2021-05-12 Nr. AB-10275-3-61-3-02271-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-163-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02271-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo netinkamai kalinamas. Nebuvo užtikrintas inventorius. Kamerose trūko vietos, gyvenamąjį plotą mažino ir jame esantys baldai, kurių plotas turi būti išskaičiuotas iš gyvenamojo ploto. Nuolat buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą. Sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino privatumo, jautėsi stebimas per įrengtą langelį. Buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Į dušą buvo vedamas tik kartą per savaitę, po sporto nebuvo suteikta galimybė nusiprausti. Į dušą buvo nuvestas tik 2019 m. vasario 19 d., nors į Vilniaus PN buvo atvežtas 2019 m. vasario 12 d. Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo asbesto. Gyvenamosios patalpos nebuvo galima išvėdinti, nes ant langų įmontuotos grotos. Sienos padengtos pelėsiais, netinkamas apšvietimas. Kamerose esančios lovos yra pasenusios, netinkamos gulėti, nepatogios. Kamerose nebuvo valymo priemonių, kurių nebuvo gaunama ir paprašius. Šios kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, pablogėjo sveikata, pareiškėjas prarado daug svorio, padidėjo nerimas, įtampa, baimė, tapo agresyvus, nusilpo imunitetas, pradėjo daug sirgti, pasidarė uždaras, pradėjo vengti žmonių, išrašyti stiprūs psichotropiniai vaistai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų), siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažinant suimtųjų (nuteistųjų) agresijos atvejus, vykdomi perkėlimai iš vienos kameros į kitą. Tokie perkėlimai vyksta griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Reikalavimas išskaičiuoti plotą, tenkantį baldams, iš gyvenamojo ploto yra nepagrįstas. Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų langų angose tiek iš vidinės, tiek iš išorinės pusės įrengtos grotos ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosios patalpos valymui skirtas inventorius yra išduodamas į kameras. Sanitarinis mazgas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, jis yra atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Siekiant užtikrinti privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, jis yra atskirtas užuolaidomis arba atskira patalpa. Užuolaidos uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Pareigūnai nuolat stebi suimtuosius per stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose ir taip įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad duryse turi būti įrengtos stebėjimo akutės. Patalpos vėdinamos per langus ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Galimybė nusiprausti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui buvo užtikrinta visą jo kalinimo laikotarpį. Grafikas, kada suimtieji ir nuteistieji vedami į dušus, koreguojamas taip, kad jiems būtų sudaryta galimybės ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Suimtieji ir nuteistieji skirstomi atsižvelgus į suimtojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjas buvo laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų. Statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, jo nurodomi nepatogumai yra susiję su jo paties elgesiu. Šiuo atveju nėra būtinos valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, sąlygos, todėl skundas atmestinas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo J. U. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas ir nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.

7. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatytais sanitarinio mazgo įrengimui keliamais reikalavimais, įvertinęs Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešimo turinį, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

8. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad nors Vilniaus PN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti. Teismas pažymėjo, kad sanitarinį mazgą atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Vilniaus PN nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu yra užtikrinamas bent minimalus pareiškėjo privatumas. Teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus PN, neužtikrindami pareiškėjui minimalaus privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidė jo žmogiškąjį orumą, todėl yra pagrindas konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus.

9. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl pareiškėjo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis pagrįstumą, iš 2019 m. vasario 12 d. Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Vilniaus PN, adaptacijos anketos Nr. 93-507 ir Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio pranešimo nustatė, kad pareiškėjas išreiškė norą būti laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis, t. y. nesutiko būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas buvo laikomas atsižvelgiant į šį pareiškėjo prašymą, tačiau byloje nepateikti objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėjas atitinkamose kamerose buvo laikomas su kitu asmeniu, kuris buvo nerūkantis. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus PN buvo įpareigoti, be kita ko, pateikti visą su keliamu ginču susijusią medžiagą. Teismas vertino, kad vien tik teiginys, kad pareiškėjas buvo laikomas su nerūkančiais, nepagrindžiant tokio teiginio objektyviais duomenimis, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, paneigiančiu pareiškėjo teiginį. Todėl šiuo aspektu konstatuotini Vilniaus PN neteisėti veiksmai.

10. Teismas ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs proceso šalių paaiškinimus ir bylos medžiagą, atmetė skundo argumentus dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto normos, asbesto, pelėsio, apšvietimo, valymo priemonių išdavimo, lovų, gyvenamosios patalpos vėdinimo ir prausimosi tvarkos.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas iš viso 99 paras ir įvertinęs konstatuotus privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimą (99 paras) ir laikymo su nerūkančiais asmenimis pažeidimą (99 paras), darė išvadą, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma.

12. Teismas, nenustatęs kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų turi būti priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitose gyvenamosiose kamerose nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Suimtieji ir nuteistieji nuolat stebimi per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teisės aktai nenustato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

15. Atsakovo atstovo teigimu, suimtieji (nuteistieji) buvo skirstomi į kameras, be kita ko, atsižvelgiant į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d., atvykęs į Vilniaus PN, užpildė Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Vilniaus PN, adaptacijos anketą Nr. 93507, kurioje nurodė, kad nesutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimais, buvo laikomas atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjo apklausos anketa yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad skundžiamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant jo išreikštos valios būti laikomam su nerūkančiais asmenimis. Be to, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl laikymo su rūkančiais / nerūkančiais asmenimis į įstaigos administraciją nesikreipė.

16. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

17. Atsakovo vertinimu, vadovaujantis CK normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės sąlygas ir žalos sąvoką, sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.

18. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN. Tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad visą ginčo laikotarpį jam dėl kameroje netinkamai įrengto sanitarinio mazgo nebuvo užtikrintas privatumas, sanitariniame mazge nebuvo vėdinimo sistemos, dėl ko kameroje tvyro nemalonus kvapas. Pareiškėjo teigimu, jis, nepaisant prašymo jį laikyti atskirai nuo rūkančių asmenų, buvo laikomas su rūkančiu asmeniu, kuris kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu jį laikyti kartu su rūkančiais nuteistaisiais, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Dėl nurodyto patirtas diskomfortas, pažeminimas, atsiradę sveikatos sutrikimai, t. y. patirta neturtinė žala, turi būti atlyginta pinigais. Pareiškėjas taip pat nurodo argumentus dėl jo, kaip turinčio neįgalumą, patirtų nepatogumų, kuriuos sąlygojo nepakankama naudojimosi dušu trukmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. U. kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 99 parų trukmės pareiškėjo laikymo su nerūkančiais asmenimis pažeidimą ir tai, kad 99 paras jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

22. Atsakovo atstovas Vilniaus PN, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo nesutikimo su teismo nustatytais pažeidimais argumentus, be kita ko, akcentuodamas, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą bei prašomos priteisti žalos dydžio.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti, tačiau iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovo atstovas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrins tik toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas, kadangi kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

25. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto privatumo pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M.prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.). Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-128-552/2021).

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo privatumo neužtikrinimo aspektu nepagrindė jokiais įrodymais.

28. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai konstatuoto pareiškėjo laikymo su nerūkančiais asmenimis pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl nerūkančių nuteistųjų laikymo kartu su rūkančiais, reikšminga aplinkybe laikomas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmą kartą į tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiūros metu paties pareiškėjo deklaruotas žalingas įprotis – rūkymas, skundai ar prašymai dėl laikymo kartu su (ne)rūkančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.). Pareiškėjui kalinimo metu neteikus skundų ar prašymų tardymo izoliatoriaus administracijai nebūti laikomam kartu su rūkančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką nebuvo pažeista, o kalinimo įstaigos veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017).

29. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo argumentus, kad jis po 2019 m. vasario 12 d. Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Vilniaus PN, adaptacijos anketoje Nr. 93-507 nurodyto prašymo nelaikyti jo kartu su rūkančiais asmenimis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, būtų pareiškėjo skundai kalinimo įstaigos administracijai ginčui aktualiu laikotarpiu.

30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją dėl jo laikymo nuo 2019 m. vasario 12 d. su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas skunde tokios aplinkybės nenurodė. Byloje nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas skundėsi dėl jo laikymo ginčui aktualiu laikotarpiu su rūkančiais asmenimis, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti nekonstatuojant pažeidimo.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant nustatyto pažeidimo, neužtikrinant pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, pobūdį ir jo trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Tarp nustatyto pažeidimo ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

33. Byloje nustatytas 99 parų trukmės privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

34. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į nustatyto pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo 99 parų trukmės pareiškėjo laikymo su nerūkančiais asmenimis pažeidimą ir dėl nustatyto pažeidimo priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrindas mažinti pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, už privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą pareiškėjui priteisiant 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išsprendė ginčą, todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, apeliacinis skundas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti sumažinant pareiškėjui priteistinos žalos atlyginimo sumą iki 250 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus Pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui J. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė