2026-03-04 Nr. AB-4860-3-61-3-08362-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-4-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08362-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl nutarimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. NN-484 (toliau – ir Nutarimas); 2) įpareigoti grąžinti pareiškėją į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos Šiaulių kalėjimo; 3) priteisti 100 Eur žalos atlyginimą dėl patirtų nepatogumų ir po 20 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną dieną, praleistą Šiaulių kalėjime, iki tol, kol pareiškėjas bus perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nutarimu pareiškėjui yra pakeistos bausmės atlikimo sąlygos iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą. Nutarimo teisinis pagrindas nurodomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, Vidaus tvarkos taisyklės) 16 punktas, tačiau bausmės sąlygų keitimas yra nustatytas BVK 37 straipsnyje – pagal šio straipsnio 3 dalį pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupėje bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kurie kelia pavojų aplinkiniams arba kuriems bausmę atliekant drausmės grupėje per vienus metus tris kartus buvo skirtos drausminės ir (ar) administracinės nuobaudos, perkeliami arba grąžinami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą toliau atlikti bausmės paprastojoje grupėje. Kitų pagrindų perkelti nuteistąjį iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą nėra, todėl Nutarimo teisinis pagrindas neatitinka nustatytų veiksmų, suteiktų įgaliojimų, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Nutarimu grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir nepagrįstai pablogintos jo kalinimo sąlygos. Dėl sukeltų nepatogumų perkeliant į kitą įstaigą (etapavimo, kratų, daiktų nešiojimo, buvimo laikino laikymo patalpoje) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (100) Eur. Taip pat neturtinę žalą jis patyrė dėl pablogintų kalinimo sąlygų, kadangi kalint uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje yra trumpesni pasivaikščiojimai, atimta galimybė gauti lengvą grupę, asmuo kalinamas uždarytoje kameroje, nėra laisvalaikio leidimo vietos, nesudaromos galimybės naudotis sporto aikštynu, resocializacijos priemonėmis, pareiškėjas kalinamas su asmenimis, nuteistais už itin sunkius nusikaltimus. Taip pat pareiškėjo sutuoktinei yra per toli vykti į Šiaulius.

3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir nurodė:

3.1. Nuteistieji Tarnybos direktoriaus nutarimu gali būti perkeliami dėl aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti priskirtoje kalinimo įstaigoje ar gyvenamoje patalpoje. Šis perkėlimas galimas dėl konfliktų tarp nuteistųjų, jų propaguojamų vertybių ir (ar) daromos neigiamos įtakos, siekiant užtikrinti nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimus, vykdant nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, siekiant laikymo sąlygų gerinimo bei socialinės reabilitacijos tobulinimo tikslų ir tais atvejais, jei yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog vieną ar kelis iš šių tikslų bus galima pasiekti tik perkėlus nuteistąjį į kitą kalinimo įstaigą.

3.2. Pareiškėjo perkėlimas buvo inicijuotas atsižvelgus į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. rugpjūčio 31 d. siūlymą Nr. RV-22-8418 „Dėl nuteistojo E. V. bausmės atlikimo vietos keitimo“ (toliau – ir Siūlymas) ir BVK 37 straipsnio 3 dalį. Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3184 „Dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo nuteistajam E. V.“ (toliau – ir Sprendimas) buvo nuspręsta pakeisti pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos Tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą Šiaulių kalėjime, paprastąją grupę. Pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą buvo įvykdytas bei Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 16 punktu bei atsižvelgiant į Siūlymą bei Sprendimą, siekiant užtikrinti laisvės atėmimo bausmės tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į psichologines bei socialines asmens ypatybes bei labiau individualizuotos priežiūros ir korekcijos poreikį, palengvinti pareiškėjo resocializaciją bei apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Nutarimas priimtas Tarnybos direktoriaus, t. y. asmens, turinčio tam įgaliojimus, Nutarime aiškiai ir išsamiai nurodomos jo priėmimo aplinkybės bei motyvai.

3.3. Pareiškėjui bausmę atliekant drausmės grupėje per vienus metus daugiau nei tris kartus buvo skirtos drausminės ir (ar) administracinės nuobaudos, todėl jis, pažeisdamas kalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, turėjo numanyti iš to kilsiančias neigiamas pasekmes (nuteistojo teisių apribojimą, t. y. trumpesnį pasivaikščiojimo laiką, apribotą galimybę būti perkeltam atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis; kt.).

3.4. Dėl emocinės būklės pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė, todėl pareiškėjo keliami argumentai, jog jis dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, yra neatitinkantys tikrovės.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad Nutarimo, kuriuo nutarta perkelti pareiškėją iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą, teisinis pagrindas – BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Taisyklių 16 punktas bei Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. rugsėjo 6 d. Tarnybos viršininko sprendimas Nr. NĮ-22-3184 „Dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo nuteistajam E. V.“, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. rugpjūčio 31 d. siūlymą Nr. RV-22-8418 „Dėl nuteistojo E. V. bausmės atlikimo vietos keitimo“.

6. Teismas pažymėjo, kad BVK 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupėje bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kurie kelia pavojų aplinkiniams arba kuriems bausmę atliekant drausmės grupėje per vienus metus tris kartus buvo skirtos drausminės ir (ar) administracinės nuobaudos, perkeliami arba grąžinami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą toliau atlikti bausmės paprastojoje grupėje.

7. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad pareiškėjas per 2023 metus buvo baustas (skirtos nuobaudos) tris kartus. Minėti įrodymai neginčijamai patvirtino, kad pareiškėjas Nutarimo priėmimo metu atitiko BVK 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vieną iš sąlygų, leidžiančią jį perkelti į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Šiaulių kalėjimą). Teismas pažymėjo, kad tuo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui bausmės atlikimo sąlygas ir įvykdyta jo perkėlimo į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą procedūra.

8. Teismo įsitikinimu, bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas, neabejotinai žinodamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pažeidė nustatytą tvarką, todėl atitiko BVK 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vieną iš bausmės atlikimo keitimo sąlygų. Susipažinęs su byloje esančia pažyma (2023 m. apimtyje), teismas atkreipė dėmesį, kad jog pareiškėjo padaryti bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai (aštuoni, iš kurių dėl keturių pažeidimų skirtos nuobaudos) tik rodo, kad pareiškėjas, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, iš esmės turi polinkį pažeisti nuteistiesiems privalomas taisykles (nustatytą elgesio tvarką), kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, iš esmės buvo vienodai svarbi.

9. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenustatė pagrindo jį naikinti. Buvo konstatuota, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų keitimo, jį pagrindė reikalavimu, kuris pirmiau aptartame galiojančiame teisiniame reguliavime nustatytas (BVK 37 str. 3 d.), taigi, kuriuo gali būti grindžiamas tokio pobūdžio sprendimas. Teismas pastebėjo, kad tokie Tarnybos sprendimai, kai skundžiami aktai pagrindžiami reikalavimu, teisės aktuose nustatytu kaip būtinu konkrečiam sprendimui priimti, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat ir BVK 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintų nuteistųjų lygybės ir bausmių individualizavimo principų nuostatoms.

10. Nenustatęs pagrindo naikinti Nutarimą, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti grąžinti pareiškėją į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą iš uždaro tipo bausmės atlikimo vietos (iš Šiaulių kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą).

11. Teismas vertino, jog pareiškėjas ypač siaurai ir neišsamiai apibūdino jam kilusios žalos turinį, tik bendrai nurodydamas, kad jo patirti visi nepatogumai (žala) yra kaip jo atžvilgiu priimto Nutarimo pasekmė, t. y. pareiškėjas nedetalizavo, kokia konkrečiai žala (pvz. sveikatos sutrikimas, daiktų sugadinimas ar pan.) jam buvo padaryta.

12. Pažymėjęs, kad Nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjas nėra detalizavęs konkrečių pareigūnų neteisėtų veiksmų, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kadangi nenustatė visų būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

III. 13. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas, priimtas remiantis teisės aktais, kurie negali būti pagrindas perkelti pareiškėją iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą.

14.2. Nutarimo, kuriuo nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą, teisinis pagrindas nurodytas BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Taisyklių 16 punktas ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimas. Šiuos aktus pirmosios instancijos teismas nurodė ir savo sprendime, tačiau apie šį teisinį reguliavimą nepasisakė, o rėmėsi BVK 37 straipsnio 3 dalimi, nors šios nuostatos nenurodytos ginčijamame Nutarime. Teismo sprendime nėra pasisakyta dėl Nutarimo priėmimo teisinio pagrindo (BVK 31 str.) ir dėl faktinių perkėlimo pagrindų buvimo. Taigi, teismas bylą išnagrinėjo neįsigilinęs į skundo pagrindinį reikalavimą.

14.3. 2024 m. rugsėjo 9 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas nebuvo išklausytas, teismo sprendime nebuvo įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Pareiškėjas posėdžio metu akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kitoje byloje panaikino 2022 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. NN-123, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas toliau bausmę atlikti iš Vilniaus pataisos namų į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Nagrinėjamu atveju situacija yra panaši į ankstesnį atvejį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-390-629/2023). Iš LVAT pateiktų išaiškinimų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindas yra tai, jog teismas nevertino ir netyrė pareiškėjo paaiškinimų.

14.4. Pravieniškių 1-asis kalėjimas turi uždarąją zoną, kur nuteistieji laikomi uždaro tipo sąlygomis, o teismų praktikoje pripažįstama, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą yra įstatymų leidėjo nustatyta išimtis, Tarnybos sprendimas perkelti nuteistąjį turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodyta, kokios išimtinės aplinkybės nustatytos, kurios kliudo nuteistąjį laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Be to, Tarnybos sprendimai turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas kitoje byloje atsižvelgė, kad LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 (toliau – ir LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas) konstatavo, jog pareiškėjas nepagrįstai buvo perkeltas į drausmės grupę.

14.5. Teismas Nutarimo teisėtumą vertino tik BVK 37 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Pareiškėjas teismo posėdžio metu buvo atkreipęs dėmesį į LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą, t. y. kad jam panaikinta drausmės grupė. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnis nustato skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimo pasekmes, kurios taikytinos ir pareiškėjo atveju. Teismas, vertindamas aplinkybes, turėjo atsižvelgti į skundo nagrinėjimo metu priimtą LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą, kad pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vieną iš BVK 37 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, leidžiančių asmenį perkelti į uždaro tipo laisvės atėmimo vietą, nurodė, kad ta vieta – Šiaulių kalėjimas. Uždaro tipo laisvės atėmimo vieta savaime nėra kilta pataisos įstaiga; kiekvienas kalėjimas turi uždaro tipo sąlygas, todėl pareiškėjo perkėlimas į kitą bausmės atlikimo įstaigą nėra būtinas. Juo labiau, kad pareiškėjas skundžiamo akto priėmimo metu turėjo būti laikomas paprastosios grupės sąlygomis. Taigi, išnykus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą pareiškėją laikyti uždaro tipo įstaigos sąlygomis, turėjo išnykti ir aplinkybės, lėmusios Nutarimo priėmimą. Tarnyba sąmoningai suinteresuota pareiškėją laikyti prastesnėmis sąlygomis, ignoruoja LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą, kuris jai yra žinomas, ir nesutinka pareiškėją grąžinti į buvusią padėtį. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinta Tarnybos 2023 m. gruodžio 5 d. atsakymas Nr. 2S-2905, kurį pareiškėjas prideda prie apeliacinio skundo (pastaba: prie apeliacinio skundo nepridėtas minimas atsakymas).

15. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba, atstovaujanti ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Tarnyba nurodo, kad sutinka su teismo sprendimo motyvais. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, todėl panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos direktoriaus Nutarimo, kuriuo nutarta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą tęsti bausmės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Tarnybą jį grąžinti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą) ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Konstatavęs, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, iš esmės neanalizavo, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindai priimti Nutarimą, savo sprendimą grindė neaktualiu teisiniu reguliavimu, nevertino skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo nurodytų argumentų.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktorius Nutarimu nutarė pareiškėją perkelti iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą tęsti bausmės atlikimą. Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Taisyklių 16 punktu bei atsižvelgiant į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko Sprendimą dėl perkėlimo į kitą kalėjimą ir siekiant užtikrinti laisvės atėmimo bausmės tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į psichologines bei socialines asmens ypatybes bei labiau individualizuotos priežiūros ir korekcijos poreikį.

21. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme perkėlimo į kitą bausmės atlikimo vietą, laikiną jų išvykimą iš bausmės atlikimo vietos reglamentuoja BVK 31 straipsnis (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija). BVK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, šiais atvejais: kai yra švelninamos arba griežtinamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos (1 p.); siekiant apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems (2 p.); siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją (3 p.); siekiant pašalinti nuteistojo saugumui kylančias grėsmes (4 p.); vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės procedūras arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais (p.). BVK 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarką nustato teisingumo ministras.

22. Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte nustatyta, kad BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais motyvuotą nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą priima laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas.

23. Vadovaudamasis BVK 23 ir 31 straipsniais, Vidaus tvarkos taisyklių 17 punktu, 162 ir 167 punktais Kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-85 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą ir jiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo dokumentų rengimo bei pateikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

24. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji iš vienos bausmės atlikimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1–ojo, Pravieniškių 2–ojo, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ar Marijampolės kalėjimo) į kitą perkeliami BVK 23 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus motyvuotu nutarimu (Tvarkos aprašo 1 priedas). Nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo iš vieno kalėjimo į kitą projektus rengia kalėjimo, kuris inicijavo nuteistojo perkėlimo procesą, atsakingas darbuotojas arba esant Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus tiesioginiam nurodymui, Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinio atsakingas darbuotojas (Tvarkos aprašo 4 p.).

25. Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad nutarimo projekte nurodomas nuteistojo perkėlimo teisinis pagrindas, išsamiai išdėstomi perkėlimo motyvai, nurodoma nutarimo apskundimo tvarka. Prie nutarimo projekto gali būti pridedami perkėlimo pagrindą (motyvus) pagrindžiantys dokumentai, be kita ko, nuteistąjį charakterizuojantys dokumentai, perkėlimo pagrindą pagrindžianti medžiaga (tarnybinis pranešimas, gydytojų išvada, siūlymas, nuteistojo prašymas ir kt.) (Tvarkos aprašo 5.1 p.). Nutarimo projektas kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumą, pateikiami derinti (vizuoti) perkeliančiojo ir priimančiojo kalėjimų viršininkams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės viršininkui, Resocializacijos koordinavimo skyriaus viršininkui, Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjui ir Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininkui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus pavaduotojui. Nutarimo projekto derinimas (vizavimas) vykdomas Dokumentų valdymo sistemos (toliau – DVS) priemonėmis (Tvarkos aprašo 6 p.). Tvarkos aprašo 7–9 punktuose detalizuojama nutarimo derinimo DVS priemonėmis procedūra.

26. Pagal Tvarkos aprašo 37 punktą, tais atvejais, kai nuteistąjį dėl pasikeitusių bausmės atlikimo sąlygų būtina perkelti į kitą bausmės atlikimo vietą, perkeliančiojo kalėjimo atstovas po sprendimo priėmimo nedelsdamas parengia motyvuoto nutarimo projektą ir pateikia jį derinti bei pasirašyti šio Tvarkos aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.

27. BVK 37 straipsnyje nustatyti nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo pagrindai. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupėje bausmę atliekantys nuteistieji (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kurie kelia pavojų aplinkiniams arba kuriems bausmę atliekant drausmės grupėje per vienus metus tris kartus buvo skirtos drausminės ir (ar) administracinės nuobaudos, perkeliami arba grąžinami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą toliau atlikti bausmės paprastojoje grupėje.

28. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad vienas iš pagrindų perkelti nuteistąjį laisvės atėmimo bausme į kitą bausmės atlikimo vietą yra nuteistajam taikomų laisvės atėmimo sąlygų švelninimas arba griežtinimas. Kartu pastebėtina, kad Tvarkos apraše toks bausmės atlikimo vietos keitimas siejamas su faktine aplinkybe, jog dėl pasikeitusių bausmės atlikimo sąlygų nuteistąjį yra būtina perkelti į kitą bausmės atlikimo vietą (BVK 31 str. 1 d. vartojama formuluotė „jeigu to reikia“), o atitinkamo nutarimo projektas turi būti rengiamas, derinamas Tvarkos aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju, kaip Nutarimo priėmimo teisinis pagrindas, yra nurodytas BVK 31 straipsnio 1 dalies 3 punktas, t. y. nuteistieji gali būti perkeliami iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą, jeigu to reikia, siekiant palengvinti nuteistojo resocializaciją.

30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės savo sprendimą grindė BVK 37 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta aplinkybe, jog pareiškėjas per 2023 metus buvo baustas (skirtos nuobaudos) tris kartus, todėl sprendė, kad pareiškėjas atitiko BVK 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą vieną iš sąlygų, leidžiančią jį perkelti į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą, šiuo atveju – į Šiaulių kalėjimą. Tačiau, kaip matyti iš BVK 37 straipsnio, jame yra nustatyta nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimo tvarka ir nereglamentuojami nuteistųjų laisvės atėmimo bausme perkėlimo į kitą bausmės atlikimo vietą pagrindai. Kartu pastebėtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės Siūlyme pasiūlyta pakeisti bausmės atlikimo sąlygas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą, t. y. jame nesuformuluotas siūlymas pakeisti pačią bausmės atlikimo vietą.

31. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui, be kitų aplinkybių, akcentavo, kad kitoje administracinėje byloje jo perkėlimas iš Vilniaus pataisos namų į Pravieniškių PN-AK pripažintas neteisėtu, taip pat LVAT yra pripažinęs, kad pareiškėjas į drausmės grupę perkeltas nepagrįstai; taigi, pačiame Pravieniškių 1-ajame kalėjime pareiškėjas vis yra laikomas be teisinio pagrindo ir dar yra siunčiamas į uždaro režimo bausmės atėmimo vietą (Šiaulių kalėjimą).

32. Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Akcentuotina, kad nors Tarnyba atsiliepime nurodė, jog pareiškėjui, būnant drausmės grupėje, per vienerius metus daugiau nei tris kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau Tarnyba nepateikė pareiškėjo perkėlimą į drausmės grupę pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, neišreikalavo papildomų įrodymų, nevertino įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pasekmių nagrinėjamos bylos kontekste, nors, kaip minėta, BVK 37 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas bausmės atlikimo sąlygų griežtinimas būtent pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupėje bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

33. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 10 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta teismo pareiga tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus.

34. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės nesivadovavo taikytinu teisiniu reguliavimu, nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neatliko jų vertinimo ir nepateikė savarankiškų išvadų dėl ginčijamo administracinio sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, formalus BVK nuostatų nurodymas ir Tarnybos procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių pakartojimas neatitinka ABTĮ nustatytos pareigos motyvuoti teismo sprendimą (ABTĮ 87 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo akcentuojamų aplinkybių dėl įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų taikytinų pasekmių ir nenurodė, kodėl jų nevertino. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

35. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, ir, jei pažeisti, kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

36. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neišnagrinėjo jų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis

Virginija Volskienė