2018-04-13 Nr. AB-7635-3-61-3-03758-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2048-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03758-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino kreipėsi, į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovas) atšaukti įsakymą, draudžiantį jam įsigyti maisto produktus (karamelinius ir kitus saldainius (išskyrus šokoladinius), dirbtinį ir natūralų medų, razinas, uogienę, džemą ir kiaušinius) ir priteisti iš Teisingumo ministerijos 1 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nuspręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 1R-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnio, 29 straipsnio, 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 ir 7 straipsnių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio, Konvencijos protokolo Nr. 12 1 straipsnio.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 patvirtintas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriame nurodytus maisto produktus turi teisę įsigyti nuteistieji. Pareiškėjo teigimu, šis sąrašas labai apribojo įkalinimo įstaigų parduotuvių prekių asortimentą, iš kurio buvo išbraukti karameliniai ir kiti saldainiai (išskyrus šokoladinius), dirbtinis ir natūralus medus, razinos, uogienė, džemas, kiaušiniai ir kt.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl uždraustų maisto produktų. Teisingumo ministerija raštu atsakė, kad jo išvardyti maisto produktai uždrausti tik dėl to, kad nuteistieji juos dažnai vartoja neteisėtų alkoholinių gėrimų gamybai. Nurodė, kad jis neturi kentėti dėl to, kad kiti nuteistieji pažeidinėja įstatymus ir pataisos namų vidaus tvarkos taisykles.

4. Cituodamas Teisingumo ministerijos motyvus dėl kiaušinių uždraudimo, kur nurodoma, kad dėl maisto ruošimo saugos kiaušinius leidžiama įsigyti tik pataisos namų bendrabučio tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, turintiems sąlygas tokius produktus termiškai apdoroti, pareiškėjas pabrėžė, kad vien tai, jog yra išskiriama nuteistųjų grupė, bausmę atliekanti kalėjime ir, neturinti galimybės pati ruošti maistą, rodo Konstitucijos 29 straipsnio, BVK 6 straipsnio ir Konvencijos 14 straipsnio Protokolo Nr. 12 1 straipsnio pažeidimą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad dėl maisto produktų uždraudimo jam prasidėjo depresija, peršalęs jis negali vartoti nei aviečių uogienės, nei natūralaus medaus, o arbatą turi gerti su cukraus pakaitalu.

6. Atsakovas bei atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, kad Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (l.39)7R-3922 nuteistiesiems paaiškinta, jog yra tiekiamas visavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigų parduotuvėje yra susijęs tik su nebūtinų nuteistųjų poreikių tenkinimu. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas sudarytas įvertinus nuteistųjų apklausos dėl dažniausiai vartojamų maisto produktų rezultatus. Kiaušinius leidžiama įsigyti tik pataisos namų bendrabučio tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, kadangi jiems sudarytos tinkamos sąlygos šiuos produktus termiškai apdoroti (nuteistųjų virtuvėlėse įrengtos viryklės). Be to, nuteistiesiems neleidžiama įsigyti tokių maisto produktų, kuriuos jie dažnai naudoja alkoholinių gėrimų gamybai (pvz., cukrus, medus, karameliniai saldainiai ir pan.).

8. Pagal BVK 92 straipsnio 4 dalį maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, nuteistiesiems negali būti leidžiama įsigyti visų jų pageidaujamų įsigyti maisto produktų. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų sąrašas yra baigtinis dėl šių priežasčių: įkalinimo įstaigų parduotuvės negali nuteistųjų aprūpinti visais maisto produktais, kurių jie pageidauja (pageidautų); leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų sąrašas ribojamas siekiant užtikrinti saugumą įkalinimo įstaigoje, kai kurių maisto produktų įsigijimas ir turėjimas yra ribojamas ir dėl to, kad būtina užtikrinti nuteistųjų sveikatos apsaugą (pavyzdžiui, termiškai nepadorotų kiaušinių vartojimas gali sukelti salmoneliozės protrūkį). Taip pat pažymėjo, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra pavesta vykdyti nuteistųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėseną ir kiekvienų metų gruodžio mėnesį pateikti Teisingumo ministerijai apibendrintą stebėsenos rezultatų informaciją. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų poreikiai dėl leidžiamų įsigyti ir laikyti maisto produktų ateityje bus reguliariai vertinami.

