Legislator Case Law & Legislation
abf13d2b-9d2b-40b8-9e57-d9f1bec1189f AI generated

abf13d2b-9d2b-40b8-9e57-d9f1bec1189f · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number abf13d2b-9d2b-40b8-9e57-d9f1bec1189f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį c.b. Nr. e2-6136-262/2015; palikti AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymÄ dėl įrodymų užtikrinimo nenagrinėtÄ , kadangi Vilniaus apygardos teisme jau yra byla (c.b. Nr. e2-6016-798/2015) dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, kaip ir Å¡i byla;

Legislator headnote

AI generated

abf13d2b-9d2b-40b8-9e57-d9f1bec1189f · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmos instancijos teismas neturėjo teisės iÅ¡kelti Å¡ios civilinės bylos, iÅ¡ esmės tapačios Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-6016-798/2015 dėl tų pačių įrodymų iÅ¡reikalavimo, o jÄ pradėjęs turėjo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir bylÄ nutraukti arba pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ . Sisteminė CPK analizė leidžia teigti, kad įrodymų iÅ¡reikalavimas ir įrodymų užtikrinimas nėra dvi tarpusavyje niekaip nesusijusios procesinės galimybės, o, prieÅ¡ingai, jomis abiem gali bÅ«ti siekiama to paties tikslo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė bylos Nr. e2-292-302/2016 e2-293-302/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02040-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.2.4.10.; 3.1.10.4.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo PoÅ¡kaus ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. spalio 20 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-6136-262/2015 pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymÄ dėl įrodymų užtikrinimo Vilniaus komercinio arbitražo teismo administruojamojoje arbitražo byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB „Orlen Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl kainos taikytinos pagal Å¡alių 2009-01-19 sudarytÄ geležinkelio transporto paslaugų sutartį nuo 2014-01-01 nustatymo, n u s t a t ė :

Vilniaus komercinio arbitražo teisme yra nagrinėjama byla pagal pareiÅ¡kėjos AB „Orlen Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl kainos taikytinos pagal Å¡alių 2009-01-19 sudarytÄ geležinkelio transporto paslaugų sutartį nuo 2014-01-01 nustatymo. PareiÅ¡kėja pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė kuo skubiau užtikrinti nurodomus įrodymus, nustatyti, jog teismo nutartis dėl įrodymų užtikrinimo yra vykdytina skubiai, pavesti nutartį dėl įrodymų užtikrinimo vykdyti pareiÅ¡kėjo pasirinktam antstoliui, bylos medžiagÄ pripažinti nevieÅ¡a, bylÄ nagrinėti uždarame teismo posėdyje.

Nurodė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme yra nagrinėjama pareiÅ¡kėjos inicijuota byla prieÅ¡ atsakovę AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau atsakovė arbitražo teismui nepateikė reikalaujamų įrodymų, todėl ir iÅ¡kilo bÅ«tinybė kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl įrodymų užtikrinimo.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjos AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymÄ dėl įrodymų užtikrinimo ir užtikrino pareiÅ¡kėjos praÅ¡omus įrodymus, įrodymų užtikrinimÄ pavedė vykdyti atvykus AB „Lietuvos geležinkeliai“ registruotos buveinės adresu ir faktinės veiklos vykdymo vietos adresu Mindaugo g. 12, Vilnius, o kam nors atsisakius įleisti į Å¡ias patalpas arba nieko nesant Å¡iose patalpose, suteikė teisę antstoliui priverstinai patekti į Å¡ias patalpas.

Taip pat teismas pripažino bylos medžiagÄ nevieÅ¡a. PraÅ¡ymas dėl skubaus nutarties vykdymo buvo atmestas kaip perteklinis, kadangi nutartis, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl įrodymų užtikrinimo, yra neskundžiama. Teismas, priimdamas nutartį, įvertino tai, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ geranoriÅ¡kai nesutinka pateikti arbitražo bylos nagrinėjimui tam tikrų įrodymų, o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo matyti, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas yra teisiÅ¡kai sudėtingas, jam teisingai iÅ¡spręsti reikia nustatyti daug įvairių faktinių aplinkybių, o Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti nustatytos tik iÅ¡ atsakovo turimų dokumentų.Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniaus apygardos teismui 2015 m. spalio 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ :

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį c.b. Nr. e2-6136-262/2015;

2) palikti AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymÄ dėl įrodymų užtikrinimo nenagrinėtÄ , kadangi Vilniaus apygardos teisme jau yra byla (c.b. Nr. e2-6016-798/2015) dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, kaip ir Å¡i byla;

3) skubiai sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6136-262/2015 vykdymÄ iki tol, kol bus iÅ¡spręsti aukščiau nurodyti praÅ¡ymai;

4) jei teismas nuspręstų netenkinti kokių nors iÅ¡ nurodytų praÅ¡ymų, prašė pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytÄ jos vykdymo terminÄ mažiausiai 5 darbo dienoms nuo atitinkamos teismo nutarties priėmimo.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovės praÅ¡ymus tenkino iÅ¡ dalies, nutarė pratęsti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytÄ 2 valandų terminÄ pateikti turimus įrodymus, dokumentus, kompiuterius ir kitas laikmenas, slaptažodžius iki 2015 m. spalio 27 d.

Teismas, remdamasis CPK 276 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad jis neturi teisės pats pasinaikinti 2015 m. spalio 19 d. nutarties. Be to, teismas nesutiko su atsakove, kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-6016-798/2015 yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir Å¡i byla. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-6016-798/2015 yra nagrinėjamas AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymas dėl liudijimo apie teisę gauti įrodymus iÅ¡davimo, t.y. procesas yra inicijuotas remiantis CPK 199 straipsniu, o Å¡ioje byloje procesas yra inicijuotas remiantis CPK 221 straipsniu.Ä®vertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl įrodymų užtikrinimo buvo iÅ¡nagrinėtas nepraneÅ¡us atsakovei, o nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neturėjo galimybės net fiziÅ¡kai (techniÅ¡kai) pasiruoÅ¡ti 2015 m. spalio 19 d. nutarties įgyvendinimui, todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytÄ jos vykdymo terminÄ pratęsė iki 2015 m. spalio 27 d.

Kadangi visi atsakovės suformuluoti klausimai buvo sprendžiami viena nutartimi, atsakovo reikalavimÄ stabdyti 2015 m. spalio 19 d. nutarties vykdymÄ teismas laikė pertekliniu, todėl atmetė. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. spalio 20 d. nutartimis, atskiruoju skundu praÅ¡o jas panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – 2015-10-13 AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymo pagrindu pradėtÄ bylÄ nutraukti arba 2015-10-13 AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtÄ .Pateikia Å¡iuos nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimis argumentus:1.

Dėl skundžiamų nutarčių gali bÅ«ti teikiamas atskirasis skundas, pirmosios instancijos teismas turėjo ir tebeturi teisę 2015 m. spalio 19 d. nutartį peržiÅ«rėti ir panaikinti pats. Nors CPK 224 straipsnyje iÅ¡ tiesų nurodyta, kad atskirasis skundas gali bÅ«ti teikiamas tik dėl tos nutarties, kuria įrodymų užtikrinimas netenkinamas, tačiau Å¡iuo atveju susiklostė tokia procesinė situacija, kai praÅ¡ymÄ dėl įrodymų užtikrinimo teismas ėmėsi nagrinėti ne pagrindinėje Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-6016-798/2015, kurioje nagrinėjamas pareiÅ¡kėjos 2015-09-30 praÅ¡ymas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, o naujoje byloje.

