A-146-1501-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1501/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00512-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus atstovei Elinai Petrauskaitei,

trečiojo suinteresuotojo asmens atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinio teismo priimto nagrinėti pareiškėjo skundo dalyje pareiškėjas prašė:

1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI, atsakovas) direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 35/260;

2) Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN, atsakovas) direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 28-1-2;

3) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2011 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 2S-347 ir 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 2S-297.

Skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 145-148) pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 21 d. apie 13.30 val., prieš išvykdamas etapu iš Kauno TI, jis perdavė šios įstaigos Ūkio daliai įstaigos jam išduotus daiktus. Ūkio darbuotojas pareikalavo, kad pareiškėjas pats sudėtų gražinamus daiktus į jiems skirtas vietas. Dėl šio atvejo Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 35/260 (toliau – ir Kauno TI nutarimas Nr. 35/260) pareiškėjui buvo skirta nuobauda. Šį nutarimą gavo 2011 m. sausio 5 d. jau būdamas Vilniaus PN, todėl mano, jog buvo nubaustas atimant iš jo visas gynybos priemones.

Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 28-1-2 (toliau – ir Vilniaus PN nutarimas Nr. 28-1-2) pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – penkios paros baudos izoliatoriuje už tai, kad jis bandė apsaugoti savo sveikatą, garbę ir orumą. Pareiškėjas teigė, kad skiriant šią nuobaudą iš jo buvo atimtos teisės: susipažinti su kaltinimu, naudotis advokato pagalba, kviesti liudytojus ir dalyvauti drausmės komisijoje.

Mano, kad Kauno TI ir Vilniaus PN, skirdami jam drausmines nuobaudas, pažeidė demokratinį teisminį procesą, įtvirtintą Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalyse, 109 straipsnio 1 dalyje ir išplėtotą Konstitucinio Teismo nutarimuose. Be to, pareiškėjas teigė, kad Kauno TI administracija vertė jį dirbti priverstinį darbą (ūkio darbus).

Pareiškėjo manymu, drausminės nuobaudos jam paskirtos pažeidžiant Konstituciją, kadangi Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniai prieštarauja konstituciniam demokratiniam teisminiam procesui. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1 dalis nustato sąlygą taikyti nuobaudą, parenkant ją pagal šio Kodekso 142 straipsnio normas. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad, taikant šio Kodekso 142 straipsnį, atsižvelgiama į nuobaudų kiekį. Pareiškėjas mano, kad tai prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, nes jis yra baudžiamas ir už anksčiau padarytus nusižengimus. Mano, kad Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatos atima iš jo teisę apskųsti nuobaudą, nes ji yra vykdoma tuoj pat, o to paties straipsnio 6 dalis atima teisę vieneriems metams persikelti į lengvą grupę, nes pagal 9 dalį nuobauda galioja vienerius metus. Taip pat mano, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniuose nustatyta nubaudimo tvarka suponuoja tai, jog nuobaudą gali skirti bet kas ir pritaikyti ją be teisminio proceso.

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 70-72) paaiškino, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 21 d. apie 13.00 val., vykdamas etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių − kalėjimą Priėmimo paskirstymo skyriuje atsisakė vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus tinkamai pateikti grąžinimui čiužinį ir patalynę, šiuos daiktus numetė ant žemės, dar kartą pareikalavus tinkamai priduoti jam išduotus daiktus, atsisakė vykdyti šį nurodymą, su įstaigos darbuotojais elgėsi įžūliai, nemandagiai. Savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Kauno TI direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1-96 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių“ 5.2 ir 5.3 punktų reikalavimus. Pareiškėjui dėl suėmimo režimo reikalavimų pažeidimo buvo pasiūlyta pasiaiškinti raštu, kaip to reikalauja Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 129 punktas, tačiau jis atsisakė. Atsisakymas pasiaiškinti raštu įformintas protokolu pagal šių Taisyklių 130 punkte nurodytą priedą. Atsakovas pažymėjo, kad skiriant nuobaudą buvo išlaikytos visos būtinos teisinės procedūros, suteikiant teisę pasiaiškinti raštu ir nurodant paskirtos nuobaudos apskundimo tvarką, be to, nuobauda buvo paskirta įgalioto pareigūno – įstaigos vadovo.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 64-65) paaiškino, jog Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus vyresnysis inspektorius 2011 m. sausio 3 d. atliko tarnybinį tyrimą (išvados Nr. 33-2), kurio metu buvo nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. G. 2011 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-1-3 pranešė apie tai, jog nuteistasis V. K. atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 5-ajame būryje ir nevykdė teisėtų įstaigos administracijos nurodymų. Pareiškėjas pasiaiškinti raštu atsisakė, tačiau žodžiu paaiškino, kad norėtų atlikti bausmę kituose pataisos namuose, kur galėtų palaikyti socialinius ryšius ir susitikinėti su savo šeima, taip pat paaiškino, kad priešų Vilniaus pataisos namuose neturi, tačiau čia bausmę atliekantys nuteistieji jam nepatinka. 5-ojo būrio nuteistieji paaiškino, kad konfliktų su nuteistuoju V. K. neturėjo. Vilniaus PN Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjui 5-ajame nuteistųjų būryje grėstų pavojus. Taigi, pareiškėjo atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos nurodymus ir bausmę atlikti 5-ajame būryje yra nepagrįstas, be to, nėra tikslinga jį izoliuoti nuo įstaigoje esančių nuteistųjų vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalimi. Todėl atsisakydamas vykdyti teisėtus Vilniaus PN administracijos nurodymus, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes ir surinktą dokumentinę medžiagą, Vilniaus PN direktorius 2011 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 28-1-2 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – 5 paras baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių, jo nuomone, nuobauda jam paskirta neteisėtai, neargumentavo, kodėl Vilniaus PN nutarimas turėtų būti panaikintas, nepaaiškino, kuo pasireiškė, jo nuomone, neteisėti Vilniaus PN ar pareigūnų veiksmai / neveikimas. Atsakovo nuomone, Vilniaus PN administracija veikė tinkamai, vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, įvykio aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos, užfiksuotas pažeidimas, už kurį pareiškėjui paskirta adekvati nuobauda, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus PN nutarimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 40-41) paaiškino, kad pareiškėjas nepagrįstai skundžia Kauno TI ir Vilniaus PN nutarimus bei Kalėjimų departamento sprendimus, neapibrėždamas aplinkybių, kurios, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo teises, garbę ir orumą. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundus atsakė laiku ir išsamiai, šį atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką. Mano, jog Kalėjimų departamento sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. spalio 13 d. sprendimu (b. l. 151-156) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad tikrinant pareiškėjo skundo dėl atsakovų paskirtų nuobaudų pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, ar yra jo kaltė dėl nustatytų pažeidimų, ar atsakovai nepažeidė teisės normų ir taisyklių, užtikrinančių nuobaudų skyrimą nuteistiesiems.

Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas (dabar – Suėmimo vykdymo įstatymas). Iš Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto darytina išvada, kad nuteistojo V. K., laikinai perkelto iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų į Kauno tardymo izoliatorių, teisinę padėtį nustato Bausmių vykdymo kodeksas ir Kauno TI direktoriaus įsakymai dėl tvarkos aprašų patvirtinimo Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms įgyvendinti. Bausmių vykdymo kodekso 12 ir 110 straipsniuose bei Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje išvardytos suimtųjų ir nuteistųjų pareigos yra identiškos. Kauno TI direktoriaus įsakymais patvirtinti tvarkų aprašai, tarp jų 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-96 patvirtintos Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi,yra privalomos visiems asmenims, laikomiems tardymo izoliatoriuje.

Teismas nustatė, kad Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 35/260 pareiškėjui paskirta nuobauda - papeikimas už tai, jog 2010 m. gruodžio 21 d. apie 13 val., prieš išvežant jį į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, pareiškėjas atsisakė pateikti apžiūrai čiužinį, patalynę ir kitus daiktus, teigdamas, kad nedirbs ūkio darbų, su pareigūnais elgėsi įžūliai, nemandagiai. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, Kauno TI direktoriaus 2010 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 1-96 patvirtintų Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių 5.2 ir 5.3 punktų reikalavimus, įpareigojančius nuteistuosius laikytis pataisos įstaigose nustatytos tvarkos, vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus, įsakymus, reikalavimus, elgtis su jais mandagiai. Teismas nustatė, kad dėl Kauno TI nutarime nurodyto pareiškėjo atsisakymo vykdyti pareigūnų nurodymus, t. y. pateikti apžiūrai čiužinį, patalynę ir kitus daiktus, Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai A. M. ir T. T. parašė tarnybinius pranešimus (b. l. 74−75), kuriuose paaiškino, kad V.

K. kategoriškai atsisakė priduoti čiužinį, patalynę, indus, su jais elgėsi įžūliai, nemandagiai, grasino susidoroti, atsisakė rašyti paaiškinimą (b. l. 76). Šias aplinkybes patvirtino Ūkio aptarnavimo būryje dirbantis nuteistasis R. G., kuris 2010 m. gruodžio 21 d. dirbo tvarkiniu Priėmimo skyriuje ir priiminėjo iš išvykstančių asmenų jiems išduotą įstaigos inventorių. Šis nuteistasis paaiškino, kad V. K. atsisakė vykdyti prižiūrėtojų nurodymą pateikti čiužinį ir patalynę apžiūrai, numetė juos ant žemės, ignoravo kartotinius pareigūnų reikalavimus, sakydamas, kad ūkio darbų nedirbs.

Materialinių vertybių grąžinimo tvarka yra iškabinta Priėmimo paskirstymo skyriuje. Pareiškėjas teismo posėdyje aiškino, kad patalynę atnešė, tačiau pareikalavus ją surūšiuoti, atsisakė tai daryti, dėl to įvyko konfliktas. Pareiškėjo manymu, pagal Konstitucijos nuostatas jis neprivalo atlikti ūkio darbų, nebent būtų įstaigos darbuotojas. Teismas pažymėjo, kad Kauno TI yra patvirtinta išvykstančiųjų suimtųjų ir nuteistųjų atmintinė (b. l. 78), kurioje aiškiai nustatytos nuteistojo pareigos išvykstant, t. y. nuteistasis privalo grąžinti inventorių; išvynioti patalynę, padėti ją tvarkingai; pagalvė ir antklodė turi būti nurengta; indai padėti nurodytoje vietoje.

Teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą.

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias nuteistųjų pareigas, 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o 110 straipsnio, reglamentuojančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti įstaigos administracijos reikalavimą pateikti apžiūrai čiužinį, patalynę ir kitus daiktus. Šiais veiksmais jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Kauno TI direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-96 patvirtintų Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių 5.2 ir 5.3 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą taikoma nuobauda. Pareiškėjas apie padarytą pažeidimą buvo informuotas, jam suteikta galimybė pateikti paaiškinimą, tačiau jis atsisakė pasiaiškinti, šis atsisakymas įformintas protokolu, todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti.

Teismas konstatavo, kad nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skundžiamame Kauno TI nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, pareiškėjas su nutarimu supažindintas raštu, turėjo galimybę šį nutarimą apskųsti Kalėjimų departamentui ir teismui. Pareiškėjas dėl minėtos nuobaudos pateikė skundą (b. l. 57) Kalėjimų departamentui, kuris, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, skundą išnagrinėjo ir pateikė atsakymą (b. l. 55−56). Kalėjimų departamentas konstatavo, kad V. K. nuobauda (papeikimas) paskirta pagrįstai, nes atsisakydamas vykdyti teisėtus Kauno TI pareigūnų reikalavimus ir nemandagiai bei įžūliai elgdamasis, jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą ir Kauno TI direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-96 patvirtintų Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių 5.2, 5.3 punktų nuostatas. Teismas sutiko su Kalėjimų departamento padaryta išvada, pažymėdamas, kad ji priimta išnagrinėjus visą surinktą medžiagą ir atsižvelgus į padaryto pažeidimo aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad nuteistieji privalo laikytis įstaigoje nustatytos vidinės tvarkos, vykdyti pareigūnų reikalavimus, todėl Konstitucijos normos nepažeistos.

Dėl Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 28-1-2 V. K. paskirtos nuobaudos teismas nustatė, kad ši nuobauda paskirta – penkios paros baudos izoliatoriuje-paskirta už tai, kad 2011 m. sausio 2 d. apie 14 val. 45 min. jis atsisakė vykdyti administracijos nurodymą vykti į penktąjį būrį. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, įpareigojančius nuteistuosius laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus, įsakymus.

Dėl šio pažeidimo buvo atliktas tarnybinis tyrimas, 2011 m. sausio 3 d. surašyta išvada Nr. 33-2. Išvadoje nurodyta, kad pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnai 2011 m. sausio 3 d. gavo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo D. G. tarnybinį pranešimą Nr. 43-1-3, kuriame pranešama, kad 2011 m. sausio 2 d. apie 14.45 val. nuteistasis V. K. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus dėl bausmės atlikimo 5-ame būryje. Tarnybinio tyrimo metu pareiškėjas dėl savo elgesio pasiaiškinti atsisakė. Teismo posėdyje šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo, paaiškino, kad įstaigos darbuotojams nurodžius vykti į 5-ąjį būrį, jis atsisakė, nes nenori būti laikomas kartu su pedofilu Č., turi teisę pasirinkti su kuo bendrauti ir su kuo būti.

Atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas paaiškinimo nerašė, jokių priežasčių, dėl kurių negali atlikti bausmę 5-ajame būryje, nenurodė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atsisakymas vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikti paskirtame būryje yra nepateisinamas, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas nusprendė, kad paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, skundžiamame Vilniaus PN nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, pareiškėjas su nutarimu supažindintas raštu, turėjo galimybę šį nutarimą apskųsti Kalėjimų departamentui ir teismui.

Pareiškėjas dėl šios nuobaudos pateikė skundą (b. l. 43−44) Kalėjimų departamentui, kuris, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, skundą išnagrinėjo ir pateikė atsakymą (b. l. 42). Kalėjimų departamentas konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda (5 paros arešto baudos izoliatoriuje) paskirta pagrįstai, nes atsisakydamas vykdyti teisėtus Vilniaus PN darbuotojų reikalavimus, jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento sprendimas priimtas išnagrinėjus visą surinktą medžiagą, atsižvelgus į padaryto pažeidimo aplinkybes.

Nurodė, kad nesutikdamas su pareigūnų nurodymais, nuteistasis privalo juos vykdyti, o vėliau turi teisę juos skųsti įstatymo nustatyta tvarka, nuteistieji privalo laikytis įstaigoje nustatytos vidinės tvarkos, vykdyti pareigūnų reikalavimus, Konstitucijos nuostatos pareiškėjo atžvilgiu nepažeistos.

Teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas nuobaudų neteisėtumą ir nepagrįstumą grindė procedūriniais pažeidimais, t. y. tuo, kad jam nebuvo įteikti kaltinimai, iš jo buvo atimta teisė dalyvauti atliekant pažeidimų tyrimą, gintis pačiam ar su advokato pagalba, apklausti liudytojus. Teismas su minėtais argumentais nesutiko, kadangi nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką reglamentuojančio Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad tik pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti nuobaudas, nustatytas Bausmių vykdymo kodekse. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti; jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu.

Ištyręs įrodymus teismas konstatavo, kad pirmiau paminėti nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimai nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti. Nuobaudos pareiškėjui skirtos įstaigų direktorių (Kauno TI ir Vilniaus PN) nutarimais, t. y. nuobaudos skirtos tam įgaliotų pareigūnų ir tinkamai įformintos. Taip pat tinkamai įforminti pareiškėjo atsisakymai paaiškinti pažeidimų aplinkybes (b. l. 50, 62). Pareiškėjas neneigia atsisakęs paaiškinti pažeidimo aplinkybes raštu. Taigi, negalima daryti išvados, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybių gintis, todėl jo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Pareiškėjas Kauno TI ir Vilniaus PN nutarimus skundė Kalėjimų departamentui, taigi jo gynybos teisės nebuvo suvaržytos. Nei Bausmių vykdymo kodekse, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatyta, kad sprendžiant nuobaudos skyrimo už padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą klausimą turi dalyvauti ir nuteistojo advokatas. Pareiškėjas buvo raštu supažindintas su ginčo nutarimais, todėl nėra pagrindo teigti, jog skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, pažeidimo sunkumą. Nuobaudos paskirtos ir įvykdytos nepažeidžiant nustatytų terminų. Skundžiamuose nutarimuose aiškiai nurodyta pažeidimų esmė, pažeidimai kvalifikuoti tinkamai. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

III. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 167-168) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra šališkas ir nepagrįstas, prieštaraujantis atitinkamuose Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktiems išaiškinimams dėl įstatymų hierarchijos, asmenų lygybės prieš įstatymą principo, žmogaus prigimtinių teisių svarbos ir jų konstitucinio gynimo (apsaugos), teisingo teisminio proceso, teisinės valstybės principo, valdžių padalijimo principo, teisės į teisingą apkaltos ir teisminį procesą, teisės į tinkamą teisminį procesą ir kt.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė teismo vadovautis teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme įrašu, nes teismo posėdžio protokolas skiriasi nuo įrašo.

Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 175-176) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu išklausęs visų šalių paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė režimo reikalavimo pažeidimus, ir nėra teisinio pagrindo skundžiamų sprendimų naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais. Teismas, priimdamas sprendimą, laikėsi įstatymų reikalavimų, todėl nėra pagrindo naikinti priimtą sprendimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 82 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas, suabejojęs teismo nešališkumu, galėjo pareikšti nušalinimą, jam ši teisė buvo išaiškinta, tačiau jis tokia galimybe nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė panaikinti du nutarimus, kuriais jam paskirtos nuobaudos (Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 35/260 ir Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 28-1-2) taip pat panaikinti Kalėjimų departamento sprendimus (2011 m. vasario 11 d. Nr. 2S-347 ir 2011 m. vasario 4 d. Nr. 2S-297), priimtus išnagrinėjus privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjo skundą dėl paskirtų nuobaudų (BVK 183 str.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė motyvą, kad teismo sprendimas yra šališkas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktiems išaiškinimams dėl įstatymų hierarchijos, asmenų lygybės prieš įstatymą principo, žmogaus prigimtinių teisių svarbos ir jų konstitucinio gynimo (apsaugos), teisingo teisminio proceso, teisinės valstybės principo, valdžių padalijimo principo, teisės į teisingą apkaltos ir teisminį procesą, kt. Šių savo teiginių apeliantas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesusiejo jokiais konkrečiais argumentais.

Teisėjų kolegija patikrino bylą vadovaudamasi į ABTĮ 136 straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Atvejai, kuriais teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnyje. Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą buvo kuri nors aplinkybė dėl kurios kuris nors teisėjų kolegijos teisėjas negalėjo nagrinėti bylą. Pareiškėjas, kaip matyti iš 2011 m. spalio 3 d. teismo posėdžio protokolo, dalyvavo teismo posėdyje, nušalinimų teisėjams nepareiškė. Patikrinusi bylą teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas byloje ne vieną kartą padėjo pareiškėjui įgyvendinti savo procesines teises. 2011 m. kovo 1 d. gavęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui pateikus 2011 m. kovo 14 d. patikslintą skundą, teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi priėmė skundą dalyje dėl kurios yra priimtas nagrinėjamu apeliaciniu skundu apskųstas 2011 m. spalio 13 d. teismo sprendimas, kitoje dalyje pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. 2011 m. gegužės 31 d. teisėjų kolegija atidėjo teismo posėdį, išaiškindama pareiškėjui teisę apskųsti 2011 m. kovo 22 d. nutartį ta apimtimi, kuria teismas nepriėmė skundo. Pareiškėjas dėl šios nutarties padarė atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. posėdyje atidėjo bylos nagrinėjimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi išsprendus pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas paskyrė bylą nagrinėti 2011 m. rugsėjo 15 d. posėdyje, tačiau šį posėdį atidėjo 2011 m. spalio 3 d. dėl tos priežasties, kad į posėdį nebuvo pristatytas pareiškėjas. Šie pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą aiškino pareiškėjui jo procesines teises ir pareigas bei padėjo jas įgyvendinti (ABTĮ 10 str.), t.y. užtikrino pareiškėjo teisę į teisingą teismo procesą. Tai, kad teismas nepatenkino pareiškėjo skundo, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas pareiškėjo atžvilgiu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas turi nurodyti nustatytas aplinkybes, motyvuoti savo išvadas ir teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str.4 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendime yra visi būtinieji motyvuojamosios dalies elementai (ABTĮ 87 str. 4 d.), teismas atskleidė bylos esmę, motyvuotai išsprendė visus pareiškėjo skundo priimtos nagrinėti dalies reikalavimus, sprendimą pagrindė teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Todėl nėra jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių kodekso skyriai. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d.1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas - motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.).

Šio Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Vienas iš Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje numatytų režimo tikslų - būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;

4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.Taigi Bausmių vykdymo įstatymas pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir ją įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. Bausmių vykdymo kodekso normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai:

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 su pakeitimais) bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai (Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 4/07-68). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą.

Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo turi būti atsižvelgiama į pirmiau aptartų Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikantis nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų, įtvirtintų Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 5 punkte. Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str.6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus pagrįstai nusprendė, jog Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 35/260 ir Vilniaus PN direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 28-1-2 nuobaudos pareiškėjui paskirtos pagrįstai ir teisėtai, o Kalėjimų departamento sprendimai, priimti išnagrinėjus pareiškėjo skundus, taip pat pagrįsti ir teisėti. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas (to pirmosios instancijos teisme neneigė ir pats pareiškėjas), išvykdamas iš Kauno TI, nesilaikė patvirtintos tvarkos dėl įstaigos išduoto naudotis inventoriaus grąžinimo išvykstant, todėl įstaigos administracijos reikalavimai laikytis šios tvarkos negali būti vertinami kaip neteisėti. Reikalavimas perduoti inventorių laikantis nustatytos tvarkos negali būti traktuojamas kaip reikalavimas dirbti priverstinai, kaip teigė pareiškėjas. Pareiškėjo nepagrįsto atsisakymo vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymą vykti į paskirtą būrį faktas byloje taip pat įrodytas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisiniu kvalifikavimu, todėl jų iš naujo neaptaria. Procesinės teisės normų pažeidimų byloje nenustatyta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas