abf72bda-3908-44d2-9ed0-960ffabbce92 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2167-789/2013                          Proceso Nr. 3-61-3-00268-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3, 3.4, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 15 d. VilniusVilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Merkevičiui ir atsakovo atstovei Astai Vitėnienei, uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z.

B. (Z. B.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus irn u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas Z. B. pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–3), kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2013-01-10 sprendimÄ Nr. (15/6-8)-15PR-8 ir įpareigoti DepartamentÄ jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2013-01-10 Departamentas, remdamasis 2013-01-10 savo paties iÅ¡vada Nr. (15/6-8)-19PR-8RN „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Z.

B. ir jo iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, priėmė sprendimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nesutinka su atsakovo teiginiu, kad „<...> Z. B. nenoras grįžti į kilmės valstybę nėra sÄ lygotas jokiomis realiai egzistuojančiomis su prieglobsčio bÅ«tinybe susijusiomis priežastimis, kadangi jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms negrėstų pavojus, reikalaujantis asmens tarptautinės apsaugos. Dėl Å¡ių priežasčių Z. B. praÅ¡ymas dėl prieglobsčio suteikimo ir Å¡io praÅ¡ymo pateikimo motyvai visiÅ¡kai neatitinka Ä®statyme 86 ir 87 straipsnių nustatytų kriterijų dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo“.

Per apklausÄ , vykusiÄ 2013-01-04, pareiÅ¡kėjas nurodė priežastis, kodėl bijo gyventi kilmės valstybėje, iÅ¡samiai papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) važiuodamas automobiliu su savo broliu pateko į eismo įvykį, per kurį žuvo jaunuolis. Nuo to laiko žuvusio jaunuolio giminaičiai pradėjo pareiÅ¡kėjui grasinti, kad žuvusio vaikino brolis, kuris Å¡iuo metu sėdi kalėjime, atkerÅ¡ys už jį, kai tik bus paleistas į laisvę. Jie kelis kartus lankėsi pareiÅ¡kėjo namuose, ieÅ¡kodami jo arba jo brolio.

PareiÅ¡kėjo motina kreipėsi į policijÄ , tačiau pareigÅ«nai jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. PareiÅ¡kėjas, suprasdamas, kad neturi kitos iÅ¡eities ir kilmės valstybėje jo teisės nebus apgintos, iÅ¡vyko iÅ¡ kilmės valstybės ir pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pabrėžė, kad dėl periodiÅ¡ko persekiojimo, nuolatinio gyvenimo baimėje ir teisėsaugos institucijų pasyvumo negali pasilikti kilmės valstybėje ir pagrįstai praÅ¡osi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPÄ®) 87 str. yra reglamentuojamas papildomos apsaugos suteikimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad svarstant klausimÄ dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo turi bÅ«ti įvertinta objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma (LVAT 2008-09-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1631/2008). Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra pagrįsta dažnu, prieÅ¡ jį nukreiptu persekiojimu, teisėsaugos institucijų pasyvumu.Atkreipė dėmesį į tai, kad, skiriant draudimo atvykti į Å¡alį terminÄ , atsakovas turėjo nurodyti ir tokio sprendimo motyvus.

PareiÅ¡kėjas negali pateikti iÅ¡samių argumentų dėl atsakovo sprendimo uždrausti pareiÅ¡kėjui dvejus metus atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nes jo priėmimo motyvai jam nėra žinomi. PareiÅ¡kėjui nežinant, kuo remdamasis atsakovas priėmė minėtÄ sprendimÄ , yra ribojama jo teisė į gynybÄ . Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 14–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad Departamentas, gavęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visus pareiÅ¡kėjo pateiktus faktus, pagrįstai nustatė, jog jo praÅ¡ymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir jam negali bÅ«ti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo nėra aiÅ¡ku, kokiu UTPÄ® 87 str. 1 d. punktu remiantis jam reikėtų suteikti papildomÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje.PaaiÅ¡kino, kad buvo nustatyti esminiai prieÅ¡taravimai (IÅ¡vados 4 psl.). Abejoti pareiÅ¡kėjo pateikta persekiojimo istorija verčia ir tokie faktai, jog jis negalėjo pasakyti, kokioje gatvėje įvyko eismo įvykis, nurodė, kad motina kreipėsi į policijÄ dėl persekiojimo po pirmojo trijų vyrų vizito, nors grasinta pirmÄ jį kartÄ nebuvo, bei paaiÅ¡kinimas, jog policija negalėjo niekuo padėti, nes, pasak prieglobsčio praÅ¡ytojo, neturėjo jokių duomenų apie tuos asmenis, nors motina vienÄ jų pažino ir žinojo, jog jis buvo per teismo posėdį.Pažymėjo, kad prieglobsčio teisėje yra taikomas „abejonės privilegijos“ principas, kuris yra įtvirtintas Europos SÄ jungos Tarybos 2004-04-29 direktyvos 2004/83/EB 4 str. 5 d. ir UTPÄ® 83 str.

