2021-01-27 Nr. AB-1987-3-63-3-00887-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-198-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00887-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) 2017 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 1P-790 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2. Pareiškėjas neigė padaręs tarnybinį nusižengimą. Akcentavo, jog nebuvo informuotas, kad jo tarnybiniame automobilyje yra įmontuota speciali įranga, todėl pažeidimas dėl patruliavimo nevykdymo, ekipažo darbo neorganizavimo, neplanavimo 2017 m. vasario 4 d. nuo 1.42 val. iki 6.14 val., 2017 m. vasario 7 d. nuo 2.06 val. iki 6.13 val., 2017 m. vasario 12 d. nuo 1.51 val. iki 6.12 val., 2017 m. vasario 20 d. nuo 1.47 val. iki 6.11 val., 2017 m. vasario 23 d. nuo 1.52 val. iki 6.14 val., 2017 m. vasario 28 d. nuo 1.39 val. iki 6.13 val., 2017 m. kovo 3 d. nuo 1.31 val. iki 6.13 val. yra įrodinėjamas neteisėtais būdais gautais įrodymais. Pareiškėjas teigė, jog programinės sistemos „AKIS“ naudojimas nėra reglamentuotas teisės aktais, programos parodymai yra labai netikslūs, todėl jais negalima remtis įrodinėjant kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas pasirašytinai nebuvo informuotas apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2017 m. kovo 11 d. kartu su Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) vyresniąja inspektore S. J. naktinės pamainos metu vykdė patruliavimą pagal tikslinio tikrinimo užduotį kryptimi Klaipėda-Liepoja, o 02.20 val. grįžęs į Mobiliųjų tikrinimų vietą „Geležinkelis“ vykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1B-307 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.5 punkte nurodytas pareigas – susipažino su teisės aktais, be to naudojosi teise pailsėti ir pavalgyti. Pareiškėjas teigė, jog tarnybiniuose automobiliuose įdiegus Muitinės mobiliųjų grupių užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinę sistemą (MGIS), ji dažnai neveikdavo, dažnai nebuvo galima gauti tikslinio tikrinimo užduoties, kurios jis negavo ir 2017 m. vasario 3–4 dienomis, 2017 m. vasario 19–20, 11–12, 27–28 dienomis, 2017 m. kovo 2–3 dienomis. Pareiškėjo teigimu, jis apie tai informuodavo budėtoją ir tikėjosi, jog budėtojas informuos Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro (toliau – ir ITPC) ir posto viršininką. Dėl to pareiškėjas teigė, jog neinformavęs ITPC numatytais būdais, jis nepadarė pažeidimo. Pareiškėjas vis tiek dirbo pagal tikslinio tikrinimo užduotis, suderintas su budėtoju.

4. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už tai, kad būdamas paskirtas ekipažo vyresniuoju ir privalėdamas planuoti ir organizuoti mobiliosios grupės ekipažo darbą bei vykdyti jam paskirtas tikslinio tikrinimo ir planines užduotis, žinodamas apie jam paskirtą planinę užduotį, to tinkamai neatliko 2017 m. kovo 11 d., taip pat neplanavo, neorganizavo ekipažo darbo, jam paskirtų užduočių nevykdė ir kitomis tarnybos dienomis. Negavęs tikslinio tikrinimo užduoties pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro nustatytais būdais. Pareiškėjas žinojo apie MGIS sistemos sutrikimus tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis datomis, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro, o informaciją pateikė netinkamam subjektui. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas sistemingai nevykdė planinių užduočių ir be pagrindo būdavo Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių posto muitinio tikrinimo vietos „Geležinkelis“ patalpose. Nei planinėse, nei tikslinio tikrinimo užduotyse nėra suformuotų pavedimų, pateisinančių sistemingą buvimą minėtose patalpose nakties metu. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo konstatuotas įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą ir nėra grindžiamas vien Muitinės mobiliųjų grupių ekipažo stebėjimo sistemos parodymais. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su tuo, jog tarnybinių transporto priemonių judėjimas yra stebimas ir kontroliuojamas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė Įsakymą – panaikino pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – ir pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 275 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjui paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1B-220 sudarytos komisijos 2017 m. birželio 12 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2212 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad: 1) 2017 m. kovo 11 d. naktinės pamainos metu (nuo 2017 m. kovo 10 d. 19.30 val. iki 2017 m. kovo 11 d. 7.30 val.) pareiškėjas kartu su ekipažo MGP vyresniąja inspektore S. J. nuo 2017 m. kovo 11 d. 1.30 val. iki pamainos pabaigos privalėję vykdyti patruliavimą tarnybiniu automobiliu kryptimi Klaipėda–Palanga, paskirtos planinės užduoties nevykdė, o 2017 m. kovo 11 d. nuo 2.13 val. iki 5.38 val. neteisėtai ilsėjosi ilgiau, nei tai nustato teisės aktai (2 val.) Klaipėdos teritorinės krovinių posto muitinio tikrinimo vietos „Geležinkelis“ patalpose;

2) privalėdamas planuoti, organizuoti mobiliosios grupės ekipažo darbą bei vykdyti patruliavimą tarnybiniu automobiliu kryptimi Klaipėda–Palanga, pareiškėjas neplanavo, neorganizavo ekipažo darbo, nevykdė jam paskirtų užduočių 2017 m. vasario 4 d. nuo 1.42 val. iki 6.14 val., 2017 m. vasario 7 d. nuo 2.06 val. iki 6.13 val., 2017 m. vasario 12 d. nuo 1.51 val. iki 6.12 val., 2017 m. vasario 20 d. nuo 1.47 val. iki 6.11 val., 2017 m. vasario 23 d. nuo 1.52 val. iki 6.14 val., 2017 m. vasario 28 d. nuo 1.39 val. iki 6.13 val., 2017 m. kovo 3 d. nuo 1.31 val. iki 6.13 val., o kartu su MGP vyresniąja inspektore S. J. buvo Klaipėdos krovinių posto muitinio tikrinimo vietos „Geležinkelis“ teritorijoje, bei 2017 m. vasario 11 d. nuo 22.20 val. iki 2017 m. vasario 12 val. 0.58 val., 2017 m. vasario 19 d. nuo 23.31 val. iki 23.55 val., buvo A11 kelyje, Kartenos miestelyje, ties kavine „Pakalnė“;

3) negavęs tikslinio tikrinimo užduoties 2017 m. vasario 3–4, 19–20, 27–28 dienomis, 2017 m. kovo 2–3 dienomis pamainų metu, žinodamas apie MGIS incidentą, pareiškėjas apie jį teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4, 5 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.1.3, 7.3.4, 7.8.2 punktų, Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2016 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 2D-144 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto nuostatų (toliau – ir MGP nuostatai) 7, 16 punktų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1B-609 patvirtintų Darbo su muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacine sistema taisyklių (toliau – ir Darbo su sistema taisyklės) 46 punkto, Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m birželio 10 d.

įsakymu Nr. 1B-417, (toliau – ir Informacinių technologijų paslaugų centro darbo tvarkos taisyklės, ITPC darbo tvarkos taisyklės) 16, 17 punktų, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.8, 7.16, 7.21 punktų reikalavimus.

8. Teismas nustatė, jog ekipažo, kurio vyresniuoju buvo pareiškėjas, pamainos darbo laikas buvo iki 2017 m. kovo 11 d. 7.30 val., todėl sprendimas pasibaigus iki 1.30 val. trukusiai tikslinio tikrinimo užduočiai nevykti į planinės užduoties atlikimo vietą (kelią Klaipėda–Liepoja) patruliuoti, motyvuojant tuo, jog nakties metu automobilių eismas nėra intensyvus, ir būti muitinės tikrinimo vietoje „Geležinkelis”, laikytinas neteisėtu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas neneigė, jog muitinės tikrinimo vietoje „Geležinkelis” patalpose jis ir vyresnioji inspektorė S. J. buvo nuo 2.20 val. iki 5.38 val. Teismo vertinimu, nurodytas laikas negali būti pripažįstamas tinkamu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo pailsėti ir pavalgyti įgyvendinimu.

9. Byloje nustatyta, kad nuo 2017 m. vasario 11 d. 22.20 val. iki 2017 m. vasario 12 d. 0.58 val., 2017 m. vasario 19 d. nuo 23.31 val. iki 23.55 val. ekipažui, kurio vyresniuoju buvo pareiškėjas, buvo suformuotos tikslinio tikrinimo užduotys, tačiau jis jų negavo, išskyrus nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 12 d.

10. Teismas nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tikslinio tikrinimo užduoties būsena pagal Darbo su sistema taisyklių 7.2, 7.5 punktus buvo „Pateikta“, ar „Priimta“. Taip pat nenustatyta, jog esant MGIS trikdžiams, tikslinio tikrinimo užduotys buvo surašomos popieriniuose blankuose (Darbo su sistema taisyklių 17 punktas). Apibendrintai vertindamas pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatas ir Darbo su sistema taisyklių 21 punktą teismas priėjo prie išvados, jog nebūdamas priėmęs tikslinio tikrinimo užduočių, pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo jas atlikti. Aplinkybė, kad MGIS galėjo tinkamai neveikti (strigti), ką teigė tiek pareiškėjas, tiek liudytoju apklaustas S. K., nepaneigia pareigos dirbti pagal mėnesiui suformuotas planines užduotis.

11. Teismas nesirėmė duomenimis, gautais panaudojant AKIS sistemą, atsižvelgęs į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2018 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 3R-375(2.13-1.), kuriame nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo konstatuota, jog asmens duomenų tvarkymas AKIS bei šių duomenų panaudojimas darbo kontrolės bei tarnybinių patikrinimų vykdymo tikslais pažeistų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 ir 31 straipsnių reikalavimus.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo laikotarpiu planinių užduočių nevykdė. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog sistemingas ekipažo buvimas muitinio tikrinimo vietos „Geležinkelis“ teritorijoje bei kelyje A11, Kartenos miestelyje, nurodytu laiku negali būti laikomas tinkamu planinių užduočių (patruliavimo kelyje Klaipėda–Liepoja) vykdymu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė suformuotų planinių užduočių, tinkamai neorganizavo ir neplanavo darbo laiko.

13. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad 2017 m. vasario 3–4, 19–20, 27–28 dienomis, 2017 m. kovo 2–3 dienomis pamainų metu negavęs tikslinio tikrinimo užduočių, pareiškėjas vienu iš Informacinių technologijų paslaugų centro darbo tvarkos taisyklių 17 punkte nurodytų būdų informavo ITPC. Įvertinęs liudytojo S. K. nurodytą aplinkybę, jog sistema buvo neseniai įdiegta, labai dažnai strigdavo, buvo bandomasis šios sistemos etapas, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į ITPC dėl objektyvios priežasties – informacinės sistemos tinkamo neveikimo, todėl sprendė, jog dėl šio tarnybinio nusižengimo padarymo nėra pareiškėjo kaltės.

14. Atsižvelgęs į tai, kad dėl vieno iš tarnybinių nusižengimų padarymo nėra pareiškėjo kaltės, taip pat į pareiškėjo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį teigiamai charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendė, kad yra pagrindas sušvelninti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, vietoje griežto papaikimo skiriant papeikimą.

III. 15. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pareiškėjo kaltės dėl to, kad jis neinformavo Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro dėl MGIS sistemos trikdžių. Teismas neteisingai interpretavo liudytojo S. K. žodžius, teigdamas, kad sistemos trikdžiai neleido pareiškėjui tinkamai įgyvendinti jam Informacinių technologijų paslaugų centro darbo tvarkos taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos. Trikdžių, kurie pareiškėjui neleistų tinkamai įgyvendinti teisės aktuose nustatytų pareigų, nebuvo, tokių faktų nepateikė ir pats pareiškėjas savo skunde ar teismo posėdyje. Ginčo dėl to, kad pareiškėjas pastebėjęs MGIS sutrikimus apie tai privalėjo informuoti teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo. Sistemos trikdžiai, apie kuriuos privalėjo informuoti pareiškėjas, neturėjo įtakos pareiškėjo galimybėms tinkamai informuoti ITPC apie MGIS trikdžius. Nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje nei teismo sprendime nėra duomenų ir argumentų, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėjo informuoti ITPC apie MGIS trikdžius.

15.2. Teismas, sušvelnindamas tarnybinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo teigiamai charakterizuojamas visą tarnybos laikotarpį, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgė ir Muitinės departamentas, skirdamas griežtą papeikimą. Vien faktas, kad pareigūnas buvo charakterizuotas teigiamai, nepanaikina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo (šiurkštus tarnybinis nusižengimas) ir sistemingumo (už kiekvieną epizodą, minimą Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kai pareiškėjas nevykdė jam pavestų užduočių, ir už pareigos informuoti ITPC dėl sistemos trikdžių nevykdymą būtų galima traukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn ir skirti atskiras tarnybines nuobaudas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1P-790 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu pareiškėjui, Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto (Klaipėdos TM MGP) vyriausiajam inspektoriui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – panaikino ir paskyrė švelnesnę – papeikimą, nes nustatė, kad vienu iš nurodomų tarnybinio nusižengimo epizodo atveju nėra pareiškėjo kaltės; t. y. 2017 m. vasario 3–4, 19–20, 27–28 dienomis, 2017 m. kovo 2–3 dienomis pamainų metu negavęs tikslinio tikrinimo užduočių, pareiškėjas vienu iš Informacinių technologijų paslaugų centro darbo tvarkos taisyklių 17 punkte nurodytų būdų nesikreipė į ITPC dėl objektyvios priežasties – informacinės sistemos tinkamo neveikimo. Be to, teismas atsižvelgė į pareiškėjo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį teigiamai charakterizuojančią medžiagą.

18. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, nurodė, jog teismas netinkamai interpretavo liudytojo S. K. žodžius apie informacinės sistemos trikdžius; jie neturėjo įtakos pareiškėjo galimybėms informuoti ITPC apie MGIS trikdžius. Teigė, kad pareigūno teigiama charakteristika nepanaikina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo (šiurkštus tarnybinis nusižengimas) ir sistemingumo (už kiekvieną epizodą, nurodytą Tarnybinio patikrinimo išvadoje, galima buvo skirti savarankiškas nuobaudas).

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

20. Ginčo laikotarpiu muitinės pareigūnų tarnybinę atsakomybę reglamentavusio Statuto 33 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras (Statuto 42 str. 1, 2 d.). Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą raštu pareikalaujama, kad muitinės pareigūnas raštu pasiaiškintų (Statuto 36 str. 1 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka (Statuto 37 str. 1 d.).

21. Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kuris Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 punkte apibrėžiamas kaip kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

22. Tarnybinio patikrinimo išvadoje (žr. nutarties 7 p.), be kita ko, konstatuota, kad Klaipėdos Teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius A. J., negavęs Tikslinio tikrinimo užduoties 2017 m. vasario 3/4, vasario 19/20, vasario 27/28, kovo 2/3 pamainų metu ir žinodamas apie MGIS incidentą, apie tai teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro numatytais būdais, t. y. pažeidė Darbo su Muitinės mobiliųjų grupių valdymo, užduočių planavimo ir pažeidimų analizės informacinės sistemos naudojimo taisyklių 46 punkto, Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro darbo tvarkos taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus.

23. Darbo su sistema taisyklių 46 punktas nustato, jog pastebėję MGIS incidentą, pareigūnai turi vadovautis Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro darbo tvarkos taisyklėmis, o visi incidentai, susiję su MGIS, registruojami ITPC sistemoje ir sprendžiami ITPC darbo tvarkos taisyklių numatyta tvarka. ITPC darbo tvarkos taisyklių 16 punktas nustato, jog dėl visų su muitinės IT susijusių įvykių naudotojai privalo kreiptis į ITPC. Minėtų taisyklių 17 punktas nustato, jog naudotojas, sutrikus muitinės IT veiklai, norėdamas įregistruoti incidentą, pateikti paslaugos prašymą, skundą ar gauti konsultaciją, kreipiasi į ITPC vienu iš šių būdu: elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (17.1 p.); intraneto puslapyje http://helpdesk.lrmuitine.lt/ užpildydamas specialią įvykių registracijos anketą (17.2 p.); telefonu (duomenys neskelbtini), pateikdamas detalią informaciją apie įvykį ir savo duomenis (17.3 p.).

24. Pareiškėjas, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pateikdamas paaiškinimus dėl 2017 m. vasario 3/4, vasario 19/20, vasario 27/28, kovo 2/3 pamainų metu negautų tikslinimo tikrinimo užduočių ir MGIS incidentų, nurodė (2017 m. gegužės 21 d. paaiškinimas, Tarnybinio patikrinimo išvada, I t., b. l. 35), kad 2016 m. vasarą įdiegus MGIS, sistema dažnai neveikdavo; ir vėliau, 2017 m. gegužės mėn. 15, 17, 18 d. nepavykdavo gauti tikslinio tikrinimo užduoties, vyko nepertraukiamas duomenų sinchronzavimas; kai negaudavo tikslinio tikrinimo užduočių, informuodavo budėtoją; nurodytais laikotarpiais ITPC (duomenys neskelbtini) asmeniškai neinformavo, manė, kad tai daro budėtojas; dabar informuoja dažniau, tačiau ITPC, užregistravęs pagalbos skambutį, nustato „Prioritetas: Žemas“ (2017 m. birželio 5 d. paaiškinimas, ten pat, I t., b. l. 39). Klaipėdos Teritorinės muitinės MGP budėtojai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pateikė paaiškinimus, kad tikslinio tikrinimo užduotis 2017 m. vasario – kovo mėnesiais formavo MGP viršininko pavaduotoja ar budintis pareigūnas, jos buvo sudarinėjamos pagal planines ir operatyvias užduotis, jos buvo derinamos su posto viršininku, viršininko pavaduotoja ar ekipažo vyresniuoju (ten pat, I t., b. l. 40–41).

25. Minėtas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes apie tikslinių tikrinimo užduočių formavimo ir perdavimo ekipažui praktiką bei MGIS trikdžių bei jų šalinimo keliamas problemas patvirtino ir liudytoju apklaustas S. K., kurio parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas („sistema buvo neseniai įdiegta, labai dažnai strigdavo, buvo bandomasis šios sistemos etapas“). Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie MGIS incidentus, nepaneigė pareiškėjo bei liudytojo nurodomų aplinkybių, kad sistema nuolat strigdavo, ekipažų pranešimams nebuvo teikiamas prioritetas, taigi teisės aktuose nustatytų pareigų įgyvendinimas dėl objektyvių sąlygų buvo neefektyvus; numatytų veiksmų atlikimas, kai trikdžiai buvo šalinami pernelyg ilgai, prarasdavo aktualumą; sistemos trikdžiai ir jų šalinimo problemos tęsėsi ir po to, kai buvo pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, tai patvirtina pareiškėjo teikti paaiškinimai (žr. 24 p.). Teisėjų kolegija, esant tokioms aplinkybėms, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog dėl šio tarnybinio nusižengimo padarymo nėra pareiškėjo kaltės. Pareiga užtikrinti informacinės sistemos tinkamą veikimą tenka atsakovui, nes informavimas apie incidentus nėra savitikslis, tik efektyvus jų šalinimas turi prasmę pareigūnų tarnybinėje veikloje. Atsakomybės taikymas pareigūnui už tai, kad jis atskirais atvejais nepranešė ar negalėjo pranešti apie MGIS incidentus, kai atsakovas nebuvo užtikrinęs informacinės sistemos tinkamo veikimo, reikštų itin formalų ir neatitinkantį teisingumo kriterijaus sprendimą.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, būtinas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-174-756/2018). Nenustačius valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė.

27. Kiti apelianto argumentai dėl pažeidimų sistemingumo ir šiurkštumo reikšmės parenkant nuobaudą taip pat laikytini nesudarančiais pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Padaryti nusižengimai (žr. nutarties 8–12 p.) savo pasikartojančiu pobūdžiu – suformuotų planinių užduočių nevykdymas, ekipažo darbo laiko netinkamas organizavimas ir planavimas 3–4 valandas nakties metu – laikytini tuo pačiu tęstiniu pažeidimu, todėl atsakovo prielaidos dėl atsakomybės taikymo galimybės už kiekvieną epizodą atskirai yra nepagrįstos ir negali turėti įtakos parenkant nuobaudos sunkumą. Minėta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Statuto 37 str. 1 d.). Statute nėra išlygų dėl nusižengimo pobūdžio, kurios numatytų tarnybinės nuobaudos skyrimą neatsižvelgiant į Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Taigi Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje buvo netinkamai įvertintas tiek pažeidimų sistemingumas, tiek pažeidimų padarymo priežastys (MGIS incidentų epizodas), tiek pareiškėjo pareigūno gerai ir labai gerai vertinta veikla iki nusižengimo padarymo, o parenkant nuobaudos rūšį neatsižvelgta į jo išimtinai teigiamą charakteristiką visos ilgametės tarnybos metu.

28. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė pagrindų jį tenkinti, todėl apeliacinį skundą atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė