2013-07-03 Nr. AB-3425-3-61-3-00150-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-338/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00150-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 2013 m. sausio 11 d. (spaudas ant voko) pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VSA Holding“ (toliau – ir UAB „VSA Holding“, Bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus raštą, kuriuo Bendrovė įpareigota atlaisvinti užimti valstybinę žemę iki 2012 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti – pateikti dokumentus, patvirtinančius skundą pasirašiusios advokatės įgaliojimus, pateikti dokumentus, patvirtinančius įmonės įsteigimą ir įregistravimą, pateikti ginčijamą aktą bei patikslinti skundą ir prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti bei pateikti termino praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi buvo nustatytas naujas terminas skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio nuostatas, be kita ko, tiksliai suformuluojant reikalavimus (tiksliai nurodant konkrečius skundžiamus aktus, jų priėmimo datą).

2013 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas iš esmės nepašalino teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Teismas nurodė, kad šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas 2013 m. vasario 1 d. teismui padavė prašymą, kuriame nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. raštą skundė ikiteismine tvarka Tarnybai ir 2012 m. gruodžio 11 d. gavo atsakymą (2012 m. gruodžio 6 d. raštą), su kuriuo nesutikdamas kreipėsi į teismą nepraleidęs termino. Iš šio skundo patikslinimo teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Tarnybos 2012 m. gruodžio 6 d. raštu, tačiau reikalavimo jį panaikinti nereiškė.

II. Pareiškėjas UAB „VSA Holding“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir skundą priimti.

Atskirajame skunde paaiškina, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštą apskundė Tarnybai, o Tarnybos sprendimą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnyje nustatytais terminais, apskundė teismui. Teigė, jog pašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi nustatytus terminus – t. y. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti 2012 m. lapkričio 8 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštą dėl informacijos Nr. SJN-(14.49.105)-1227, kuriuo Bendrovė įpareigota atlaisvinti užimamą valstybinę žemę iki 2012 m. gruodžio 20 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį, kuria teismas nutarė laikyti skundą nepaduotu pareiškėjui nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nors pirmosios instancijos teismas nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu pareiškėjui nepašalinus nustatytų skundo trūkumų ir šios teismo išvados teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas yra nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, yra svarbu nustatyti, ar nebuvo priežasčių, sudariusių pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SJN-(14.49.105.)-1227 „Dėl informacijos“ Bendrovė informuota, jog 2012 m. rugsėjo 14 d. buvo atliktas žemės sklypo (0101/0076:396) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Lentvario g. 15, patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-156; patikrinimo metu nustatyta, kad šio žemės sklypo naudotojai pietinėje dalyje yra užėmę valstybinę žemę (pastatytos 2 pakeliamos užtvaros bei sandėliuojamos statybinės medžiagos). Šiuo raštu Bendrovė (žemės naudotoja) buvo įpareigota iki 2012 m. gruodžio 20 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę. Taip pat Bendrovė įspėta, kad jai neįvykdžius šio reikalavimo, jai bus taikoma administracinė atsakomybė.

Taip pat nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. SJN-(14.49.105.)-1227 Bendrovė apskundė Tarnybai, kuri atsakė Bendrovei 2012 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-2321 „Dėl informacijos pateikimo“. Rašte Bendrovei išaiškino Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. rašto surašymo aplinkybes ir pažymėjo, kad Tarnyba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ar perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kurie paduoti iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo.

2013 m. sausio 11 d. Bendrovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui paštu išsiuntė skundą, kuriuo prašė panaikinti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštą, kuriuo Bendrovė įpareigota atlaisvinti užimtą valstybinę žemę iki 2012 m. gruodžio 20 d. Nors šis reikalavimas ir nėra tikslus (kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas – nenurodyta ginčijamo akto data bei numeris), tačiau yra pakankamai informatyvus, kad būtų galima suprasti, jog pareiškėjas nesutinka su 2012 m. rugsėjo 18 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SJN-(14.49.105.)-1227 „Dėl informacijos“ (b. l. 16).

2013 m. vasario 18 d. teismui išsiųstame patikslintame skunde pareiškėjas suformulavo tokį reikalavimą – panaikinti 2012 m. lapkričio 8 d. Tarnybos Vilniaus miesto raštą dėl informacijos Nr. SJN-(14.49.105.)-1227, kuriuo UAB „VSA Holding“ įpareigota atlaisvinti užimtą valstybinę žemę iki 2012 m. gruodžio 20 d. Šis reikalavimas taip pat nėra tikslus, nes byloje nėra tokios datos, tokios institucijos bei tokio numerio dokumento (t. y. byloje nėra tokio dokumento, kuriame sutaptu visi nurodyti duomenys). Tačiau nepaisant šių trūkumų, yra akivaizdu, kad pareiškėjas reiškia tokį patį reikalavimą, kokį buvo nurodęs ir pirminiame skunde – t. y. siekia 2012 m. rugsėjo 18 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. SJN-(14.49.105.)-1227 „Dėl informacijos“ panaikinimo. Vadinasi patikslintu skundu ginčo dalykas nebuvo praplėstas – t. y. reikalavimas panaikinti Tarnybos 2012 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-2321 „Dėl informacijos pateikimo“ patikslintame skunde pareikštas nebuvo.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Šių teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui galima apskųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Pareiškėjas skundu prašomą panaikini administracinį aktą buvo apskundęs Tarnybai, todėl sprendžiant kuria iš nurodytų ABTĮ teisės normų remtis skaičiuojant skundo dėl šio akto panaikinimo padavimo terminą, būtina nustatyti, ar tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimui yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Kaip buvo pažymėta, ginčijamu aktu pareiškėjas buvo įpareigotas atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2119 redakcija). Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje atskleista žemės administravimo sąvoka – tai valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla, kai įgyvendinami teisės aktų joms suteikti įgaliojimai žemės tvarkymo, naudojimo ir žemės informacinės sistemos kūrimo, valdymo ir tvarkymo srityje. Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Žemės įstatymo 36 straipsniu, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Atsižvelgusi į tai bei įvertinusi ginčijamo akto pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. SJN-(14.49.105.)-1227 „Dėl informacijos“ priimtas įgyvendinant žemės administravimo funkciją. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į ginčui taikytinas teisės normų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas administracinis aktas turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos. Padarius šią išvadą, konstatuotina aplinkybė, kad skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. rašto Nr. SJN-(14.49.105.)-1227 „Dėl informacijos“, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas teismui turėjo paduoti per vieną mėnesį nuo šio akto įteikimo Bendrovei dienos. Pareiškėjas teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. SJN-(14.49.105.)-1227 „Dėl informacijos“ gavo 2012 m. rugsėjo 22 d., vadinasi skundas dėl šio akto teismui turėjo būti paduotas iki 2012 m. spalio 22 d. Spaudas ant voko, kuriuo teismui buvo išsiųstas pareiškėjo skundas, liudija, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2013 m. sausio 11 d. (b. l. 7), t. y. ženkliai praleidęs skundo dėl šio akto panaikinimo padavimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nutartyse, kuriomis pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškino pareiškėjui, jog jis skundą padavė praleidęs skundo padavimo terminą ir pasiūlė pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

Skundo padavimo termino praleidimas, kai pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu – savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti skundą. Atsižvelgus į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis, kuria atsisakytina priimti pareiškėjo skundą (ir patikslintą skundą). Taip pat, vadovaudamasi ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija išaiškina pareiškėjui, kad jo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas) (ABTĮ 34 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ atskirąjį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį.

Atsisakyti priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Išaiškinti uždarajai akcinei bendrovei „VSA Holding“, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė