abe77889-e594-458e-93c1-341341da5cd2 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-64-654/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02059-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5; 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal R. P. apeliacinį skundÄ dėl 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria paliktas galioti 2017 m. birželio 28 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimas, n u s t a t ė: Priimtų sprendimų esmė 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto nutarimu R. P., padariusiam administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta 300 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Nustatyta, kad R. P. 2017 m. birželio 25 d., apie 08 val. 03 min., Ateities g., Vilniuje, vairavo automobilį „FORD C-MAX“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET), 14 punkto reikalavimus. 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi netenkino R. P. skundo dėl 2017 m. birželio 28 d.

Institucijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog R. P. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prireikus vaistų netikėtai blogai pasijutusiai dukrai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę pasirinkti kitus susiklosčiusios situacijos iÅ¡sprendimo bÅ«dus, leidžiančius iÅ¡vengti vairavimo neblaiviam. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad R.

P. dukra netikėtai sunegalavo ir itin blogai pasijuto bei jos sveikatai buvo kilęs akivaizdus pavojus. BlogÄ dukros savijautÄ patvirtino tik liudytoja apklausta R. P. kaimynė, o nesant kitų įrodymų, jos paaiÅ¡kinimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius teismas vertino kaip prieÅ¡taringus ir R. P. gynybinę pozicijÄ bei siekį iÅ¡vengti atsakomybės pagrindžiančius argumentus. Taip pat teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių pagrindu pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį galėjo bÅ«ti pritaikytas Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies ar mažesnio dydžio administracinės nuobaudos arba Å¡velnesnės administracinio poveikio priemonės negu numatyta įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje skyrimas.

Apeliacinio skundo argumentai R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba pakeisti skundžiamus sprendimus ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ â€“ 100 eurų baudÄ ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimÄ vienam mėnesiui.Skunde nurodė, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ä®rodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto iÅ¡vados pareigÅ«nai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimÄ . Ä®rodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas nustatė, jog R. P. ir liudytojos D. K. teisme nurodytos aplinkybės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dukros sveikatos bÅ«klės iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos, tačiau padarė netinkamas iÅ¡vadas ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Ne R. P. turėjo patvirtinti aplinkybes dėl jo dukters bÅ«klės, o nutarimÄ priėmusi institucija turėjo jas paneigti. Nepaneigus Å¡ių aplinkybių konstatuotina, kad R. P. veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis.Apylinkės teismas nustatęs, kad D. K. yra R. P. pažįstama (kaimynė), be jokių motyvų sprendė, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus paaiÅ¡kinimus teismas vertino kaip R. P. gynybinę pozicijÄ bei siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Å ie teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir ginčijama teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikintina.Teismas nevertino tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvusio pasimetimo ir ypatingai stresinės situacijos, kas sutrukdė teismui padaryti teisingÄ iÅ¡vadÄ .

Kadangi dukra jautėsi blogai ir karščiavo, o kaimynė reikiamų vaistų neturėjo, R. P., besijaučiantis gana gerai ir net neįtardamas jokio savo girtumo, iÅ¡skubėjo pirkti vaistų. DukrÄ paliko saugoti kaimynei, kuri bÅ«tų iÅ¡kvietusi greitÄ jÄ pagalbÄ , jei D. P. sveikata bÅ«tų pablogėjusi. R. P. Å¡iuo konkrečiu atveju veikė teisingai ir bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, nes jokio eismo įvykio nesukėlė, niekam jokios žalos nepadarė, o jo padaryta žala tik formali ir lyginant su iÅ¡vengta žala (dukros aukÅ¡ta temperatÅ«ra suponavo galimÄ ir meningokokinę infekcijÄ iÅ¡Å¡aukiančiÄ Å¾aibinį sepsį bei ligonio mirtį) pripažintina daug mažesne, dėl ko tuo metu buvusios tokios faktinės aplinkybės atitinka ANK 16 straipsnio sÄ lygas.AnalogiÅ¡koje situacijoje 2014 m. vasario 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje teismas sumažino specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonės atėmimo terminÄ . Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ Ä¯ nurodyto nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimus teismas neatsižvelgė.Apylinkės teismas neįvertino, kad R. P. turi labai didelį 31 metų vairavimo staÅ¾Ä , kad pažeidimÄ padarė pirmÄ kartÄ , o tai pagal minėtÄ nutarimÄ reiÅ¡kia, kad jis yra pareigingas vairuotojas. LeistinÄ girtumo normÄ su paklaida virÅ¡ijo vos 0,03 promilės. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad R.

P. jokio įvykio nesukėlė, dirba UAB „T“ vadybininku, prisipažino padaręs administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais panaÅ¡iose bylose, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nuobaudos tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti R. P. paskiriant Å¡velnesnę nuobaudÄ .Apylinkės teismas taip pat nevertino, kad R.

P. rÅ«pinasi sunkiai sergančia motina G. P., kuriÄ reikia pastoviai vežioti pas gydytojus. Taip pat jo darbo atlikimui bÅ«tina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Paskyrus 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminÄ , jis prarastų darbÄ ir nukentėtų jo Å¡eimos finansinė gerovė bei interesai. Taigi tokia nuobauda bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcinga ir per griežta.Be to, teismas administracinio nusižengimo bylÄ gavo dar 2017 m. liepos mėnesį, o ginčijamÄ teismo nutartį priėmė tik 2017 m. gruodžio 12 d., todėl ir vien nurodytu pagrindu ginčijama teismo nutartis naikintina kaip priimta praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ .Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai R. P. apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal ANK 641 straipsnį teismas (apylinkės teismas), nagrinėdamas bylÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . R.

P. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau teigia, kad nusižengimÄ padarė veikdamas bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Taip pat nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu, nes jam buvo paskirta neproporcingai griežta bausmė, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę baudÄ nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Dėl bÅ«tinojo reikalingumo Apelianto vertinimu, bandydamas atvežti sergančiai dukrai vaistų, jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo aplinkybėmis, o nežymus (0,03 promilės su paklaida) virÅ¡ytas leistinas girtumo laipsnis turėtų bÅ«ti traktuojamas kaip mažareikÅ¡mis.

Realios žalos savo veiksmais nepadarė, bet siekė iÅ¡vengti didesnės žalos – dukros sveikatos bÅ«klės pablogėjimo. ANK 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ už veikÄ , kuriÄ jis padarė siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti.

Viena iÅ¡ esminių bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų yra aplinkybė, ar atsiradęs pavojus galėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis. R. P. nesirinko tinkamo problemos sprendimo varianto ir siekdamas parvežti sergančiai dukrai vaistų vairavo transporto priemonę neblaivus. Supratęs, kad jo dukra serga ir galėjo kilti skaudžių sveikatos padarinių (kaip teigiama skunde pareiÅ¡kėjas įtarė meningokokinę infekcijÄ ), R. P. pirmiausia turėjo kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , o ne važiuoti atvežti temperatÅ«rÄ mažinančių vaistų.

Savo tikslÄ nepažeisdamas įstatymų apeliantas galėjo įgyvendinti ir kitais bÅ«dais: iÅ¡sikvietęs taksi, nuvykęs visuomeniniu transportu, paprašęs kaimynų ar giminių arba nuėjęs pėsčias iki artimiausios parduotuvės, o mieste, miegamajame rajone, todėl vaistų galėjo parvežti nebÅ«tinai vairuodamas neblaivus. Å iuo atveju nėra svarbu, kaip jautėsi R. P., svarbu, kad jam nustatytas neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir veikiant bÅ«tinojo reikalingumo aplinkybėmis tai reikia daryti stengiantis sukelti kaip įmanoma mažesnę žalÄ , t. y. veikimas esant bÅ«tinajam reikalingumui nesuteikia teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių.

Žalos R. P. nepavyko iÅ¡vengti, nes pasirinkdamas netinkamÄ elgesio variantÄ jis savo veiksmais sukėlė realiÄ Å¾alÄ visos visuomenės atžvilgiu, o dukrai parvežti vaistu taip pat nepavyko, nes vairuodamas neblaivus jis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Taigi pasirinkus netinkamÄ elgesio variantÄ bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygos neegzistuoja. Pagal ANK 16 straipsnio 2 dalį savo veiksmais pavojingÄ situacijÄ sudaręs asmuo gali pasiremti bÅ«tinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimÄ , bÅ«tinojo reikalingumo nuostatomis nagrinėjamu atveju vadovautis negalima, nes savo veiksmais pavojingÄ situacijÄ R. P. sudarė ne dėl neatsargumo, o veikdamas tiesiogine tyčia. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad R. P. veiksmuose nebuvo bÅ«tinojo reikalingumo požymių.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų dėl prastos R. P. dukros savijautos, kurie patvirtintų jo pasirinkto neteisėto veikimo pagrįstumÄ ir bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad teismas nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo pareigÄ ir teigia, kad atliekanti tyrimÄ Institucija turi paneigti aplinkybes dėl jo dukros blogos savijautos, o ne jis jas patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija dėl dokumentų patvirtinančių blogÄ dukros savijautÄ trÅ«kumo. Ä®rodinėjimo pareiga nėra perkeliama pažeidėjui, nes jis taip pat gali teikti bylai duomenis, kurie pateisintų jo elgesį ir Å¡velnintų jo padėtį (ANK 557 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Jokių duomenų dėl dukros ligos R. P. byloje nėra pateikęs. Dėl dukros sveikatos problemų jis nesikreipė į jokias gydymo įstaigas, todėl Institucija tiriant įvykį ir renkanti įrodymus, objektyviai negalėjo gauti ir disponuoti duomenimis, kurių nėra ir toks jo motyvas yra deklaratyvus. Institucijos užduotis yra įrodyti pažeidimo bÅ«vimo faktÄ ir Å¡iÄ funkcijÄ Institucija pilnai įvykdė – surinko duomenis svarbius nusižengimo buvimui pagrįsti. Svarbu ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ R.

P. parodymų, jo dukros gyvybei pavojus negrėse, kadangi nors įtardamas pavojingÄ infekcijÄ , jis važiavo pirkti vaistų nuo karščiavimo. Apygardos teismas pažymi, kad Å¡ių duomenų trÅ«kumas ir pirmosios instancijos teisme atliktas liudytojos ir pažeidėjo paaiÅ¡kinimų vertinimas nėra reikÅ¡mingi, nes bÅ«tinojo reikalingumo egzistavimas paneigtas aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais. Teismas dėl skunde ginčijamų liudytojos parodymų prieÅ¡taringumo, R. P. paaiÅ¡kinimų kaip gynybinės pozicijos, pažeidėjo kaimynės suinteresuotumo bylos baigtimi papildomai nepasisako, nes sprendžiant bÅ«tinojo reikalingumo klausimÄ Å¡ie argumentai esminės reikÅ¡mės neturi ir yra pertekliniai.

Dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo ANK 422 straipsnio 5 dalyje reglamentuotas transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trijų Å¡imtų iki keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Ä®statymas imperatyviai reguliuoja ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos skyrimÄ , todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nagrinėjamu atveju yra privalomas.ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡skirtiniais ir iÅ¡imtiniais atvejais – nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant. Skirdamas nuobaudÄ apylinkės teismas tinkamai įvertino R. P. asmenybę, nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei pagrįstai paskyrė minimaliÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ su minimaliu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Kaip minėta, pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apygardos teismas konstatuoja, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vertindamas byloje esančių faktinių duomenų visumÄ , apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas R.

P. paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ bei administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatyme ar jas panaikinti, nėra. Jų nenustatė ir skundÄ apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti Å¡velnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, nes ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato teismui galimybę, bet ne pareigÄ , taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminÄ .

Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Apelianto nurodytais motyvais galima būtų kiekvienoje byloje mažinti administracinio poveikio priemonę ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, paneigtų taisyklės esmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė 34 straipsnio 5 dalyje apibrėžto reguliavimo, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia.

Skunde apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į ilgÄ jo vairavimo staÅ¾Ä (31 metų), į tai, kad nusižengimÄ jis padarė pirmÄ kartÄ , jokio realaus įvykio nesukėlė, neblaivumo riba su paklaida virÅ¡yta nežymiai (0,03 promilės) ir todėl padarė netinkamas iÅ¡vadas. Apylinkės teismas įvertino Å¡ias aplinkybes skirdamas R. P. minimalų įstatyme numatytÄ nuobaudos dydį ir administracinio poveikio priemonės terminÄ . Skiriant nuobaudÄ ir administracinio poveikio priemonę buvo įvertintas padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad R.

P. prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimÄ , atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, taip pat jo asmenybė. R. P. vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo galimas pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir Å¡eimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustojo neatsakingumÄ . Apeliantas padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių teisės pažeidimų, už šį pažeidimÄ Ä¯statymų leidėjas iÅ¡ anksto numatė griežtas administracines nuobaudas.

Vien tai, kad Å¡iuo atveju buvo iÅ¡vengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Ä®statymas numato atsakomybę ne už pasekmių nesukėlimÄ , o už veiksmus. Jei vairuodamas neblaivus R. P. bÅ«tų sukėlęs pasekmes, jis atsakytų dėl kito, sunkesnio pažeidimo. Tai, kad R. P. turi ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä ir nėra padaręs pažeidimų necharakterizuoja jo iÅ¡skirtinai teigiamai. Nusižengimų nedarymas yra įprasta piliečio pareiga.Apeliantas teigia, kad dėl neproporcingai griežtos nuobaudos bÅ«tų pažeista Å¡eimos finansinė padėtis ir interesai, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis prarastų darbÄ .

Tai, kad dėl paskirtos nuobaudos netekęs teisės vairuoti apeliantas gali prarasti darbÄ bei negalės pasirÅ«pinti Å¡eimos finansine gerove, negali bÅ«ti pripažintos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų bÅ«ti Å¡velninama paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė. Valstybė ilgÄ laikÄ skiria daug dėmesio vairuotojų Å¡vietimui, kad jie nevairuotų bÅ«dami neblaivÅ«s, aiÅ¡kino tokio elgesio pavojų, policija nuolat daro reidus siekdama iÅ¡aiÅ¡kinti neblaivius vairuotojus, tačiau nekreipė dėmesio į pavojus.

Pažeidėjas, gerai žinodamas Å¡ias aplinkybes ir suprasdamas vairavimo esant neblaiviam pavojus vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nors turėdamas tokį ilgÄ vairavimo staÅ¾Ä turėjo elgtis itin atsakingai ir nedaryti nusižengimų. R. P. gyvena mieste, kuriame važiuoja vieÅ¡asis transportas, taksi, yra kitų galimybių susisiekti, todėl apeliantas turi visas galimybes nuvykti į darbo vietÄ , kuri taip pat yra Vilniaus mieste (UAB „T“ (duomenys neskelbtini), Vilnius) ar vykti darbo reikalais.Apeliantas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis rÅ«pinasi sergančia motinÄ ir netekus darbo bÅ«tų apsunkinta jos padėtis ir gerovė.

Apylinkės teismas įvertino Å¡iÄ aplinkybę ir tinkamai konstatavo, jog ji nėra iÅ¡skirtinė, kurios pagrindu pažeidėjui galėtų bÅ«ti skirta Å¡velnesnė nuobauda. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels apeliantui papildomų nepatogumų bei neigiamų pasekmių, kurias galimai patirs ir jį supantys asmenys, tačiau tokie apribojimai yra natÅ«rali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė, tai yra paties R. P. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo Å¡velninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi.

BÅ«tų neteisinga, jei padaręs nusižengimÄ asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. R. P. mama sirgo ir iki jo pažeidimo padarymo, tačiau sėsdamas už vairo neblaivus R. P. negalvojo apie mamÄ , kad jį nubaudus už pažeidimÄ nebus kam ja pasirÅ«pinti. Å ie nepatogumai turi ir prevencinę reikÅ¡mę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.Apeliantas remiasi teismų praktika ir nurodo teismų sprendimus, kuriuose panašiais atvejais administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nuobaudos buvo sušvelnintos.

Priimdami sprendimus teismai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiÅ¡kose bylose. Teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sÄ lyga. Tačiau, remdamasis tokiu Å¡altiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galiÄ jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti sprendimai nėra analogiÅ¡ki nagrinėjamam atvejui, todėl neįpareigoja teismo jais remtis savo sprendime. Apelianto nurodytame 2014 m. vasario 24 d. nutarime pažeidimÄ padaręs asmuo buvo vairuotojas, kurio darbinės funkcijos tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu. Nagrinėjamu atveju R. P. dirba vadybininku ir jo darbo pobÅ«dis nėra neatskiriamai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Apelianto nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai taip pat nėra tapatÅ«s, nes nutartyje Nr. 2AT-3-2014 nagrinėjamas pažeidimas susijęs su pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, o nutartyje Nr. 2AT-20-2012 pažeidėjui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl Å¡ių sprendimų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai.Skunde ginčijama ir bylos nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teisme, nurodyta, jog buvo praleisti bylos iÅ¡nagrinėjimo terminai, todėl sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pirmosios instancijos teisme skundas dėl Institucijos nutarimo buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 1 d. Pirmasis posėdis buvo paskirtas 2017 m. rugpjūčio 16 d., tačiau dėl R. P. atstovo advokato J. Korsako praÅ¡ymo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, 2017 m. rugsėjo 25 d. posėdis buvo atidėtas dėl teisėjo ligos. Byloje esančioje Sodros nedarbingumo pažymoje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjantis teisėjas nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 4 d. dėl nelaimingo atsitikimo buityje buvo nedarbingas, taigi negalėjo iÅ¡nagrinėti bylos.

Teisėjo liga yra objektyvi priežastis, dėl kurios per nustatytus terminus nebuvo iÅ¡nagrinėta administracinio nusižengimo byla. ANK 39 straipsnyje nurodytas 2 metų administracinės nuobaudos paskyrimo terminas nebuvo pažeistas, todėl apelianto skundo argumentas dėl praleistų bylos nagrinėjimo terminų yra nepagrįstas.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                               Alenas Piesliakas