2021-07-07 Nr. AB-14037-3-63-3-02748-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1256-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02748-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo išvados, įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2019 m. nepatenkinamai ir perkelti į žemesnes pareigas (kuris yra išreikštas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 20 d. išvados Nr. 85-IL-6161 (toliau – ir Išvada) viršutiniame dešiniajame kampe įrašant „Sutinku perkelti į Tauragės AVPK Šilutės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas“, pasirašant ir įrašant datą „2019-11-20“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Tauragės AVPK viršininko 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 85-TE-350 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jis dirba Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju (statutinis valstybės tarnautojas). Iki 2019 m. gruodžio 10 d. dirbo Tauragės AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje (toliau – ir Tauragės AVPK KP ONTS) vyresniuoju tyrėju (statutinis valstybės tarnautojas). 2019 m. spalio 25 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 85-IL-5724 (toliau – ir 2019 m. spalio 25 d. išvada) pareiškėjo tiesioginis vadovas Tauragės AVPK KP ONTS viršininkas įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai ir pateikė siūlymą perkelti į žemesnes pareigas. Šią išvadą 2019 m. spalio 25 d. policijos elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) patvirtino Tauragės AVPK viršininkas. 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino Komisija, kuri Išvadoje taip pat pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir įrašė siūlymą „perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją“. Šį siūlymą 2019 m. lapkričio 20 d. patvirtino Tauragės AVPK viršininkas, ranka įrašymas rezoliuciją „sutinku perkelti į Tauragės AVPK Šilutės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas“ ir pasirašydamas (DVS rezoliucija įrašyta 2019 m. lapkričio 21 d. data). Tauragės AVPK viršininko Įsakymu nuo 2019 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas buvo perkeltas iš Tauragės AVPK KP ONTS vyresniojo tyrėjo pareigų į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas.

1.2. Neeilinis vertinimas buvo inicijuotas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 21 dalį. Paskutinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas 2019 m. balandžio 2 d., o neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo inicijuotas 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams 3 dienoms nuo eilinio vertinimo atlikimo. Dėl eilinio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo kilęs ginčas nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose byloje Nr. I-9397-243/2019.

Neeilinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas taip pat grubiai pažeidžiant Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), nuostatas. Aprašo 52 punkte (neteko galios 2019 m. spalio 4 d.) nustatyta, kad neeilinis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 dienos, išskyrus Aprašo 45 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytą atvejį.

Pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, inicijuotas 2019 m. rugsėjo 5 d. ir iki 2019 m. spalio 1 d. atliktas nebuvo. Pareiškėjas 2019 m. spalio 8 d. gavo tiesioginio vadovo elektroninį laišką, kad jam yra inicijuotas „neeilinis vertinimas“ ir prašoma užpildyti „išvados anketos dalį“. Daugiau jokios informacijos pateikta nebuvo, t. y. nei sprendimo atlikti „neeilinį vertinimą“ data, nei tokio sprendimo pagrindai ir motyvai. Toks elektroninis laiškas su minėtu nurodymu aiškiai pažeidžia Aprašo 38 punkto nuostatą, kad po 37 punkte nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas Aprašo 8 ir 9 punktuose nustatyta tvarka užpildo vertinimo anketą (prieš tai užpildytą ir pareigūno) ir surašo vertinimo išvadą. 2019 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-7695 pareiškėjo tiesioginis vadovas nurodė, kad pareiškėjas atsisakė pildyti vertinimo anketą, nors pats pažeidė Aprašo 38 punkte nustatytą tvarką.

Tauragės AVPK 2019 m. spalio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8100 informavo pareiškėją, kad neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas inicijuotas remiantis 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-6695. Pats minėtas tarnybinis pranešimas susipažinti nepateiktas ir sprendimo atlikti neeilinį vertinimą motyvai nepateikti. Pareiškėjas DVS susirado 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-6695. Perskaičius tarnybinį pranešimą tapo visiškai neaiškūs pareiškėjui inicijuoto neeilinio veiklos vertinimo motyvai.

Informacija tarnybiniame pranešime išdėstyta padrikai, neaišku, kas ir kokių veiklos trūkumų nešalina, kieno ir kokiu būdu pažeidimai fiksuojami. Tarnybinio pranešimo dėstomojoje dalyje išvardinti vieni pareigūnai, o rezoliucinėje dalyje siūloma inicijuoti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą jau kitiems pareigūnams. Peržiūrėjus dokumento valdymo istoriją, matyti, kad Tauragės AVPK viršininkas patvirtino neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo inicijavimą ir šis procesas 2019 m. rugsėjo 5 d. pradėtas vykdyti.

1.3. Komisija pareiškėjo vertinimą atliko remdamasi tik 2019 m. spalio 25 d. išvadoje pateikta informacija ir Komisijoje kalbėjusio pareiškėjo tiesioginio viršininko paaiškinimais, tokiu būdu netinkamai atliko 2019 m. spalio 25 d. išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Teismų praktikoje tai pripažįstama esminiu procedūriniu pažeidimu. Posėdžio pradžioje Komisija nereagavo į pareiškėjo pastabą, kad neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas grubiai pažeidžiant Apraše numatytus terminus. Komisijos posėdžio metu pareiškėjo tiesioginis viršininkas pateikė melagingus duomenis apie 3 skirtingas situacijas, tokiu būdu pareiškėją apšmeiždamas, žemindamas ir tyčia formuodamas neigiamą Komisijos nuomonę, juo labiau, kad Komisija nesiaiškino, ar tai yra tiesa. Komisijos pirmininkas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas pabrėžė, kad vertina tarnybinę veiklą iki Komisijos posėdžio, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. Komisijos narys Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas buvo aiškiai susiformavęs išankstinę neigiamą nuomonę apie pareiškėją ir pabrėžė, kad jis vertina tarnybinę veiklą nuo metų pradžios (2019 m. sausio 1 d.), o ne nuo užduočių suformavimo (2019 m. kovo 1 d.). Komisijos pirmininkas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas posėdžio metu pareiškėjui uždavė klausimą apie pareiškėjo veiklą per paskutinius 3–4 metus, todėl suprato, kad jis neeilinio vertinimo metu pareiškėjo tarnybinę veiklą vertina ne tik už 2019 m., bet ir už 2016 m., 2017 m., 2018 m. Komisija nevertino ir nesigilino į pareiškėjo tarnybinės veiklos užduotis 2019 m. (ar jos tinkamos, ar pagrįstos, ar įgyvendinamos atsižvelgiant į esamą kriminogeninę situaciją), nors turėjo ir privalėjo tai padaryti, kadangi Išvada surašyta remiantis paskirtomis užduotimis ir jų vykdymu. Komisija nesiaiškino, kodėl tarnybinės užduotys 2019 m. buvo paskirtos jų neaptarus tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo. Visos užduotys yra kiekybinės, todėl jose nurodyti tam tikrų veiksmų skaičiai turėjo būti išdiskutuoti ir objektyviais duomenimis pagrįsta, kad jie gali būti pasiekti.

1.4. Komisija netikrino 2019 m. spalio 25 d. išvados skyriuje „Tinkamumas einamoms pareigoms“ pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos informacijos ir „aklai“ ja vadovavosi, nors ją galima paneigti susipažinus su pareiškėjo 2019 m. atliktais kriminalinės žvalgybos tyrimais. Komisija nesigilino į pareiškėjo tiesioginio vadovo subjektyvius vertinimus ir netikrino, ar jie atitinka realybę. 2019 m. spalio 25 d. išvadoje išdėstyti subjektyvūs tiesioginio vadovo pamąstymai, kurių daugelis gali būti paneigti pareiškėjo tirtose kriminalinės žvalgybos bylose esančiais dokumentais. Savo dėstomų vertinimų tiesioginis vadovas 2019 m. spalio 25 d. išvadoje negrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Komisija taip pat netikrino 2019 m. spalio 25 d. išvados skyriuje „Kvalifikacija“ pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos informacijos ir „aklai“ ja vadovavosi. Komisija netyrė ir nesiaiškino 2019 m. spalio 25 d. išvadoje išdėstytų teiginių, netikrino, kokiais objektyviais duomenimis jie pagrįsti. Akivaizdu, kad 2019 m. spalio 25 d. išvadoje pareiškėjas yra šmeižiamas, nurodyti subjektyvūs tiesioginio vadovo teiginiai siekiant su juo susidoroti.

2. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepimu prašė pareikėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama teisės aktais nustatytų procedūrų, objektyvumo principo, įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą. Pareiškėjo nesutikimas su Komisijos vertinimu nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad vertinimas yra nepagrįstas ir atliktas pažeidžiant nustatytas procedūras. Pareiškėjo tiesioginis vadovas vertinimo pradžioje padarytą klaidą ištaisė, t. y. pareiškėjas turėjo galimybę užpildyti vertinimo išvados anketos dalį. Komisijos Išvada vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo vykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, atsižvelgiant į valstybės tarnautojui nustatytus jo veiklos vertinimo kriterijus, laikantis Apraše pateiktų rekomendacijų. Pripažinus, kad Komisijos Išvada yra teisėta ir pagrįsta, tuo pačiu ginčijamas Tauragės AVPK viršininko Sprendimas (rezoliucija), kuriuo jis sutiko su Komisijos siūlymu pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją bei perkelti pareiškėją į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas, taip pat Tauragės AVPK viršininko Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Tauragės AVPK viršininko Sprendimo (rezoliucijos), kuriuo patvirtinta Komisijos Išvada, bei Tauragės AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į žemesnes pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas šiuo metu dirba Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Pareiškėjas iki 2019 m. gruodžio 10 d. ėjo Tauragės AVPK KP ONTS vyresniojo tyrėjo pareigas. Pareiškėjui dirbant Tauragės AVPK KP ONTS skyriaus vyresniuoju tyrėju, pareiškėjo tiesioginis vadovas Tauragės AVPK KP ONT skyriaus viršininkas pasiūlė atlikti 4 Tauragės AVPK KP ONT skyriaus pareigūnų (tarp jų ir pareiškėjo) neeilinį vertinimą. Tauragės AVPK viršininkas 2019 m. rugsėjo 5 d. rezoliucija sutiko inicijuoti pareiškėjo neeilinį vertinimą. Komisija, 2019 m. lapkričio 20 d. posėdyje atlikusi neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, ginčijama Išvada pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. Šį siūlymą 2019 m. lapkričio 20 d. patvirtino Tauragės AVPK viršininkas, ranka įrašydamas rezoliuciją. Tauragės AVPK viršininko Įsakymu pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 10 d. buvo perkeltas iš Tauragės AVPK KP ONTS vyresniojo tyrėjo pareigų į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas.

7. Teismas pažymėjo, kad Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatyta pareigūną į pareigas skiriančio asmens teisė atlikti neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą. Pagal nurodytą nuostatą tokia teisė gali būti realizuojama, kai yra abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginiam vadovui kilus abejonių dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, buvo pagrindas atlikti neeilinį pareiškėjo vertinimą. Be kita ko, iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis pats pripažįsta aplinkybę, jog ne visas einamųjų 2019 m. užduotis vykdė. Įvertinus paties pareiškėjo paaiškinimus, 2019 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-6695 bei pareiškėjo tiesioginio vadovo išvados turinį, darytina išvada, kad buvo pagrindas abejonėms dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti jam nustatytas funkcijas, todėl neeilinis vertinimas pradėtas pagrįstai.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjui 2019 m. nustatytas užduotis ir jų vertinimo rodiklius, sprendė, kad jie yra pakankamai aiškūs, įvykdomi bei leidžia įvertinti, ar vertinamuoju laikotarpiu buvo pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos, apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Pareiškėjas nepateikė į bylą patikimų duomenų ir įrodymų, išskyrus subjektyvius teiginius, kad šios užduotys ir vertinimo rodikliai nebuvo derinti su juo. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl 2019 m. užduočių netinkamumo.

9. Teismas konstatavo, kad iš esmės galima sutikti su atsakovo pozicija, jog einamuoju laikotarpiu nebuvo įvykdytos 2019 m. užduotys pagal sutartus vertinimo rodiklius, t. y. pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių tarnybinės veiklos rezultatų, kuriuos įgyvendino vertinamuoju laikotarpiu, neteikė tai patvirtinančių įrodymų. Komisija ginčijamą Išvadą priėmė, įvertinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo 2019 m. spalio 25 d. išvadą, pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo paaiškinimus 2019 m. lapkričio 20 d. Komisijos posėdyje.

Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad Komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, buvo aktyvi. Pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus, kurie buvo analizuojami Komisijos narių, buvo aiškinamasi, ar pareiškėjas pasiekė einamaisiais metais nustatytus rezultatus, dėl kokių priežasčių jie nebuvo pasiekti, to priežastys, klausiama apie pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo turimą kompetenciją, kvalifikaciją, tobulėjimą ir pan. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad posėdyje buvo išsamiai analizuoti vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pareiškėjui buvo užduodami klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, visiems Komisijos nariams suteikta galimybė pasisakyti ir užduoti klausimus pareiškėjui.

Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas Komisijos posėdžio metu neteikė įrodymų, kad atliko tarnybinės veiklos užduotis pagal sutartus rezultatus. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas sutiko, kad rezultatų nepasiekė, tačiau teisinosi, jog tai atsitiko dėl objektyvių priežasčių. Kita vertus, pareiškėjas nei teismui, nei Komisijai nenurodė aplinkybių, duomenų, įrodymų, kad vertinamuoju laikotarpiu buvo kokia nors reali rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Pareiškėjas Komisijos posėdyje iš esmės tik bandė pateisinti 2019 m. užduočių neįvykdymą tuo, kad daug dirbo, bet užduočių pasiekti nepavyko.

Be kita ko, garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas pripažįsta, jog jo iniciatyva jokie darbai atlikti nebuvo, nepaaiškino (neatsiminė), kada jo veiksmais buvo pradėtas ir atskleistas ikiteisminis tyrimas. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų Komisijos posėdžio metu darytina išvada, kad pareiškėjas Komisijai nepateikė argumentų, kuriais paneigtų jo tiesioginio vadovo 2019 m. spalio 25 d. išvadoje nurodytą veiklos įvertinimą. Be kita ko, išklausius pareiškėjo tiesioginio vadovo Komisijos posėdžio metu teiktus paaiškinimus, darytina išvada, jog jis iš esmės pagrindė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo tarnybinė veikla vertinta nepatenkinamai.

Pabrėžtina, kad Komisijos nariai balsavo, galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas balsų dauguma (iš 8 Komisijos narių 7 pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai, o 1 Komisijos narys – patenkinamai; dėl pasiūlymo perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas sutiko 5 Komisijos nariai, 1 Komisijos narys susilaikė ir 1 Komisijos narys nepritarė), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vertinimas Komisijoje buvo neobjektyvus ar šališkas. Be kita ko, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė tarnybinės veiklos trūkumų, užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius neįvykdymo.

Tad teismas vertino, kad Komisija, o tuo pačiu ir Tauragės AVPK viršininkas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo tarnybinė veikla vertintina nepatenkinamai. Pareiškėjo argumentai dėl susidorojimo su juo vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, duomenimis.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas rezoliucija priėmė sprendimą atlikti pareiškėjo neeilinį vertinimą 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. nesuėjus Statuto 34 straipsnio 21 dalyje nustatytam terminui. Kita vertus, Apraše nustatyta neeilinio vertinimo procedūra buvo pradėta tik 2019 m. spalio 8 d. elektroniniu laišku informavus pareiškėją apie tai, jog yra inicijuotas neeilinis vertinimas ir prašoma užpildyti išvados anketos dalį. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjo atveju Apraše nustatyta neeilinio vertinimo procedūra buvo pradėta iš esmės tik 2019 m. spalio 8 d., darė išvadą, kad Statuto 34 straipsnio 21 dalyje įtvirtintas terminas nebuvo pažeistas. Aprašo redakcijos, galiojusios iki 2019 m. spalio 4 d., 52 punkte buvo nustatyta, kad neeilinis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 dienos, išskyrus Aprašo 45 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytą atvejį. Nuo 2019 m. spalio 4 d. įsigaliojus Aprašo naujai redakcijai, minėta nuostata neteko galios. Kaip minėta, pareiškėjo neeilinio vertinimo procedūra iš esmės buvo pradėta nuo 2019 m. spalio 8 d., t. y. įsigaliojus naujai Aprašo redakcijai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentas dėl Aprašo 52 punkto pažeidimo taip pat vertintinas kaip nepagrįstas.

11. Teismas pastebėjo, kad atsakovas sutinka, jog vertinimas atliktas pažeidžiant Aprašo 38 punkte nustatytus reikalavimus. Tai laikytina ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumu, tačiau ši aplinkybė yra tik akto formos trūkumas ir šie procedūriniai pažeidimai neturi įtakos ginčijamos Išvados teisėtumui. Pareiškėjas nenurodo, kokias teisines pasekmes jam sukėlė nustatyti procedūriniai pažeidimai. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas suprato, kokia procedūra yra atliekama, kokias teises ir pareigas jis turi jos metu, kaip reikia skųsti, jo manymu, neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai negali būti laikomi pagrindinėmis procedūromis, be kurių nebūtų užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir sprendimo pagrįstumas.

12. Teismas dėl Tauragės AVPK viršininko Įsakymo, kuriuo pareiškėjas perkeltas į žemesnes pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėjo, kad, įvertinus jo turinį, darytina išvada, jog jis iš esmės yra išvestinis iš Išvados (t. y. priimtas ją įgyvendinat) ir galėtų būti panaikintas tik panaikinus Išvadą. Inicijuodamas administracinį ginčą ir siekdamas Įsakymo panaikinimo, pareiškėjas iš esmės nenurodė, kaip Įsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kurie taikomi jo priėmimui. Joks teisės aktas neįpareigoja institucijos suteikti statutiniam tarnautojui darbo vietą pagal pareigūno pageidaujamą gyvenamąją ar kitą teritoriją.

13. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju pagal pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytus argumentus bei aplinkybes nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Išvadą ir Įsakymą.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Papildomai pažymi, kad:

14.1. Teismas formaliai atkartojo 2019 m. spalio 25 d. išvadoje tiesioginio vadovo surašytus argumentus, jų aktyviai netikrino ir nesiaiškino, ar jie yra objektyvūs ir pagrįsti įrodymais. Nagrinėjant šį ginčą teismui nebuvo pateikti jokie objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys, kodėl 2019 m. spalio 25 d. išvados vertinimo kriterijuose „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“, „Organizuotumas ir veiklos planavimas“, „Veiklos kokybė“, „Gebėjimas tobulėti“, „Kūrybingumas“, „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“, „Atsakingumas“, „Lojalumas tarnybai“ įrašytas vertinimo balas vienetas. Vien tiesioginio vadovo subjektyviai surašyta 2019 m. spalio 25 d. išvada ir tiesioginio vadovo surašyti tarnybiniai pranešimai nepatvirtina kriterijų vertinimo objektyvumo ir pagrįstumo.

14.2. Klausant Komisijos posėdžio garso įrašą aiškiai matyti, kad Komisijos posėdžio metu tiesioginis vadovas iš dalies pagrindžia tik trečdalį 2019 m. spalio 25 d. išvados, t. y. išvados dalį, kurioje nurodomi tarnybinės veiklos rezultatai, kurie yra išreikšti skaičiais. Garso įrašas aiškiai įrodo, kad posėdyje Komisija netinkamai atliko 2019 m. spalio 25 d. išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją. Komisijos narių klausimai buvo tik apie pasiektus rezultatus, kurie išreikšti skaičiais, o 2019 m. spalio 25 d. išvados dalių „Tinkamumas einamoms pareigoms“ ir „Kvalifikacija“, kurios sudaro du trečdalius šios išvados, pagrįstumas tikrintas nebuvo. Komisijai nebuvo pateikti jokie kiti objektyvūs įrodymai, kodėl visi 2019 m. spalio 25 d. išvados vertinimo kriterijai įvertinti vienu balu.

14.3. Neeilinio vertinimo procedūra buvo pradėta 2019 m. rugsėjo 5 d. galiojant Aprašo redakcijai, kurios 52 punktas imperatyviai nustatė, kad neeilinis vertinimas turi būti atliktas iki 2019 m. spalio 1 d. Pasikeitus Aprašo redakcijai, kuri pradėjo galioti nuo 2019 m. spalio 4 d., pareiškėjo atžvilgiu nauja neeilinio vertinimo procedūra pradėta nebuvo, t. y. neeilinis vertinimas buvo atliktas kaip 2019 m. rugsėjo 5 d. prasidėjusios neeilinio vertinimo procedūros tęsinys, todėl jis yra neteisėtas. Terminų pažeidimas fiksuotas ir Komisijos Išvadoje, kurioje Komisijos narė R. K. atskirojoje motyvuotoje nuomonėje pažymėjo, kad „pati procedūra neteisėta, nes neeilinis metinis vertinimas pradėtas praleidus terminus“. Teisėje procedūriniai terminai yra imperatyvūs ir jų būtina laikytis.

14.4. Teismas sutiko, kad atliekant neeilinį vertinimą buvo Aprašo 38 punkto tam tikrų procedūrinių pažeidimų, tačiau, teismo vertinimu, tai tik akto formos trūkumas ir šis procedūrinis pažeidimas neturi įtakos ginčijamos Išvados teisėtumui. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukėlė nustatyti procedūriniai pažeidimai. Su tokiu teismo vertinimu nesutiktina. Ginčijamas individualus administracinis aktas pareiškėjui sukėlė sunkias teisines pasekmes: jis buvo pažemintas pareigose, buvo sumažintas pareiginis atlyginimas, buvo perkeltas dirbti į kitą miestą ir dėl to jo kelionė iki darbo vietos pailgėjo 62 km, dėl ko per mėnesį tenka patirti apie 120 Eur papildomų išlaidų, iš kurių tik 42 Eur yra kompensuojami.

14.5. Tai, kad Komisijos nariai sprendimą priėmė balsų dauguma, negali būti vertinama, kad tas sprendimas yra objektyvus ir nešališkas. 6, o ne 7 Komisijos nariai tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai, 1 Komisijos narys susilaikė ir vienas Komisijos narys vertino patenkinamai su siūlymu įpareigoti kelti kvalifikaciją. Taip pat Komisijos Išvadoje pažymėta Komisijos narės R. K. atskiroji nuomonė, kad: „Komisijos narių nuomonėje jautėsi išankstinės nuostatos, vertinimas buvo subjektyvus nesivadovaujant išvadoje pateiktais duomenimis. Taip pat neišnaudotos kitos, lengvesnes pasekmes sukeliančios priemonės“. Teismas į šią nuomonę neatsižvelgė ir jos nevertino.

14.6. Pareiškėjas teismui buvo pateikęs jo eilinio vertinimo už 2018 m. 2019 m. vasario 28 d. vertinimo išvadą Nr. 5-TVV-13845, kurią lyginant su 2019 m. spalio 25 d. išvada, aiškiai matomi subjektyvūs susidorojimo su pareiškėju požymiai, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Lyginant minėtose išvadose tiesioginio vadovo įrašytus balus matyti, kad vertinimo kriterijuose nurodyti balai labai skiriasi. Tarp minėtų vertinimų laiko tarpas yra vos 8 mėnesiai, todėl toks vertinimas yra neproporcingas.

15. Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

15.1. Ne teismas turėjo būti aktyvus ir ne teismui kilo pareiga patikrinti tiesioginio vadovo 2019 m. spalio 25 d. išvadoje surašytus argumentus, kodėl valstybės tarnautojo vertinimas pagal tam tikrus kriterijus buvo įvertintas atitinkamais balais. Tai turėjo padaryti Komisija. Teismas tik nustato, ar Komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, taip pat ar Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

15.2. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys apie 2019 m. spalio 25 d. išvados subjektyvumą yra tik deklaratyvaus pobūdžio argumentas, nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis ar įrodymais. Nenustatyta, kad pareiškėjo vertinimas buvo pagrįstas subjektyvia jo tiesioginio vadovo nuomone.

15.3. Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą akivaizdu, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas kalbėjo ir pagrindė ne tik pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus, bet ir tinkamumą einamoms pareigoms bei kvalifikaciją. Jis Komisijos posėdžio metu kalbėjo ne tik apie skaičius, o apie pareiškėjo atliktą darbą, pasiektus rezultatus, pareigūno elgesį, bendravimą su kolegomis ir bendradarbiavimą, pareigūno iniciatyvumą, atsakingumą, veiklos kokybę ir kvalifikaciją. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu tarnybinės veiklos trūkumų argumentuotai nepaneigė, beveik nepateikė jokių papildomų paaiškinimų, paneigiančių Komisijos narių išsakytus trūkumus, neigiamus jo tarnybinės veiklos vertinimo aspektus. Komisija turėjo galimybę išsamiai išnagrinėti pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas klausimą, įsigilinti į nustatytus uždavinius ir pareiškėjo pasiektus rezultatus bei tinkamai įvertinti pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą 2019 m. spalio 25 d. išvadą. Komisija tikrino tiesioginio vadovo parengtoje 2019 m. spalio 25 d. išvadoje išdėstytas aplinkybes, analizavo pareiškėjo darbo rezultatus tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu, taip pat analizavo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais pagrįstas tiesioginio vadovo nepatenkinamas vertinimas, laikėsi Statute ir Apraše nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, Apraše nustatytų ir Komisijai privalomų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, nepiktnaudžiavo jai suteikta diskrecijos teise.

15.4. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teisės normų lingvistinį ir sisteminį aiškinimą, pritartina teismo vertinimui, kad pareiškėjo vertinimo procedūra iš esmės buvo pradėta tik 2019 m. spalio 8 d., t. y. tada, kai pareiškėjas apie neeilinį vertinimą buvo informuotas elektroniniu laišku. Tauragės AVPK viršininko sprendimas (išreikštas 2019 m. rugsėjo 5 d. rezoliucija „sutinku“) buvo tik pagrindas ir sąlyga neeilinio vertinimo pradėjimui, o ne vertinimo procedūros etapas. Todėl nelogiška ir nebuvo jokios būtinybės atlikti vertinimą iki 2019 m. spalio 1 d. Vertinimo procedūra buvo pradėta jau Aprašo 52 punktui netekus galios. Tad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl Aprašo 52 punkto nuostatų pažeidimo ir vertinimo termino praleidimo yra nepagrįstas.

15.5. Teismas sprendimo dalyje, kurioje pasisakė dėl padarytų procedūrinių pažeidimų, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukėlė nustatyti procedūriniai pažeidimai, o ne pats administracinis aktas, t. y. teismas pasisakė apie padaryto procedūrinio pažeidimo pasekmes priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą principinę procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumui vertinimo taisyklę priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

15.6. Teismas, vertindamas Komisijos narių balsavimo rezultatus, iš tiesų padarė klaidą (6, o ne 7 Komisijos nariai tarnybinę veiklą vertino nepatenkinamai), tačiau tai tik apsirikimo klaida, kuri negali turėti įtakos priimto sprendimo objektyvumui ir teisėtumui. Komisijos narių konkretus balsų skaičius nėra esminis šios bylos dalykas. Be to, šiuo atveju natūralu ir logiška, kad Komisijos narės, profesinės sąjungos atstovės R. K., nuomonė nesutapo su kitų Komisijos narių nuomone ir ji pareiškėjo tarnybinę veiklą vertino patenkinamai. Tačiau teismas ir neprivalėjo atsižvelgti bei pasisakyti dėl Komisijos Išvadoje esančios R. K. atskirosios nuomonės, nes teismui nėra numatyta pareiga analizuoti ir vertinti kiekvieno Komisijos Išvadoje esančio sakinio ar nurodytos aplinkybės.

15.7. Eilinio vertinimo rezultatai už 2018 m. negali paneigti užfiksuotų objektyvių pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo rodiklių. Be to, ankstesnių metų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimai šiai bylai negali būti aktualūs, kadangi skiriasi vertinamasis laikotarpis. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir teisės taikymo ginčo santykiams.

18. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

19. Tikrinant Komisijos Išvadą pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų (siūlymo) įgyvendinimo, nes tai yra Komisijos kompetencija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas patikrina, ar Komisija vertinimą grindė nustatytais vertinimo kriterijais (Aprašo 44.1–44.2 p.), ar vertinimą Komisija atliko remdamasi nustatytomis procedūromis.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis nuostatomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, todėl remiasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

21. Dėl vertinimo procedūros termino, nustatyto Aprašo 52 punkte (įsakymo redakcija galiojusi iki 2019 m. spalio 4 d.), pažymėtina, kad neeilinis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 dienos, išskyrus Aprašo 45 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytą atvejį. Neeilinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą atlieka Komisija (Aprašo 44 p.). Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo vertinimą 2019 m. lapkričio 20 d. Komisiją atliko remdamasi Aprašo pakeitimu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 1V-827 ir įsigaliojusiu nuo 2019 m. spalio 4 d., kuriuo iki tol galiojusio Aprašo 52 punktas dėl vertinimo termino buvo panaikintas.

22. Procedūras nustatančios normos taikomos galiojančios procedūros veiksmo atlikimo metu, todėl nepaisant, kad vertinimo procedūra buvo pradėta pagal vieno Aprašo normas, o užbaigtos pagal patvirtintas naujas procedūros normas, veiksmų tęstinumas išliko ir jų kartoti iš naujo nebuvo pagrindo. Ši išvada grindžiama ir tuo, kad Aprašo 52 punkto panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų turinio nepakeitė ir kiti procedūros veiksmai nuo neeilinio vertinimo inicijavimo ir iki vertinimo išvados priėmimo nepakito.

23. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad skundžiamas aktas gali būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

24. Šiuo pagrindu naikinant aktą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar padarytas pažeidimas yra esminis, darantis įtaką jo objektyvumui bei pagrįstumui. Nesant tokių požymių pažeidimai vertinami kaip neesminiai, nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą aktą. Šio ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė esminių procedūros pažeidimų, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė ir skundžiamus aktus paliko nepakeistus.

25. Komisijos Išvada buvo priimta balsų dauguma balsuojant 6 nariams iš 8 narių už tarnybinės veiklos vertinimą nepatenkinamai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti kiti balsavimo rezultatai vertinami kaip rašytinis apsirikimas, neturintis įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui. Duomenų, paneigiančių Komisijos narių nešališkumą ar objektyvumą, nėra.

26. Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas