2022-01-05 Nr. AB-294-3-61-3-04148-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-35-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04148-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos architektų rūmams (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos architektų rūmų (toliau – ir Rūmai) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 2020/12/475 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria atsisakyta tenkinti 2020 m. rugsėjo 16 d. prašymo dalį netaikyti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų atžvilgiu prievolės ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti kvalifikaciją kursuose išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 12 d., kai pareiškėjas nesivertė atestuoto architekto profesine veikla ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas patikslintą skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu Rūmai atmetė pareiškėjo prašymo, kuriuo buvo prašoma užskaityti 5 metų termino kvalifikacijos tobulinimui pagal architekto kvalifikacijos atestatus sustabdymą ir (ar) pratęsimą 2 metams ir 1 mėnesiui (iki 2023 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Prašymas), dalį netaikyti kvalifikacijos tobulinimo prievolės laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 12 d., kai pareiškėjas nesivertė atestuoto architekto profesine veikla bei vyko pareiškėjo skundų nagrinėjimas administracinėje ir konstitucinės justicijos bylose. Šis Prašymas buvo grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4571-968/2019, Statybos įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu, Rūmų tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-1 patvirtintu Architektų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarkos aprašu), Rūmų tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T17/01-2 patvirtintu Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtu 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. KT 166-A-N14/2020 (toliau – ir Nutarimas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) 2020 m. spalio 19 d. rašte Nr. (14)-D8(E)-5824 pateikė neoficialų išaiškinimą (toliau – ir Išaiškinimas), kuriame išreiškė nuomonę, kad atestuotų architektų kvalifikacijos tobulinimo reikalavimo vykdymas tiesiogiai nesietinas su naryste Rūmuose, nes kyla iš Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, kuriose nėra numatyta galimybė sustabdyti atestuotų architektų atestatų galiojimą, kai jie nevykdo atestuoto architekto veiklos, todėl tokios nuostatos galėtų būti tikslinamos, atsižvelgus į Nutarimą. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, kai buvo priimtas Nutarimas, iš karto kreipėsi į Rūmus, prašydamas pratęsti terminą kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo pateikimui.

2.2. Skundžiamas Sprendimas minėtoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, Rūmai pažeidė pareiškėjo teises į gerą administravimą ir teisinės valstybės principą.

2.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme reglamentuojama atestuoto architekto veikla. Tokia veikla nesiverčiantys architektai neturi iš tokios verslo veiklos kylančių prievolių, pavyzdžiui, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos prievolės ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti savo kvalifikaciją kursuose išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymo programas, suderintas su Rūmais. Todėl šiuo atveju Rūmai pareiškėjui nustatė neteisėtą prievolę, kurios vykdymui pareiškėjas, nesiverčiantis ūkine veikla, yra verčiamas naudoti iš kitų verslo rūšių gaunamas pajamas ir eikvoti kitų veiklos rūšių vykdymui ar laisvalaikiui skirtą laiką – po 20 valandų paskaitų kiekvieno iš statybos srities ir teritorijų planavimo srities atestatų atžvilgiu (bendra trukmė su logistika ir kitomis susijusiomis laiko sąnaudomis – apie 50 valandų, kurių vienos vidutinė vertė – apie 15 Eur), kai vienos valandos paskaitos kainos vidurkis – apie 20 Eur, t. y. bendra iš pareiškėjo neteisėtai reikalaujama lėšų suma – apie 1 550 Eur.

2.4. Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kurio pagrindu nesiverčiantis atestuoto architekto veikla architektas turėtų būti verčiamas tobulinti savo kvalifikaciją – prarasti kitoms veikloms skirtą savo laiką ir iš kitų veiklų gaunamas lėšas. Šiuo atveju neteisėtas atestuoto architekto veiklos reguliavimo taikymas kyla dėl juos taikančių institucijų interpretacijų.

2.5. Nepagrįstas Rūmų aiškinimas, kad, norint patenkinti Prašymo dalį netaikyti kvalifikacijos tobulinimo prievolės tiek, kiek pareiškėjas nesiverčia Teritorijos planavimo įstatymo 40 straipsnyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojama ūkine atestuoto architekto veikla, būtina pakeisti minėtų įstatymų straipsnius. Nei įstatymų leidėjo valioje, nei priimtuose įstatymuose, jų priėmimo šaltiniuose nėra duomenų, kad kvalifikacijos tobulinimo prievolę gali būti priskirta subjektams, nesiverčiantiems Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojama atestuoto architekto profesine veikla. Įstatymų tikrosios prasmės neatitinkančiomis Rūmų interpretacijomis grindžiamas teisinis reguliavimas, sudarant galimybę tokio reguliavimo pagrindu naikinti atestatus, suteikiančius galimybę verstis tam tikra profesija, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl to nagrinėjamoje byloje susidarė pareiškėjo teises pažeidžianti situacija, kad pareiškėjas, nesiverčiantis Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje ir Statybos įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojama atestuoto architekto profesine veikla, dėl kvalifikacijos tobulinimo prievolę nustatančių teisės normų pritaikymo gali netekti kvalifikacijos atestatų.

3. Atsakovas Rūmai atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Rūmai atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nepatenkintas Prašymas jokia apimtimi. Kaip paaiškinta Sprendime, pareiga tobulinti kvalifikaciją nustatyta būtent atestuotiems architektams nepriklausomai nuo to, ar jie vykdo atestuoto architekto veiklą, nes šis reikalavimas nustatytas tam, kad asmuo išlaikytų turimą kvalifikaciją. Pareiškėjo nurodytame Nutarime nebuvo pasisakyta dėl šiuo atveju taikomų įstatymų nuostatų ir reikalavimų, jos nebuvo panaikintos, o Rūmai negali pakeisti teisės aktuose įtvirtintų kvalifikacijos tobulinimo sąlygų, kaip to siekia pareiškėjas. Sprendime pareiškėjui paaiškinta, kaip skaičiuojamas pareiškėjo 5 metų kvalifikacijos tobulinimo terminas, tačiau tai nereiškia, kad Sprendimu buvo pratęstas ar pakeistas pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo terminas, numatytas įstatymuose, nes to padaryti Rūmai negali.

4.2. Nagrinėjama byla turi būti nutraukta, kadangi net ir patenkinus pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Sprendime pareiškėjui Rūmai nepritaikė jokių Statybos įstatyme ar Teritorijų planavimo įstatyme numatytų poveikio priemonių, nesvarstė jų taikymo bei nepriėmė jokio sprendimo, kuris sudarytų prielaidas tokią poveikio priemonę taikyti. Sprendime Rūmai tik paaiškino teisės aktų reikalavimus.

4.3. Pareiškėjo, kaip atestuoto architekto, pareiga tobulinti kvalifikaciją yra numatyta įstatymu ir galioja nepriklausomai nuo to, ar jis verčiasi atestuoto architekto veikla. Aptariama pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 9 straipsnio 5 dalies, Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatų. Konstitucinis Teismas, priimdamas Nutarimą, nesprendė šių teisės nuostatų atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas remiasi Seimo atstovų pozicija, neva, konstitucinės justicijos byloje pateikta suinteresuoto asmens Seimo atstovų teisinė pozicija atskleidžia, kad antikonstitucinis atestuoto architekto veiklos reguliavimo taikymas kyla dėl juos taikančių institucijų interpretacijų. Tačiau ši Seimo atstovų pozicija buvo atmesta konstatuojant, kad ne įstatymo interpretacija, o pačios įstatymuose įtvirtintos nuostatos (elgesio taisyklės) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas vertino tik Architektų rūmų įstatymo nuostatų dėl narystės Rūmuose atitiktį Konstitucijai. Atestatai galioja neterminuotai, jeigu asmuo nuolat tobulina kvalifikaciją. Atestatai yra susieti būtent su jų neribotu galiojimu, o ne su vertimusi atitinkama veikla. Neterminuoto kvalifikacijos atestato galiojimo sukuriamos pareigos tobulinti kvalifikaciją nenorintis vykdyti asmuo gali savo laisva valia nevykdyti tokio pareigos. Tačiau tokiu atveju laisva valia nusprendus vėl vykdyti veiklą pagal atestatą, toks asmuo turi vėl kreiptis dėl naujo atestato išdavimo. Tokiu atveju ginčui aktualūs įstatymai neriboja termino, po kurio asmuo gali kreiptis dėl naujo atestato išdavimo.

4.4. Pareiškėjas dar nuo 2015 m. gruodžio 22 d. turėjo galimybę tobulinti kvalifikaciją tiek Rūmų organizuojamuose kursuose, tiek kitų organizacijų kursuose, kurių programas yra patvirtinusi Ministerija ir Rūmai, o esant susidariusiai situacijai dėl pandemijos, galimybė kelti kvalifikaciją sudaryta ir nuotoliniu būdu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Ministerija atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą grindė šiais argumentais:

6.1. Sutiktina su pareiškėju, kad kvalifikacijos tobulinimo pareiga nustatyta asmenims, kurie turi kvalifikacijos atestatą, kad laikotarpis, kada pareiškėjas neturėjo galiojančio kvalifikacijos laikotarpio neturėtų įsiskaičiuoti į laikotarpį, per kurį pareiškėjas turėjo tobulinti savo kvalifikaciją. Tačiau, jeigu laikotarpis (nuo kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimo iki jų galiojimo atstatymo), per kurį pareiškėjas neturėjo kvalifikacijos atestatų, truko 309 dienas, tai Rūmai visgi pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo 5 metų terminas sueis 2021 m. spalio 27 d. Todėl skundžiama Sprendimo dalis yra motyvuota, joje nurodytos teisės aktų nuostatos ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjui pateiktas atsakymas. Pareiškėjui pateiktas atsakymas atitinka proporcingumo principą.

6.2. Nutarime buvo pasisakyta dėl Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatų ir jose nustatytų reikalavimų, šios nuostatos nebuvo panaikintos. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog atsižvelgiant į Nutarimą peržiūrėtinas ir tobulintinas architektų atestavimą nustatantis teisinis reglamentavimas, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti skundžiamos Sprendimo dalies pagrįstumu.

6.3. Aplinkybė, kad Rūmai atsakė pareiškėjui vėliau nei nustatyta teisės aktuose, savaime nesudaro pagrindo abejoti pateikto atsakymo objektyvumu ir pagrįstumu.

7. Gavęs Rūmų ir Ministerijos atsiliepimus, pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodė, jog Architektūros įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatytas „prievolės kelti architekto kvalifikaciją“ reguliavimas neatsiejamas nuo Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymuose numatyto konkrečių ūkinės veiklos rūšių vykdymo, t. y. – nuo vertimosi įstatymais reguliuojama veikla. Net „atestuoto architekto“ profesinį vardą turintys asmenys neturi prievolės tobulinti kvalifikaciją, jeigu patys rengia statybos ir teritorijų planavimo projektus, o ne vadovauja jiems, kai projektus rengia nekvalifikuoti „architekto“ profesinį vardą turintys asmenys. Pagal įstatymų leidėjo tikruosius ketinimus, Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ir Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalies normose nustatyta prievolė ne rečiau kaip kas 5 metai kelti kvalifikaciją išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų kvalifikacijos kėlimo kursuose taikytina tiems „atestuoto architekto“ profesinio vardo pagrindu besiverčiantiems atestuotiems architektams, kurie už atlygį verčiasi reglamentuojamos veiklos rūšimi – vadovauja teritorijų planavimo ir statybos projektų rengimui.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nustatė šias reikšmingas aplinkybes:

9.1. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Rūmams ir Ministerijai pateikė Prašymą, kuriame prašė: 1) įskaityti 5 metų termino kvalifikacijos tobulinimui pagal architekto kvalifikacijos atestatus A 1009 ir ATP 1009 sustabdymą ir (ar) pratęsimą 2 metams ir 1 mėnesiui (iki 2023 m. sausio 22 d.); 2) įskaityti valstybės tarnautojo darbinės veiklos patirtį kaip kvalifikacijos tobulinimą pagal architekto kvalifikacijos atestatus A 1009 ir ATP 1009; 3) išaiškinti tvarką, pagal kurią nesantys Rūmų ir nevykdantys atestuoto architekto veiklos atestuoti architektai turėtų vykdyti reikalavimą tobulinti kvalifikaciją, įgyvendinant Nutarimą.

9.2. Ministerija Išaiškinime nurodė, jog fiziniai asmenys, gavę atestatus, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka. Jeigu atestavimą atliekanti organizacija nustato, kad atestato turėtojas nevykdė šio reikalavimo, atestato galiojimas sustabdomas iki 6 mėnesių terminui, iki atestuotas asmuo pateikia atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus šios organizacijos nustatyta tvarka. Atestavimą atliekanti organizacija architektų atveju – Rūmai. Nutarime pasisakyta, kad architekto kvalifikacijos atestato sustabdymo pagrindai nustatyti Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nuostatose, tačiau jose nėra numatyta galimybė sustabdyti architekto kvalifikacijos atestato galiojimą architekto prašymu tuo atveju, kai jis nevykdo atestate nurodytos veiklos. Nutarime nėra pasisakyta dėl atestuoto architekto kvalifikacijos tobulinimo sustabdymo tuo atveju, kai jis nevykdo atestate nurodytos veikos. Todėl minėtų įstatymų nuostatos dėl kvalifikacijos tobulinimo termino skaičiavimo sustabdymo Nutarimo pagrindu, turėtų būti įvertintos ir galimai tikslinamos.

9.3. Išnagrinėję Prašymą, Rūmai priėmė Sprendimą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo Prašyme keliamus klausimus ir prašymus. Sprendime konstatuota, kad: įstatymai nenumato galimybės tobulinti kvalifikaciją kitaip, nei kas 5 metus išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitas ir (ar) kursus atitinkamomis temomis pagal suderintas programas, be to, tokia kvalifikacijos tobulinimo tvarka taikytina visiems atestuotiems architektams be išimčių; pareiškėjui 2015 m. gruodžio 22 d. išduotų kvalifikacijos atestatų galiojimas buvo panaikintas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. bei 2018 m. rugpjūčio 7 d., sprendimai panaikinti Architektų profesinio atestavimo komisijos 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ir Rūmų 2019 m. birželio 12 d. raštu.

Apie tai pareiškėjas informuotas atitinkamai 2018 m. rugpjūčio ir 2019 m. birželio 12 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo atestuoto architekto pareigos tobulinti kvalifikaciją, galimai neturėjo lūkesčio vėl būti atestuotu architektu. Šio laikotarpio trukmė 309 dienos; pareiga tobulinti kvalifikaciją nustatyta būtent atestuotiems architektams ir nepriklausomai nuo to, ar jie vykdo atestuoto architekto veiklą, nes šis reikalavimas nustatomas tam, kad asmuo išlaikytų turimą kvalifikaciją. Nutarime nebuvo pasisakyta dėl taikomų nuostatų ir reikalavimų, jos nebuvo panaikintos.

Be to, kvalifikacija tobulinama pagal įvairių aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija (t. y. ne vien Rūmų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose). Rūmai neturi įgaliojimų pakeisti įstatymuose numatytų kvalifikacijos tobulinimo sąlygų, kaip to prašo pareiškėjas. Laikotarpiu, kuriuo buvo panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatai (nuo dienos, kai jam buvo pranešta apie kvalifikacijos atestatų galiojimo panaikinimą iki dienos, kol buvo informuotas apie sprendimo panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestatų galiojimą panaikinimą), pareiškėjas nebuvo atestuotu architektu ir neturėjo pareigos tobulinti kvalifikacijos.

Todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo 5 metų terminas sueis 2021 m. spalio 27 d.; nei Statybos įstatymu, nei Teritorijų planavimo įstatymu, nei Architektų rūmų įstatymu ar kitais įstatymais ir teisės aktais Rūmams nėra pavesta oficialiai aiškinti teisės aktus ir pakeisti įstatymuose nustatytą tobulinimo tvarką. Visi atestuoti architektai privalo tobulinti savo kvalifikaciją minėtuose įstatymuose numatyta tvarka.

10. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Architektūros įstatymo 1 straipsnį, 5 straipsnį, 6 straipsnį, 7 straipsnį, 8 straipsnį, 9 straipsnį, 17 straipsnį, apibendrino, kad Lietuvoje architektų profesija yra valstybės kontroliuojama, o Rūmai (profesiniu pagrindu veikianti architektų asociacija) skirti užtikrinti šios profesijos savivaldą, be kita ko, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo privalo kelti architekto kvalifikaciją Architektūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose (be kita ko, Statybos įstatyme bei Teritorijų planavimo įstatyme) nustatytais atvejais ir sąlygomis.

11. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalį ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, padarė išvadą, kad atestuotas architektas, nepriklausomai, ar jis užsiima veikla, ar ne, privalo kelti architekto kvalifikaciją tokia tvarka, kokia nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo patikslinto skundo argumentą, kad Nutarime Konstitucinis Teismas šią atestuotų architektų pareigą kelti kvalifikaciją išaiškino kitaip.

12. Vertindamas, ar skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas konstatavo, kad Rūmų teiginys, jog Sprendimas neturi įtakos pareiškėjo teisėms, nėra pagrįstas, nes Rūmai Sprendime labai aiškiai nurodė, kad pareiškėjas dėl vykusių ginčų gali savo atestacijos reikalus tvarkyti iki 2021 m. spalio 27 d., taip pat jam atsisakyta įskaityti valstybės tarnautojo darbinės veiklos patirtį kaip kvalifikacijos tobulinimą pagal architekto kvalifikacijos atestatus.

13. Vadovaudamasis išanalizuotu teisiniu reglamentavimu, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta tenkinti Prašymo dalį netaikyti pareiškėjo atžvilgiu prievolės ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti savo kvalifikaciją kursuose išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 12 d., kai pareiškėjas nesivertė atestuoto architekto profesine veikla.

14. Netenkinęs pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti visiškai.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas, neįsigilinęs į bylos medžiagą, neatskleidęs bylos esmės, neištyręs ir neįvertinęs visų pareiškėjo patikslinto skundo argumentų, netinkamai pritaikęs ir aiškinęs ginčo santykį reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, nes neatskyrė asmens, turinčio architektūros kvalifikacijos atestatą, nuo architekto ir atestuoto architekto, padarė nepagrįstą išvadą, kad atestuotas architektas turi pareigą, nepriklausomai, ar jis užsiima veikla ar ne, kelti architekto kvalifikaciją įstatymuose nustatyta tvarka.

16.2. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad nagrinėjamu atvejui nereikšmingas Nutarimas, kuriame aiškiai nurodyta, jog turintis architekto kvalifikacijos atestatą, tačiau nesiverčiantis šia veikla, toks asmuo turi kitą konstitucinį statusą, nei turintis architektūros atestatą ir už atlygį verčiantis šia veikla.

16.3. Nagrinėjamu atveju Rūmai ir Ministerija neginčijo faktų, nustatytų administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-3-02966-2018-7) ir konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas Nutarimas, t. y. kad pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 17 d. nesivertė ir nesiverčia veikla, kuria jam leidžia verstis jo turimi kvalifikacijos atestatai. Architektūros įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Nutarime vartojama sąvoka „atestuotas architektas“ apibrėžia asmenį, kuris turi architekto kvalifikacijos atestatą ir turi pragyvenimo pajamas, gaunamas iš atestuoto architekto veiklos. Vadovaudamasis tuo ir teisingumo kriterijais, teismas turėjo pripažinti, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis architektūros kvalifikacijos atestatus, tačiau nesiverčiantis nei architekto, nei atestuoto architekto profesine veikla, todėl jam neturi būti taikomos poveikio priemonės, nustatytos Architektūros įstatyme ar specialiuose – Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme – įstatymuose. Pats teismas vartoja sąvoka „valstybės kontroliuojama profesija“, kuri siejama su vertimusi konkrečia profesine veikla už atlygį, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme (1 str. 1, 2 ir 4 d., 3 str. 4 d., 46 str., 4 pr. 7, 12, 15, 18, 20 ir 23 eil.), kurio nuostatos aiškiai apibrėžia, kad „atestuoto architekto profesinė veikla“ – vertimasis už atlygį veikla, kurią leidžia architektų formalios kvalifikacijos įrodymai (aukštojo architektūros srities mokslo studijų baigimo diplomai) kartu su atestacinės komisijos išduodamu pažymėjimu (architekto kvalifikacijos atestatu), suteikiančiu teisę verstis atestuoto architekto profesine veikla.“

16.4. Pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nusprendė, kad Sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, tačiau, neįsigilinęs į bylos esmę ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio ir 56 straipsnio 6 dalies, nepasisakė dėl to, kad Rūmai, priimdami Sprendimą, pakeitė „ne rečiau kaip kas 5 metai“ normą į „ne rečiau kaip kas 5 kvalifikacijos atestato suminio galiojimo metais“ normą. Taip aiškinti įstatymuose nustatytą terminą Rūmai diskrecijos neturi, todėl veikė viršydami jiems suteiktus įgaliojimus. Priešingai nei nustatė Rūmai, terminas nesusijęs su „kvalifikacijos atestato turėjimu (gavimu)“, nes kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas ar neteisėtas panaikinimas, nepaneigia fakto, kad atestato turėtojas turi (yra gavęs) atestatą. Vadinasi, terminas tiesiogiai susietas su laikotarpiu, kad architekto kvalifikacijos atestatą turintis asmuo verčiasi (už atlygį) atestuoto architekto profesine veikla. Tai patvirtina, kad, priešingai nei pripažino Rūmai ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo prašymas pratęsti jo turimiems kvalifikacijos atestatams taikomą terminą dėl aplinkybių, kad jis nesivertė ar nesiverčia profesine atestuoto architekto veikla, buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl turėjo būti patenkintas.

17. Atsakovas Rūmai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Rūmai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą dėsto tas pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui, ir argumentus, susijusius su teisiniu reglamentavimu, ir atsikirtimus į pareiškėjo patikslinto skundo argumentus, papildomai, sutikęs su esminę pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai kvalifikavus aktualius teisinius santykius, pritaikius ir išaiškinus teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, nustačius visas aplinkybes, įvertinus įrodymus ir proporcingai atsižvelgus į Nutarimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neteisingai aiškina teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikacijos atestatus gavusių architektų veiklą, įskaitant ir jiems nustatytą pareigą kelti kvalifikaciją, nuostatas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia išimtinai subjektyviu teisės aiškinimu.

17.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinto, kad Nutarimas šiuo atveju nepagrindžia pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindė Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

17.3. Teismas padarė teisingą išvadą, konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjui buvo atsakyta motyvuotai.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ministerija atsiliepime dėsto tuos pačius argumentus, susijusius su teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis kvalifikacijos atestatus gavusių architektų veiklą, įskaitant ir jiems nustatytą pareigą kelti kvalifikaciją, ir atsikirtimus į pareiškėjo patikslinto skundo argumentus, papildomai nurodydama, kad:

18.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nei Statybos įstatyme, nei Teritorijų planavimo įstatyme nėra nustatyta išimčių dėl pareigos kelti kvalifikaciją, susijusių su tuo, ar architektas užsiima veikla, ar ne. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta esminė išvada, kad nepriklausomai nuo to, ar architektas užsiima veikla, ar ne, privalo kelti architekto kvalifikaciją tokia tvarka, kokia nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje, yra teisinga.

18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog Sprendimu pareiškėjui buvo atsakyta motyvuotai, nurodant tiek teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas pareiškėjui pateiktas atsakymas, dėl ko Sprendimas teisingai pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

18.3. Pareiškėjas, kaip ir patikslintame skunde, taip ir apeliaciniame skunde nepagrįstai savo argumentą, kad jam turėtų būti netaikoma pareiga kelti kvalifikaciją įstatymuose nustatyta tvarka, grindžia Nutarimu, nes jame nebuvo pasisakyta dėl Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų ir reikalavimų, susijusių architekto kvalifikacijos kėlimu, jos nebuvo panaikintos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl Nutarimo reikšmės nagrinėjamu atveju yra teisinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos architektų rūmų (Rūmai) Sprendimo, kuriuo buvo išspręsti pareiškėjo prašymai dėl architekto kvalifikacijos tobulinimo terminų bei valstybės tarnautojo darbinės veiklos įskaitymo kaip architekto kvalifikacijos tobulinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, apeliacinis teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atestuoto architekto kvalifikacijos kėlimo ir pateikė savo viziją, kaip turėtų būti aiškinama teisė. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad Architektūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teisę vykdyti atestuoto architekto veiklą patvirtina architekto kvalifikacijos atestatas. Todėl šio atestato pagrindinis tikslas yra patvirtinti, kad asmuo turi teisę vykdyti atestuoto architekto veiklą.

22. Skundžiamo Lietuvos architektų rūmų sprendimo priėmimo metu (2020 m. gruodžio 28 d.) galiojusio Architektūros įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje (2017 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIII-425 redakcija) buvo nustatyta, kad architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo privalo kelti architekto kvalifikaciją Architektūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose (be kita ko, Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme) nustatytais atvejais ir sąlygomis. Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) nustatyta, kad: asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Ministerija jos nustatyta tvarka; kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo įstatyme 40 straipsnio 5 dalyje (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2576 redakcija) nustatyta, kad fiziniai asmenys, gavę atestatus, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija. Vadinasi, atestuotas architektas, nepriklausomai, ar jis užsiima veikla, ar ne, privalo kelti architekto kvalifikaciją tokia tvarka, kokia nustatyta Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje.

23. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas, išdėstė bendro pobūdžio samprotavimus, kurie grindžiami subjektyviu teisės vertinimu. Tokiam teisės aiškinimui, kuris išdėstytas apeliaciniame skunde, teismas nepritaria, kadangi juo yra pakeičiama įstatymų leidėjo valia, aiškiai suvokiama ginčo teisės normas aiškinant lingvistiniu būdu.

24. Be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jam tariamai neturėtų būti taikoma pareiga kelti architekto kvalifikaciją tokia tvarka, kokia nustatyta Statybos įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme, nepagrįstai grindžiami konstitucine doktrina. Apelianto nurodytame Nutarime aukščiau paminėta atestuotų architektų pareiga kelti kvalifikaciją nebuvo išaiškinta kaip nors kitaip, jame nebuvo nieko pasisakyta dėl Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų ir reikalavimų, susijusių architekto kvalifikacijos kėlimu, juo aptartos nurodytų įstatymų nuostatos nebuvo panaikintos. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Nutarimo reikšmę šiai bylai.

25. Skundžiamu teismo sprendimu teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, taikė ir aiškino teisiniam santykiui reikšmingas materialinės teisės normas, tinkamai nustatė aplinkybes, tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo praktiką, todėl priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Veslava Ruskan