9. Atkreipė dėmesį, kad Teisingumo ministerija neteigia, jog pareiškėjas vartoja ar nevartoja alkoholinių gėrimų ar yra potencialus pažeidėjas tuo atžvilgiu. Pažymėjo, kad, įvertinus riziką, jog kai kurie nuteistieji iš kai kurių maisto produktų gali pasigaminti alkoholinių gėrimų, būtina užtikrinti įkalinimo įstaigoje esančių nuteistųjų bei dirbančių asmenų saugumą. Dėl neteisėto alkoholinių gėrimų vartojimo gali kilti neramumų ar net riaušių, padaugėti nuteistųjų padaromų nusikalstamų veikų, nuteistiesiems ir dirbančiam personalui dažniau kilti rizika patirti smurtinių išpuolių. Įkalinimo bausmės atlikimas yra procesas, kurio metu nuteistojo teisės ir laisvės tam tikru atžvilgiu yra ribojamos, todėl leidžiamų turėti ir įsigyti maisto produktų sąrašas taip pat yra tam tikras nuteistųjų teisių apribojimas.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad Lukiškių TI-K savarankiškai negali nustatyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo, kadangi taip būtų pažeistas pavaldumo principas, nurodytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 5 straipsnyje. Pareiškėjo ginčijamas įsakymas yra norminio pobūdžio dokumentas, o Lukiškių TI-K neturėjo pagrindo juo nesivadovauti.

12. Pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nustatytas Sąrašas yra baigtinis. Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje prekiaujama tais daiktais ir maisto produktais, kurie yra minėtame sąraše. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172, kuriuo patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas, pataisos įstaigų vadovams yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra nustatyta pareiga laisvės atėmimo įstaigos, kurioje veikia parduotuvė, administracijai užtikrinti, kad parduotuvėje būtų prekiaujama konkrečių rūšių produktais.

13. Lukiškių TI-K tvirtino, kad prekyba medumi ar jo pakaitalais gali būti laikinai sustabdyta dėl nuteistųjų daromų teisės pažeidimų prevencijos, nes šie produktai naudojami alkoholiui gaminti skirtam raugui paruošti. Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje prekiaujama įvairių rūšių saldainiais, šokoladu, chalva bei kitais konditeriniais gaminiais, todėl pataisos įstaiga tinkamai užtikrina saldžių produktų pasirinkimą.

14. Paaiškino, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, dėl kurio jis ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Teigė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

16. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi nutarta atsakovu dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lukiškių TI-K ir Teisingumo ministerijos.

17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Lukiškių TI-K administracija turėjo pareigą užtikrinti, kad Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje būtų prekiaujama dirbtiniu ir natūraliu medumi, uogiene, džemu, razinomis, karameliniais saldainiais ir kiaušiniais.

18. Teismas rėmėsi ginčo teisiniams santykiams aktualiu teisiniu reglamentavimu, t. y. BVK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 pakeistomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurių 18 priede yra nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas.

19. Teismas atkreipė dėmesį į Taisyklių 77 ir 78 punktus, numatančius, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę; kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

20. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 buvo patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimentas, kuriame, be kita ko, yra duona, pyragas, konditerijos gaminiai (šokoladas, saldainiai, sausainiai, vafliai), medus, uogienė, džemas. Šio įsakymo 2 dalimi rekomenduojama areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti įsakymo 1.1 papunktyje patvirtintą asortimentą jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Taigi, teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K neturėjo pareigos užtikrinti konkrečių rūšių maisto produktų, šiuo atveju pareiškėjo prašomų karamelinių saldainių, dirbtinio ar natūralaus medaus, razinų, uogienės, džemo, įsigijimo Lukiškių TI-K parduotuvėje, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimentas pataisos įstaigų vadovams yra rekomendacinio pobūdžio.

21. Teismas, įvertinęs Taisyklių 18 priede nustatytą Sąrašą, pažymėjo, kad nuteistiesiems nėra ribojama teisė įsigyti saldainių ar džiovintų vaisių, ką patvirtina ir Lukiškių TI-K pateiktas kainoraštis, iš kurio matyti, jog Lukiškių TI-K parduotuvėje galima įsigyti džiovintų slyvų, abrikosų, datulių, karamelizuoto pieno „Rududu“, saldainių „Raudonoji aguona“, „Pupa“, „Euro“, „Kregždutė“, šokolado „Shogetten“, šokoladinių batonėlių „Twix“, „Snickers“, „Mars“, juodojo ir pieninio šokolado „Karūna“, klasikinio juodojo ir pieninio šokolado „Tai tau“, šokolado „Nestle lion“.

22. Teismas nekonstatavo atsakovo atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, nes pareiškėjo pageidavimas įsigyti konkrečios rūšies saldainių (karamelinių) ar džiovintų vaisių (razinų) buvo kompensuotas kitos rūšies saldainiais ir džiovintais vaisiais.

23. Atsižvelgęs į Teisingumo ministerijos atsiliepime ir 2016 m. gegužės mėn. rašte pateiktus argumentus dėl kiaušinių įsigijimo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, todėl tam tikras asmeninių jo teisių suvaržymas ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

24. Nurodė, kad ateityje, Teisingumo ministerijai įvertinus nuteistųjų poreikius, gali būti patvirtintas naujas maisto produktų asortimentas, kuriame būtų įtraukti pareiškėjo pageidaujami produktai.

25. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais jis motyvuoja savo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teismas sprendė, jog pareiškėjas kelia norminę bylą ir prašo pradėti norminio akto, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, teisėtumo tyrimą.

26. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K, vykdydamas BVK nuostatas ir vadovaudamasis Taisyklėmis, užtikrino teisę Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, todėl teisės aktų nepažeidė. Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės mėnesio raštas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais, jų teisėtumas teismui abejonių nekėlė.

27. Nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

29. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas nurodo, kad nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo Lukiškių TI-K ir Teisingumo ministerijos atsiliepimus į jo skundą, tačiau nepasisakė, kodėl Teisingumo ministerija taiko kolektyvinę atsakomybę, t. y., atsižvelgdama į kitų asmenų daromus pataisos įstaigų vidaus tvarkos pažeidimus, uždraudė tam tikrus maisto produktus įsigyti pareiškėjui, kuris tokių pažeidimų nedaro, ir nė karto nėra baustas už alkoholinių gėrimų gamybą ar jų vartojimą. Pasak pareiškėjo, įkalinimo įstaigų pareigūnų darbas yra kontroliuoti, kad nuteistieji nepažeidinėtų įstatymų ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, tačiau pareigūnams nesugebant to užtikrinti, Teisingumo ministerija turi prisiimti atsakomybę. Pareiškėjas mano, kad Teisingumo ministerija nepagrįstai uždraudė nuteistiesiems įsigyti tuos maisto produktus, kurie ankščiau buvo leidžiami.

30. Pareiškėjas teigia, jog Teisingumo ministerijos motyvai dėl draudimo įsigyti kiaušinius grindžiami samprotavimais dėl salmoneliozės protrūkio, nepateikiant įrodymų apie tokį protrūkį. Nurodo, jog supranta, kad jo, kaip bausmę atliekančio asmens, teisės yra suvaržytos, tačiau mano, kad tokie teisių suvaržymai neturi pažeisti Konstitucijos ir žmogaus teisių.

31. Nurodo, kad su skundu į teismą jis kreipėsi ne dėl to, kad jam Lukiškių TI-K parduotuvėje trūko saldžių produktų.

32. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant išsiaiškinti, ar nuteistųjų baudimas už kitų nuteistųjų padarytus pažeidimus neprieštarauja Konstitucijai.

33. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsiliepime Teisingumo ministerija dėsto iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui dėl nuteistųjų įsigyjamų ir turimų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų stebėsenos ir šių produktų sąrašo koregavimo.

35. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1R-107 yra taikoma kolektyvinė atsakomybė, t. y. nepaisant to, kad pareiškėjas nevartoja alkoholio, jam yra draudžiama įsigyti kai kurių maisto produktų, iš kurių kiti nuteistieji dažnai gamina alkoholinius gėrimus. Pažymi, kad Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 18 d. rašte Nr. (1.39)7R-3922 ar atsiliepime į pareiškėjo skundą nėra nurodyta, kad absoliučiai visi nuteistieji iš kai kurių maisto produktų gamina alkoholinius gėrimus. Tokia pareiškėjo pozicija (nuomonė) yra klaidinga, kadangi Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžios įstaigos niekada nesilaikė bei nesilaiko pozicijos, jog visi nuteistieji gaminasi alkoholinius gėrimus, tačiau pažymi, kad yra didelė rizika, jog kai kurie nuteistieji iš kai kurių maisto produktų pasigamins alkoholinių gėrimų, todėl šiuo atveju būtina užtikrinti įkalinimo įstaigoje esančių nuteistųjų bei dirbančių asmenų saugumą. Tai, kad pareiškėjas vartoja ar nevartoja alkoholinius gėrimus, jokiu būdu nedaro prielaidos ar prezumpcijos, jog pareiškėjas galimai yra potencialus pažeidėjas tuo atžvilgiu, kad jis taip pat gali pasigaminti alkoholinių gėrimų.

36. Teisingumo ministerijos teigimu, tai, kad įkalinimo įstaigose buvo išvengta salmoneliozės protrūkių, yra rezultatas to, kad įkalinimo įstaigose yra ribojami maisto produktai, kurie gali sukelti salmoneliozę. Valstybė turi pareigą užtikrinti nuteistųjų sveikatos apsaugą. Valstybė šiuo metu nėra pajėgi įrengti virtuvių su viryklėmis visiems nuteistiesiems (ne tik pataisos namų bendrabučio tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems), todėl kiaušinių įsigijimas ribojamas būtent sveikatos apsaugos tikslais.

37. Nurodo, kad pareiškėjo argumentai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas įvertino tik Teisingumo ministerijos bei Lukiškių TI-K pateiktą poziciją yra tik pareiškėjo nuomonė, neparemta jokiais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis, nes teismas sprendime aiškiai išdėstė bei įvertino tiek pareiškėjo prašymą ir motyvus, tiek atsakovų atsikirtimus. Teismas nešališkai įvertino visus įrodymus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, aiškiai pagrindė bei motyvavo savo sprendimą.

38. Mano, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 1R-107 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ yra teisėtas ir pagristas, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

39. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40. Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nurodyto žalos dydžio nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikė jokių faktinių aplinkybių.

41. Mano, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmą sąlygos.

42. Lukiškių TI-K vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

44. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas priėmė du pareiškėjo 2017 m. vasario 6 d. (teisme gauto 2016 m. vasario 8 d.) skundo reikalavimus – įpareigoti Teisingumo ministeriją atšaukti įsakymą, draudžiantį jam įsigyti maisto produktus (karamelinius ir kitus saldainius (išskyrus šokoladinius), dirbtinį ir natūralų medų, razinas, uogienę, džemą ir kiaušinius) ir priteisti iš Lietuvos valstybės 1 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 38-39, 48-49).

45. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis numato, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 293. Taisyklių 76, 77-78 punktai, be kita ko, nustato, kad nuteistiesiems, išskyrus apgyvendintus už pataisos įstaigos ribų, laikomus atvirosiose kolonijose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jei gydymo trukmė neviršija 60 dienų, leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga.

46. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 293, yra norminis administracinis aktas. Taigi, pareiškėjas, prašydamas įpareigoti Teisingumo ministeriją atšaukti įsakymą, draudžiantį jam įsigyti tam tikrus maisto produktus, iš esmės kelia ginčą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo.

47. Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriaus I skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikros rūšis: pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla (ABTĮ 113 straipsnis). Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams asmenims, taigi – ir pareiškėjui, nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją atšaukti įsakymą, draudžiantį jam įsigyti tam tikrus maisto produktus, nenagrinėtinas administraciniame teisme, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, byla šioje dalyje nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 144 str. 1 d. 3 p.).

48. Pažymėtina, kad asmenys, kurie neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų teisėtumą, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).

49. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

50. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K ir Teisingumo ministerijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

51. Kadangi pareiškėjas skunde, be abstrakčių samprotavimų apie galimą Teisingumo ministerijos įsakymo, kaip teigiama, draudžiančio įsigyti tam tikrus maisto produktus, neteisėtumą, jokių konkrečių Lukiškių TI-K ir Teisingumo ministerijos aktų, įtakojusių jo teises ar teisėtus interesus nenurodė, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų, kitą pareiškėjo reikalavimą – priteisti iš Lietuvos valstybės 1 Eur neturtinei žalai – pagrįstai atmetė.

52. Dėl pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skunde nurodyto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti jo minimų teisės aktų teisėtumą, pažymėtina, kad jis netenkintinas, kadangi nėra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai.

53. Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjo A. K. apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė