2015-10-15 Nr. AB-20121-3-61-3-00405-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1961-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00405-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Palangos miesto savivaldybės ir D. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Palangos miesto savivaldybės, D. E., S. G. ir B. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transveja“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2013 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. TT-9 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detalųjį planą (t. I, b. l. 5-101) ir 2013 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. TT-10 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje detalųjį planą. (t. I, b. l. 104-206).

Pareiškėjai Palangos miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), D. E., S. G. ir B. D. (toliau – ir pareiškėjai), nesutikdami su šiais potvarkiais, kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–2) ir prašė panaikinti Inspekcijos 2013 m. gruodžio 17 d. potvarkį Nr. TT-9 ir 2013 m. gruodžio 17 d. potvarkį Nr. TT-10.

Paaiškino, kad šie detalieji planai pažeidžia Savivaldybės teisę užtikrinti, kad keliai būtų tiesiami tik tam tinkamose vietose, be to, patvirtintais planais trukdoma tinkamai organizuoti saugų eismą. Skundžiami sprendimai pažeidžia Savivaldybės ir butų savininkų teises, nes pagal patvirtintus detaliuosius planus automobilių eismas planuojamas ir jų valdomuose sklypuose arba šalia jiems priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Dėl (duomenys neskelbtini) plano teisėtumo paaiškino, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. kovo 19 d. vertinimo pažymoje Nr. PEI-14 nurodoma, kad įvažiavimas turi būti iš (duomenys neskelbtini) pro trečiųjų asmenų valdomą (duomenys neskelbtini) sklypą, tačiau nėra įrodymų, kad sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojai UAB „Minera“ ir Savivaldybė būtų tam pritarę. Plano 29 punkte minimas tariamas susitarimas su UAB „Minera“, tačiau toks susitarimas, susijęs su nekilnojamuoju turtu, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, netgi nėra įdėtas patvirtintame plane. Ginčijamame detaliojo plano 66 punkto brėžinyje įrašius, kad visi sprendiniai už sklypo ribų yra rekomendacinio pobūdžio, leidžia teigti, kad nėra išspręstas susisiekimo sistemų organizavimas ir pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 18 straipsnio 3 dalies ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.7 ir 43.8 punktai. Patvirtintas planas visiškai neatitinka Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. kovo 19 d. vertinimo pažymos Nr. PEI-14.

Inspekcijos 2013 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. TT-10 patvirtintame (duomenys neskelbtini) plane pažeidimai visiškai analogiški, identiški. Teigė, kad koncepcijoje (plano 55 p.) ir aiškinamajame rašte (plano 63 p.) rašoma, kad įvažiavimas numatomas pro (duomenys neskelbtini) sklypą. (duomenys neskelbtini) valdytojų sutikimas nepateiktas, dėl servitutų nesusitarta, Nekilnojamojo turto registre jokie susitarimai neregistruoti.

Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 punktą, detalusis planas rengiamas 3 egzemplioriais, taip pat parengiamas egzempliorius kompiuterinėje laikmenoje. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų kompiuterinėje laikmenoje nėra įtraukta informacija, kuri yra popieriniame variante, t. y. popieriniame variante ir kompiuterinėje laikmenoje esanti informacija skiriasi. Kompiuterinėje laikmenoje esanti informacija nepatvirtinta elektroniniu parašu, nėra nuotraukų su informaciniais stendais.

Pareiškėjai nurodė, kad rengiant planus buvo pažeista TPĮ 31 straipsnio 1 dalis, nes raštu nebuvo informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai ((duomenys neskelbtini) pastatų savininkai), nors planuose nurodoma, kad iš ginčo teritorijos į (duomenys neskelbtini) gatvę bus patenkama pro šiuos namus. Iš internete paskelbtos informacijos turinio negalima suprasti, kad planuojama teritorija apima ir žemės sklypų gretimybes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas neteisėtai patvirtino suklastotais dokumentais paremtą detalųjį planą, jokie informaciniai stendai nebuvo įrengti, todėl planų 43 ir 50 punktuose esančios nuotraukos yra akivaizdžios klastotės. Tariamame stende rašoma, kad su parengtu planu galima susipažinti 2007 m. gegužės 31 d., nors ginčijamų planų planavimo sąlygų sąvadai išduoti tik 2010 m. spalio 29 d. Nuotraukos yra akivaizdi klastotė, todėl prašė teismo apie šį dokumentų klastojimo faktą pranešti prokurorui pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 109 straipsnį.

Prie skunde nurodytų teritorijų nėra jokios galimybės privažiuoti, išskyrus per pareiškėjų ir kitų suinteresuotų asmenų naudojamus sklypus. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad detaliajame plane turi būti tiksliai nurodyti ir apspręsti įvažiavimo keliai. Tinkamai neatskleidus privažiavimo prie ginčo sklypų būdų, tinkamai neinformavus visuomenės (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, raštu neinformavus gretimybių, nepastačius stendų), suklastotų dokumentų pagrindu parengtų detaliųjų planų negalima buvo tvirtinti.

Atsakovas Inspekcija su skundu nesutiko, prašė bylą nutraukti, nesant pareiškėjų suinteresuotumo, arba skundą atmesti.

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 43-50) atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai šioje byloje neturi reikalavimo teisės kreiptis į teismą, kadangi ginčijami sprendimai nesukelia pareiškėjams teisių ir pareigų bei nepažeidžia jų interesų. Palangos miesto savivaldybė, vadovaujantis aktualiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neturi jokių išviešintų žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. lapkričio 10 d. panaudos sutartis išregistruota nuo 2014 m. sausio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. (4.26)Z8-7/8-PN pagrindu. Kiti pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, kokios ir kaip pažeistos jų teisės, patvirtinus detaliuosius planus, nepateikė įrodymų, kad jie nuosavybės ar kita daiktine teise valdo kokius nors žemės sklypus, kad šie sklypai ribotusi su detaliais planais suplanuota teritorija ir pan.

Dėl įvažiavimų į sklypus paaiškino, kad detaliaisiais planais spręsti klausimai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, aprūpinimo susisiekimo komunikacijomis brėžiniuose, taip pat aiškinamuosiuose raštuose numatytas susisiekimas su (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tokie sprendiniai paremti taip pat kitu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-173 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu, kuriame iš sklypo taip pat numatytas išvažiavimas ir įvažiavimas į (duomenys neskelbtini).

Detaliųjų planų medžiagoje taip pat yra pridėtas UAB „Minera“ (planuojamos teritorijos gretimybės, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomininko) sutikimas su detaliųjų planų sprendiniais, nors toks sutikimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, net nebuvo privalomas gauti. Teisės aktai taip pat nereikalauja registruoti tokio sutikimo Nekilnojamojo turto registre. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.2 punktą, savivaldybė negalėjo reikalauti iš teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jos valdomo žemės sklypo detaliojo plano, o už planuojamos teritorijos ribų nustatomi projektiniai pasiūlymai, kurie nėra laikomi detaliojo plano sprendiniais.

Savivaldybė aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, suderino parengtus detaliuosius planus Nuolatinėje statybos komisijoje, pritarė jų sprendiniams, taip pat numatomos susisiekimo komunikacijos tiesimui ateityje, todėl skunde išdėstyti motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise yra valdomas NŽT, o Palangos miesto savivaldybė yra netekusi daiktinių teisių į žemės sklypą, todėl ji apskritai nebeturi suinteresuotumo. Detaliųjų planų bylose yra pridėti NŽT (kaip valstybinės žemės patikėtinio) sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas per Lietuvos valstybei priklausančią žemę.

Ginčo detaliuosiuose planuose įtvirtintos nuostatos dėl techninių projektų rengimo ateityje, numatant konkrečias susisiekimo komunikacijų vietas, ne tik neprieštarauja teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams, tačiau priešingai – visiškai juos atitinka. Už detaliųjų planų galiojimo teritorijos nustatyti tik projektiniai pasiūlymai, kurie nėra laikomi detaliųjų planų sprendiniais, todėl negali pažeisti pareiškėjų teisių ar interesų. Detaliuosiuose planuose, aprašant esamą situaciją, nurodyta, kad šiuo metu iš sklypų yra išvažiavimas į (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau tai nereiškia, kad detaliaisiais planais yra numatoma galimybė statyti susisiekimo komunikacijas į (duomenys neskelbtini), šiuo atveju tik konstatuotas natūroje esantis faktas, todėl pareiškėjų skundo teiginiai, kad numatoma važinėti šalia jų daugiabučių namų, visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju, jei Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pagal kompetenciją būtų vertinęs, kad kokie nors detaliųjų planų sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis turėjo teikti neigiamą išvadą, tačiau to nepadarė. Pažymėjo, kad Inspekcijos kompetencijai nebuvo priskirta tikrinti, ar detaliųjų planų originalai atitinka kompiuterinėse laikmenose esančią informaciją. Inspekcijos nuomone, pareiga užtikrinti duomenų atitikimą taip pat tenka ir detaliojo plano rengėjui.

Detaliųjų planų bylose pateikiama informacija apie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, gretimybes bei jų savininkų, valdytojų informavimą apie rengiamus detaliuosius planus. Pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra žemės sklypais nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pareiškėjų nurodomos teritorijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra detaliai suplanuotų žemės sklypų gretimybės, todėl vadovaujantis teisės aktais teritorijų planavimo organizatoriui nebuvo pareigos informuoti šių statinių savininkų raštu apie rengiamus detaliuosius planus. Šiuo atveju teisės aktuose nėra pareigos informuoti visų aplink planuojamą teritoriją žemės sklypais nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančių statinių savininkus.

Inspekcijai pateiktuose detaliųjų planų originaluose buvo įsegta informacija apie planuojamoje teritorijoje įrengtus stendus su informacija apie detaliuosius planus, o pareiškėjai skunde nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad stendai nebuvo įrengti, todėl neįvykdė jiems keliamos įrodinėjimo pareigos. Šiuo atveju svarbiausia, kad asmenys, suinteresuoti detaliuoju planavimu, turėjo galimybę susipažinti su detaliojo planavimo procesu ir parengtais sprendiniais, iš skundo turinio ir pridedamų dokumentų akivaizdu, kad pareiškėjai žinojo apie detalųjį teritorijų planavimą, buvo susipažinę su detaliųjų planų sprendiniais, teikė dėl to pretenzijas, todėl net jei teismas ir nustatys, kad buvo pažeidimų įrengiant stendus, tai negalėtų būti laikoma esminiu viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimu, nes planavimo organizatorius atliko kitas teisės aktų reikalavimus atitinkančias procedūras, kurios užtikrino visuomenės informavimą apie rengiamus detaliuosius planus ir parengtus jų sprendinius. Pažymėjo, kad Inspekcijai nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl dokumentų klastojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transveja“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 22-24) paaiškino, kad detaliuosius planus patikrino Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Gautos išvados yra teigiamos, leidžiama tvirtinti nustatyta tvarka. Palangos miesto taryba keturis kartus nemotyvuotai atidėliojo detaliųjų planų tvirtinimą, todėl juos nustatyta tvarka patvirtino Inspekcija. Pagal faktinę medžiagą, visos reikalingos viešo svarstymo procedūros atliktos: skelbimai spaudoje bei savivaldybės interneto svetainėje patalpinti, brėžiniai ir visa detaliųjų planų medžiaga buvo reklamuojama savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje, stendai prie planuojamų žemės sklypų buvo pakabinti, gretimybės informuotos laiškais, gautas oficialus „Minera“ suderinimas, viešas susirinkimas įvyko, pretenzijų nebuvo gauta. Detalieji planai tinkamai suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje, dėl įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gautas valstybinės žemės savininko NŽT sutikimas.

Paaiškino, kad detaliųjų planų bylose dėl techninės klaidos, susegant dokumentus, buvo patalpintos ne tos stendų fotofiksacijos. Nurodė, kad prie atsiliepimo prideda stendų nuotraukas, darytas 2012 m. rugpjūčio 22 d., kai, pasikeitus planavimo sąlygoms, buvo paskelbta, jog iš naujo pradedamas žemės sklypų detalusis planavimas. Iš pridedamų nuotraukų galima įsitikinti, kad stendai buvo pakabinti laiku, skelbimuose esanti informacija yra teisinga, todėl galima laikyti, kad visuomenės informavimo tvarkai nėra nusižengta.

Dėl komentuojamo esamo įvažiavimo į sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės nurodė, kad žemės sklypų registro pažymėjimuose, Palangos miesto centrinės dalies detaliajame plane toks įvažiavimas yra nurodytas kiekvienam sklypui atskiras ir sprendinių vertinimo lentelėje taip ir rašoma. Nuovaža nuo magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja ((duomenys neskelbtini)) link UAB „Minera“ sklypo, jos tiksli vieta gali būti koreguojama pagal pareiškėjų parengtą detalųjį planą ir objekto techninį projektą. Visa kita pravažiavimo dalis bus tokia, kokia parodyta UAB „Transveja“ detaliųjų planų susisiekimo brėžiniuose. Kadangi pravažiavimas nebus gatvė, tai ir reikalavimai kaip gatvei netaikomi. Savivaldybė savo pritarimą visiems sprendiniams išreiškė Statybos ir miesto ūkio komitete ir Nuolatinėje statybos komisijoje. Pravažiavimo planavimui pritarė ir valstybinės žemės valdytojas – NŽT.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė Inspekcijai iš pareiškėjų Palangos miesto savivaldybės, D. E., S. G., B. D. po 8,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė UAB „Transveja“ iš pareiškėjų po 133,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai reikalavimus reiškia gindami viešąjį interesą. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto ir 32 punkto nuostatas, be to, pagal Orhuso konvencijos I priedo ir į Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti veikla, kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, kurioje teisė dalyvauti suteikiama ir visuomenei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punktą, 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, TPĮ 32 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Pareiškėjai, siekdami ginti viešąjį interesą, jo pažeidimą sieja su neatliktu planuojamu automobilių eismu iki UAB „Transveja“ valdomų sklypų, taip pat automobilių eismu prie daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, t. y. teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pasekmių aplinkai vertinimu, darkomu kraštovaizdžiu, teisės į saugią, darnią, švarią ir ramią aplinką šioje vietovėje pažeidimu. Tokie pagrindai priskirtini prie viešojo intereso aplinkos apsaugos srityje, pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą.

Teismas išdėstė TPĮ 25 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatas. Visuomenės ir atskirų suinteresuotų asmenų dalyvavimas teritorijų planavimo procese turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo metu. Pačių teritorijų bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo viešumą užtikrinančių procedūrų sąrašas yra pateikiamas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 5 punkte. Teismas išdėstė TPĮ 31 straipsnio 4 dalies nuostatas. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, taip pat detaliojo teritorijų planavimo dokumentų projektų rengimo viešumą užtikrinančias procedūras be Teritorijų planavimo įstatymo, išsamiai reglamentuoja ir Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, kurių 24.1 ir 24.3 punktą teismas nurodė.

Teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, palaikė Inspekcijos argumentus, nes detalieji planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus, tinkamai įvykdytos teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros, suderinti Palangos miesto savivaldybės tarybos sudarytoje Nuolatinės statybos komisijoje ir su Palangos miesto savivaldybe. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašu ir Inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-123, Inspekcija planavimo organizatoriaus prašymu turi teisę ir pareigą per 20 darbo dienų nuo prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo patvirtinti detalųjį planą.

Nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymais Nr. A1-705 ir Nr. A1-706 perdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB „Transveja“ ir dėl to su bendrove sudarė teisių ir pareigų perdavimo sutartis. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2010 m. spalio 29 d. išdavė šiems žemės sklypams Planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti. Planavimo organizatorius UAB „Transveja“ 2012 m. rugpjūčio 10 d. patvirtino planavimo užduotis. Apie detaliųjų planų rengimą buvo viešai paskelbta spaudoje, internetiniame tinklalapyje, parengti informaciniai stendai, informuoti gretimų namų gyventojai. Planavimo organizatorius UAB „Transveja“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. patvirtino detaliųjų planų koncepcijas, kurias Palangos miesto savivaldybės tarybos statybos ir miesto ūkio komitetas protokoline nutartimi pritarė žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliųjų planų koncepcijoms. Detaliųjų planų sprendinių konkretizavimas yra išdėstytas aiškinamuosiuose raštuose, taip pat atliktas sprendinių pasekmių vertinimas. Atliktos viešo svarstymo procedūros, parengta viešo svarstymo ataskaita, surašytas viešo svarstymo protokolas, pateiktas viešajame svarstyme dalyvavusių asmenų sąrašas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2013 m. kovo 19 d. atliko teritorijų planavimo dokumentų vertinimą ir konstatavo, kad detalieji planai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, o Palangos miesto savivaldybės tarybos sudaryta Nuolatinės statybos komisija 2013 m. gegužės 15 d. suderino pateiktus teritorijų planavimo dokumentus be pastabų. Planavimo organizatorius UAB „Transveja“ keletą kartų teikė prašymus patvirtinti parengtus detaliuosius planus (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba detaliųjų planų netvirtino, atsisakymų tvirtinti detaliuosius planus nemotyvavo iki 2013 m. lapkričio 21 d., nors buvo parengti sprendimų projektai patvirtinti šiuos parengtus detaliuosius planus.

Palangos miesto savivaldybės tarybai nepatvirtinus detaliųjų planų, nenurodant motyvų, planavimo organizatorius UAB „Transveja“ teisės aktų nustatyta tvarka 2013 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu patvirtinti detaliuosius planus, prie prašymo pridėjo detaliuosius planus. Inspekcija 2013 m. lapkričio 28 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl informacijos pateikimo tvirtinant detaliuosius planus, kuri 2013 m. gruodžio 13 d. raštu informavo Inspekcija apie detaliųjų planų tvirtinimą.

Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka 2013 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. TT-9 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detalųjį planą (I t., b. l. 5-101) ir 2013 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. TT-10 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje detalųjį planą.

Pareiškėjai teigė, kad ginčijami potvarkiai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, patvirtinti detalieji planai yra neaiškūs, dviprasmiški, teiginiai prieštarauja vienas kitam. Teismas nesutiko su šiais pareiškėjų teiginiais, nes pagal TPĮ nuostatas, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimas Nr. 825) reikalavimus, Inspekcijos kompetencijai priskirta tikrinti, ar detalieji planai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat Inspekcijai yra suteikta teisė tvirtinti detaliuosius planus, jeigu savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina. Ginčo potvarkiai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra priimti kompetentingo subjekto, nepažeidžiant procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, taip pat nėra jokių kitų svarbių priežasčių, kurios lemtų teisėtų ir pagrįstų sprendimų panaikinimo būtinumą. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl šie teiginiai yra neteisingi ir atmestini.

Iš byloje pateiktų įrodymų ir teisinio reglamentavimo aiškiai matyti, kad detalieji planai buvo rengiami vadovaujantis TPĮ, Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, kitais teisės aktais. Detaliaisiais planais yra išspręsti klausimai dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, aprūpinimo susisiekimo komunikacijomis, brėžiniuose, aiškinamuosiuose raštuose numatytas susisiekimas su (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tokie sprendiniai paremti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-173 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliuoju planu, kuriame iš sklypo taip pat numatytas išvažiavimas ir įvažiavimas į (duomenys neskelbtini).

Todėl Palangos miesto savivaldybė pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.2 punkto nuostatas negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Byloje yra pridėtas UAB „Minera“ (planuojamos teritorijos gretimybės, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomininko) sutikimas su detaliųjų planų sprendiniais, nors toks sutikimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, net nebuvo privalomas gauti, taip pat nėra reikalavimo registruoti tokį sutikimą Nekilnojamojo turto registre.

Palangos miesto savivaldybės sutikimas dėl kelio, kuris numatytas per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra būtinas, be to, savivaldybė aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, suderino parengtus detaliuosius planus Nuolatinėje statybos komisijoje, t. y. pritarė jų sprendiniams, taip pat numatomos susisiekimo komunikacijos tiesimui ateityje. Atkreiptas dėmesys, kad ginčo detaliuosiuose planuose, aprašant esamą situaciją, pažymėta, kad šiuo metu iš sklypų yra išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau tai nereiškia, kad detaliaisiais planais yra numatoma galimybė statyti susisiekimo komunikacijas į (duomenys neskelbtini) gatvę, yra tik konstatuota natūroje esanti situacija, todėl pareiškėjų argumentai, kad numatoma važinėti šalia jų daugiabučių namų, nėra pagrįsti.

Teismas laikė, kad detaliųjų planų sprendiniai neprieštarauja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro pažymoms. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. kovo 19 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymose yra įvertinti jau parengtų detaliųjų planų sprendiniai, konstatuotas jų atitikimas visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams.

Apie detaliųjų planų rengimo pradžią planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams Nuostatų 24.3 punkte nustatyta tvarka raštu buvo pranešta tinkamai. Detaliųjų planų sprendinių viešas aptarimas vyko 2012 m. lapkričio 14 d. 16 val. Gintaro g. 33A, Palangoje. Viešojo svarstymo metu pretenzijų ir pasiūlymų negauta. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (išsiųstus laiškus su informacija apie teritorijų planavimą planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, detaliųjų planų projektų viešo svarstymo ataskaitas, informacinių stendų žemės sklype nuotraukas, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje, savivaldybės interneto tinklapyje, laikraščio „Palangos tiltas“ paskelbtą informaciją apie teritorijų planavimą), padaryta išvada, kad svarstant žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliuosius planus su visuomene visos įstatyme numatytos procedūros, taip pat ir užtikrinančios viešumą, buvo atliktos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir šiuo aspektu pareiškėjo skunde nurodytais argumentais panaikinti skundžiamų potvarkių nėra pagrindo, pareiškėjų argumentai šiuo aspektu atmesti.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad nebuvo įrengti stendai su visa informacija apie rengiamus detaliuosius planus, teismas pažymėjo, jog Nuostatų 24.3 punktas nenustato detaliojo planavimo organizatoriui pareigos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams teikti brėžinius ar schemas, nurodoma pateikti informaciją apie planavimo tikslus, planavimo darbų programą, planuojamą žemės sklypo būdą ir pobūdį, informaciją apie numatomus statyti statinius, rengimo terminus, pasiūlymų teikimo tvarką, viešo svarstymo procedūrų vietą ir laiką, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresus ir telefonus, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresus. Taigi pareiškėjų argumentai, jog nebuvo įrengti stendai su visa informacija apie rengiamus detaliuosius planus, atmesti kaip nepagrįsti, nes absoliučiai visa informacija Palangos savivaldybei buvo žinoma, o pareiškėjams S. G., B. D., D. E. atskirai ir neturėjo būti teikiama. Pareiškėjai, tinkamai informuoti apie viešą Detaliųjų planų svarstymą su visuomene, kuriame buvo pateikta detali medžiaga apie sklypų suformavimą, privažiavimo kelius ir inžinerinių tinklų sprendinius, jame nedalyvavo, pretenzijų ar prieštaravimų nepareiškė.

Teismas išdėstė TPĮ 23 straipsnio 6 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybė aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, suderino parengtus detaliuosius planus Nuolatinėje statybos komisijoje, pritarė jų sprendiniams, taip pat numatomos susisiekimo komunikacijos tiesimui ateityje, todėl skunde išdėstyti argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise yra valdomas NŽT, o Palangos miesto savivaldybė yra netekusi daiktinių teisių į žemės sklypą, todėl ji apskritai nebeturi suinteresuotumo. Detaliųjų planų bylose yra pridėti NŽT (kaip valstybinės žemės patikėtinio) sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas per Lietuvos valstybei priklausančią žemę. Detaliuosiuose planuose, aprašant esamą situaciją, nurodyta, kad šiuo metu iš sklypų yra išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, tačiau tai nereiškia, kad detaliaisiais planais yra numatoma galimybė statyti susisiekimo komunikacijas į (duomenys neskelbtini) g., šiuo atveju tik konstatuotas natūroje esantis faktas, todėl pareiškėjų skundo teiginiai, kad numatoma važinėti šalia jų daugiabučių namų, visiškai nepagrįsti.

Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad Savivaldybės institucijos aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, išdavė planavimo sąlygų sąvadus planavimo organizatoriui, pritarė detaliųjų planų koncepcijoms, Nuolatinėje statybų komisijoje suderino parengtus detaliųjų planų sprendinius, patvirtindamos, kad jie atitinka išduotas planavimo sąlygas ir teisės aktų reikalavimus, tačiau baigiamajame teritorijų planavimo proceso etape, paneigdamos visus savo prieš tai atliktus veiksmus, pažeisdamos TPĮ 26 straipsnio nuostatas, apskritai atsisakė nagrinėti planavimo organizatoriaus prašymą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliųjų planų tvirtinimo, nors TPĮ jai nustatyta pareiga tokį prašymą nagrinėti ir priimti teigiamą atsakymą arba motyvuoti atsisakymą tvirtinti detaliuosius planus. Todėl teismas laikė, kad Savivaldybė teisiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, pažeidė gero administravimo principą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-686/2010.

Teismas darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjų skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti Inspekcijos potvarkius.

Inspekcija ir UAB „Transveja“ taip pat prašė priteisti teismo išlaidas. Vadovaujantis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau − ir Rekomendacijos) 8.2 punktu, maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo parengimą sudaro 868,86 Eur (3000 Lt (3 x 1 000 Lt). Įvertinus atsiliepimo nedidelę apimtį, atsižvelgus į Rekomendacijų nuostatas, UAB „Transveja“ galėtų būti priteista 580 Eur, tačiau remiantis Rekomendacijų 5 punktu, nustatančiu, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, ši skuma mažintina iki 464 Eur (580 Eur x 0,8 proc.). Nustatyta, kad advokato padėjėjas D. M. UAB „Transveja“ interesus atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 3 d., 2014 m. spalio 7 d., 2015 m. sausio 6 d. Šiuo atveju atstovavimo laikas teisme buvo 1 val. 42 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, už atstovavimą teisme gali būti priteisiama 86,89 Eur (300 Lt (150 Lt x 2), tačiau remiantis Rekomendacijų 5 punktu, ši skuma mažintina iki 69,5 Eur (86,89 Eur x 0,8 proc.). UAB „Transveja“ šiuo atveju iš pareiškėjų iš viso priteista 533,5 Eur bylinėjimosi išlaidoms apmokėti.

Inspekcijos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudarė 113,84 Lt kopijavimo išlaidos, kurias patvirtina pateiktas 2014 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1799, todėl jai iš pareiškėjų priteista 32,97 Eur (113,84 Lt) išlaidų už dokumentų kopijavimą.

III. Pareiškėjai Palangos miesto savivaldybė ir D. E. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą ir jų skundą tenkinti.

Apeliantai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi netinkamai taikytos materialinės teisės normos, neatskleista bylos esmė. Teigia, jog patvirtinti planai yra dviprasmiški, teiginiai prieštarauja vienas kitam, pagal minėtus detaliuosius planus iš esmės būtų bloginama gretimų sklypų naudotojų gyvenimo kokybė. Be to, pareiškėjos, išskyrus Savivaldybę, jokių šaukimų ar pranešimų atvykti į teismo posėdį negavo.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjų motyvo, kad patvirtinti planai prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2002 m. kovo 19 d. priimtam Statybos techninių reikalavimų reglamentui STR 2.06.01:1999 „Miestų miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – ir Reglamentas), nes pagal minėto Reglamento 7 lentelę pro daugiabučius namus pagal detalųjį planą norima įrengti D1-2 kategorijos gatvę, kuri turi būti 12-20 metrų pločio, o patvirtintuose planuose nurodyta tik 5 m pločio gatvė. Vadovaujantis Reglamentu ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 3.1.4 punktu, vietinės reikšmės kelių apsaugos zona yra 10 metrų, kurioje negali būti gyvenamųjų namų, o pagal patvirtintus detaliuosius planus gatvė suprojektuota tik 7 metrų atstumu nuo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) esančio namo, t. y. detaliuoju planu vietoje vienbučio namo numatoma statyti daugiabutį namą, o įvažiavimas suformuojamas palei esančio daugiabučio namo langus, pažeidžiant imperatyvią 10 m apsaugos zoną.

Apeliantų teigimu, atsakovas privalėjo konstatuoti, kad objektyviai privažiavimo prie ginčo sklypo nėra, plano rengėjas negalėjo numatyti ir braižyti gatvių valstybinėje žemėje pagal gretimo daugiabučio langus, todėl toks detalusis planas, numatant daugiabučio namo statybą neišsprendus privažiavimo klausimo, negalėjo būti tvirtinamas. Atsakovas patvirtino detaliuosius planus su keliais ir teritorijomis, kurių, anot paties atsakovo, UAB „Transveja“ negalėjo nei planuoti, nei juo labiau numatyti įrengti infrastruktūrą, kuri yra už jos valdomo sklypo ribų. UAB „Transveja“ pirmiausia privalėtų plane atitraukti gatvę nuo daugiabučio (duomenys neskelbtini) namo langų ir pasirašyti sutartį su Savivaldybe dėl infrastruktūros įrengimo. Tol, kol nėra išspręstas privažiavimo klausimas, tokie planai negalėjo būti tvirtinami.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, Savivaldybė valdo patikėjimo teise pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1040, teisės įregistruotos registre, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad Savivaldybė nėra sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, valdytoja, nepagrįsti, todėl ir nereikėjo jos sutikimo numatant kelią (duomenys neskelbtini) sklype. Toks teismo teiginys prieštarauja paties atsakovo pozicijai, kad UAB „Transveja“ negalėjo nei planuoti, nei juo labiau numatyti įrengti infrastruktūrą, kuri yra už jos valdomo sklypo ribų. Išvada, kad UAB „Transveja“ turi teisę numatyti kelią svetimoje teritorijoje, yra nepagrįsta, juo labiau, kad UAB „Minera“ į bylą net nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Plano 29 punkte minimas tariamas susitarimas su UAB „Minera“, tačiau toks sutikimas nebuvo pateiktas, nes toks sutikimas neegzistuoja. Jei sutikimas būtų, jis būtų įdėtas į detalųjį planą. Įvažiavimas į valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini) net nėra suderintas su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija).

Sprendinių poveikio vertinimo lentelė visiškai prieštarauja aiškinamajam raštui, nes Sprendinių poveikio vertinimo lentelės 6 punkte rašoma, kad „Planuojama teritorija visiškai inžineriškai aprūpinta“, nors tai neatitinka tikrovės. Tai, kad planui pritarė Nuolatinė statybos komisija, nėra Savivaldybės ir UAB „Minera“ sutikimas leisti įrengti kelią sklype (duomenys neskelbtini).

Teismas nepasisakė, kad kompiuterinės PDF planų versijos visiškai skiriasi nuo popierinės versijos, apie 35 procentus dokumentų PDF plano versijoje net nėra. Kompiuterinėje laikmenoje esanti informacija nepatvirtinta elektroniniu parašu, nėra nuotraukų su informaciniais stendais, nes jokie stendai niekada ir nekabėjo. Planų 43 ir 50 puslapiuose esančios nuotraukos yra klastotės, klastotėse esanti informacija neatitinka rengiamo plano turinio, nes tariamame stende rašoma, kad su parengtu planu galima susipažinti 2007 m. gegužės 31 d., nors ginčijamų planų planavimo sąlygų sąvadai išduoti tik 2010 m. spalio 29 d. Tariamame stende rašoma, kad plano organizatorius yra UAB „Anikona“ (buveinė (duomenys neskelbtini), Telšiai), plano rengėja nurodyta R. V., o planuojamo sklypo adresas – (duomenys neskelbtini), Palanga. Vėliau pateikti dokumentai taip pat yra netikri, nes niekada jokie stendai ginčo teritorijoje nebuvo pakabinti.

UAB „Transveja“ (duomenys neskelbtini) namo gyventojų neinformavo, kad ginčo detaliaisiais planais gretimame sklype numatoma statyti nebe vienbutį, o daugiabučius namus, o gyventojų kieme numatomas tariamas esamas kelias ir numatoma įrengti naują kelią, pažeidžiant 10 m atstumą palei daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) langus. Planų aiškinamuosiuose raštuose „Trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų užtikrinimas“ nepagrįstai rašoma, kad planai nekeičia susiformavusios susisiekimo sistemos.

Pareiškėjų žiniomis, UAB „Transveja“ jau pardavinėja bendrovės akcijas su pačiu sklypu, todėl, neišsprendus privažiavimo prie ginčo sklypų ir pastačius daugiabučius namus, butus įsigiję asmenys konfliktuos, važinės per greta esančių daugiabučių namų kiemus, o planuoti įrenginėti infrastruktūros valstybinėje žemėje ir valstybinės reikšmės (duomenys neskelbtini), UAB „Transveja“ net neturėjo teisės. Pirmosios instancijos teismo teiginiai visiškai neatitinka teritorijų planavimo esmės, neužtikrina suinteresuotų asmenų teisinio tikrumo. Nėra galimybės suinteresuotiems asmenims tinkamai reikšti pastabų ir argumentų, jei visi detaliojo plano esminiai sprendiniai dėl privažiavimo kelių yra melagingi ir neteisėti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atsakovas pažymi, jog kai kurie apeliacinio skundo motyvai nėra teisinio pobūdžio, o išreiškia bendrą nepasitenkinimą parengtais detaliais planais ir numatoma plėtra, todėl jie apskritai negali būti vertinami, kadangi administraciniai teismai nagrinėja tik teisinio pobūdžio argumentų pagrįstumą. Kiti motyvai prieštarauja bylos medžiagai arba/ir nėra pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Inspekcijos nuomone, Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2013 m. gruodžio 17 d. potvarkiai Nr. TT-9 ir Nr. TT-10, kuriais buvo patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalieji planai, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra priimti kompetentingo subjekto, nepažeidžiant procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, taip pat nėra jokių kitų svarbių priežasčių, kurios lemtų teisėtų ir pagrįstų sprendimų panaikinimo būtinumą. Inspekcija, priimdama skundžiamus sprendimus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjai netinkamai aiškina tiek teisės aktų nuostatas, tiek galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ginčo situacijoje ir iš šio neteisingo aiškinimo daro klaidingas išvadas.

Dėl įvažiavimų į sklypus numatymo detaliuosiuose planuose nurodo, jog teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad atliekant detalųjį planavimą buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų, kiek tai susiję su planuojamos teritorijos numatomu aprūpinimu susisiekimo komunikacijomis. Planavimo organizatorius pagrįstai nenustatė sprendinių už planuojamos teritorijos ribų, tačiau buvo rengiami projektiniai pasiūlymai dėl susisiekimo komunikacijų numatymo. Planavimo organizatorius turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą numatyti planuojamų sklypų aprūpinimą susisiekimo komunikacijomis.

Apeliantai netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas dėl projektinių pasiūlymų reikšmės detaliajame planavime. Šie pasiūlymai nėra laikomi detaliųjų planų sprendiniais, kadangi yra už planuojamų teritorijų ribų, tačiau jie užtikrina numatomą planuojamų sklypų aprūpinimą susisiekimo komunikacijomis. TPĮ 23 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai, konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais. Taigi pagal detaliųjų planų rengimo metu galiojusius teisės aktus, tik rengiant techninius projektus numatomos aiškios susisiekimo komunikacijų įrengimo vietos ir atitinkamai sprendžiami klausimai dėl kelių pločių, gatvių kategorijų ir pan. Rengiant detaliųjų planų projektinius pasiūlymus nebuvo teisinio pagrindo spręsti konkrečių susisiekimo komunikacijų įrengimo klausimų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad rengiant detaliuosius planus nebuvo gautas Palangos miesto savivaldybės ir UAB „Minera“ sutikimas. Inspekcijos teismui pateiktų detaliųjų planų medžiagoje yra pridėtas UAB „Minera“ (planuojamos teritorijos gretimybės, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomininko) sutikimas su detaliųjų planų sprendiniais, nors toks sutikimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, net nebuvo privalomas gauti. Teisės aktai taip pat nereikalauja registruoti tokio sutikimo Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė, teigdama, kad ji nedavė sutikimo numatyti susisiekimo komunikaciją per minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, klaidina teismą. Visų pirma, toks sutikimas pagal teisės aktus nebuvo būtinas, antra, Savivaldybė aktyviai dalyvavo teritorijų planavimo procese, suderino parengtus detaliuosius planus Nuolatinėje statybos komisijoje. Be to, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise pagal viešus Nekilnojamojo turto registro duomenis yra valdomas NŽT, o Palangos miesto savivaldybė yra netekusi daiktinių teisių į žemės sklypą (priešingų įrodymų pateikta nebuvo), todėl ji apskritai nebeturi suinteresuotumo. Pažymėtina, kad detaliųjų planų bylose, kurias Inspekcija pateikė teismui, yra pridėti NŽT (kaip valstybinės žemės patikėtinio) sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas per Lietuvos valstybei priklausančią žemę.

Apeliacinio skundo motyvai, kad detaliaisiais planais nenumatomas privažiavimas prie planuojamos teritorijos, atmestini, kadangi jis yra išspręstas, numatant pravažiavimą į (duomenys neskelbtini). Detaliaisiais planais nenumatoma įrengti susisiekimo komunikacijų į (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tiesiog šiuo metu natūroje egzistuoja susisiekimas su šia gatve. Deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai dėl tariamų pažeidimų, numatant susisiekimo komunikacijas į detaliai planuojamas teritorijas, nepagrįsti nei byloje esančia medžiaga, nei teisės aktų nuostatomis, neįrodo nei teisės aktų pažeidimų, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl numatomo įvažiavimo nederinimo su Kelių direkcija. Tokio derinimo būtinumo klausimo pareiškėjai nekėlė pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaujantis ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, jis apeliaciniame skunde negali būti keliamas. Be to, apeliantai nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis toks derinimas turėjo būti pateikiamas net ne detaliojo plano sprendiniams, o tik projektiniams pasiūlymams.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Savivaldybės nesąžiningą elgesį detaliojo planavimo procesuose, gero administravimo principo pažeidimą. Apeliantai neginčija šių pirmosios instancijos teismo motyvų. Savivaldybė, atlikusi visus privalomus veiksmus detaliojo planavimo procesuose (įskaitant detaliųjų planų sprendinių suderinimą), vėliau nepagrįstai atsisakė detaliuosius planus tvirtinti. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-1240/2006.

Dėl motyvo, kad sprendinių poveikio lentelė visiškai prieštarauja aiškinamajam raštui, nurodo, jog šis apeliacinio skundo motyvas nėra aiškus, kadangi nėra nurodoma, kokiems aiškinamojo rašto sprendiniams prieštarauja sprendinių poveikio lentelė, taip pat dviprasmiškas, kadangi nurodoma, kad prieštaravimas vis dėlto yra su tikrove (ne su aiškinamuoju raštu). Pažymėtina, kad detaliuosiuose planuose, aprašant esamą situaciją, nurodyta, kad šiuo metu iš sklypų yra išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) g., Palangoje, tačiau tai nereiškia, kad detaliaisiais planais yra numatoma galimybė statyti susisiekimo komunikacijas į (duomenys neskelbtini) g., šiuo atveju tik konstatuotas natūroje esantis faktas. Esamos padėties konstatavimas nepaneigia detaliaisiais planais numatomo sklypų aprūpinimo susisiekimo komunikacijomis iki (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, todėl tarp sprendinių poveikio lentelės ir detaliųjų planų aiškinamųjų raštų nėra neatitikimo.

Dėl popierinių ir elektroninių detaliųjų planų skirtumų, dokumentų suklastojimo, stendų neįrengimo, trečiųjų asmenų neinformavimo apie detaliųjų planų rengimą nurodo, jog teismas pagrįstai darė išvadas, kad atliekant detalųjį planavimą buvo užtikrinti teisės aktų reikalavimai, kiek tai susiję su visuomenės dalyvavimu teritorijų planavimo procese. Detaliųjų planų bylose pateikiama informacija apie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, gretimybes bei jų savininkų, valdytojų informavimą apie rengiamus detaliuosius planus. Apeliaciniame skunde minimos šalia ginčijamais detaliaisiais planais suplanuotų žemės sklypų esančios teritorijos (pastatai (duomenys neskelbtini), Palangoje) yra žemės sklypais nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui teikė argumentus dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Palangoje, gyventojų galimo interesų pažeidimo, todėl neaišku, kodėl apeliaciniame skunde jau minimas adresas (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ši aplinkybė laikytina nauja, ji galėjo būti nurodyta pirmosios instancijos teismui, todėl pagal ABTĮ 130 straipsnį negali būti teikiama apeliacinėje instancijoje. Be to, pareiškėjai nėra pridėję jokių atstovavimo dokumentų, įrodančių jų teisę ginti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, gyventojų asmeninius interesus.

Vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pareiškėjų pirmosios instancijos teismui nurodytos teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra detaliai suplanuotų žemės sklypų gretimybes, todėl vadovaujantis teisės aktais teritorijų planavimo organizatoriui nebuvo pareigos informuoti šių statinių savininkus raštu apie rengiamus detaliuosius planus. Šiuo atveju teisės aktuose nėra numatytos pareigos informuoti visų aplink planuojamą teritoriją žemės sklypais nesuformuotoje valstybinėje žemėje esančių statinių savininkus.

Inspekcijai pateiktuose detaliųjų planų originaluose buvo įsegta informacija apie planuojamoje teritorijoje įrengtus stendus su informacija apie detaliuosius planus, o pareiškėjai nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad stendai nebuvo įrengti, todėl neįvykdė jiems keliamos įrodinėjimo pareigos. Būtent planavimo organizatorius patvirtina, kad popieriniai detaliojo plano dokumentai sutampa su kompiuterinėje laikmenoje pateiktais detaliojo plano dokumentais, Inspekcija neprivalo patikrinti jų visų tarpusavio atitikties. Inspekcijos nuomone, pareiga užtikrinti duomenų atitikimą taip pat tenka ir detaliojo plano rengėjui. Šiuo atveju Inspekcijoje buvo tikrinamos popierinės detaliųjų planų bylos, pagal šias bylas priimti ginčijami potvarkiai, todėl skaitmeninių ir popierinių detaliųjų planų bylų sulyginimas šiai bylai neturi įtakos. Inspekcija netikrino parengtų detaliųjų planų kompiuterinių laikmenų, kadangi tokios pareigos nenustatė teisės aktai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas suklastotais dokumentais, tačiau byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys dokumentų klastojimą, t. y. iš esmės nusikalstamos veikos padarymą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali būti laikomi pagrįstais. Inspekcijai nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl dokumentų klastojimo. Tikrinant Inspekcijai pateiktus detaliuosius planus, įtarimų dėl dokumentų klastojimo nustatyta nebuvo, todėl Inspekcija nesikreipė į įgaliotas teisėsaugos institucijas dėl galimų nusikalstamų veikų tyrimo. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybė pati dalyvavo teritorijų planavime, todėl jai visa informacija, susijusi su šiais procesais, buvo žinoma, o kitoms pareiškėjoms atskirai ir neturėjo būti pateikta. Nėra pagrindo teigti, kad detaliojo planavimo procesuose buvo padaryti pažeidimai, susiję su visuomenės dalyvavimu teritorijų planavimo procese.

Argumentai, jog patvirtinti detalieji planai sudaro sąlygas konfliktinėms situacijoms, yra neva dviprasmiški, nėra pagrįsti, kadangi parengtų detaliųjų planų sprendiniai yra aiškūs, konkretūs ir nedviprasmiški, patys pareiškėjai cituoja pavienes patvirtintų detaliųjų planų ištraukas ir nevertina jų sistemiškai. Argumentų dėl galimų konfliktinių situacijų tiek šiuo metu, tiek ateityje teismai neturėtų vertinti, kadangi jie nėra teisinio pobūdžio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transveja“ atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nurodo, jog jokių teisiškai suformuluotų argumentų dėl to, kokios (ir kaip) konkrečiai teisės normos buvo netinkamai taikomos, skunde nepateikiama. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, tačiau kaip buvo neatskleista bylos esmė, nepasisakoma. Apeliantų argumentai nepatvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė. Į patį pirmą teismo posėdį visi pareiškėjai gavo šaukimus. Akivaizdu, kad apie teismo posėdį visi pareiškėjai žinojo, jokių prašymų atidėti teismo posėdį nebuvo gauta. Be to, pareiškėjų žinojimą apie teismo posėdžius patvirtina ir į teismo posėdį pateiktos taikos sutartys, kuriose yra visų pareiškėjų parašai.

Pravažiavimas nuo kelio Klaipėda–Liepoja link sklypo nėra gatvė, todėl reikalavimai kaip gatvei ir nėra taikomi. Be to, byloje yra pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. A1-979 dėl pravažiavimui reikalingos teritorijos detaliojo plano rengimo. Šiuo veiksmu vienas iš pareiškėjų patvirtino, kad pravažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) bus toks, koks yra ir skundžiamuose detaliuosiuose planuose.

Ginčijamais detaliaisiais planais buvo išspręsti klausimai dėl žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, aprūpinimo susisiekimo komunikacijomis. Pagrindiniuose brėžiniuose ir aiškinamuosiuose raštuose aiškiai numatytas susisiekimas su (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Šie sprendiniai paremti Savivaldybės 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu T2-173 patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, kuriame taip pat numatytas išvažiavimas ir įvažiavimas į (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, priklauso ne Palangos savivaldybei, o Lietuvos valstybei, ir šį sklypą valdo NŽT, šios tarnybos sutikimai yra detaliųjų planų bylose.

Palangos savivaldybė, konstatuodama neva klastotes, teigdama, kad apie ginčijamus planus suinteresuoti asmenys tinkamai neinformuoti, 2014 m. spalio 17 d. išdavė UAB „Transveja“ specialiuosius architektūros reikalavimus daugiabučių pastatų, adresais (duomenys neskelbtini), Palanga ir (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai (reg. Nr. 260 ir 259). Be to, kaltindama UAB „Transveja“ melagingų duomenų pateikimu, pati D. E. kartu su kitomis pareiškėjomis sutiko sudaryti byloje taikos sutartį, iš kurios turinio matyti galimai tikrieji ketinimai. Dėl šmeižikiškų ir nepagrįstų kaltinimų klastojus dokumentus, teikiant teismui neva melagingus duomenis, UAB „Transveja“ svarsto klausimą kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad visa informacija apie detaliuosius planus Savivaldybei buvo žinoma, o atskirai kitiems pareiškėjams neturėjo būti teikiama. UAB „Transveja“ pradėjo detalųjį planavimą nuo 2007 m. Pirminiame variante įvažiavimas buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau vėliau įvažiavimas į žemės sklypus buvo suplanuotas nuo (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2013-12-17 potvarkio Nr. TT-9 ir 2013-12-17 potvarkio Nr. TT-10, kuriais patvirtinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, detalieji planai, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjų prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime konstatavo, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjų skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti Inspekcijos potvarkius, Inspekcijos ginčo potvarkiai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Pareiškėjai nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei neatskleista bylos esmė.

Byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 20010-10-29 planavimo organizatoriui UAB “Transveja” išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti. Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2013 m. birželio 26 d. ir 2013 m. birželio 27 d. išdavė teritorijų dokumento patikrinimo aktus Nr. 1644 ir Nr. 1650 su teigiamomis patikrinimo išvadomis bei siūlymais tvirtinančiai institucijai detaliuosius planus tvirtinti. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (4.17)-D3-4633 UAB „Transveja“ buvo informuota, jog jos prašymas dėl detaliųjų planų tvirtinimo Palangos miesto savivaldybės taryboje (2013 m. spalio 2 d., reg. Nr. (4.17)D2-5511) nebus svarstomas. Palangos miesto savivaldybės tarybai nepatvirtinus detaliųjų planų ir teisės aktų nustatytais terminais nepateikus pareiškėjui motyvuoto atsakymo, UAB „Transveja“ 2013 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl detaliųjų planų patvirtinimo, kuri ginčijamais potvarkiais prašymą tenkino.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinas Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas) įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka.

Taisyklių (akto redakcija, galiojusi ginčijamų potvarkių priėmimo metu) 51 punkte numatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas). Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etape. Pagal Taisyklių 53 punktą, detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu Inspekcijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatoma tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtino Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašą. Šio aprašo 2 punkte nustatyta, kad kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama ir galiojanti, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) nustatytą terminą nepatvirtina detaliojo plano ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalusis planas (aiškinamasis raštas, brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais, procedūrų dokumentai) per 3 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo grąžinti detalųjį planą pateikimo grąžinamas planavimo organizatoriui. Pagal aprašo 3 punktą, prašymą tvirtinti detalųjį planą planavimo organizatorius pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai raštu ir prideda prie jo detalųjį planą. Prašymas tvirtinti detalųjį planą gali būti teikiamas per 20 darbo dienų, pasibaigus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytam motyvuoto atsakymo dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo terminui.

Anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, kurios teisės normos adresatui suponuoja atitinkamą (aktyvų) elgesio variantą: patvirtinti pateiktą detalųjį planą arba atsisakyti tvirtinti detalųjį planą, tačiau tokiu atveju planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos privaloma pateikti motyvuotą atsakymą. Kartu šiose normose reglamentuota išimtis, suteikianti teisę detalųjį planą patvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens pateikti detalieji planai patvirtinti nebuvo, taip pat nebuvo pateikti ir motyvuoti atsakymai, kodėl atsisakoma tvirtinti detaliuosius planus. Taigi konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybės tarybai pasirinkus pasyvų elgesio modelį ir neatlikus normoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisėtai patvirtino ginčijamus detaliuosius planus.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Kaip vienas iš argumentų nurodomas tai, kad teritorijų planavimo dokumentais nėra išspręstas privažiavimo prie suplanuotų žemės sklypų klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, rengiant detaliuosius planus nustatomas susisiekimo sistemų organizavimas. To paties įstatymo ir straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai. Konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais. Aiškindamas pastarąją teisės normą atsakovas teisingai pažymi, kad tik rengiant techninius projektus numatomos aiškios susisiekimo komunikacijų įrengimo vietos ir atitinkamai sprendžiami klausimai dėl kelių pločių, gatvių kategorijų ir pan.

Analogiškos nuostatos šiuo aspektu įtvirtintos ir Taisyklių 43.8 (rengiant detaliuosius planus nustatomas susisiekimo sistemų organizavimas (transporto srautai, įvažiavimai, automobilių stovėjimo vietos ir kt.)) bei 44-2 (detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai, komunikaciniai koridoriai (numatomos vietos skirstomiesiems tinklams bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasoms) punktuose. Šių Taisyklių 12-2 punkte nustatyta, kad savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui. Likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas, ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai (planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui pasiūlyti).

Detaliųjų planų aiškinamųjų raštų dalyse „ Transporto-susisiekimo infrastruktūra“ nurodyta, jog pravažiavimas iki planuojamo žemės sklypo yra projektuojamas nuo (duomenys neskelbtini), nuo esamo (arba suplanuoto ir įrengto kitoje vietoje) įvažiavimo į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje (šis pravažiavimas jau yra suplanuotas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliuoju planu). Kad privažiavimas prie žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, numatytas nuo (duomenys neskelbtini), patvirtina Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. T2-173, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Palangoje, detaliojo plano pagrindinis brėžinys, todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad privažiavimo klausimai prie ginčo žemės sklypų nėra išspręsti.

Nepagrįsti skundo ir apeliacinio skundo teiginiai, kad rengiant žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje) detaliuosius planus nebuvo gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Mirena“ sutikimas. Priešingai, byloje pateiktas UAB „Mirena“ 2013 m. vasario 22 d. pritarimas Nr. 34-13, adresuotas UAB „Transvejai“, kuriame nurodyta, kad UAB „Mirena“ kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, dalies naudotojas, atsižvelgiant į pasirašytą susitarimą su UAB „Transveja“, pritaria žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palanga, parengtiems detaliesiems planams ir neprieštarauja šių detaliųjų planų sprendiniams.

Tuo tarpu pagal galiojantį teisinį reguliavimą Palangos miesto savivaldybės sutikimas nėra būtinas, o antra, ji dalyvavo teritorijų planavimo procese, suderino parengtus planus Nuolatinėje statybos komisijoje, t. y. pritarė jų sprendiniams, taip pat numatomos susisiekimo komunikacijos tiesimui ateityje. Apart apeliacinio skundo argumentų, kad sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 1040 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo dalies perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti ja patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei“ Palangos miesto savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, dalį ir jos sąsajas su detaliais planais suplanuotomis teritorijomis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Kaip matyti iš minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Palangos miesto savivaldybei yra perduota patikėjimo teisė tik į dalį žemės sklypo (perduoti Palangos miesto savivaldybei pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-171 patvirtintą detalųjį planą ir žemės sklypo plane nustatytas ribas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomą valstybinės kitos paskirties 4,4515 hektaro žemės sklypo Palangoje, (duomenys neskelbtini), dalį (iš 7,0712 hektaro bendro ploto) (žemės sklypo unikalus numeris - (duomenys neskelbtini), kadastro numeris - (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui).

Pažymėtina, jog šis nutarimas, nesigilinant į jo priėmimo motyvus (aiškinamojo rašto argumentus)) taip pat patvirtina, kokiu tikslu Palangos miesto savivaldybei perduota patikėjimo teisė į dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (ryšium su detaliojo plano sprendiniais).

Kita vertus, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o valstybinės žemės patikėjimo teise ją valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat pateiktas minėtos tarnybos 2013-05-10 raštas Nr. 16ST-(14.16.5)-136, kuriuo UAB „Transveja“ informuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pritaria žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniui – projektuojamam pravažiavimui. Be to, detaliųjų planų aiškinamajame rašte pažymėta, jog rengiamas pravažiavimo techninis projektas turi būti derinamas su minėto gretimo žemės sklypo naudotoju.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad numatomas privažiavimas nebuvo derintas su Kelių direkcija. Tai yra tik projektinis pasiūlymas, kurio derinimas pagal teisės aktų reikalavimus nėra numatytas. Jokių neatitikimų nenustatyta tarp sprendinių poveikio lentelės ir detaliųjų planų aiškinimo raštų.

Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūras reguliuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo septintasis skirsnis „Teritorijų planavimo viešumas“ (31-33 straipsniai) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią ir planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, taip pat detaliųjų planų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka prie planuojamos teritorijos įrengia stendą su šia informacija. Pagal to paties įstatymo ir straipsnio 2 dalį, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su patvirtintomis teritorijų planavimo dokumentų koncepcijomis, jei jos rengiamos, parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir pan.). Nuostatų 24 punkte detalizuoti planavimo organizatoriaus veiksmai, susiję su rengiamo teritorijų planavimo dokumento viešinimu.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką teritorijų planavimo dokumentų viešinimo aspektais, pažymėtina, jog teisės aktai reikalauja, kad atliekant detalųjį teritorijų planavimą, būtų užtikrintos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teisės, juos tinkamai informuojant apie planavimo proceso pradžią, eigą bei teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymą. Tik nustatyta tvarka įgyvendinus nurodytas pareigas, gali būti tinkamai užtikrintos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teisės, įtvirtintos Teritorijų planavimo įstatyme. Tuo tarpu nustačius, jog šie asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie su jų valdomu žemės sklypu susijusią detaliojo planavimo procedūrą, ir konstatavus, kad toks pažeidimas galėjo iš esmės pažeisti minėtų subjektų teises, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti teisės aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–44/2012).

Vadovaudamasi detaliųjų planų rengimo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis bei Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, teisėjų kolegija daro išvadą, jog parengtų detaliųjų planų viešinimo bei jo sprendinių svarstymo su visuomene ir eksponavimo procedūros buvo atliktos tinkamai. Pažymėtina, kad teritorijos (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra detaliai suplanuotų žemės sklypų gretimybės, šie žemės sklypai nesiriboja su detaliaisiais planais suprojektuotais žemės sklypais, todėl jie nėra laikytini kaimyniniais (greta, šalia esančiais, t. y. besiribojančiais) žemės sklypais ir planavimo organizatorius neturėjo pareigos jų savininkų (valdytojų, naudotojų) informuoti raštu apie rengiamus detaliuosius planus. Tas pats pasakytina ir apie pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris beje, dar labiau yra nutolęs nuo ginčijamais detaliaisiais planais suplanuotų teritorijų nei anksčiau minėti pastatai. Be to, į suplanuotas teritorijas numatyta patekti iš (duomenys neskelbtini) per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje. Iš 2012 m. lapkričio 22 d. detaliųjų planų viešo svarstymo su visuomene ataskaitų matyti, kad buvo gautas tik gretimybės UAB „Minera“ raštas su pageidavimais ir pasiūlymais. Į UAB „Minera“ pasiūlymus atsižvelgta: nuspręsta pagrindinį brėžinį ir aiškinamąjį raštą papildyti, pateikti pasiūlymai nekeičia planuojamo žemės sklypo pagrindinių tvarkymo ir naudojimo rodiklių, o UAB „Minera“ apie tai informuota ir detaliojo plano sprendiniams pritaria. Taip pat nurodyta, kad kitų pretenzijų ar pasiūlymų negauta, laikoma, kad visuomenė pritaria detaliųjų planų sprendiniams. Bylos medžiaga taip pat patvirtina apie planuojamoje teritorijoje įrengtus stendus su informacija apie detaliuosius planus. Tai reiškia, jog viešo svarstymo su visuomene ir viešos ekspozicijos metu dėl teritorijų planavimo dokumentų (parengtų detaliųjų planų) sprendinių pastabų, pasiūlymų ar pretenzijų negauta.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad priimdamas sprendimus tikrino popierines detaliųjų planų bylas, remiantis šiomis bylomis priimti ir ginčijami potvarkiai. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija neturi pareigos atlikti kompiuterinių laikmenų (elektroninės detaliojo plano bylos) ir popierinės bylos lyginamosios analizės, taip pat nenustatyta klastojimo faktų, todėl šie apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.

Patikrinusi administracinę bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam byloje surinktų įrodymų vertinimui bei išvadai, kad rengiant, tvirtinant ir svarstant žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje, detaliuosius planus su visuomene visos įstatyme numatytos procedūros, taip pat ir užtikrinančios viešumą, buvo atliktos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir šiuo aspektu pareiškėjo skunde nurodytais argumentais panaikinti skundžiamų potvarkių nėra pagrindo, pareiškėjų argumentai šiuo aspektu atmestini.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų Palangos miesto savivaldybės ir D. E. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan