnalogiÅ¡kas

aplinkybes nurodė ir sklypo pirkėja A. J. Å .. Ji teigė už sklypÄ pardavėjai sumokėjusi savo pinigais iÅ¡ turimų santaupų. Nors ieÅ¡kovė pateikė teismui turto vertintojo iÅ¡vadÄ apie tai, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu (2000 m. kovo mėn.) buvo 28 000 Lt, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia žemės sklypo pardavėjos ir pirkėjos nurodytų

aplinkybių dėl jų laisva valia sutartos sandorio kainos. Liudytojos I. B. S. (pardavėjos) ir atsakovės A. J. Š. nurodytos

aplinkybės dėl ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių nebuvo paneigtos kitais objektyvaus turinio įrodymais. Å ias aplinkybes patvirtino atsakovai M. Å . ir A. Å .. Atsakovas A. Å ., be kita ko, aiÅ¡kino, kad 2000 metais jis sklypo paieÅ¡ka nesidomėjo, nes tuo metu su verslo partneriu R. B. ieÅ¡kojo patalpų (nedidelio cecho) savo įkurtos įmonės veiklai. Šį teiginį patvirtina byloje esantys duomenys apie atsakovo A. Å . 2000 m. sausio 12 d. sudarytÄ sandorį įsigyjant gamybines patalpas verslo veiklai vykdyti (t. 1, b. l. 147). Jis teigė žinojęs, kad sklypÄ surado ir nutarė pirkti tėvai, jis tik pataręs jiems sklypÄ pirkti, tačiau Å¡iame sandoryje nedalyvavo, prie žemės sklypo pirkimo neprisidėjo. Ä®vertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių apie tai, jog ji su vyru A. Å . 2000 m. pavasarį „nusižiÅ«rėjo“ sklypÄ namui statyti, jog jiems suradus sklypÄ su pamatais, vyras toliau pats tvarkė pirkimo-pardavimo reikalus bei derėjosi su pardavėju, vyko pas notarÄ ir sumokėjo už žemės sklypÄ Å¡eimos pinigais, gi vyro tėvai net neketino įsigyti sklypo. IeÅ¡kovės iniciatyva apklausti liudytojai nepatvirtino aplinkybių, kurios bÅ«tų reikÅ¡mingos įrodinėjant, kad faktiÅ¡kai ginčo sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis, tai yra ginčijant sandorį jo apsimestinumo pagrindu (dėl žemės sklypo suradimo aplinkybių, derybų su žemės sklypo pardavėju prieÅ¡ perkant sklypÄ , atsiskaitymo su juo sudarant sandorį faktų).

Kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl ne atsakovai turėjo paneigti ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, esÄ jie neturėjo pajamų žemės sklypui už nurodytÄ kainÄ Ä¯sigyti, o prieÅ¡ingai – ieÅ¡kovė, tvirtindama, kad atsakovai nebuvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s įsigyti žemės sklypÄ , privalėjo pateikti įrodymus tokiam faktui patvirtinti (CPK 12, 178 str.). Byloje neįrodytos aplinkybės, kad žemės sklypo pirkėja neturėjo finansinių galimybių įsigyti žemės sklypÄ , kad ji nepriėmė žemės sklypo įgijėjo teisių ir pareigų bei jų neįgyvendino. Atsakovė

A. J. Å . nuosekliai tvirtino, kokiu bÅ«du ji su vyru buvo sukaupę pakankamai santaupų, kad įstengtų įsigyti žemės sklypÄ už sutartÄ su pardavėja kainÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina duomenys atsakovų A. J. Å . ir M. Å . vienkartinėje turėto turto deklaracijoje, kurioje jie deklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. banke ir ne banke

turėję 243 710 Lt lėšų (t. 2, b. l. 153b-153d). Tuo tarpu iÅ¡analizavus A. Å . 2000 m. pajamų ir turto deklaracijÄ matyti, kad 2000

m. eigoje buvo fiksuojamas tik gamybinių patalpų pagal 2000 m. sausio 12 d. sutartį už 17 000 Lt įsigijimas, tokiu bÅ«du deklaracijoje nurodant turėtų santaupų pokytį – sumažėjimÄ nuo 42 000 Lt iki 25 000 Lt (t. 1, b. l. 43-47). IeÅ¡kovės R. Å . 2000 m. turto ir pajamų

deklaracijoje joks turimas turtas ir lėšos nefiksuojami (t. 1, b. l. 48-52). A. Š. 2001 m. pajamų ir turto deklaracijoje (t. 1, b. l.

53-56) vėlgi fiksuojamas 25 000 Lt lėšų ne banke turėjimas, o metų pabaigoje – jų sumažėjimas iki 13 000 Lt. Nurodyti duomenys paneigia ieÅ¡kovės įrodinėtas aplinkybes, kad atsakovai A. J. ir M. Å . finansiÅ¡kai nebuvo pajėgÅ«s įsigyti sklypÄ pagal ginčijamÄ sutartį, kad sklypÄ faktiÅ¡kai įsigijo ir ginčijamÄ sandorį sudarė jos sutuoktinis A. Å ., mokėdamas už pirkinį Å¡eimos lėšomis. Byloje esantys duomenys taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. J. Å . priėmė perkamÄ Å¾emės sklypÄ , įgijo iÅ¡ ginčo sutarties kylančias teises ir pareigas bei jomis naudojosi, valdo sklypÄ ir juo disponuoja. Tokias aplinkybes patvirtina Å¡ie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai: daiktinių teisių įregistravimas į žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre, leidimo sklype statyti gyvenamÄ jį namÄ gavimas, disponavimo sklypu teisės praktinis įgyvendinimas juo užtikrinant skolines prievoles (sklypo įkeitimo sandorio sudarymas), narystė sodų bendrijoje, kurioje yra žemės sklypas, ir bendrijos nario prievolių vykdymas, mokesčių už žemės sklypÄ sodų bendrijoje mokėjimas (t. 3, b. l. 157-158).   Â

Teisėjų kolegija, byloje esančių įrodymų visumos įvertinimo pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog abi ginčijamo sandorio Å¡alys siekė sudaryti apsimestinį sandorį, turėdamos tikslÄ pridengti tikrÄ jį žemės sklypo pirkėjÄ . Nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad sklypo pardavėja I. B. S. siekė sudaryti ir sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ne su A. J. Å ., o su A. Å . ir/ar

R. Å .. Pažymėtina, kad Å¡aliai, siekiančiai įrodyti sandorio apsimestinumÄ , nepakanka įrodyti vienos ginčijamo sandorio Å¡alies ar trečiųjų asmenų, nebuvusių ginčijamo sandorio Å¡alimi, valios ydingumo. Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys yra dvi, todėl bÅ«tina įrodyti jų abiejų valiÄ sudaryti apsimestinį sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A–239/2006). Byloje nėra įrodymų apie pardavėjos valiÄ sudaryti su pirkėja apsimestinį žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Byloje nepateikta įrodymų, kad pardavėja I. B. S., sudarydama ginčo sutartį, bÅ«tų žinojusi, jog A. J. Å . esanti tik A. Å . ar kokio kito asmens statytinė, o iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų turėjusi tikslÄ sudaryti tikrÄ jį sandorį bÅ«tent su R. Å . ir/ar A. Å .. Neįrodyta, kad tiek I. B.

S. (žemės sklypo pardavėja), tiek A. J. Å . (žemės sklypo pirkėja) siekė pridengti kitÄ tokios pat rÅ«Å¡ies sandorį dėl kitos tikrosios sandorio Å¡alies - pirkėjo. Teisėjų kolegija pagal Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, aukščiau iÅ¡dėstytus teisminio ginčo bei sandorio Å¡alių (pardavėjo ir pirkėjo) paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, taip pat byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus įvertinusi ginčo sutartį sudariusių asmenų tikruosius ketinimus, Å¡alių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, sprendžia, kad ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu ginčijamo sandorio ydingumas yra neįrodytas, nes nepakanka faktinių duomenų konstatuoti, jog sudarant ginčo sutartį jos Å¡alis - pirkėja A. J. Å . veikė tik kaip statytinis, o tikrieji žemės sklypo pirkėjai buvo atsakovas A. Å . ir ieÅ¡kovė R. Å .. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ginčijamo sandorio dalies (dėl pirkėjo) pripažinimo negaliojančia ir žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės ir atsakovo A. Å . nuosavybe, todėl atitinkamos teismo sprendimo dalys naikinamos. Dėl Å¡ių ieÅ¡kinio reikalavimų teisėjų kolegija priima kitÄ sprendimÄ â€“ juos atmeta.

Dėl ieÅ¡kovės daiktinių teisių į gyvenamÄ jį namÄ

Ä®statymais nedraudžiama ant vienam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kitam asmeniui statyti pastatus ar kitokius nekilnojamuosius daiktus, taip pat sudarinėti sandorius dėl pastatų ar nekilnojamųjų daiktų, esančių kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Å ioje byloje priimtoje kasacinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje akcentuota, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir namo tame sklype pastatymas yra savarankiÅ¡ki teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai sprendžiant dėl nuosavybės teisių pripažinimo asmenine arba bendrÄ ja jungtine, ar bendrÄ ja daline nuosavybe į Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus.

Vien pripažinimas fakto, kad atsakovė A. J. Š. buvo tikroji žemės sklypo įgijėja ir teisėtai valdo šį

sklypÄ savininko teisėmis, savaime negali nulemti iÅ¡vados, kad tikraisiais gyvenamojo namo tame žemės sklype statytojais ir faktiniais pastatyto namo savininkais negali bÅ«ti sutuoktiniai ieÅ¡kovė R. Å . (žemės sklypo savininkės marti) ir atsakovas A. Å . (žemės sklypo savininkės sÅ«nus). Pažymėtina, jog galimybę statyti namÄ kitam asmeniui, negu statytojui, gavusiam statybos jam nuosavybės teise priklausančiame sklype leidimÄ , dažnai nulemia artimi giminystės ryÅ¡iai. Nustačius, kad Å¡eimos

(sutuoktinių R. ir A. Š.) lėšomis, neturtiniais įnašais bei darbu atsakovei A. J. Š. priklausančiame žemės sklype buvo pastatytas namas,

Å¡io daikto nuosavybės teisinė registracija ieÅ¡kovės sutuoktinio A. Å . motinos A. J. Å . vardu neatspindėtų Å¡eimos turto sukÅ«rimo, tokia padėtis negalėtų bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga įstatyme įtvirtintam abiejų sutuoktinių teisėtų interesų pusiausvyros principui.

CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Kaip jau pažymėta aukščiau, įrodinėjimo civiliniame procese specifika yra ta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi pagal CPK 185 straipsnį vertinant įrodymus, taikomas tikimybių pusiausvyros principas, kurio turinys ne kartÄ atskleistas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005, ir kt.). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tÄ ar kitÄ Ä¯rodinėjamÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių balansu. Tai reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ dėl tam tikro fakto buvimo. Visais atvejais įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kitaip sakant, CPK 178 straipsnyje, nustatančiame įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ , įtvirtinta norminė taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina.

Nagrinėjamoje byloje pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, prekių pirkimo čekiai, krovinių gabenimo važtaraščiai, sutartys ir kiti prekių bei paslaugų įgijimÄ fiksuojantys raÅ¡ytiniai duomenys (t. 1, b. l. 69-134; t. 2, b. l. 59-103) patvirtina statybinių medžiagų įsigijimÄ namui statyti bei paslaugų jam eksploatuoti (aptarnauti) suteikimÄ ieÅ¡kovės sutuoktinio A. Å . vardu. Apeliantai nepateikė jokių papildomų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima sutikti su teigimu, jog jų sÅ«nus A. Å . visoms reikalingoms namui statyti medžiagoms įsigyti naudojo apeliantų duotas lėšas ir visas medžiagas pirko ne savo, o apeliantų reikmėms. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo posėdžiuose apklausti liudytojai - buvę R. ir A. Å . Å¡eimos draugai, ginčo žemės sklypo kaimynė iÅ¡ esmės patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ginčo gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima statė kaip savo Å¡eimos bÅ«stÄ , siekdami patenkinti savo gyvenimo ir buities poreikius. Remdamasi aukščiau nurodytais raÅ¡ytiniais įrodymais bei ieÅ¡kovės iniciatyva pakviestų liudyti asmenų paaiÅ¡kinimais, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios

instancijos teismas, grindžia iÅ¡vadas apie R. Å . ir A. Å . bendrosios jungtinės nuosavybės į gyvenamÄ jį namÄ

kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype sukÅ«rimÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantai Å¡ių įrodymų prieÅ¡ingais įrodymais nepaneigė.

ReikÅ¡minga faktinė aplinkybė, sutvirtinanti iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo A. Å . gyvenamojo namo bendrosios jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo, yra ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos apsigyvenimas ginčo name. Byloje nustatyta, kad baigus ginčo namo statybÄ ir įrengimÄ , ieÅ¡kovė su atsakovu ir dviem vaikais, pardavę turėtÄ Å¡eimos gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Ä¯sikėlė gyventi į ginčo namÄ , ten persiveždami visus Å¡eimos baldus ir kitus apyvokos daiktus, naujai įsigijo ir integravo gyvenamojo namo virtuvės patalpoje virtuvės baldus ir įrangÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad gyvenamojo namo individualaus iÅ¡planavimo ir jo įrengimo ypatumai (t. 2, b. l. 57-59) verčia pagrįstai abejoti, ar jie atitiktų senesnio amžiaus asmenų poreikius. Nors atsakovai teigia, kad ieÅ¡kovės Å¡eimai leista name apsigyventi (nuomos pagrindais) tik laikinai, tokie teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių dėl namo projektavimo, įrengimo ir apstatymo specifinių ypatybių. RaÅ¡ytiniai įrodymai (sÄ skaitos, sutartys, pirkimo kvitai, važtaraščiai), taip pat liudytojų G. K., J. P., R. P., I. S., V. K., R. K. parodymai patvirtina aplinkybę, kad ginčo namas projektuotas, statytas, įrengtas, vidaus ir iÅ¡orės apdaila padaryta bei namas apstatytas ieÅ¡kovės Å¡eimos lėšomis ir darbu, pritaikant gyvenimo jame sÄ lygas ieÅ¡kovės keturių asmenų Å¡eimai. Å ios reikÅ¡mingos aplinkybės duoda pagrindÄ nesutikti su apeliantų argumentais, esÄ sÅ«nui ir marčiai (atsakovui A. Å . ir ieÅ¡kovei) su vaikais jie leidę savo name pagyventi tik laikinai, iki Å¡ie įsigys kitÄ bÅ«stÄ vietoj parduoto buto. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti įrodymais, o tik bylos eigoje pateiktÄ A. Å . (nuomininko) ir A. J. Å . (nuomotojos) pasiraÅ¡ytÄ nuomos sutartį teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai ir atmeta kaip įrodymÄ dėl ieÅ¡kovės Å¡eimos apsigyvenimo ginčo name teisinio pagrindo ir faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliantai pripažino ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, jog pardavus butÄ , pinigai tarp sutuoktinių R. ir

A. Å . buvo pasidalyti pervedant į kiekvieno jų sÄ skaitas, o tai reiÅ¡kia, kad jokio kito bendro turto už gautas pardavus butÄ lėšas jie neketino įsigyti. Atsakovo A. Å . deklaruojamas teiginys, kad buvo planuojama Å¡eimai apsigyventi kitur suremontavus įsigytÄ butÄ Benediktinių gatvėje, Kaune, taip pat nepagrįstas įrodymais.

Ä®rodinėjant aplinkybes dėl bendrosios jungtinės gyvenamojo namo nuosavybės sukÅ«rimo, aktualus ginčo Å¡alių elgsenos ir veiksmų, taip pat lėšų Å¡iam daiktui sukurti kilmės ir panaudojimo aiÅ¡kinimas. AtsakovaiÂ

A. J. Å . ir M. Å . tebegyvena (duomenys neskelbtini), Å¡alia turi garaÅ¾Ä . Iki Å¡iol jie turi du sodo žemės sklypus su statiniais. Apeliantams susikÅ«rus pakankamai geras gyvenimo, buities, užsiėmimo ir laisvalaikio praleidimo sodo sklypuose sÄ lygas, kelia pagrįstų abejonių jų aiÅ¡kinimas, sulaukus garbaus amžiaus imtis dar ir gyvenamojo namo statybos, reikalaujančios daug lėšų, darbo ir laiko sÄ naudų, tam iÅ¡naudojant sukauptas pinigines santaupas. Ketinimų įrengti ir pritaikyti gyvenamojo namo patalpas pagal atitinkamus poreikius bei keltis gyventi į ginčo namÄ jie nebuvo pradėję realizuoti ir jų neįgyvendino, nors ir deklaruoja turėtÄ svajonę gyventi

nuosavoje namų valdoje. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovai A. J. Š. ir M. Š. ginčo namo statybos ir

įrengimo laikotarpiu tenkino kitus materialiuosius poreikius. 2004 m. rugsėjo 4 d. Å¡alia turimo sodo sklypo jie nusipirko dar vienÄ Å¾emės sklypÄ su sodo nameliu (t. 2, b. l. 140). Atsakovai nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad kitame jų turimame sodų bendrijos žemės sklype stovi teisiÅ¡kai neregistruotas pastatas, kuris ginčo namo statybos laikotarpiu buvo renovuotas (Å¡ias aplinkybes iÅ¡ dalies patvirtina prie bylos 2 tomo pridėtas 2007 m. gruodžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). M. Å . 2007 m. balandžio 25 d. įformino ir po to teisiÅ¡kai įregistravo buto Vilniuje įsigijimÄ nuosavybėn pirkimo-pardavimo sandoriu. Taigi, Å¡ie raÅ¡ytiniai duomenys

leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai A. J. Å . ir M. Å . ginčo namo statybos ir įrengimo laikotarpiu tenkino

kitas materialaus pobūdžio reikmes.

Ä® bylÄ pateikti duomenys apie oficialiuose apskaitos dokumentuose fiksuotas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio A. Å . darbinės veiklos pajamas. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas A. Å . nurodydavo ne visas iÅ¡ savo verslo gaunamas pajamas. Tokius teiginius iÅ¡ dalies pagrindžia Å¡eimos turimas vertingas turtas – butai Neringoje, butas Kauno senamiesčio zonoje, atsakovo A. Å . investicijos kuriant privatų verslÄ ir įgyjant tam reikalingas negyvenamÄ sias patalpas. Pažymėtina, kad butai Neringoje ir Kaune buvo įgyti ginčo namo statybos laikotarpiu, kas patvirtina, kad A.

Å . ir jo Å¡eima turėjo pakankamai lėšų įvairiems materialiniams poreikiams tenkinti. Darydama iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio turimų lėšų pakankamumo ginčo namui statyti ir įrengti, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į gyvenamojo namo statybos bÅ«dÄ bei statybos trukmę. Gyvenamasis namas buvo statomas ekonomiÅ¡kesniu ir taupesniu „ūkio bÅ«du“, raÅ¡ytiniai duomenys rodo, kad pats atsakovas A. Å . rÅ«pinosi medžiagų įsigijimu ir pristatymu, namo statyboje pasinaudodavo savo verslo įmonės paslaugomis ir darbuotojais.

Gyvenamasis namas buvo statomas ir įrengiamas pakankamai ilgÄ laikÄ (bylos duomenimis, pagal statybinių medžiagų įsigijimo pradžios laikÄ Â - nuo 2000 m. liepos mėn. iki 2007 m.). Tokios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniai R. ir A. Å . per atitinkamÄ laikotarpį sukaupdavo tam tikrÄ kiekį lėšų, kurias galėdavo skirti (panaudoti) atskiriems gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbams atlikti. Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija, vadovaudamasi civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu, laikosi nuostatos dėl labiau įtikinamo fakto, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas ir įrengiamas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio A.

Å . lėšomis, kurios laikytinos Å¡eimos lėšomis. Jeigu ir sutikti su atsakovų nurodoma aplinkybe, jog pritrÅ«kus lėšų gyvenamojo namo statybai užbaigti, jų teko skolintis iÅ¡ atsakovo A. Å . verslo partnerio R. B., teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, kad tikrasis paskolos gavėjas buvo A. Å .. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje liudytoju apklausiamas R. B., be kita ko, nurodė, jog iÅ¡ jo gautų paskolų grÄ Å¾inimo garantas buvo verslo partneris A. Å ., su kuriuo jis ir bÅ«tų suderinęs reikalus dėl suteiktos paskolos.

Reikšminga ir ta aplinkybė, kad

A. J. Å . vardu gautos paskolos iÅ¡ banko, kuria buvo atsiskaityta su R. B., grÄ Å¾inimas buvo pradėtas atsakovo A. Å . atliktais lėšų pervedimais į A. J. Å . banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios buvo nuskaitomos sumos paskolos grÄ Å¾inimui. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti apie labiau tikėtinÄ faktÄ , kad paskola iÅ¡ banko A. J. Å . vardu iÅ¡ tikrųjų buvo paimta A. Å . interesais. Atsakovai A. J. Å . ir

M. Å . nepateikė įrodymų apie savo arba jų nurodytų skolintų iÅ¡ R. B. lėšų panaudojimÄ ginčo namo statybai ir įrengimui. Remdamasi Å¡ioje byloje pateiktais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais teisėjų kolegija aiÅ¡kinosi gyvenamojo namo statybai panaudotų lėšų kilmę bei Å¡alių finansines galimybes statyti namÄ . Atsakovai M. Å . ir A. J. Å . nepateikė jokių naujų įrodymų dėl lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos namo statyboje kilmės ir jų finansinių galimybių finansuoti namo statybÄ , apsiribodami iÅ¡ esmės tokio paties turinio paaiÅ¡kinimais, kaip ir teiktais pirmosios instancijos teisme. Atsakovas A. Å . jokių papildomų duomenų apie iÅ¡ verslo gautas pajamas ir jų naudojimÄ ginčo daiktams įsigyti (sukurti) neteikė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovės iniciatyva apklausti liudytojai M. P., J. P., R. K. parodė, kad nemažas pajamas ieÅ¡kovė R. Å . ir atsakovas A. Å . gaudavo iÅ¡ buto Neringoje nuomos poilsiautojams.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia

apie buvimÄ labiau tikėtinos faktinės aplinkybės, kad tarp atsakovų A. J. Å . ir M. Å . bei ieÅ¡kovės R. Å . ir jos sutuoktinio A. Å . buvo

susitarta, jog A. J. Š. įsigytame žemės sklype sūnaus

Å¡eima (ieÅ¡kovė R. Å . ir atsakovas M. Å .) pasistatys sau gyvenamÄ jį namÄ .  Šio įsitikinimo

nepaneigia ir ta aplinkybė, kad šio namo statytoju buvo įforminta atsakovė A. J. Š., nes pagal statybos norminių teisės aktų reikalavimus

lengviausia namo statytojo teisę yra įgyvendinti asmeniui, nuosavybės teise valdančiam žemės sklypÄ , kuriame ketinama statyti pastatus ar kitus statinius (1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. I-1240 redakcijos, galiojusios statybos leidimo A. J. Å . iÅ¡davimo metu, 3 str. 2 d., 20 str. 2 d.

2 p., 23 str. 6 d. nuostatos). Å io įsitikinimo nepaneigia ir daiktinių teisių į gyvenamÄ jį namÄ Ä¯registravimas atsakovės A. J. Å . vardu, nes kaip jau nurodyta Å¡ioje nutartyje, byloje neginčijama nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atlikta ginčo turto nuosavybės teisių teisinė registracija atsakovės A. J. Å . vardu, bet vertinami įrodymai dėl ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio A. Å . daiktinių teisių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė teisės – pripažinimo į jų lėšomis ir darbu sukurtÄ daiktÄ - pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ . Nepaneigtas ir ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimas apie tai, kad sutuoktinis A. Å . jai yra sakęs,

kad namo statybos dokumentacija buvo fiktyviai įforminta motinos A. J. Å . vardu esÄ dėl to, kad jis yra firmos direktorius ir

jeigu būtų kokie nors finansiniai nesklandumai, tai reikėtų atsakyti savo turtu (t. 3, b. l. 51, antra pusė).

Teisėjų kolegija esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurias remiantis ginčo namas buvo pripažintas bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės ir atsakovo A. Å . nuosavybe. Teismas dėl Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡vadas padarė iÅ¡ jų viseto duomenų. Byloje surinktų įrodymų, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, visuma buvo pakankama teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų dalies aplinkybių (kiek tai susiję su daiktinėmis teisėmis į gyvenamÄ jį namÄ ) egzistavimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ (jo dalį), apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti

žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ginčo dalyje dėl gyvenamojo namo sukūrimo ir daiktinių teisių į jį pripažinimo pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė

teisės normas, todėl Å¡ioje dalyje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba

naikinti nėra pagrindo.

Dėl trečiojo asmens AB SEB banko interesų apsaugos

Å ioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tina įvertinti, ar pasikeitus turto, įkeisto hipotekos kreditoriaus (trečiojo asmens) AB SEB banko naudai, savininkams, nenukentės Å¡io kreditoriaus interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo siekiama pakeisti banko naudai įkeisto gyvenamojo namo savininkÄ , tačiau atmetant reikalavimÄ pakeisti įkeisto žemės sklypo savininkÄ , hipotekos kreditoriaus turtiniai interesai nebus pažeisti. Â

AB SEB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) 2007 m. birželio 6 d. kredito sutartimi yra suteikęs A. J. Å . 34 841,18 EUR paskolÄ , kurios ekvivalentinis dydis litais yra 120 000 Lt (t. 1, b. l. 171). Kredito grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo įkeistas A. J. Å . vardu registruotas turtas – ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 23-26). Hipotekos lakÅ¡te nurodyta,

kad įkeičiamas žemės sklypas (iÅ¡sprendus šį ginÄÄ liekantis įkaito davėjų A. J. Å . ir M. Å . nuosavybė) hipotekos Å¡alių

susitarimu įvertintas 250 000 Lt verte. Tokia sklypo vertė fiksuota ir 2007 m. lapkričio 23 d. preliminarios rinkos vertės nustatymo pažymoje (t. 2, b. l. 56). Kitų duomenų apie žemės sklypo rinkos vertę byloje nepateikta. Sprendžiant iÅ¡ A. J. Å . iÅ¡duoto kredito sumos ir kredito davėjo interesais įkeisto turto įvertinimo, matyti, kad prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdymui užtikrinti visiÅ¡kai pakanka įkeisto žemės sklypo vertės.

Be to, įkeisto nekilnojamojo daikto savininko pasikeitimas nepanaikina įkeitimo (pasikeitus įkeisto daikto nuosavybės teisei, hipoteka seka paskui daiktÄ â€“ CK 4.171 str. 9 d. nuostata). Å ioje byloje nebuvo keliami reikalavimai, nukreipti pakeisti hipotekos teisinių santykių turinį, todėl gyvenamojo namo savininko pasikeitimas teismo sprendimo pagrindu savaime nepanaikina Å¡io daikto hipotekos. Atkreiptinas dėmesys, kad, esant reikalui, kredito gavėjos A. J. Å . prievolių bankui įvykdymo užtikrinimas galimas ir iÅ¡ kito paskolos gavėjos asmenine ar bendrosios nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 139-152).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

IÅ¡ dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės materialiųjų reikalavimų patenkinimo apimties, atitinkamai pakeičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (CPK 93 str. 4 d.). Apskaičiuojant patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijas Å¡iuo atveju vadovaujamasi tuo, kad priklausomai nuo Å¡ioje byloje nustatytos ieÅ¡kinio sumos, patenkintų ieÅ¡kovės turtinių reikalavimų apimtis sudaro 84 proc. (lyginant ieÅ¡kinio sumÄ sudarančias ginčijamo sandorio objekto

- žemės sklypo vertę su gyvenamojo namo verte).

IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį iÅ¡laidų (dalies mokesčio – 5 267,58 Lt mokėjimas jai buvo atidėtas), tai pat 4 720 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, sumokėta žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį dalis jai nekompensuotina (pagal atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų apimtį jį turėtų mokėti daugiau kaip 1 000 Lt žyminio mokesčio). Pagal patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimų apimtį vertine iÅ¡raiÅ¡ka (84 proc.) ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 3 964,80 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų (pagal pirmosios instancijos teisme pateiktus iÅ¡laidų dokumentus).

Ä® valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteisiama dalis žyminio mokesčio (5267,58 Lt) už ieÅ¡kinį, kurio mokėjimas ieÅ¡kovei buvo atidėtas, taip pat 104,30 Lt (84 proc.) dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų (iÅ¡ viso 5 371,88 Lt). IÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteisiama 16 proc. dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų (17 Lt). Tokiu bÅ«du, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo iÅ¡dėstymas.

BylÄ nagrinėjant kasacine ir du kartus apeliacine tvarka buvo pateikti ieÅ¡kovės 9 145 Lt advokato pagalbos byloje iÅ¡laidų apmokėjimo dokumentai. IeÅ¡kovei 84 proc. Å¡ių iÅ¡laidų atlyginama iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis. A. J. Å . turėjo 2 000 Lt iÅ¡laidų mokant žyminį mokestį už apeliacinį bei kasacinį skundus ir 1 500 Lt iÅ¡laidų advokato

teisinei pagalbai apmokėti. Jai priteistina iš ieškovės 16 proc. šių išlaidų. M. Š. turėjo 2 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai

apmokėti. Jam priteistina iš ieškovės 16 proc. šių išlaidų. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė dokumentus dėl 12 807 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi trečiasis asmuo dalyvavo atsakovų pusėje, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (vertine išraiška) jam priteistina iš ieškovės 16 proc. šių išlaidų.

Proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovai buvo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už paduotus apeliacinį bei kasacinį skundus, į valstybės biudžetÄ priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atitinkama dalis žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovai buvo atleisti, taip pat atitinkama dalis dokumentų siuntimo apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis - atitinkama dalis dokumentų siuntimo apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė prašė priteisti 968 Lt už žemės sklypo vertinimÄ turėtų iÅ¡laidų. Kadangi Å¡is vertinimas neturėjo reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui ir teisėjų kolegija juo nesivadovavo darydama teisines iÅ¡vadas dėl ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, priteisti ieÅ¡kovei turto vertinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ nėra pagrindo.

Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, panaikinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu taikyti daiktinių teisių į šį sklypÄ apribojimai.       Â

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a : Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimÄ . Panaikinti sprendimo dalis kuriomis: 1. pripažinta negaliojančia 2000 m. kovo 31 d. žemės sklypo (kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl sutarties Å¡alies (pirkėjo); 2. pripažinta, kad žemės sklypas (kadastrinis numeris: (duomenys

neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Å iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 2000 m. kovo

31 d. žemės sklypo (kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir Å¡io žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja jungtine R. Å . ir A. Å . nuosavybe atmesti.

Palikti nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis: 1. gyvenamasis namas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys

neskelbtini), pripažintas bendrÄ ja jungtine R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe; 2. atmesti kiti ieÅ¡kinio

reikalavimai.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iÅ¡ A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) Anastazijos

J. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ir

M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 964,80 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis litus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) Anastazijos

J. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ir

M. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 371,88 Lt (penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir 88 ct)

žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) –

17 Lt (septyniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

Paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias

nagrinėjant bylÄ apeliacine ir kasacine tvarka, taip: 1. priteisti R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis

dalimis iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) Anastazijos J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 681,80 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt

vienÄ litÄ ir 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų; 2. priteisti Anastazijai J. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 490

Lt (keturis šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų; 3. priteisti M. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 336

Lt (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų; 4. priteisti AB SEB bankui (j.a.k. 112021238) iÅ¡ R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 2049,12 Lt (du tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt devynis litus ir 12 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų; 5. priteisti į valstybės biudžetÄ lygiomis dalimis iÅ¡ A. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) Anastazijos J. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) 45,84 Lt (keturiasdeÅ¡imt penkis litus ir 84 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 6.

priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ R. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) – 744,92 Lt (septynis Å¡imtus

keturiasdešimt keturis litus ir 92 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. ir 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tÄ Anastazijai J. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0624 ha ploto, esančiam (duomenys neskelbtini).

Nutarties nuoraÅ¡Ä siųsti Turto areÅ¡to aktų registrui.   Â

Teisėjai         Â

                                                                                                  Konstantinas Gurinas

             Â

             Danutė Milašienė

  Gintaras Pečiulis