Departamento užduotis yra įvertinti prieglobsčio praÅ¡ytojo pateiktų įrodymų pagrįstumÄ ir prieglobsčio praÅ¡ytojo patikimumÄ , todėl atsižvelgiama į visÄ prieglobsčio praÅ¡ytojo byloje surinktÄ informacijÄ . Prieglobsčio praÅ¡ytojo pareiga pagrįsti prieglobsčio praÅ¡ymÄ priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu, t. y. turi pateikti tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , visus turimus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus dėl prieglobsčio praÅ¡ymo motyvų, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių.

Tais atvejais, kai prieglobsčio praÅ¡ytojo teiginiai atrodo įtikimi, nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja visuotinai žinomiems faktams, o pats pareiÅ¡kėjas kelia pasitikėjimÄ , net ir nesant pakankamai įrodymų, duomenys vertinami jo naudai, nes neįmanoma įrodyti kiekvienos detalės. Abejonės privilegijos principas netaikomas, jei prieglobsčio praÅ¡ytojas klaidina tyrimÄ , savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi esminiai prieÅ¡taravimai tarp prieglobsčio praÅ¡ytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtakÄ prieglobsčiui suteikti, o prieglobsčio praÅ¡ytojo pateikti duomenys, nepatvirtinti raÅ¡ytiniais dokumentais, pagrįstai laikomi nepatikimais ir atmetami.

Atsižvelgus į faktinius prieÅ¡taravimus, konstatuota, jog prieglobsčio praÅ¡ytojas yra nepatikimas, o jo persekiojimo istorija – neįtikima ir paremta apgaule.Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai klaidino tyrimÄ , buvo nesÄ Å¾iningas, pateikė prieÅ¡taringÄ informacijÄ , nors buvo informuotas apie pareigÄ prieglobsčio praÅ¡ymo nagrinėjimo metu suteikti tikrovę atitinkančius iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, todėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pritaikytos UTPÄ® 83 str. 2 d. nuostatos, kuriomis remiantis visi jo pateikti duomenys laikomi nepatikimais ir yra atmetami bei nenagrinėjami.

Nurodė, kad pagal UTPÄ® 133 str. 2 d. užsieniečiui, kuris buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi minėta nuostata įpareigoja DepartamentÄ uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis yra iÅ¡siunčiamas. Jokių papildomų sÄ lygų, papildomo pagrindimo arba iÅ¡imčių prieglobsčio praÅ¡ytojams UTPÄ® 133 str. nuostatos nenustato. Lietuvos Respublikos įstatymai ir įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai taip pat nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų, todėl Departamentui Å¡iuo aspektu yra suteikta diskrecija veikti savo nuožiÅ«ra.

PareiÅ¡kėjo atveju Departamentas pagal savo kompetencijÄ nustatė, kad jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ tvarkÄ bei piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedÅ«ra, todėl buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Papildomai pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro      2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtinto Užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, Departamento sprendime dėl prieglobsčio nesuteikimo turi bÅ«ti nurodyti Å¡io sprendimo motyvai, o, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo iÅ¡vykti, iÅ¡siuntimo, grÄ Å¾inimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, Departamentui priimant sprendimÄ dėl užsieniečio iÅ¡siuntimo ir draudimo atvykti, tokio sprendimo motyvai nurodomi iÅ¡vadoje, kurios pagrindu priimamas toks sprendimas.

Taigi Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja DepartamentÄ iÅ¡plėstai nurodyti motyvus tik sprendimo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo, o iÅ¡siuntimo ir draudimo atvykti motyvai privalo bÅ«ti iÅ¡dėstyti tik iÅ¡vadoje. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė remdamasis iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko remdamasi iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Skundas atmestinas.Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Departamento 2013-01-10 sprendimu Nr. (15/6-8)-15PR-8 (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. B. nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) bei nuspręsta uždrausti jam dvejus metus atvykti į Lietuvos RespublikÄ .IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kartu su 3 (duomenys neskelbtini) piliečiais buvo sulaikytas pareiÅ¡kėjas Z.

B., kuris su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasÄ (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-10-25 nutartimi paskyrė pareiÅ¡kėjui 20 d. suėmimÄ , 2012-11-14 jis buvo laikinai sulaikytas, o 2012-11-15 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nusprendė jį sulaikyti ir apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) (Z. B. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 2–3, 6–7 ir 11–12).PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Užsieniečių registracijos centre, pateikė praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečių registracijos centre 2013-01-04 buvo atlikta pirminė prieglobsčio praÅ¡ytojo apklausa, per kuriÄ pareiÅ¡kėjas nurodė: jokioms politinėms partijoms nepriklauso; yra pabėgėlis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir apie 5 m. gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini); paskutiniuosius metus nuomojo butÄ (duomenys neskelbtini); iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko dėl problemų ir ketino kurioje nors valstybėje praÅ¡yti laikino prieglobsčio; (duomenys neskelbtini) su broliu važiuodami partrenkė vaikinÄ , todėl jį ir jo brolį persekioja žuvusio eismo įvykyje vaikino giminės ar draugai, grasina atkerÅ¡yti; jo mama kreipėsi į policijÄ dėl persekiojimo, tačiau niekas nepadėjo (Z.

B. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 16–21).Apklausoje, vykusioje 2013-01-07, pareiškėjas nurodė, kad gimė, augo ir gyvena (duomenys neskelbtini); mama gyvena (duomenys neskelbtini) patalpose, kurių adreso nežino; kartu su avarijoje žuvusiu vaikinu buvo jo dėdė; eismo įvykio metu automobilį vairavo jo brolis; mano, kad jei sugrįš į (duomenys neskelbtini), jį gali nužudyti ar sužaloti.Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus motyvus, apklausose pateiktus faktus, Departamentas 2013-01-10 sprendimu Nr. (15/6-8)-15PR-8 (duomenys neskelbtini) piliečiui Z.

B. nesuteikė laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė iÅ¡siųsti jį iÅ¡ Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir nuo iÅ¡siuntimo dienos uždrausti jam dvejus metus atvykti į Lietuvos RespublikÄ (Z. B. asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 56–58). Nesutikdamas su tokiu Departamento sprendimu, Z. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3) praÅ¡ydamas jį panaikinti ir įpareigoti DepartamentÄ jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.Ginčo teisiniams santykiams taikytinos UTPÄ® bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-11-15 įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintos Užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) nuostatos.Pagal UTPÄ® 80 str.

Departamentas, iÅ¡ esmės nagrinėdamas praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, atlieka tyrimÄ , kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio praÅ¡ytojas atitinka 86 ar 87 str. nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra priežasčių, nurodytų įstatymo 88 str. UTPÄ® 86 str. 1 d. nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio praÅ¡ytojui, kuris dėl visiÅ¡kai pagrįstos baimės bÅ«ti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl iÅ¡vardytų priežasčių negali ar bijo į jÄ grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų UTPÄ® 88 str.

Pažymėtina, kad UTPÄ® 86 str. 1 d. pateikta pabėgėlio statuso sÄ voka atitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 str. A d. pateiktÄ pabėgėlio apibrėžimÄ . Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas pabėgėliu pagal Ženevos konvencijos 1 str. A d. ir UTPÄ® 86 str. 1 d., jis turi ne iÅ¡ dalies atitikti pabėgėlio statuso apibrėžimÄ , o in corpore turi bÅ«ti įvykdytos visos jame nurodytos sÄ lygos, t. y. asmuo turi visiÅ¡kai pagrįstai bijoti persekiojimo; persekiojimas turi bÅ«ti grindžiamas bent viena iÅ¡ Å¡ių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; asmuo turi bÅ«ti už savo kilmės valstybės ribų; asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba negali ten grįžti, nes bijo persekiojimo.UTPÄ® 87 str. reglamentuoja papildomos apsaugos suteikimÄ užsieniečiui.

Šiame straipsnyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos;

3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sÄ lygas dažniems žmogaus teisių pažeidimams. Å ių teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusÄ ar papildomÄ apsaugÄ yra „visiÅ¡kai pagrįstos baimės“ prieglobsčio praÅ¡ytojui egzistavimas, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti UTPÄ® 86 str. 1 d. (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 str. 1 d. (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniÅ¡kai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kai pagrįstos baimės buvimo sÄ lyga, iÅ¡ vienos pusės, turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne bÅ«ti vien tik praÅ¡ančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sÄ voka baimė yra dvasinė bÅ«sena ir subjektyvi bÅ«klė, todėl minėta visiÅ¡kai pagrįstos baimės sÄ lyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iÅ¡ tikrųjų yra visiÅ¡kai pagrįsta (LVAT 2010-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2011-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr.      A662-3577/2011).Pagal Tvarkos apraÅ¡o 66.1. p. persekiojimu laikomi persekiojimo dalyvių veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobÅ«džiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimÄ , arba įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus.

Persekiojimo veiksmai, inter alia, gali bÅ«ti: fizinis ir psichologinis smurtas, įskaitant seksualinį smurtÄ ; teisinės, administracinės, policijos ir / arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei, politinėmis pažiÅ«romis, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojamas; galimybės atsiteisti dėl neproporcingos ar diskriminuojamos bausmės nebuvimas; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybÄ , kuriÄ atliekant reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus UTPÄ® 88 str. 3 ir 4 p.; prieÅ¡ asmens lytį ar vaikus nukreipti veiksmai.

Pažymėtina, kad persekiojimas turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio, t. y. nukreiptas tiesiogiai prieÅ¡ prieglobsčio praÅ¡antį asmenį, ir susijęs su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad persekiojimo baimė turi bÅ«ti reali, pagrįsta bent viena iÅ¡ Ženevos konvencijos 1 str. A d. 2 p. iÅ¡vardytų priežasčių, taip pat atitikti UTPÄ® 86 str. 1 d. nurodytas sÄ lygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iÅ¡ nurodytų priežasčių turi bÅ«ti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobÅ«džio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

Be to, persekiojimas turi bÅ«ti individualaus pobÅ«džio (LVAT 2010-06-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1538/2010, 2011-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3577/2011).UTPÄ® 77 str. 2 d. nustatyta, kad prieglobsčio praÅ¡ytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikinÄ teritorinį prieglobstį, jeigu, iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus jo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, paaiÅ¡kėja, kad jis atvyko iÅ¡ saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį.

Pagal UTPÄ® 2 str. 1 d. akivaizdžiai nepagrįstas praÅ¡ymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio praÅ¡ymas suteikti prieglobstį, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės Å¡alyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka Å¡iame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį.Departamentas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė akivaizdžiai nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį, nes nėra persekiojimo pavojaus kilmės Å¡alyje pagrindimo, kuris yra paremtas prieÅ¡taringa informacija ir kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka.PareiÅ¡kėjo prieglobsčio praÅ¡ymas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jis ir jo brolis buvo asmenų persekiojami dėl to, kad jie, važiuodami automobiliu, pateko į eismo įvykį, per kurį žuvo vaikinas.

Tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas pripažinti, jog prieš jį buvo panaudotas individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl jo politinių įsitikinimų. Pareiškėjo pasakojimas vienareikšmiškai tvirtina, kad kilmės valstybėje jis nebuvo persekiojimas nė dėl vienos iš UTPĮ 86 str. 1 d. ir Ženevos konvencijos 1 str. A d. nurodytų priežasčių. Priešingai, Z.

B. patvirtino, kad buvo persekiojamas siekiant atkerÅ¡yti už eismo įvykyje žuvusį vaikinÄ . Taigi pareiÅ¡kėjas neatitinka pabėgėlio statusui įgyti keliamų reikalavimų, nustatytų UTPÄ® 86 str. 1 d., t. y. pareiÅ¡kėjo persekiojimas negrindžiamas rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus ir prieglobsčio praÅ¡ytojo apklausose Z. B. nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti prieglobstį yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Departamentas iÅ¡vadoje ir sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjo apklausose pateiktoje informacijoje yra esminių prieÅ¡taravimų, kurie verčia abejoti pasakojimo patikimumu. Z. B. pateikė prieÅ¡taringÄ informacijÄ apie eismo įvykio detales, žuvusio jaunuolio laidotuvių iÅ¡laidų apmokėjimÄ , negalėjo nurodyti, kurioje gatvėje įvyko avarija, skirtingai nurodė persekiojusių asmenų skaičių, persekiojimo dažnumÄ ir kt. Be to, Z. B. apklausose nurodė, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo ne jis, o brolis, kuris teismo dėl to įvykio buvo iÅ¡teisintas.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jo mama dėl grasinimų kreipėsi į policijÄ , tačiau Å¡i nesiėmė veiksmų. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad į policijÄ dėl persekiojimo bÅ«tų kreipęsis jis ar jo brolis, kurio vairuojamas automobilis partrenkė vaikinÄ . Pažymėtina, kad persekiojimu laikomi tik pakankamai rimti savo pobÅ«džiu ar dažnumu veiksmai, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pasakojimo tokių iÅ¡vadų padaryti negalima. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pripažįsta pagrįstomis Departamento iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka kriterijų, kuriems esant suteikiamas prieglobstis, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad Z.

B. praÅ¡ymas yra nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.Teismui pateiktame skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, tačiau iÅ¡ skundo nėra aiÅ¡ku, kokiu UTPÄ® 87 str. 1 d. punktu remiamasi. Kaip nustatyta, Z. B. pasakojimas nepatvirtina, kad prieÅ¡ jį buvo ar gali bÅ«ti panaudotas smurtas. Nei prieglobsčio praÅ¡ytojo pasakojimas, nei prieglobsčio byloje esanti medžiaga, įskaitant 2013-01-09 pažymÄ apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad, pareiÅ¡kėjui grįžus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai ir nežmoniÅ¡kai elgiamasi, bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu bÅ«du baudžiamas.

Prieglobsčio praÅ¡ytojas nepateikė objektyvių duomenų, sudarančių pagrindÄ teigti, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo teisės ir laisvės. IÅ¡ surinktos informacijos darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) nevyksta Europos SÄ jungos Tarybos 2004-04-29 direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio bÅ«tiniausių standartų 15 str. c p. ir UTPÄ® 87 str. 1 d. 3 p. nurodyti veiksmai, t. y. smurto veiksmai, sudarantys rimtÄ ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Z. B. nenoras grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįstas jokiomis realiai egzistuojančiomis su tarptautinės apsaugos bÅ«tinybe susijusiomis priežastimis, nenustatyta, kad jo gyvybei, sveikatai, teisėms ir laisvėms grėstų pavojus, reikalaujantis tarptautinės apsaugos, todėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu UTPÄ® 87 str. 1 d. netaikytina. Taigi, Departamento sprendimas nesuteikti Z. B. papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas remiantis byloje esančia medžiaga ir yra pagrįstas.PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su Departamento sprendimo dalimi, kuria jam uždrausta dvejus metus atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nes nenurodyti tokio sprendimo motyvai.

Pagal UTPÄ® 133 str. 2 d. užsieniečiui, kuris buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Ä®sigaliojus Departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, pareiÅ¡kėjas taptų Å¡iai kategorijai priklausančiu asmeniu, todėl draudimas atvykti į Å¡alį yra teisėtas.Departamentas iÅ¡vadoje nurodė, kad Z. B. pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ tvarkÄ ir nebuvo sÄ Å¾iningas, nurodydamas prieglobsčio praÅ¡ymo motyvus, todėl yra tikslinga jam uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas į Lietuvos Respublikos teritorijÄ pateko ir joje buvo neteisėtai, nėra. Jokių papildomų sÄ lygų ar papildomo pagrindimo UTPÄ® 133 str. 2 d. nuostatos nereikalauja, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamame sprendime atsakovas nenurodė tokio sprendimo motyvų. PareiÅ¡kėjo teisė į gynybÄ Å¡iuo atveju apribota nebuvo, nes tiek pats pareiÅ¡kėjas, tiek jam atstovaujantys advokatai turi teisę susipažinti su byloje surinktais dokumentais.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad Departamentas pagrįstai uždraudė Z. B. atvykti į Lietuvos RespublikÄ dvejus metus. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir iÅ¡analizavęs teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neatitinka UTPÄ® 86 str. 1 d. ir 87 str. 1 d. reikalavimų, todėl pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga jam negali bÅ«ti suteikta (UTPÄ® 77 str. 2 d.). Departamentas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais praÅ¡ymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarkÄ .

Ä®vertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį nagrinėti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo Z.

B. (Z. B.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                   ArÅ«nas Kaminskas Rasa Ragulskytė-Markovienė Donatas Vansevičius