abdf08ef-3dbc-4cbf-a9b9-8f2599fed312 · Kauno apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-1077-814/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27906-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 2.3.6.4.5;2.3.6.4.5.1;2.4.1.3 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afroniene, sekretoriaujant Rasai Å altienei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam E. P., jo gynėjai advokatei G. B., nukentėjusiajam K. A., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vieta (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė: E. P. veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sukurstė ir padėjo Å¡iems asmenims padaryti plėšimÄ Ä¯sibraunant į patalpÄ , o bÅ«tent: 2019 m. liepos 2 d., dienos metu (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pažadėdamas atlygį pasiÅ«lė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagrobti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ nukentėjusiojo K. A., nenustatytam asmeniui sutikus ir nurodžius, kad nusikaltimui padaryti reikia dar vieno žmogaus, kurį jis pats pasikvies, jis (E. P.) su tuo sutiko ir nurodė nusikaltimo padarymo laikÄ â€“ 2019 m. liepos 2 d. naktį.

TÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2019 m. liepos 2 d. apie 22.00-23.00 val., jis (E. P.) su automobiliu atvažiavo į sutartÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), kur susitiko su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriuos nuvežė į JonavÄ ir parodė nusikaltimo vietÄ â€“ nukentėjusiojo gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), laiptinę, paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis gyvena virÅ¡utiniame aukÅ¡te, durys – tiesiai, paÅ¡alino patekimo į nukentėjusiojo butÄ kliÅ«tį – durims atrakinti padavė su savimi turėtÄ nukentėjusiojo buto durų raktÄ , dar kartÄ nurodė nusikaltimo dalykÄ - nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , po to, apie 24.00 val. nenustatytiems asmenims nuėjus į nukentėjusiojo namÄ , laukė jų automobilyje netoli nusikaltimo vietos. 2019 m. liepos 3 d. apie 00.44 val. nenustatyti asmenys jo (E. P.) duotu raktu atrakinę duris įsibrovė į nukentėjusiojo K.

A. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudoję prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ - vienam iÅ¡ nenustatytų asmenų laikant nukentėjusiojo K. A. rankas ir smaugiant kaklÄ , kitam asmeniui kietu buku daiktu sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip devynis smÅ«gius į galvÄ , nugarÄ , kojas, juosmenį ir tokiu bÅ«du padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ - muÅ¡tines žaizdas galvoje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimus galvoje, juosmens srityje, kaklo srityje, nugaroje, iÅ¡ kambario pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam K.

A. priklausantį turtÄ - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ LG su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sim kortele, bendros 55 eurų vertės ir odinę piniginę 50 eurų vertės, po to, nenustatytiems asmenims grįžus į automobilį, parvežė juos iÅ¡ nusikaltimo vietos į (duomenys neskelbtini). E. P. apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu iÅ¡ esmės savo kaltę pripažino. Parodė, kad tai galėjo bÅ«ti 2019 m. birželio mėnesio pabaiga. Jis draugavo su M. M.. Martyna jam pasakė, kad ji anksčiau bendravo su nukentėjusiuoju K.

A., kuris jai darė psichologinį poveikį, sakė, kad dėl jos pasikars, pasakojo, kad kartÄ nuo kilpos jį nukabino. Nukentėjusysis ėmė prieÅ¡ M. M. naudoti Å¡antaÅ¾Ä , atsiuntė nuotraukas, filmuotÄ medžiagÄ , grasino jas pavieÅ¡inti. Nuotraukos ir vaizdo medžiaga buvo intymaus pobÅ«džio. M. M. dėl to verkė, nes ji augina keturių metų vaikÄ , jis guodė. Intymaus pobÅ«džio filmuota medžiaga buvo K. A. telefone, jis tÄ filmuotÄ medžiagÄ matė. Jis pagalvojo, kad reikia tÄ filmuotÄ medžiagÄ iÅ¡ nukentėjusiojo telefono iÅ¡trinti.

Filmuotoje medžiagoje buvo matyti nuogybės, filmavo ir fotografavo nukentėjusysis. Nukentėjusysis teigė turintis ir nufilmuotÄ lytinį aktÄ su M., bet jis neatsiuntė. Jis galvojo kaip panaikint filmuotÄ medžiagÄ nukentėjusiojo telefone. KitÄ dienÄ , galėjo bÅ«ti liepos 2 d., po pietų, susitiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ vietinį girtuoklį ir paprašė pagalbos. Jam nurodė, kad reikia paimti telefonÄ , iÅ¡trinti vaizdo medžiagÄ , arba sulaužyti telefonÄ . Jis neprašė nei žaloti žmogaus, nei kÄ iÅ¡ jo paimti.

Už pagalbÄ jam pažadėjo nupirkti alaus ar degtinės, tas asmuo sutiko, pinigų jam nemokėjo. Sutarė susitikti (duomenys neskelbtini). Kad dar reikalingas vienas žmogus, tokios kalbos nebuvo. Nurodytu laiku nuvyko į sutartÄ vietÄ Juozapavičiaus pr. Jam atvykus, jo laukė dviese. Jis paklausė, kam tas antras asmuo, pasakė, kad jis tik pabus. Jis M. M. buvo iÅ¡siklausinėjęs kur gyvena nukentėjusysis, nes M. M. pas nukentėjusįjį namuose yra buvusi. M. M. neprašė ir nebuvo apie tai užsiminusi, kad reikia iÅ¡trinti iÅ¡ telefono tuos įraÅ¡us.

Jis tuos du asmenis vežė į (duomenys neskelbtini) automobiliu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jo mamai. Važiuojant nelabai su jais kalbėjosi, tik jis pasakė, kad parodys jiems nukentėjusiojo namÄ , laiptinę. Tie asmenys tarpusavyje kalbėjosi, buvo neblaivÅ«s. Po vidurnakčio jie atvyko iki nukentėjusiojo namų. Jis parodė nukentėjusiojo gyvenamÄ jį namÄ , pasakė, kad pirma laiptinė, virÅ¡utinis aukÅ¡tas, durys tiesiai, padavė nuo buto raktÄ ir pasakė, kad bÅ«tÄ raktu atrakintų tik ekstra atveju.

Jis manė, kad jie pasibels į nukentėjusiojo duris, pasakys kelis bauginančius žodžius, kad duotų telefonÄ , ir, kad iÅ¡trintų tuos įraÅ¡us. Ä® nukentėjusiojo butÄ nuėjo tie asmenys abu. Jis nenorėjo jiems sakyti, kodėl jie eina dviese, jis tik paprašė paimti telefonÄ arba iÅ¡trinti duomenis, jokio smurto jis nenorėjo. Jis tų asmenų automobilyje laukė apie pusvalandį, apie 400-500 metrų atstumu nuo nusikaltimo vietos. Po 20 min. jie sugrįžo, pasakė, kad telefonÄ sulaužė ir iÅ¡metė.

Tarpusavyje tie asmenys kalbėjosi, kad užsipuolė nukentėjusįjį. Konkrečiai neįvardino, bet jis suprato, kad sumušė K. A.. Jis klausė, kodėl jie taip padarė, nes jis nenorėjo, kad nukentėjusysis bÅ«tų sužalotas. Sėdę į automobilį grįžo į (duomenys neskelbtini), tuos du asmenis nuvežė į (duomenys neskelbtini). Tie du asmenys į nukentėjusiojo butÄ pateko atrakinę buto duris raktu, kurį jis paėmė iÅ¡ M. M.. Raktas buvo padėtas kambaryje pas M. M..

Jis žinojo, nes Martyna. buvo sakiusi, kad turi nukentėjusiojo buto raktÄ . Nukentėjusiojo buto raktÄ padavė asmeniui, kurio paprašė jam pagelbėti. Paimto iÅ¡ nukentėjusiojo mobilaus telefono nematė, jam tie asmenys pasakė, kad jį sulaužė ir iÅ¡metė tarp namo ir automobilio. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad dingo ir piniginė, bet tie asmenys apie tai nekalbėjo. Vieno asmens vardas D., pavardės nežino, jam virÅ¡ 30 metų, Å«gis apie 1,82 cm. Atrodo pasportavęs, tamsiais plaukais. Kito asmens apibÅ«dinti negalėtų, jis buvo su kepure, tamsiai apsirengęs, virÅ¡ (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

Jis dabar sunkiai pamena, kokius parodymus davė pareigÅ«nams ikiteisminio tyrimo metu. Su D. buvo kalba apie atsilyginimÄ degtine. Apklausos protokolÄ ir parodymus rašęs asmuo tai įvardijo pinigų suma. Jis nesakė D., kad reikia dviejų žmonių. Jam buvo daromas labai stiprus psichologinis poveikis, apklausos metu dalyvavo pareigÅ«nai, kurie paėmė jį iÅ¡ namų, neleido paskambinti advokatei, nurodė, kad bus taip ir ne kitaip. Važiuodamas pas nukentėjusįjį jis nežinojo, ar nukentėjusysis bus namie, ar ne.

Nepagalvojo apie tai, kad jeigu bus nukentėjusysis namuose, jis gali prieÅ¡intis. Jeigu kas pas jį tokiu bÅ«du ateitų į namus, jis prieÅ¡intųsi. Jis tikrai nenorėjo, kad nukentėjusysis bÅ«tų sužalotas, prašė nenaudoti jokio smurto. Tuo momentu jis galvojo tik kaip pagelbėti savo merginai, nekurstė muÅ¡ti žmogaus. Jis negali pasakyti, ar tie asmenys suprato, kÄ jie turėjo padaryti. D. adekvačiai elgėsi, apie kitÄ asmenį nieko negali pasakyti. Nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas.

Nepagalvojo, kad jis negali kontroliuoti tų asmenų veiksmų, jis galvojo tik apie savo merginos gerovę. Mano, kad jis dėl nukentėjusiojo sumuÅ¡imo nėra kaltas, ir nelabai sutinka su tuo, kad jis suorganizavo plėšimÄ . Jis nenorėjo, kad jie eitų ir plėštų, kalbos apie plėšimÄ nebuvo. Jis blogiausiu atveju prašė atsirakinti duris. Jis nenorėjo pats lįsti ir kiÅ¡tis, nes nenorėjo pyktis su mergina, nes ji nebÅ«tų sutikusi. Su M. M. draugavo nuo 2019 m. balandžio vidurio. Dabar M.

M. yra jo žmona. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, dėl to, kas įvyko. AtsipraÅ¡o nukentėjusiojo, nenorėjo jis to. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Apie įvykį M. M. jis nepasakojo. Po įvykio, praėjus kuriam laikui, nukentėjusysis pradėjo M. raÅ¡yti, tada ji ėmė mÄ styti, kad jis čia bus prisidėjęs. Su pareikÅ¡tu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 314,03 eurų ieÅ¡kiniu sutinka. Dėl nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti 5000 Eur neturtinės žalos sutinka iÅ¡ dalies.

Sutinka, kad jo tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau nesutinku su praÅ¡omos priteisti 5000 eurų neturtinės žalos dydžiu, mano, kad praÅ¡oma suma per didelė. Jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , neturi tokios sumos. Jo gaunamas darbo užmokestis 640 eurų į rankas. Jo vardu yra registruotos gamybines patalpos, turi automobilį. IÅ¡laiko žmonos sÅ«nų, jo žmona M. gimdys rugsėjo pabaigoje. Nukentėjusysis K. A., apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad jis su M.

M. buvo nunešę pareiÅ¡kimus susituokti. M. M. jį iÅ¡siuntė į užsienį uždirbti pinigų vestuvėms, tai buvo 2019 m. balandžio pradžioje. Užsienyje buvo pusantro mėnesio, birželio pradžioje grįžo, M. M. nebenorėjo su juo bendrauti. Su M. M. gyveno kartu. Jis M. buvo davęs apatinės buto spynos raktÄ , prieÅ¡ iÅ¡skrisdamas į užsienį. Ji prižiÅ«rėjo jo bute esantį katinÄ . Jiems nustojus bendrauti, M. jo sesers vyrui atidavė vienus raktus. Birželio viduryje ji prasitarė, kad ji turi raktÄ , norėjo sutikti ir atiduoti.

Jo telefone buvo M. nuotraukos, kurias ji jam buvo atsiuntusi, kai jie draugavo. Buvo labai trumpos scenos oralinio sekso, filmuota abiejų sutikimu, du vaizdo įraÅ¡ai vienas tamsoje, kitas su blykste. Susitikęs su M. vienas kito atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Jam grįžus iÅ¡ užsienio, jų susiraÅ¡inėjimas buvo nedraugiÅ¡kas, elgėsi nebegražiai. Jis supykęs iÅ¡ to video padarė nuotraukÄ ir nusiuntė jai, sakydamas: „atsirado nedarytoja“. Buvo keli pokalbiai su ja, bendravo normaliai, negrasino pavieÅ¡inti tų įrašų.

M. M. nepatiko, kad jis turėjo įrašus. Jei būtų norėjęs juos paviešinti, būtų pasidaręs kopijų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymams patikrinti, perskaitė nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1. b. l. 38), jog supykęs pagrasino, kad paviešins tuos įrašus, nors iš tiesų neketino to daryti, sakė ji nusižudys, sakė netikinti, kad jis gali taip padaryti iš vaizdo įrašo, nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo šokas, nusiuntė įrašus su keliais keiksmažodžiais, nepamena ar M. rašė, kad nusižudys.

Kai jį apklausė pirmÄ dienÄ , jam buvo Å¡okas, ar jo parodymai teisingi negali pasakyti, nes parodymus davė bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos. Liepos 2 d. vakare jis nuėjo miegoti. Buvo užrakinta tik apatinė buto durų spyna. IÅ¡girdo, kad spragtelėjo spyna. Atsikėlęs suprato, kad kažkas ne taip. Ėjo link koridoriaus, buvo visiÅ¡kai tamsu. Jis nespėjo paspausti Å¡viesos jungiklio, kai per priekį suėmė jo rankas, užčiaupė burnÄ ir ėmė daužyti. Vienas jį laikė, o kitas smÅ«giavo.

Nė vieno žodžio nesakė, viskas vyko tamsoje ir tyloje, tarpusavyje jie nekalbėjo. Jis muistėsi, atsidÅ«rė kitame kambario kampe. IÅ¡ skausmo suÅ¡uko, visi smÅ«giai buvo suduoti į galvÄ . Jį iÅ¡tempė į koridorių, tada vienas jų nubėgo į kambarį, užsidegė Å¡viesÄ , iÅ¡ kambario iÅ¡bėgo į koridorių. Jiems iÅ¡bėgus, ir jis iÅ¡bėgo į laiptinę. Grįžęs į pamatė, kad nėra telefono ir piniginės. Piniginė buvo ant spintelės, telefonas ant lovos.

Pinigų nebuvo, gal tik monetų. Piniginė odinė, geros firmos, jos kaina 50 eurų. Telefonas taipogi vertas gal 50 eurų, jo modelio nepamena. IntymÅ«s įraÅ¡ai ir buvo tame telefone, kurį jie paėmė. Telefonu darė tuos du vaizdo įraÅ¡us, nuotraukas jam siuntė M. M.. Po įvykio jis buvo visas permirkęs krauju. Matė asmenis, nubėgančius žemyn, nes laiptinėje nuo judesio užsidegė Å¡viesa. Tie asmenys buvo su kaukėmis, pirÅ¡tinėmis. Po to namuose, koridoriuje po kėde, rado vienÄ kaukę, jis muistydamasis vienam jÄ numovė.

Jam buvo sudaužyta galva, padarytos kirstinės žaizdos, jam sakė, kad buvo daužytas kastetu. SmÅ«giuojant jie kažkÄ turėjo rankoje, jam buvo apie 13 siÅ«lų galvoje. Kambaryje jam buvo suduota gal 30 smÅ«gių, dar buvo smÅ«giuota ir koridoriuje. ApibÅ«dinti tų asmenų negali, nuo tų asmenų sklindančio alkoholio kvapo nepajuto. Jis mano, kad tie asmenys puikiai orientavosi tamsoje, tiksliai žinojo kur eiti. Tie asmenys buvo jauni, neprasigėrę nuo 20 iki 25 metų amžiaus, fiziÅ¡kai stiprÅ«s. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko.

Po įvykio jam buvo sutrikusi atmintis. ViskÄ rašėsi ant lapukų, nes viskÄ pamirÅ¡davo. Iki įvykio nėra taip buvę. Dėl sužalojimų jis pusantro mėnesio nedirbo, lankėsi pas psichologus, negalėjo miegoti, miegojo Å¡alia savęs pasidėjęs peilį. IlgÄ laikÄ nakvojo pas giminaičius, du mėnesius į butÄ nėjo. Ir dabar dar miega blogai. Nors pasikeitė spynas, nesijautė saugus, prieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ buto per akutę žiÅ«rėdavo, ar nieko laiptinėje nėra, gatvėje dairydavosi.

Dabar jaučiasi geriau. Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, kaltinamasis jo neatsiprašė. Kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ teismo posėdžio metu nelaiko atsipraÅ¡ymu. Už civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ jis advokatui sumokėjo 500 Eur. Å iuo metu vaistų nevartoja, vartojo vaistus nuo depresijos 3-4 mėnesius. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis į rankas 800 eurų. Savo vardu registruotino turto neturi, gyvena vienas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitė liudytojos M.

M. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 76 -78), jog ji nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. balandžio mėn. draugavo su K. A., jie buvo pora. Kartu niekada negyveno, bendro Å«kio nevedė, nors dažnai bÅ«davo kartu jos namuose arba K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji turėjo Å¡io buto raktÄ . 2019 m. balandžio pradžioje K. A. iÅ¡vyko į užsienį užsidirbti pinigų. IÅ¡važiuodamas paliko jai raktų ryÅ¡ulį, tarp kurių buvo ir antras raktas nuo jo buto. Maždaug po savaitės ar dviejų ji jam pranešė, kad skiriasi.

IÅ¡ pradžių jo reakcija buvo rami. Gal dar po savaitės su ja susisiekusi K. A. sesuo teiravosi dėl buto rakto. VisÄ ryÅ¡ulį raktų ji atidavė K. A. sesers vyrui, kai Å¡is atvyko pas jÄ Ä¯ darbovietę, tai galėjo bÅ«ti 2019 m. gegužės 20 d. Jokių K. A. raktų pas jÄ neliko. TÄ raktÄ , kurį turėjo dar iki K. A. iÅ¡važiavimo į užsienį, dar prieÅ¡ tai paliko K. A. bute pintinėje, nes kuomet gavo raktų ryÅ¡ulį, antro rakto jai nebereikėjo. 2019 m. birželį iÅ¡ K.

A. gavo žinutę, kurioje jis prašė padėti susitvarkyti teisinius palikimo klausimus. Ä® žinutę ji neatsakė ir kaip suprato, dėl to K. A. supyko ir pradėjo siųsti įžeidžiančias žinutes, kuriose jÄ visaip iÅ¡vadino ir pagrasino pavieÅ¡inti nuotraukas, kuriose ji nufotografuota intymioje aplinkoje. Tos nuotraukos buvo darytos, kai jie draugavo ir buvo iÅ¡gėrę alkoholio. K. jas padarė savo telefonu. Ji prašė jas iÅ¡trinti, tačiau jis neiÅ¡trynė ir vienÄ iÅ¡ tų nuotraukų atsiuntė jai, tarsi mėgindamas parodyti, kad iÅ¡ tikrųjų gali pavieÅ¡inti.

Bandė sugėdinti, kad taip jis gali sugadinti ne tik jos, tačiau ir jos vaiko gyvenimÄ . Jis lyg ir sutiko nuotraukas iÅ¡trinti, tačiau norėdama tuo įsitikinti ji pasiÅ«lė susitikti, pamelavo, kad turi jo buto raktus ir juos atiduos. IÅ¡ tiesų susitikimo metu galvojo patikrinti, ar K. A. telefone iÅ¡trynė tas nuotraukas. Susitikti nespėjo, nes nebuvo laiko. 2019 m. liepos pradžioje, datos neprisimena, per “Facebook” K. A. parašė, ar ji yra normali ir ar normaliai pasielgė. Ji nesuprato kÄ jis turi omenyje.

Po kelių dienų parašė K. A. žinutę – “kÄ tu?”, nes norėjo susitikti dėl tų nuotraukų. Å is neatrašė. Tuomet jį užblokavo. Tada K. A. jai paskambino, pradėjo rėkti, kaltino, kad pasikvietė draugus, kurie pas jį atėjo, sumušė, su kastetu praskėlė galvÄ , paėmė telefonÄ . Sakė, kad ji laukė maÅ¡inoje, klausė, kÄ veikė kažkuriÄ liepos dienÄ . Tik tada ji ir sužinojo apie Å¡itÄ Ä¯vykį. 2019 m. balandžio pabaigoje ji susipažino su E. P.. Apie tai, kad K.

A. ketina pavieÅ¡inti intymias nuotraukas, ji pasakė savo artimiesiems, kelioms draugėms, taip pat ir E. P.. E. P. apie tai sužinojo maždaug 2019 m. birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Kur gyvena K. A. ir kitos informacijos apie jį, E. P. niekada neklausinėjo, tačiau su E. P. 2019 m. gegužės mėnesį buvo nuvažiavusi į K. A. butÄ paÅ¡erti katinÄ . Tuomet E. P. jos laukė prie laiptinės. Ji nei E. P., nei kitų asmenų neprašė, kad bÅ«tų paimtas K. A. telefonas ir iÅ¡trintos nuotraukos.

Jeigu E. P. turėjo K. A. raktÄ , tai ji nežino iÅ¡ kur jį galėjo gauti. Nežinojo, kad E. P. dėl nuotraukų ketina vykti pas K. A.. IÅ¡ kur jis sužinojo K. A. buto adresÄ , ji negali pasakyti, gali bÅ«ti, kad jai tiesiog išėjo iÅ¡ kalbos, kad K. gyvena virÅ¡utiniame aukÅ¡te, durys tiesiai. NamÄ ir laiptinę E. P. galėjo pamatyti kai buvo nuvažiavę paÅ¡erti katino. Po to, kai buvo apklausti policijoje, E. P. jai pripažino, kad prisidėjo prie K. A. apiplėšimo, kad rado (duomenys neskelbtini) kažkokius narkomanus su kuriais ten važiavo.

E. P. teisinosi, kad taip padarė iÅ¡ meilės jai. Smulkmenų, kaip kas buvo, ji nežino. Kokie daiktai buvo atimti iÅ¡ K. A., taip pat nežino. Nežino, ar pavyko rasti telefonÄ su nuotraukomis. Naktį iÅ¡ 2019 m. liepos 2 d. į 2019 m. liepos 3 d. ji buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Nežino, kur tÄ naktį buvo E. P. (1 tomas, b. l. 76). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaitė liudytojos R. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 60-62), jog ji 2019 m. liepos 3 d. apie 00.30 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , riksmÄ pas kaimynÄ bute, adresu Žeimių takas 1-14, Jonava.

Priėjusi prie durų, per akutę nieko nematė. Atėjusi atgal į miegamÄ jį toliau girdėjo riksmÄ . Priėjusi antrÄ kartÄ prie buto durų per akutę pamatė, kad atsidarė kaimyno buto durys ir iÅ¡bėgo du vaikinai. Vaikinų veidų nematė, apibÅ«dinti negali, matė tik du siluetus. Paskui vaikinus iÅ¡ buto išėjo kaimynas, vėliau jis grižo į butÄ . Vėliau pasibeldus į kaimyno duris matė, kad jam sužalota galva. Kaimynas minėjo, kad tai jo buvusios merginos darbas. Apie įvykį ji pranešė policijai ir medikams (1 tomas, b. l. 60-62).

 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. G1711/2019(02), nustatyta, kad K. A. konstatuota muÅ¡tinės žaizdos galvoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimai galvoje, juosmens srityje, kaklo srityje, nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2019 m. liepos 3 d. devynių ar daugiau trauminių poveikių metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 tomas, b. l. 157-158).

 2019 m. liepos 3 d. apžiÅ«ros protokolu nustatyta įvykio vietÄ - butas adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinės penktame aukÅ¡te, ties buto Nr. 14 durimis, ant žemės matyti raudonos spalvos laÅ¡ai. Buto durys neapgadintos. Koridoriuje, kambaryje ant grindų matyti raudonos spalvos laÅ¡ai (1 tomas, b.l. 14-25); 2019 m. liepos 3 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rint buto duris ir spynas laužimo pėdsakų nerasta. ApžiÅ«ros metu paimtas apatinės spynos atraktas (1 tomas, b. l. 26-30); 2019 m. liepos 26 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto iÅ¡vada Nr. 20-IS1-801 nustatyta, kad tirti pateiktas spynos atraktas yra tvarkingas. Atsakyti į klausimÄ , ar pateiktas atraktas atrakintas parinktu ar padirbtu raktu, visrakčiu ar paÅ¡aliniu įrankiu, nėra galimybės, nes ant kaiÅ¡telių ir atrakto vidinių pavirÅ¡ių kokių nors iÅ¡skirtinių paÅ¡alinio įrankio poveikio pėdsakų nėra, o rasti rakinimo pėdsakai netinkami naudotų raktų identifikavimui (1 tomas, b. l. 178-181). 2019 m. rugpjūčio 1 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis įtariamasis E. P. naudojasi mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su šio abonento telekomunikacinių įvykių išklotine už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. nustatyta, kad 2019 m. liepos 2 d. 22.22 val. abonentas jungėsi prie mobiliojo ryšio bazinės stoties (toliau - celės), esančios Juozapavičiaus pr. 82B, Kaunas, 2019 m. liepos 2 d. 23.12 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 2 d. 23.22 val. ir 23.24 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 2 d. 23.31 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 3 d. 00.31 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 3 d. 00.51 val. - prie celės (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad šiuo abonentu besinaudojęs asmuo maršrutu (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 2 d. apie 23.22 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur užtruko ne trumpiau kaip iki 2019 m. liepos 3 d. 00.31 val. ir 2019 m. liepos 3 d. apie 00.51 val. tuo pačiu maršrutu grįžo į (duomenys neskelbtini).

Celė, esanti (duomenys neskelbtini), nuo nusikaltimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), yra nutolusi apie 1,32 km atstumu, o celė (duomenys neskelbtini), nuo nusikaltimo vietos yra nutolusi apie 250 metrų atstumu. Policijos registro duomenimis, telefonu apie šį nusikaltimÄ buvo praneÅ¡ta 2019 m. liepos 3 d. 00.52 val., o nukentėjusysis nurodė, kad policijai buvo skambinta praėjus maždaug 8 minutėms po užpuolikų pasiÅ¡alinimo (2 tomas, b. l. 85-88, 122, 125); 2019 m. rugpjūčio 27 d. įtariamojo E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad E. P. parodė marÅ¡rutÄ , kuriuo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) su bendrininkais vyko į JonavÄ , nukentėjusiojo K.

A. gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini), namo pirmÄ laiptinę, kuriame nukentėjusysis gyvena, vietÄ netoli nuo nukentėjusiojo namo, kur automobilyje laukė sugrįžtančių bendrininkų (2 tomas, b. l. 186-191). Ä®rodymų vertinimas Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad E. P. kaltė, padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu dviem nenustatytais asmenimis, visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamojo E. P. kaltę nusikalstamos veikos padaryme patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo K. A., BPK 276 straipsnio tvarka perskaityti liudytojų M. M. ir R. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vadoje, įvykio vietos, asmens atpažinimo, daiktų atpažinimo, savanoriÅ¡kų daiktų pateikimo, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis E. P. pripažino faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, faktinės aplinkybės ir kaltė nustatytos iÅ¡dėstytų įrodymų visuma. Byloje surinkti duomenys yra įrodymai, patvirtina visas reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. įrodyta, jog E. P. veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sukurstė ir padėjo Å¡iems asmenims padaryti plėšimÄ Ä¯sibraunant į patalpÄ , t. y. jis pažadėdamas atlygį pasiÅ«lė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagrobti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡ nukentėjusiojo K.

A., nenustatytam asmeniui sutikus ir nurodžius, kad nusikaltimui padaryti reikia dar vieno žmogaus, kurį jis pats pasikvies, E. P. su tuo sutiko ir nurodė nusikaltimo padarymo laikÄ â€“ 2019 m. liepos 2 d. naktį, taip pat jis 2019 m. liepos 2 d. apie 22.00-23.00 val. su automobiliu atvažiavo į sutartÄ vietÄ Kaune, kur susitiko su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, juos nuvežė į JonavÄ ir parodė nusikaltimo vietÄ â€“ nukentėjusiojo gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu Žeimių takas 1, laiptinę, paaiÅ¡kino, kur yra nukentėjusiojo butas bei paÅ¡alino patekimo į nukentėjusiojo butÄ kliÅ«tį – durims atrakinti padavė su savimi turėtÄ nukentėjusiojo buto durų raktÄ , dar kartÄ nurodė nusikaltimo dalykÄ - nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , laukė savo bendrininkų automobilyje netoli nusikaltimo vietos, tuo tarpu 2019 m. liepos 3 d. apie 00.44 val. nenustatyti ikiteisminio tyrimo metu asmenys E. P. duotu raktu atrakinę duris įsibrovė į nukentėjusiojo K.

A. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudoję prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ - vienam iÅ¡ nenustatytų asmenų laikant nukentėjusiojo K. A. rankas ir smaugiant kaklÄ , kitam asmeniui kietu buku daiktu sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip devynis smÅ«gius į galvÄ , nugarÄ , kojas, juosmenį ir tokiu bÅ«du padarius nežymų sveikatos sutrikdymÄ - muÅ¡tines žaizdas galvoje, poodines kraujosruvas nugaroje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimus galvoje, juosmens srityje, kaklo srityje, nugaroje, iÅ¡ kambario pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam K.

A. priklausantį turtÄ - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sim kortele, bendros 55 eurų vertės ir odinę piniginę 50 eurų vertės, po to, nenustatytiems asmenims grįžus į automobilį, E. P. parvežė juos iÅ¡ nusikaltimo vietos į KaunÄ . Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl veikimo bendrininkų grupe pažymėtina, kad bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Svarbu nustatyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Kaltinamojo E. P. parodymais nustatyta, kad nusikaltimas įvykdytas bendromis pastangomis, vykdant bendrÄ susitarimÄ , kaltinamajam ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, suprantant, kad kėsinamasi į svetimÄ turtÄ , suprantant, kad bus įvykdytas plėšimas, nes reikėjo užvaldyti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Ä¯sibraunant į nukentėjusiojo butÄ . Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryÅ¡io su nusikalstamais padariniais.

Teismas nustatė tokius E. P. kurstytojo ir padėjėjo konkrečius veiksmus: E. P. pažadėdamas atlygį pasiÅ«lė nenustatytiems asmenims pagrobti telefonÄ , nurodė nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , automobiliu bendrininkus nuvežė į nusikaltimo padarymo vietÄ , parodė gyvenamÄ jį namÄ , laiptinę, paaiÅ¡kino kur yra nukentėjusiojo butas, durims atrakinti padavė nukentėjusiojo buto raktÄ , nurodė nusikaltimo dalykÄ â€“ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , tuo metu, kai du bendrininkai vykdė nusikalstamÄ veikÄ , laukė jų automobilyje ir buvo pažadėjęs juos iÅ¡vežti iÅ¡ nusikaltimo vietos, o pastariesiems grįžus į automobilį, parvežė juos į namus.

Nusikalstamas ketinimas nebÅ«tų buvęs realizuotas be kaltinamojo E. P. pastangų – nuvežimo į nusikaltimo vietÄ , pateiktos informacijos bendrininkams apie asmenį, apie jo gyvenamÄ jį namÄ , nenurodant laiptinės, buto. Taip pat nusikalstamas sumanymas nebÅ«tų realizuotas be ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų aktyvių veiksmų (naudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , taip palauždami jo pasiprieÅ¡inimÄ ) ir faktiÅ¡kai užvaldant svetimÄ turtÄ . Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys veikė bendrai, juos vienijo vieningas susitarimas ir vieningas tikslas, vieningas nusikaltimo planas.

Kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų indėlis į nusikaltimÄ buvo reikÅ¡mingas, tačiau jų vaidmenys buvo skirtingi. Kaltinamasis E. P. parengė planÄ , sukurstė nusikalstamos veikos padarymÄ , suteikė priemones - raktÄ , kuris buvo paduotas bendrininkams tam, kad jie galėtų įeiti į nukentėjusiojo butÄ be jo sutikimo (t. y. įsibrauti), nurodė, kÄ turi padaryti, nuvežė bendrininkus į nusikaltimo padarymo vietÄ , o nenustatyti asmenys - bendrininkai realizavo objektyviuosius nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis teigia, kad jis neįsibrovė į nukentėjusiojo namus, nedalyvavo nukentėjusiojo apiplėšime, nenaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu smurto, taip pat prašė nenustatytų asmenų, kad smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudotų, o nuėję pasibelstų į nukentėjusiojo duris, pasakytų keletÄ bauginančių žodžių, kad duotų telefonÄ , ir kad iÅ¡trintų telefone esančiÄ medžiagÄ , o raktÄ naudotų tik ekstra atveju, nukentėjusiajam neatidarius durų, tačiau nenustatyti asmenys peržengė susitarimo ribas, jie naudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ ir pagrobė nukentėjusiojo turtÄ â€“ piniginę 50 Eur vertės. Kaltinamojo gynėjos manymu, yra vykdytojų ekscesas, dėl kurio jis negali atsakyti.

Teismas pažymi, kad vykdytojo ekscesas galimas tik tada, kai bendrininkų susitarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo yra konkretus. Tik esant konkrečiam nusikalstamam susitarimui jo vykdytojas gali nuo susitarimo nukrypti. Tačiau kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo parodymų, kaltinamojo ir bendrininkų susitarimas nebuvo pakankamai konkretus. Tai reiÅ¡kia, kad jis apėmė kelis galimus svetimo turto užvaldymo bÅ«dus - nesmurtinį (kaip nurodė kaltinamasis – bauginantį pasikalbėjimÄ su nukentėjusiuoju) ir esant reikalui, smurtinį (atsirakinus duris ir įsibrovus nakties metu į nukentėjusiojo namus kaltinamasis turėjo suprasti, kad bus neiÅ¡vengiamas nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimas).

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti vykdytojo eksceso. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo bendrininkai į namÄ Ä¯sibrovė dviese, naktį, kai buvo tamsu, paslėpę veidus po kaukėmis. Sutikę nukentėjusįjį koridoriuje neprašė gražiuoju atiduoti telefonÄ , ar iÅ¡ jo iÅ¡trinti kompromituojančiÄ kaltinamojo draugę, medžiagÄ , bet iÅ¡ karto, be žodžių, pradėjo intensyviai jo atžvilgiu vartoti fizinį smurtÄ , vienas iÅ¡ bendrininkų laikė nukentėjusiojo rankas, o kitas intensyviai sudavinėjo smÅ«gius į galvos sritį, po to vienas bendrininkas nubėgo į kambarį, užsidegęs Å¡viesÄ pagrobė nukentėjusiojo telefonÄ ir piniginę, po to abu užpuolikai pasiÅ¡alino iÅ¡ buto.

Taigi patekę į butÄ bendrininkai nekalbėjo apie telefonÄ ir joje esančiÄ kompromituojančiÄ informacijÄ , jie iÅ¡ karto užpuolė nukentėjusįjį ir prieÅ¡ jį smurtavo, surado ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo objektyviai paaiÅ¡kinti, kodėl jis, sužinojęs iÅ¡ savo draugės, M. M., kad nukentėjusiojo telefone yra intymios jos draugės nuotraukos bei video įraÅ¡ai, kuriuos nukentėjusysis ketina pavieÅ¡inti, su nukentėjusiuoju nesusisiekė, nebendravo ir nesiėmė jokių teisėtų priemonių, kad telefone esanti informacija bÅ«tų sunaikinta.

Taigi įvertinus kaltinamojo ir jo dviejų bendrininkų veiksmus, jų elgesį nusikaltimo darymo metu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, veikdamas su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis į namÄ pateko turto užvaldymo tikslu. Taigi nepaisant to, kad kaltinamasis tiesiogiai neįsibrovė į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nenaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinio smurto, nedalyvavo pagrobiant turtÄ , pagal visas bylos aplinkybes jo, kaip bendrininko, tyčia apėmė įsibrovimÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jo turto pagrobimÄ .

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažintina, kad kaltinamasis su dviem nenustatytais asmenimis veikė bendrininkų grupėje. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du asmenys, kurie dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, tačiau nukentėjusiojo parodymais nustatytas nusikalstamos veikos pobÅ«dis, vienas po kito sekę asmenų suderinti, nenutrÅ«kstami veiksmai, prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto intensyvumas, nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - rodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų bendrais veiksmais, siekiant vieno tikslo – bet kokiu bÅ«du ir bet kokiomis priemonėmis užvaldyti svetimÄ nukentėjusiajam priklausiusį turtÄ .

Kaip jau ankščiau minėta, E. P. pats tiesiogiai neatliko jokių BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jį reikėtų laikyti nusikaltimo vykdytoju. BÅ«tent pirmiau paminėti, teismo nustatyti E. P. veiksmai, kai jis už atlygį susirado asmenį, pasiÅ«lė jam padaryti nusikaltimÄ , pastarajam sutikus, ir nusikaltimo padarymui pasikvietus dar vienÄ asmenį, nurodė nusikaltimo padarymo laikÄ , nusikaltimo dalykÄ - nukentėjusiojo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , savo automobiliu nuvežė bendrininkus į nusikaltimo vietÄ , parodė gyvenamÄ jį namÄ , laiptinę, paÅ¡alino patekimo į nukentėjusiojo butÄ kliÅ«tį – durims atrakinti padavė raktÄ , laukė savo bendrininkų automobilyje netoli nusikaltimo vietos, bendrininkams sugrįžus, parvežė juos į (duomenys neskelbtini), o tai reiÅ¡kia, kad jis sudarė sÄ lygas kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimÄ .

Tokie veiksmai rodo E. P. ir kitų bendrininkų veikos bei tyčios bendrumÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ir nori taip veikti. Kaltinamojo E. P. veiksmai atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir kaltininko tyčios turinį, teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, nes jis veikė kaip kurstytojas ir padėjėjas. Bausmės skyrimas BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi bÅ«ti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi kaltininko pripažinimas aiÅ¡kinamas kaip esminių kvalifikacijai reikÅ¡mingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Ä®statymas Å¡ioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybÄ , taigi turi teisę ginčyti kaltinimÄ , gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Nors kaltinamasis E. P. nurodė, kad jis kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies, plėšimo padaryti nenorėjo ir jo nepadarė, tačiau teismas, pripažindamas kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaujasi jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ pilnai, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi padaręs nusikaltimÄ .

Kaltinamojo kaltės pripažinimÄ ir apgailestavimÄ dėl padarytos veikos taip pat patvirtina kaltinamojo vieÅ¡as atsipraÅ¡ymas nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu bei jo dalinis žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas aplinkybes pripažįsta kaltinamojo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir dalinį savanoriÅ¡kÄ padarytos žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. padarė sunkų, baigtÄ , tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, dirbantis, Pilėnų sveikatos priežiÅ«ros centro psichiatrijos - narkologijos kabineto įskaitoje ir Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus įskaitoje neįraÅ¡ytas, Kauno priklausomybės ligų centro įskaitoje neįraÅ¡ytas, vedęs. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę, bei tai, kad pagrobto turto vertė nedidelė, fizinio smurto pasekmės trumpalaikės, pats nebuvo veikos vykdytojas, kas rodo jo veiksmų mažesnį pavojingumÄ , nusikaltimo padarymo motyvus, ir paties nukentėjusiojo elgesį, jo grasinimus pavieÅ¡inti buvusios merginos (Å¡iuo metu kaltinamojo žmonos), vaizdo įraÅ¡Ä su intymias santykiais, taip pat tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, savanoriÅ¡kai atlygino iÅ¡ dalies nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , ir į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę bei jų reikÅ¡mę.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ pavojingÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta vienintelė galima bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, tačiau teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų kaltinamuosius charakterizuojančių aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo principo ir neužtikrintų bausmės paskirties, nes turėtų vien baudžiamÄ jį poveikį.

Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindÄ kaltinamajam skirti Å¡velnesnę bausmę BK 62 straipsnio pagrindu, nenustatyta, be to, tiek veikos pavojingumÄ , tiek ir kaltinamojo asmenybę bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibÅ«dinančios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeis teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bus akivaizdžiai neteisingas. Kaip jau minėta, kaltinamasis pripažino faktines bylos aplinkybes nuo pat tyrimo pradžios pripažino, paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, gailėjosi, atlygino dalį padarytos žalos, su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka pilnai, su nukentėjusiojo pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, tačiau praÅ¡o jį mažinti atsižvelgiant į tai, kad jis vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , E. P. neteistas, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį nebaustas (3 tomas, b. l. 13), yra jauno amžiaus, 2020 m. vasario 14 d. sukÅ«ręs Å¡eimÄ (3 tomas b. l. 94), sutuoktinė laukėsi kÅ«dikio (3 tomas, b. l. 95, 108,109), dirba MB Spausdintuvų ir kompiuterių priežiÅ«ros centre ir vykdo individualiÄ veiklÄ ir (3 tomas, b. l. 125-126).

E. P. nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Visos Å¡ios aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamojo neigiamÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžios pastangos keisti savo gyvenimÄ , rodo, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, tai nėra jų gyvenimo bÅ«das ar antivisuomeninių nuostatų iÅ¡raiÅ¡ka. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kaltinamajam yra pagrindas skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros, vietoje jos jam paskiriant individualiai parinktas teismo pareigas.

Ä®vertinus anksčiau aptartÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jų visumÄ , tarpusavio santykį, E. P. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas 2 metams. Jam skirtini teismo įpareigojimai: tęsti darbÄ , o jo netekus, per vieno mėnesio laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 4 (keturis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per 1 mėnesio laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytÄ turtinę žalÄ .

Civiliniai ieÅ¡kiniai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 314,03 Eur ieÅ¡kinį dėl nedarbingumo iÅ¡mokų (3 tomas., b. l. 45-55). Savo ieÅ¡kinį civilinis ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad K. A. dėl patirtų sužalojimų tapo laikinai nedarbingu nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. Už šį laikotarpį Kauno skyrius K. A. iÅ¡mokėjo 314,03 Eur ligos paÅ¡alpÄ . Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir Fondo biudžeto patirtų iÅ¡laidų yra priežastinis ryÅ¡ys.

Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius turi teisę pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje baudžiamojoje byloje, o E. P., tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo K. A. sveikatÄ , kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ , susijusiÄ su ligos paÅ¡alpos iÅ¡laidomis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas.

IeÅ¡kinio dydį patvirtina byloje esantys prie ieÅ¡kinio pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, laikytina, kad ieÅ¡kinys įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai. Nukentėjusysis K. A. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 5000,00 neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo (3 tomas b. l. 88-90, 91-92). Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo E. P. veiksmais nukentėjusiajam K. A. sutrikdyta sveikata, bÅ«tent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ .

Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, K. A. nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė pažeminimÄ , fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiÅ¡ko bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio pažeidimus (dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sÄ raÅ¡as nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumÄ . Pagal teismų praktikÄ esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams;

žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi. Ä®statymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiÅ¡kai nustatyti atlyginimo už padarytÄ Å¾alÄ dydį, tačiau tai neturi tapti bÅ«du nukentėjusiajam pasipelnyti. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir, nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: muÅ¡tinės žaizdos galvoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimai galvoje, juosmens srityje, kaklo srityje, nugaroje.

Dėl sužalojimų nukentėjusiajam neabejotinai teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , skausmÄ malÅ¡inančius vaistus, teko kęsti nepatogumus dėl medicininės apžiÅ«ros, žaizdų gydymosi. Be to, nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas savo namuose, todėl neabejotinai po įvykio jautėsi nesaugiai, buvo dvasiÅ¡kai sukrėstas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti skausmÄ malÅ¡inančius medikamentus, patvirtinančių objektyvių medicininių duomenų nėra pateikta.

Taip pat nėra objektyvių duomenų dėl emocinės depresijos, ar teko vartoti vaistus, kreiptis į specialistus (psichologÄ , psichiatrÄ ). Teismas atkreipia dėmesį, kad jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiÅ¡kinių, turinčių reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžiui, byloje taip pat nenustatyta. Kaip minėta, nukentėjusysis praÅ¡o priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. LygiateisiÅ¡kumo principas reikalauja, kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai.

Atsižvelgiant į nurodytÄ neturtinės žalos teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ Å¡iuo atveju atsižvelgtina į tai, kad žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai, kuri yra labiausiai saugotina vertybė, ir žala padaryta tyčiniais veiksmais, už kuriuos neturtinės žalos dydžiais priteisiami didesnis nei neatsargių nusikaltimų atveju. Be to, nukentėjusysis patyrė ne vienÄ , o keletÄ trauminių poveikių, kurie sukėlė nežymų sveikatos surikdymÄ , todėl smurto intensyvumas lėmė ir didesnį patirtų iÅ¡gyvenimų mÄ stÄ bei turėjo didesnės įtakos nukentėjusiojo sveikatos pakenkimui.

Tačiau atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-537/2009, Nr. 2K-421/2009, Nr. 2K-473/2013, Nr. 2K-522/2013, Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-520-303/2015), nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti 5000 Eur dydžio neturtinė žala neatitinka teismų praktikoje priteisiamų neturinės žalos dydžių už nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Esant nežymiam sveikatos sutrikdymui priteisiamas neturtinės žalos dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 144,81 Eur (500 Lt) iki 868,86 Eur (3 000 Lt) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-515/2011, 3K-3-151/2013; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 2A-768-577/2014; Nr. 1A-590-256/2015). Tuo tarpu 5000 Eur priteisiama už gerokai sunkesnius sveikatos sutrikdymus nei nustatyta Å¡ioje byloje. Todėl praÅ¡omas priteisti 5000 Eur neturinės žalos dydis mažintinas. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 860 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis neturtinės žalos - 160 Eur nukentėjusiajam yra atlyginta, iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistinas 700 Eur neturinės žalos atlyginimas. Nukentėjusysis K. A. taip pat praÅ¡o priteisti jo naudai proceso iÅ¡laidas – 500 eurų už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , praÅ¡ymas grindžiamas dviem pinigų priėmimo kvitais, serija LAT Nr. 1076357, iÅ¡ kurio matyti, kad K. A. 2020 m. birželio 15 d. sumokėjo 300 eurų už advokato paslaugas - dokumento suraÅ¡ymÄ ir 2020 m. birželio 17 d. sumokėjo 200 eurų už advokato paslaugas - dokumento suraÅ¡ymÄ ir (3 tomas b. l. 91,92).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo paruoÅ¡tas ir pateiktas civilinis ieÅ¡kinys, sumai nevirÅ¡ijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti), praÅ¡ant nukentėjusiajam, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo, kuris tokias iÅ¡laidas ir privalo atlyginti.

Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina (3 tomas, b. l. 1-3). Kiti klausimai Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti –kompaktiniai diskai su garso įrašais, nuotraukomis (4 vnt), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Spynos atraktas, medžiaginė kaukė, tamponai ir K. A. ir E. P. DNR pavyzdžiais, daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais - saugomi UAB “ (duomenys neskelbtini)”, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant tęsti darbÄ , o jo netekus, per 1 (vieno) mėnesio laikotarpį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 4 (keturis) mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 1 (vieno) mėnesio laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytÄ 314,03 Eur (trijų Å¡imtų keturiolika eurų ir 03 ct) turtinę žalÄ .

E. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nukentėjusiojo K. A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ E. P. K. A. 700,00 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ E. P. 314,03 Eur (tris Å¡imtus keturiolika eurų ir 03 ct) nukentėjusiojo K.

A. ligos paÅ¡alpos iÅ¡laidoms atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (mokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, įmonės kodas 188677437). E. P. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ , o pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti. Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti kompaktinius diskus su garso įraÅ¡ais, nuotraukomis (4 vnt), palikti saugoti byloje.

Spynos atraktÄ , medžiaginę kaukę, tamponus su K. A. ir E. P. DNR pavyzdžiais, daktiloskopines plokÅ¡teles su rankų pėdsakais - saugomus UAB “ (duomenys neskelbtini)”, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Lina Šafronienė