Teismo nutartis atskiroje ir savarankiÅ¡koje byloje dėl įrodymų užtikrinimo bet kuriuo atveju, taikomas bÅ«tų įrodymų užtikrinimas ar ne, reiÅ¡kia konkretaus proceso iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigÄ ir yra nutartis, užkertanti galimybę tolimesnei bylos eigai. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei CPK 224 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai įrodymų užtikrinimo praÅ¡ymas yra savarankiÅ¡kas teismo procesas, o jo iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės pabaigia konkrečios civilinės bylos nagrinėjimÄ , tokios nutarties atžvilgiu turėtų bÅ«ti taikoma CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, o ne CPK 224 straipsnis, kadangi pastaroji norma reguliuoja kitÄ teisinę situacijÄ .

2. Pirmos instancijos teismas neturėjo teisės iÅ¡kelti Å¡ios civilinės bylos, iÅ¡ esmės tapačios Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. e2-6016-798/2015 dėl tų pačių įrodymų iÅ¡reikalavimo, o jÄ pradėjęs turėjo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir bylÄ nutraukti arba pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ . Sisteminė CPK analizė leidžia teigti, kad įrodymų iÅ¡reikalavimas ir įrodymų užtikrinimas nėra dvi tarpusavyje niekaip nesusijusios procesinės galimybės, o, prieÅ¡ingai, jomis abiem gali bÅ«ti siekiama to paties tikslo.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-6016-798/2015 yra tuo pačiu metu nagrinėjami iÅ¡ esmės tie patys klausimai kaip ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl įrodymų užtikrinimo pagrindu pradėtoje byloje Nr. e2-6136-262/2015. Taigi bet kokie pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai dėl įrodymų užtikrinimo galėjo bÅ«ti teikiami tik civilinėje byloje Nr. e2-6016-798/2015, siekiant užtikrinti proceso koncentracijÄ , ekonomijÄ , o taip pat ir siekiant iÅ¡vengti skirtingų teismų procesinių sprendimų.

3. Skundžiamomis nutartimis buvo Å¡iurkščiai pažeisti fundamentalÅ«s civiliniame procese lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir teisės į teisingÄ teismÄ principai ir dėl to, neiÅ¡klausius suinteresuoto asmens, byla iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės neteisingai:

1) teismas ignoravo aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo sÄ Å¾iningai ir teisėtomis priemonėmis ginasi nuo pareiÅ¡kėjos mėginimų bet kokia kaina užvaldyti suinteresuoto asmens komercines paslaptis, 2) teismas pažeidė suinteresuoto asmens teisę į komercinių paslapčių apsaugÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo imperatyvus, 3) teismas priėmė nutartį, kurios neįmanoma įvykdyti, nes dalis nurodytų pateikti įrodymų paprasčiausiai neegzistuoja, 4) be to, teismas nurodė užtikrinti įrodymus, kurie ir taip skelbiami vieÅ¡ai internete.4.

Skundžiamos nutartys buvo priimtos visiÅ¡kai nevertinant suinteresuoto asmens nurodomų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o iÅ¡reikalauti dokumentus ir informacijÄ , kurie sudaro suinteresuoto asmens komercines paslaptis bei yra laikomi konfidencialia informacija, nors Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės paneigia pareiÅ¡kėjos teiginius, kad jos praÅ¡omi užtikrinti įrodymai gali bÅ«ti teikiami į arbitražo bylÄ Nr. 319. Dokumentų ir informacijos, sudarančių suinteresuoto asmens svarbiÄ komercinę paslaptį, pateikimas potencialiam konkurentui reikÅ¡tų Lietuvos Respublikos teisės aktais pripažįstamos suinteresuoto asmens komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsaugos paneigimÄ .

Be to, tokių dokumentų pateikimas pareiÅ¡kėjai neabejotinai sukeltų suinteresuotam asmeniui žalos, nes bÅ«tų atskleista pati jautriausia ir konfidencialiausia bet kurios bendrovės informacija apie jos teikiamų paslaugų savikainÄ , pelningumÄ , o tai leistų pareiÅ¡kėjai panaudoti Å¡iÄ informacijÄ savo verslo interesais vykdant analogiÅ¡kÄ veiklÄ kaip ir suinteresuotas asmuo, t.y. krovinių pervežimÄ . PraÅ¡yme dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo nurodyti iÅ¡reikalautini dokumentai, kurie egzistuoja ir nėra prieinami vieÅ¡ai, sudaro suinteresuoto asmens komercinę paslaptį/konfidencialiÄ informacijÄ ir negali bÅ«ti atskleisti pareiÅ¡kėjai.

Tai patvirtina ir 2015-08-31 UAB „Civitta“ atliktas ekspertinis vertinimas. Atskleidus konfidencialiÄ ir komercinę paslaptį sudarančius dokumentus apie strateginę Lietuvos Respublikos įmonę pareiÅ¡kėjai, kuri yra ne tik užsienio kapitalo privati įmonė, bet ir turi pervežimų geležinkeliais licencijÄ , galimai bÅ«tų sukelta tiek tiesioginė žala suinteresuotam asmeniui, tiek ir Lietuvos Respublikai.5. Suinteresuotas asmuo prašė taikyti CPK 10 str. 4 d. numatytus apsaugos mechanizmus jo duomenims ir dokumentams, tačiau Vilniaus apygardos teismas Å¡io praÅ¡ymo nei 2015-10-20 nutartimi, nei vėlesne nutartimi kol kas nėra iÅ¡sprendęs.PareiÅ¡kėja AB „Orlen Lietuva“ nesutinka su atsakovės atskiruoju skundu, praÅ¡o apeliacinį procesÄ nutraukti ir atskirÄ jį skundÄ grÄ Å¾inti atsakovei.

Å io reikalavimo netenkinus, praÅ¡o suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. spalio 20 d. nutartis palikti nepakeistas.Pateikia Å¡iuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:1. Skundžiamos pirmos instancijos teismo nutartys nėra apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo turi bÅ«ti nutrauktas. Skundžiamos nutartys neužkerta ir negali užkirsti kelio tolimesniam ginčo iÅ¡ esmės nagrinėjimui Vilniaus komercinio arbitražo teisme administruojamoje arbitražo byloje Nr. 319.

Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KMÄ®) 50 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai numatyta, kad arbitražo teismo sprendimas gali bÅ«ti panaikintas pateikus skundÄ Lietuvos apeliaciniam teismui. Taigi sistemiÅ¡kai taikant CPK 334 straipsnio 1 dalį ir KMÄ® 50 straipsnio 1 dalį, darytina iÅ¡vada, kad dėl tų nutarčių, kurių apskundimo galimybės CPK nenumato, ir kurios neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui, atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, tačiau argumentai dėl jų teisėtumo gali bÅ«ti pateikiami arbitražo proceso metu arba praÅ¡ant panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ .

CPK 224 straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, kad atskirasis skundas gali būti teikiamas tik dėl tokios nutarties, kuria prašymas užtikrinti įrodymus yra atmetamas, todėl atskirasis skundas dėl nutarties, kuria buvo pritaikytas įrodymų užtikrinimas, negali būti teikiamas.

2. Ä®rodymų užtikrinimas ir liudijimas apie teisę gauti įrodymus yra savarankiÅ¡ki institutai, todėl įrodymų užtikrinimo byla galėjo bÅ«ti inicijuota atskirai. Å ios dvi procesinės teisės kyla iÅ¡ skirtingų teisinių pagrindų. KAÄ® 27 straipsnis įtvirtina Å¡alies teisę bet kurioje arbitražo bylos stadijoje kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl įrodymų užtikrinimo. Å aliai kreipusis į Vilniaus apygardos teismÄ yra taikomos CPK nuostatos, reglamentuojančios įrodymų užtikrinimo instituto taikymÄ .

Tuo tarpu teismo pagalba įrodymams rinkti kyla iÅ¡ KAÄ® 38 straipsnio, numatančio, kad tiek arbitražo teismas, tiek arbitražo nagrinėjimo Å¡alis arbitražo teismo pritarimu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu padėti surinkti įrodymus. Å iam kreipimuisi mutatis mutandis taikomos CPK II dalies XIII skyriaus 9 skirsnio nuostatos – teismo pavedimai. Å ie du institutai yra skirti siekti skirtingų tikslų, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog įrodymų užtikrinimas ir įrodymų iÅ¡reikalavimas turėtų bÅ«ti atliekamas toje pačioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teisme.

Be to, ir Å¡ie institutai yra įgyvendinami skirtingų procedÅ«rų pagalba. Pagal KAÄ® 38 straipsnį Vilniaus apygardos teismas gali teikti pagalbÄ Ä¯rodymams rinkti tik esant arbitražo teismo pritarimui, tuo tarpu pagal KAÄ® 27 straipsnio nuostatas Vilniaus apygardos teismas gali taikyti įrodymų užtikrinimÄ ir nesant tokio pritarimo. Vien tai, kad KAÄ® 27 straipsnis suteikia Å¡aliai teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ net neprasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, rodo, jog įrodymų užtikrinimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas atskirai nuo įrodymų rinkimo klausimo.

Neegzistuoja jokia teisės norma, kuria remiantis, prašymas dėl įrodymų užtikrinimo turėjo būti teikiamas byloje dėl liudijimo išdavimo.

4. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų užtikrinimo instituto tikslas yra iÅ¡saugoti ir užfiksuoti įrodymus iki kol asmuo nespėjo jų sunaikinti, paslėpti ar pakeisti, įrodymų užtikrinimo taikymas nepraneÅ¡us apie tai kitam asmeniui bÅ«tent ir užtikrina Å¡io tikslo įgyvendinimÄ . Skundžiamos pirmos instancijos teismo nutartys nepažeidžia CK ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo normų, kadangi komercinių paslapčių apsaugos principas nėra absoliutus. Be to, pagal KAÄ® 33 straipsnio 7 dalį bÅ«tent pats arbitražo teismas, o ne bendrosios kompetencijos teismai turi teisę spręsti, kokie įrodymai yra bÅ«tini objektyviam ir visapusiÅ¡kam bylos iÅ¡nagrinėjimui, spręsti dėl jų leistinumo ir sÄ sajumo.

Visas apeliantės nurodomas aplinkybes, susijusias su įrodymų konfidencialumu, jau yra įvertinęs arbitražo teismas ir patvirtinęs, kad, nepaisant galimo įrodymų konfidencialumo ir/ar buvimo komercine paslaptimi, prašomi užtikrini įrodymai turi būti pateikti arbitražo byloje. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl tariamos žalos, kuri būtų patirta, jei būti užtikrinti prašomi įrodymai, kadangi užtikrinti įrodymai būtų siunčiami arbitražo teismui, o ne duoti susipažinti AB „Orlen Lietuva“.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar pirmos instancijos teismo nutartis, kuria buvo tenkintas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, yra skundžiama, taip pat ar nagrinėjamos teisme bylos yra tapačios.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai nepagrįsta apeliantės pozicija, kad civilinė byla Nr. e2-6136-262/2015 ir civilinė byla Nr. e2-3683-580/2016 yra tapačios.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teisme yra dvi civilinės bylos Nr. e2-6136-262/2015 ir Nr. e2-3683-580/2016 (buvęs Nr. e2-6016-798/2015). Civilinėje byloje Nr. e2-3683-580/2016 AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡o iÅ¡duoti liudijimÄ apie teisę gauti įrodymus iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ tam, kad įrodymai bÅ«tų pateikti arbitražo teismui (CPK 199 str. 4 d.), tuo tarpu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-6136-262/2015 buvo nagrinėjamas AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymas dėl analogiÅ¡kų įrodymų užtikrinimo (CPK 221 str.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieÅ¡kiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007, 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Šio ieškinio nepriėmimo pagrindo tikslas – užtikrinti, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. Tai reiškia, kad šalys vienu metu negali užvesti kelių bylų dėl to paties ginčo. Ieškinio priėmimo stadijoje aplinkybė, ar teismo žinioje nėra bylos, užvestos pagal tapatų ieškinį, vertinimo procedūra yra procesinio pobūdžio, t. y. atliekamas tik formalus reiškiamo ieškinio ir jau iškeltos bylos tapatumo patikrinimas. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Nustatyti, koks yra ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, galima tik įvertinus, kÄ iÅ¡ tikrųjų ginčija (reikalauja) ieÅ¡kovai ir kokio teisinio rezultato jie siekia ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tu reikalavimu. Kaip matyti iÅ¡ civilinių bylų Nr. e2-6136-262/2015 ir Nr. e2-3683-580/2016 medžiagos, vienoje iÅ¡ jų (Nr. e2-6136-262/2015) pareiÅ¡kėja AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡o užtikrinti įrodymus, o kitoje byloje (Nr. e2-3683-580/2016) praÅ¡o iÅ¡duoti liudijimÄ apie teisę gauti analogiÅ¡kus įrodymus iÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Ä®vertinus Å¡ių reikalavimų turinį, darytina iÅ¡vada, kad įrodymų užtikrinimas ir teismo pagalba įrodymams rinkti iÅ¡duodant Å¡aliai liudijimÄ apie teisę gauti tam tikrus įrodymus yra du skirtingi institutai, kylantys iÅ¡ skirtingo teisinio pagrindo, turintys skirtingus tikslus, įgyvendinami pagal skirtingas procedÅ«ras bei sukeliantys skirtingas procesines teisines pasekmes, todėl minėtas bylas traktuoti kaip tapačias bÅ«tų teisiÅ¡kai netikslu.Lietuvos civilinio proceso teisėje nenumatyta galimybė apeliacine tvarka skųsti visus pirmosios instancijos teismo priimtus tarpinius procesinius sprendimus byloje.

Pagal CPK 334 straipsnio pirmÄ jÄ dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi bÅ«ti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.).CPK 221 straipsnis reglamentuoja, kad asmenys, kurie turi pagrindÄ baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali praÅ¡yti teismÄ , tiek prieÅ¡ ieÅ¡kinio padavimÄ , tiek ir padavus jį, užtikrinti Å¡iuos įrodymus.

Nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje atskiruoju skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis dėl įrodymų užtikrinimo (jų iÅ¡saugojimo ir užfiksavimo) ir 2015 m. spalio 20 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta minėtÄ 2015 m. spalio 19 d. nutartį pasinaikinti. CPK 224 straipsnis nustato, jog dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, prašęs įrodymų užtikrinimo asmuo, gali paduoti atskirÄ jį skundÄ , tačiau CPK normos nenustato galimybės apskųsti nutarties, kuria tenkinamas praÅ¡ymas dėl įrodymų užtikrinimo.

Kaip jau ir buvo minėta, pagal 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Akivaizdu, jog teismo nutartis, kuria tenkinamas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Nuostatos, kad nutartys, kuriomis užtikrinami įrodymai, atskiruoju skundu neskundžiamos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-968/2008;

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1556-464/2015). Nutartis, priimta įrodymų užtikrinimo klausimu, negali užkirsti kelio tolesnei bylos eigai, o savo pažeistas teises atsakovė gali apginti arbitražinio proceso metu, kur ir yra nagrinėjamas pagrindinis tarp šalių kilęs ginčas. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas vienoje iš bylų, kurioje šaliai buvo išduotas liudijimas apie teisę gauti įrodymus, taip pat laikėsi tokios pat pozicijos šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-828/2013).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad esant įprastoms aplinkybėms Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis, kuria buvo tenkintas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, neužkerta kelio tolimesniam arbitražo bylos nagrinėjimui, todėl negalėtų būti apskundimo objektu (CPK 224 str., 334 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė neįprasta situacija, kai teisme nagrinėjamas pareiškėjos prašymas dėl teismo liudijimo apie teisę gauti įrodymus išdavimo, suformuojama kita byla, kurioje nagrinėjamas prašymas dėl analogiškų įrodymų užtikrinimo, t.y. suformuojama ir nagrinėjama byla glaudžiai susijusi su jau nagrinėjama byla, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad turi teisę peržengti apeliacinio skundo nustatytas ribas, ir pasisakyti dėl pradėto proceso kitoje byloje teisėtumo, nes to nepadarius, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Tai susiję su bÅ«tinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeista kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė ir dėl to apeliacinės instancijos teismo atitinkamoje byloje priimtas sprendimas, kai apeliacinis procesas nutraukiamas bÅ«tų neteisingas. Teisinėje valstybėje vyraujantys teisingumo, protingumo, ekonomiÅ¡kumo principai įpareigoja teismÄ jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ galėjo bÅ«ti iÅ¡kelta ir ar procesas vyksta teisėtai.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ pradėto ir vykstančio proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylÄ nagrinėjant teisme. Tai reiÅ¡kia, kad net ir tuomet, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, apeliacinės instancijos teismas visų pirma ex officio gali ir turi įsitikinti vykstančio proceso teisėtumu. Jeigu egzistuoja pagrįstos abejonės dėl vykstančio proceso teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį ir klausimÄ dėl proceso teisėtumo perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmos instancijos teismui.

Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar teisėtai buvo iÅ¡kelta bei nagrinėjama byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1225/2009; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2009; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599-1-2010; 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171/2014).Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, kai abu reikalavimai, t.y. tiek dėl įrodymų užtikrinimo, tiek dėl teismo liudijimo apie teisę gauti įrodymus, yra susiję su analogiÅ¡kais įrodymais, ir pareiÅ¡kus pareiÅ¡kimÄ dėl įrodymų užtikrinimo jau buvo užvesta byla dėl teismo liudijimo apie teisę gauti analogiÅ¡kus įrodymus iÅ¡davimo, pareiÅ¡kimo dėl įrodymų užtikrinimo pagrindu apskritai negalėjo bÅ«ti užvesta atskira byla.

Susiklosčius tokiai situacijai, kai atskira byla buvo užregistruota ir pareiÅ¡kimas dėl įrodymų užtikrinimo buvo priimtas, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ir visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad teisminis procesas dėl analogiÅ¡kų įrodymų iÅ¡reikalavimo jau vyksta kitoje Vilniaus apygardos teismo byloje, ir klausimÄ dėl įrodymų užtikrinimo skundžiama 2015 m. spalio 19 d. nutartimi iÅ¡sprendė. Nors, kaip jau buvo minėta, įrodymų užtikrinimas ir įrodymų iÅ¡reikalavimas nėra tapatÅ«s civilinio proceso institutai, tačiau negalima nesutikti su apeliante, kad Å¡ios dvi procesinės priemonės nėra tarpusavyje niekaip susijusios.

Kadangi abiem šiais procesiniais veiksmais iš esmės yra siekiama tų pačių įrodymų išreikalavimo ir užtikrinimo, tai darytina išvada, jog civilinė byla Nr. e2-6136-262/2015 ir civilinė byla Nr. e2-3683-580/2016 yra itin glaudžiai viena su kita susijusios. Vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principais (CPK 2, 7 straipsniai), apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju visus klausimus dėl tų pačių įrodymų išreikalavimo/užtikrinimo tarp tų pačių asmenų dėl to paties arbitražo ar teismo proceso, siekiant eliminuoti skirtingų teismo procesinių sprendimų priėmimo galimybę ir galimybę šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, tikslinga buvo nagrinėti tame pačiame teisminiame procese, o ne skirtingiems teisėjams priskirtose atskirose bylose.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad Å¡ioje civilinėje byloje pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įrodymų užtikrinimo izoliuotai nuo civilinės bylos Nr. e2-3683-580/2016, visiÅ¡kai nevertinimo aplinkybės, ar arbitražo teismas buvo nustatęs bÅ«tinybę gauti ginčo įrodymus, kuriuos praÅ¡oma Å¡ioje byloje užtikrinti, ir pritaręs Å¡alies kreipimuisi į teismÄ dėl ginčo įrodymų gavimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 38 straipsnio nuostatos numato, kad Å¡alis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ ir praÅ¡yti padėti surinkti įrodymus tik turėdama arbitražo teismo pritarimÄ .

Tokios pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-605/2014).Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju viena iš ginčo šalių yra strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, t.y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi buvo tenkintas AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymas dėl įrodymų užtikrinimo ir buvo užtikrinta eilė įrodymų, kurie galimai sudaro AB „Lietuvos geležinkeliai“ komercines paslaptis ir yra laikomi konfidencialia informacija, suteikiant AB „Orlen Lietuva“ pasirinktam antstoliui itin plačias teises, t.y. surasti, neatlygintinai kopijuoti, įskaitant teisę laikinai priverstinai paimti tiek dokumentų originalus, tiek elektronines laikmenas (įskaitant kompiuterius, serverius ir kitas laikmenas) ir/ar juos iÅ¡sineÅ¡ti už AB „Lietuvos geležinkeliai“ buveinės ribų, siekiant padaryti jų kopijas (pastaruoju atveju antstolis privalo grÄ Å¾inti tokių dokumentų originalus ir elektronines laikmenas per 2 darbo dienas), daryti nuoraÅ¡us, iÅ¡raÅ¡us, kopijuoti į kitas elektronines laikmenas AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacijos apdorojimo sistemose (įskaitant kompiuterius, serverius ir kitas laikmenas) saugomus duomenis, konstatuoti faktines aplinkybes, sudaryti dokumentų sÄ raÅ¡Ä ir tiksliai užfiksuoti jų turinį ir kitu teisėtu bÅ«du užtikrinti įrodymus, duoti nurodymus atitinkamose patalpose esantiems asmenims antstoliui nedelsiant (iÅ¡ karto, ne ilgiau kaip per 2 valandas) pateikti turimus įrodymus, dokumentus, kompiuterius ir kitas laikmenas, slaptažodžius.

Nors, kaip jau ir buvo konstatuota, nutartis dėl įrodymų užtikrinimo ir negali bÅ«ti skundžiama ir apeliacinis procesas dėl tokios nutarties turėtų bÅ«ti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 5 d.), tačiau įvertinus susiklosčiusiÄ neįprastÄ situacijÄ , kai dėl analogiÅ¡kų įrodymų Vilniaus apygardos teisme yra pradėti du skirtingi teisminiai procesai (civilinė byla Nr. e2-6136-262/2015 ir civilinė byla Nr. e2-3683-580/2016), apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bÅ«tina įvertinti ir Å¡ios bylos dėl įrodymų užtikrinimo (Nr. e2-6136-262/2015) iÅ¡kėlimo ir proceso teisėtumo klausimÄ .

Tokia procesinė situacija, kai pareiškėjos AB „Orlen Lietuva“ reikalavimas dėl įrodymų užtikrinimo buvo nagrinėjamas atskirai nuo kitoje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo dėl analogiškų įrodymų išreikalavimo, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti vertinama kaip procesinės teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti esminės įtakos klausimo dėl įrodymų užtikrinimo galimai neteisingam išsprendimui.

Å is procesinis pažeidimas negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamas pirmos instancijos teismo nutartis panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu, teismas n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. spalio 20 d. nutartis panaikinti ir perduoti bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos AB „Orlen Lietuva“ praÅ¡ymÄ dėl įrodymų užtikrinimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                    Romualda Janovičienė                                                                               Alvydas Poškus                                                                               Egidija Tamošiūnienė