abded7b0-bd41-42dd-b4f3-eb65b62ec635 · Vilniaus apygardos teismas

TVIRTINU Baudžiamoji byla Nr. 1-122/2012                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.8.2;                                                                   1.1.8.6.10; 1.1.8.7.9; 1.2.3.2.3; 1.2.3.2.6. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės,teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Ingridai Ablačinskaitei, Aleksandrai ChackevičiÅ«tei,dalyvaujant prokurorams Rolandui Imbrasui, Antanui Gubistai,gynėjai advokatei Birutei Jackienei,nukentėjusiajai E. L.,ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui,vertėjai Irinai Pilžis,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T.

L. (T. L.), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, a. k. (duomenys neskelbtini) naÅ¡lys, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 8 klasių iÅ¡silavinimo, teistas 1989-10-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 246 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 471 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, teistumas iÅ¡nykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), MaiÅ¡iagalos sen., Vilniaus raj., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.,             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : kaltinamasis T.

L. itin žiauriai nužudė savo Å¡eimos narį - sutuoktinę.             Kaltinamasis T. L., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. birželio 4 d., apie 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, dėl kilusio asmeninio konflikto, (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini) miestelyje, MaiÅ¡iagalos seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone, tyčia, veikdamas itin žiauriai, sudavė ne mažiau keturių smÅ«gių į pilvÄ ir ne mažiau keturiasdeÅ¡imt penkių smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas savo žmonai J.

L., padarydamas jai daugybines poodines kraujosruvas galvoje (ypač plačias galvos plaukuotoje dalyje, kaktos – virÅ¡ugalvio kairėje ir virÅ¡ugalvio-pakauÅ¡io deÅ¡inėje su minkÅ¡tųjų audinių atsluoksniavimais), krÅ«tinėje, pilve, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, dilbiuose, dubens Å¡onuose, Å¡launyse, keliuose ir blauzdose su daugybiniais veido, deÅ¡inio smilkinio, ausų, krÅ«tinės ir kojų odos nubrozdinimais, ribotus kraujo iÅ¡siliejimus po voratinkliniu galvos smegenų skilčių dangalu, VIII deÅ¡inės pusės Å¡onkaulio lūžį – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybinius keturis plonosios žarnos ir vienÄ riestinės žarnos pasaito plyÅ¡imus, kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę (800 ml) – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė Å«mų vidinį nukraujavimÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę su Å«miu Å¡irdies – kraujagyslių veiklos nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji mirė ir taip tyčia, itin žiauriai, suduodamas daugybę smÅ«gių, nužudė savo Å¡eimos narį – sutuoktinę J.

L.. Kaltinamasis T. L. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad žuvusioji yra jo žmona, su kuria susituokė 1986 metais. Santuokoje gimė trys vaikai. Å iuo metu vyresnioji dukra A. dirba ir gyvena Vilniuje, o jaunesnioji dukra E. ir sÅ«nus gyvena kartu su juo. Maždaug 1996 metais žmona susirado gerokai už save jaunesnį meilužį, paliko vaikus ir išėjo gyventi pas jį. Tuomet jis du metus vaikus augino vienas. Po to žmona grįžo ir ėmė praÅ¡yti jÄ priimti gyventi, pripažino buvusi jauna ir padariusi klaidÄ .

Kadangi jis pastarÄ jÄ mylėjo, atleido iÅ¡davystę ir vėl pradėjo kartu gyventi. Apie pusę metų gyveno normaliai, (duomenys neskelbtini) miestelyje nusipirko namÄ , tačiau po pusmečio žmona pradėjo gerti, neÅ¡ti iÅ¡ namų pinigus, iÅ¡nešė jų santaupas - 5000 litų, kurie buvo skirti pirkti naujam vandens katilui ir Å¡iuos pinigus pragėrė. Toliau žmona ėmė dar daugiau gerti, po kelias paras nebegrįžti namo, iÅ¡ namų iÅ¡nešė ir pragėrė visus aukso dirbinius, kurių vertė buvo apie 12 000,00 Lt.

Maždaug nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio gėrė kasdien, namo pareidavo purvina, bÅ«dama girta keldavo skandalus, reikalaudavo pinigų alkoholiniams gėrimams. Paskutinį pusmetį žmonos iÅ¡gėrimai tapo nebepakeliami. Jam iÅ¡važiavus į darbÄ , žmona likdavo namuose, pažadėdavo tvarkytis, pagaminti valgyti, o grįžęs po darbo, jos nerasdavo, namuose bÅ«davo purvina, valgyti nieko nepagaminta, indai neplauti. Žmona namuose bÅ«davo tik du tris kartus per savaitę, grįžusi keldavo skandalus, todėl, kad iÅ¡vengti barnių, jis eidavo miegoti į sandėliukÄ , o ryte iÅ¡eidavo į darbÄ .

Ne kartÄ jis ir vaikai pastarosios prašė liautis gerti, tačiau tai nepadėjo. 2011 m. birželio 3 d. vakare, J. iÅ¡ miestelio grįžo girta ir nuėjo miegoti. Jis su vaikais pasigamino valgyti, pavalgė ir buvo namuose. Birželio 4 d., anksti ryte jis nuvežė dukrÄ E. į darbÄ , užvažiavo į parduotuvę ir grįžo namo. Tuo metu žmona jau buvo girta ir vėl nuėjo miegoti. Apie 11.00 valandÄ dienos ji vėl atsikėlė ir ėmė reikalauti degtinės arba alaus, o jam atsakius, kad alkoholinių gėrimų neturi, liepė duoti pinigų.

PaaiÅ¡kinus, kad pinigų taip pat nėra, žmona išėjo iÅ¡ namų į miestelį. Maždaug 12.30 val., paskambinusi dukra E., paprašė paimti jÄ iÅ¡ darbo. Jis automobiliu dukra parvežė namo. Buvo apie 15.30 val., pavalgė, jis iÅ¡gėrė du puodelius penkių laipsnių stiprumo alaus ir žiÅ«rėjo televizorių. Tuo metu paskambino žmona, tačiau jam atsiliepus, pastaroji nieko nekalbėjo, todėl jis jai perskambino ir paklausė, kada Å¡i ruoÅ¡iasi grįžti namo. Žmona atsakė, kad jai gerai ir ten, ir kad ji niekur neis.

IÅ¡ miestelyje sklidusių gandų jis buvo girdėjęs, kad jo žmona turi meilužį, taip pat kaimynė Larisa jam yra minėjusi, jog, kai Å¡is bÅ«davo darbe, J. L. į namus atsivesdavo kažkokį vyrÄ . Telefoninio pokalbio su žmona metu iÅ¡girdo pažįstamos V. B., gyvenančios Kiemelių gatvėje, balsÄ , kuri jam liepė greičiau ateiti pasiimti J. L., nes Å¡i jiems jau atsibodusi. Jis nusprendė parsivesti žmonÄ namo ir nuėjo prie V. B. namų. Ten ant suoliuko rado sėdinčiÄ girtÄ J.

L., kuriai liepė eiti namo, tačiau Å¡i ėmė keiktis ir jie susipyko. Konflikto metu jis, nesusilaikęs sudavė vienÄ kartÄ delnu pastarajai per veidÄ ir apipylė kibiru Å¡alto vandens. Kadangi žmona atsisakė eiti, jis grįžo namo, žiÅ«rėjo televizorių, baigė gerti alų ir užmigo. IÅ¡ viso tÄ dienÄ , iki įvykio jis buvo iÅ¡gėręs apie vienÄ litrÄ alaus, degtinės negėrė. Apie 22.00-23.00 val., atėjo girta J. G., kuri liepė eiti pasiimti J. L. Tuomet jis vėl nuėjo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje.

J. G. ėjo jam iÅ¡ paskos. Prie namo pamatė iÅ¡ matymo pažįstamÄ vyriÅ¡kį, kurio paklausė, ar Å¡is nematė J. VyriÅ¡kis paaiÅ¡kino, kad J. guli už namo kampo. Tuomet jis užėjo už namo ir pamatė ant žemės gulinčiÄ Å¾monÄ , apsikabinusiÄ su meilužiu A. G.. Visa tai pamatęs, jis labai susinervino, pradėjo visas drebėti ir nesusilaikęs, sudavė smÅ«gį gulinčiam A., bet Å¡is paÅ¡oko ir pabėgo. Kadangi buvo labai susijaudinęs dėl to, kÄ pamatė, vienÄ kartÄ koja spyrė žmonai į pilvÄ , jÄ pakėlė ir du kartus kumščiu trenkė į galvÄ iÅ¡ vienos ir iÅ¡ kitos pusės. Nuo Å¡ių smÅ«gių J. nugriuvo ant žemės, po to vėl atsistojo.

Jis žmonai liepė eiti namo, tačiau ji atsakė neisianti ir, kad niekada negrįšianti, pradėjo keiktis. Tada jis, pasakęs, kad Å¡i darytų kÄ nori, pastarÄ jÄ paliko ir parėjo namo. Nepastebėjo, kad bÅ«tų suplėšęs jos drabužius, tačiau marÅ¡kinėliai ir liemenėlė galėjo suplyÅ¡ti tuo metu, kai jÄ pagriebęs pakėlė nuo žemės. Grįžęs, labai nervinosi, negalėjo rasti sau vietos, todėl iÅ¡ maÅ¡inos atsinešė butelį degtinės, jį iÅ¡gėrė ir nuėjo miegoti.

Ryte vyresnioji dukra jį pažadino, liepė keltis ir paaiÅ¡kino, kad mama nebegyva. Dėl padaryto labai gailisi, žmonos nenorėjo nužudyti, smÅ«gius sudavė labai susijaudinęs, kai pamatė jÄ gulinčiÄ apsikabinusiÄ su meilužiu ir toks jos provokuojantis elgesys, turėto įtakos jo tolesniems veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas neteisingai užrašė jo parodymus, kad iki įvykio jis iÅ¡gėrė 0,7 litro talpos butelį degtinės. Taip nebuvo, nes degtinę jis iÅ¡gėrė tuomet, kai susinervinęs grįžo namo po antro konflikto su žmona.

Dėl smÅ«gių skaičiaus tiksliai paaiÅ¡kinti negali, galbÅ«t jam sutriko atmintis, tačiau tiksliai atsimena, kad vienÄ kartÄ spyrė į pilvÄ ir du kartus sudavė kumščiu į galvÄ , todėl nesutinka, kad žmonai sudavė tiek smÅ«gių, kiek nurodyta jam pareikÅ¡tame kaltinime. Kas jai galėjo suduoti kitus smÅ«gius, paaiÅ¡kinti negali. Maždaug prieÅ¡ 2-3 paras iki žmonos mirties tarp jų buvo įvykęs konfliktas, bet jie nesimušė. Tada ji namo grįžo girta, purvina, todėl galėjo kažkur pargriÅ«ti, susimuÅ¡ti.

Ar ant jos kÅ«no buvo kokie nors sužalojimai, neatkreipė dėmesio. Konfliktai su žmona kildavo dėl jos gėrimo, bÅ«davo, kad ji pradėdavo muÅ¡tis, mėtyti į jį po ranka pasitaikiusius daiktus.Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 82-84, 86-87, 89-91), kaltinamasis, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad pastaruoju metu su žmona labai dažnai pykdavosi dėl to, kad ji daug gėrė, ne kartÄ jÄ sumušė, taip pat turėjo konfliktų ir dėl to, kad ji ne kartÄ jam buvo neiÅ¡tikima, taip pat pykdavosi ir dėl pinigų.

Dienos metu prieÅ¡ iÅ¡eidamas parsivesti žmonos, jis namuose iÅ¡gėrė dvi dideles stiklines alaus ir nuėjo prie namo Kiemelių gatvėje. Tuomet parsivesti J. jam nepavyko, žmona pradėjo keiktis, vadinti jį necenzÅ«riniais žodžiais, todėl jis sudavė jai delnu vienÄ kartÄ per veidÄ , apipylė vandeniu ir supykęs parėjo namo. Namuose per vakarÄ iÅ¡gėrė apie 0,7 litro degtinės ir nuėjo miegoti. Nakties metu, tiksliai kelinta tai buvo valanda nežino, pas juos į namus atėjo J.

G. ir liepė jam eiti parsivesti J. Prie J. G. namo pamatė ant žemės gulinčius A. G. ir savo žmonÄ . Pribėgęs prie A. G., pradėjo jį muÅ¡ti kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, kiek kartų ir į kurias kÅ«no vietas sudavė, neprisimena, nes buvo susijaudinęs. A. pabėgus, puolė muÅ¡ti savo žmonÄ . VienÄ kartÄ spyrė koja jai į pilvo sritį, po to jÄ pakėlė už marÅ¡kinėlių, nuo ko Å¡ie suplyÅ¡o ir dar du kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, vienÄ kartÄ - iÅ¡ vienos pusės ir antrÄ kartÄ - iÅ¡ kitos pusės. Su ja susipyko, žmona atsisakė eiti namo ir jis jÄ ten paliko.

Palikęs žmonÄ toje pačioje vietoje, grįžo namo ir nuėjo miegoti. Ryte sužinojo, kad J. negyva. Tuo metu, kai vėlai vakare mušė žmonÄ , jis buvo iÅ¡gėręs, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo. Savo žmonos užmuÅ¡ti nenorėjo, tiesiog tuo metu, kai pamatė jÄ su kitu vyru, labai susijaudino ir susinervino. IÅ¡ kur ant J. L. kÅ«no atsirado visi kiti sužalojimai, nežino.             Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais Nukentėjusioji E. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas.

Ji su broliu gyvena pas tėvÄ , o vyresnioji sesuo A. gyvena Vilniuje. Dėl tėvų tarpusavio sanykių gali paaiÅ¡kinti tai, kad motina su tėvu ir vaikais nesiskaitė, nesistengė kartu gyventi, juos skriaudė moraliÅ¡kai, nuolat girtavo. Paskutinius metus iki mirties, motina gėrė kiekvienÄ dienÄ , mėnesiais, be pertraukų, kelis kartus teko kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kad jÄ atgaivintų. BÅ«dama girta, mama keldavo skandalus, neturėdama iÅ¡ ko gerti, iÅ¡ namų neÅ¡davo daiktus, iÅ¡nesė visus aukso dirbinius, vogdavo pinigus iÅ¡ tėvo ir vaikų.

Jie (vaikai) prašė motinos susitvarkyti, negerti, tačiau Å¡i neklausė. Vėliau mama pradėjo nebegrįžti po kelias paras ar savaitę namo, todėl ji (nukentėjusioji) įtarė, jas pastaroji turi draugÄ . Grįžusi aiÅ¡kindavo, kad gėrė su draugais. Konfliktai tarp tėvų, kurie peraugdavo į muÅ¡tynes, namuose bÅ«davo dažnai, nes juos sukeldavo pati mama. Tėvai muÅ¡davo vienas kitÄ , dėl muÅ¡tynių jie ne kartÄ yra kvietę policijÄ . Tačiau po to tėtis mamai atleisdavo ir jie susitaikydavo.

Tėtis jai yra pasakojęs, kad anksčiau mama juos buvo palikusi ir išėjusi gyventi pas jaunesnį draugÄ , bet vėliau tėtis jai atleido ir priėmė vėl gyventi kartu. Paties įvykio ji nematė, todėl motinos mirties aplinkybių nežino. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir praÅ¡o jais vadovautis. Tos dienos rytÄ , tėvas jÄ nuvežė į darbÄ , motina liko namuose. Apie pietus ji paskambino tėvui ir paprašė po darbo parvežti namo, todėl apie 15.00 val., pastarasis jÄ parvežė.

Pakeliui jis papasakojo, jog motina buvo namuose, vėl reikalavo pinigų išgerti ir išėjo. Jiems grįžus, mamos nebebuvo. Matė, kad namuose tėvas išgėrė truputį alaus, tačiau kiek – pasakyti negali. Apie 21.00 val., ji nuėjo miegoti. Tėvas buvo namuose. Girdėjo, kad buvo atėjusi J. G., liepė tėvui eiti pasiimti mamos ir jie išėjo. Tėvo namuose nebuvo galbūt apie dvi valandas, tačiau tiksliai kiek – nežino, nes užmigo. Po to, per miegus girdėjo, kaip tėvas grįžo ir, kaip ji suprato, namuose ieškojo mamos, tikėdamasis, kad motina bus grįžusi.

Kad tarp tėvų įvyko konfliktas, tėvas nieko nesakė. Girdėjo kaip jis, apžiÅ«rėjęs kambarius, nuėjo miegoti. Apie 03.00 – 04.00 val., girdėjo kaip atėjo ta pati J. G. su kažkokiu vyru ir pasakė, kad eitų pasiimti mamos, nes Å¡i mirusi. Tuomet jie nuėjo į įvykio vietÄ ir pamatė gulinčiÄ mamÄ , kuri gulėjo galva ant betoninio laiptelio, matėsi, kad ji yra sumuÅ¡ta. Kad tėvas įvykio dienÄ bÅ«tų girtas, nepastebėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai užraÅ¡yti ne visai tiksliai.

GalbÅ«t jai pasirodė, kad grįžęs tėvas buvo iÅ¡gėręs daugiau, negu iÅ¡eidamas iÅ¡ namų, tai galėjo atrodyti dėl to, kad jis buvo susinervinęs. Kad jis bÅ«tų gėręs degtinę – nematė, nes iÅ¡ kambario neiÅ¡eidinėjo, o tėvas pas jÄ užėjęs nebuvo, tačiau neatmeta to, kad grįžęs, Å¡is galėjo namuose gerti degtinę. Dėl tėvo gali paaiÅ¡kinti tai, kad jis visÄ gyvenimÄ labiau nei motina rÅ«pinosi vaikais ir Å¡eima, o motinai tai nerÅ«pėjo, nes ji nuolat girtavo, tėvui buvo neiÅ¡tikima.

Liudytoja J. G. parodė, kad su kaltinamuoju ir nužudytÄ ja gyveno kaimynystėje, Å¡iek tiek su jais bendravo. Apie tai, kad nužudyta J., sužinojo iÅ¡ vyro sesers. TÄ dienÄ , maždaug apie 17.00 val., pas juos atbėgo verkdama J. L. ir pasakė, kad neturi kur dėtis. Ji buvo girta ir sumuÅ¡ta, ant jos kÅ«no matėsi kraujosruvos. Dėl ko ji sakė, kad neturi kur dėtis, nepaaiÅ¡kino. Ji pas juos buvo atbėgusi gal tris kartus. Sakė, kad jÄ sumušė vyras ir, kad jeigu bÅ«tų pasilikusi namuose, jis jÄ bÅ«tų užmušęs. TÄ dienÄ ji (liudytoja) buvo iÅ¡gėrusi truputį alaus, t. y. po darbo iÅ¡gėrė su savo vyru, tačiau J. su jais negėrė.

Ji liepė J. eiti namo, nes vyras gali ateiti jos ieÅ¡koti ir jie turės nemalonumų. Kaip tik tuo metu atėjo kaltinamasis, kuris taip pat buvo girtas, ir pradėjo muÅ¡ti J. Mušė kumščiais per galvÄ , tampė už plaukų, tačiau J. nukritusi nebuvo. Tuomet ji norėjo užstoti moterį, pradėjo rėkti, kad nemuÅ¡tų, bandė skirti, tačiau kaltinamasis jai taip pat trenkė per galvÄ , iÅ¡ galvos pradėjo bėgti kraujas ir ji nubėgo namo. Viskas vyko prie namo, adresu (duomenys neskelbtini).

Tuomet jos (liudytojos) vyras liepė pastariesiems eiti aiÅ¡kintis namo ir Å¡ie išėjo. Kas tarp jų buvo toliau, nežino. Vėliau tos pačios dienos vakare, maždaug apie  24.00 val., ji vėl prie jų namų pamatė J., sėdinčiÄ ant laiptelių. Kaip ji atrodė – neatkreipė dėmesio. Tuomet ji (liudytoja) nuėjo pas kaltinamÄ jį namo ir pasakė, kad J. sėdi prie jų namų bei liepė jam eiti pastarÄ jÄ pasiimti. Kaltinamasis sutiko ir kartu nuėjo link jos namų. Atėjus prie namo, J. rado sėdinčiÄ ant laiptelių.

Kaltinamasis J. pakvietė eiti namo, paėmė už parankės ir pastarieji išėjo. Kas tarp jų vyko po to – nematė, nes nuėjo į namus. Daugiau žmonių prie jų namo tÄ vakarÄ nebuvo. KitÄ rytÄ sužinojo, kad J. negyva. Nuėjusi pasižiÅ«rėti, pamatė, kad J. yra pusnuogė, jokios paklodės prie jos nebuvo. J. mėgo iÅ¡gerti kompanijose. Girdėjo, kad mirties iÅ¡vakarėsi ji gėrė su draugais. A. G. yra jos sÅ«nus. Ar jis tÄ dienÄ bendravo su J., nematė. KitÄ dienÄ jis nepasakojo apie kokį nors konfliktÄ su T.

Kad J. L. anksčiau bÅ«tų artimai bendravusi su jos sÅ«numi A., nematė, jeigu jie susitikdavo – tai darydavo slapta, ji yra sakiusi sÅ«nui, kad J. nebus kartu su juo, nes Å¡i turi vyrÄ , vaikus ir, kad jis su ja neprasidėtų.Liudytoja V. B. parodė, kad kaltinamÄ jį ir J. pažinojo iÅ¡ matymo, apie įvykį nieko tiksliai nežino, nes jo nematė. 2011 m. birželio 4 d., apie 10.00-10.30 val., grįždama iÅ¡ daržo, susitiko J., kuri pasisveikino, užkalbino ir pasakė, kad parduotuvės kieme daug žmonių, todėl paprašė leisti pasėdėti ant suoliuko prie jos namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), MaiÅ¡iagaloje.

Ji prisėdo ir ėmė kalbėti. Moteris buvo labai girta. Joms besikalbant, suskambo J. telefonas. Iš pokalbio suprato, kad skambino jos vyras T. ir liepė eiti namo. Ji jam atsakė, kad tuoj ateis. Tuo metu ji (liudytoja) garsiai pasakė, kad J. tokiame stovyje alkoholio parduotuvėje niekas neparduos ir, kad jos vyras ateitų pasiimti savo žmonos. Kaltinamasis, matyt, tuos jos žodžius išgirdo, nes maždaug už 10-15 minučių atėjo ir J. gražiai prašė eiti namo, tačiau ši nėjo, sakė, kad pareis pati.

Jis dar kartÄ paprašė, o paskui pradėjo jÄ stumti, tempti nuo suolelio, bet jos nemušė. Ji (liudytoja) T. liepė J. netampyti. Po to pamatė, kaip kaltinamasis pagriebė Å¡alia stovėjusį kibirÄ su vandeniu, apipylė J. ir nuėjo. Kad jis bÅ«tų iÅ¡gėręs, nepastebėjo. Tuo viskas baigėsi. J. dar kiek pasėdėjusi, taip pat išėjo. KitÄ dienÄ sužinojo, kad J. buvo rasta negyva už jos namo. Liudytojas R. F. parodė, kad kaltinamasis ir J. buvo jo kaimynai. J. pastoviai ateidavo pas G. namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje.

PorÄ kartų matė jÄ girtÄ miestelyje, žino, kad ji mėgo iÅ¡gerti. Kaltinamojo girto niekada nematė. 2011 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare po darbo, apie 18.00 val., nusipirko dviejų litrų talpos butelį 8 laipsnių stiprumo alaus, susitiko pažįstamus, kurių pavardžių nežino, tai – Z. ir J., su kuriais (duomenys neskelbtini) namo kieme, ant laiptelių pradėjo gerti alų. Kartu su jais A. G. nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užraÅ¡yta neteisingai, kad buvo A.

Jiems besėdint, atėjo J., kuri buvo stipriai iÅ¡gėrusi ir paprašė duoti alaus, nes jai buvo bloga. Ji iÅ¡gėrė dvi vienkartines stiklinaites alaus ir nuėjo į kitÄ pusę. Matė, kad pastaroji už namo kampo, prie verandos nukrito ir užmigo, tačiau po to atsikėlė ir išėjo. Po to matė, kaip A. G. atsinešė antklodę ir už namo, prie verandos paklojo jÄ ant žemės, kaip vėl pasirodė J. ir jie abu atsigulė miegoti. Po kurio laiko atėjo T. ir pasiteiravo ar jie nematė J.

Tuomet jis kaltinamajam pasakė, kad nueitų už namo kampo ir Å¡is nuėjo. Matė kaip T. griebė A. ir pradėjo muÅ¡ti, bet A. pabėgo. Po to kaltinamasis pradėjo muÅ¡ti gulinčiÄ Å¾monÄ â€“ spyrė jai maždaug tris kartus, tačiau į kuriÄ kÅ«no vietÄ pataikė, pasakyti negali. Jis (liudytotas) prašė liautis muÅ¡ti, tačiau Å¡is neklausė, sakė, kad jÄ užmuÅ¡. Kad kaltinamasis J. bÅ«tų mušęs rankomis, nematė, matė tris smÅ«gius koja, tačiau galėjo bÅ«ti, jog spyrė ne mažiau penkių kartų.

T. žmonÄ kėlė, norėdamas jÄ pastatyti, tačiau abu nugriuvo. Matė, kaip J. krito aukÅ¡tielninka ant žemės. Supratęs, kad visa tai gali blogai baigtis, jis (liudytojas) išėjo namo. KitÄ dienÄ sužinojo, kad J. L. mirusi. Å iuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir praÅ¡o jais vadovautis.Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52-54), liudytojas R. F. be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nusipirkęs alaus, ėjo iÅ¡ parduotuvės link namų.

Einant susitiko A. G. ir Z. B.. Su jais prie (duomenys neskelbtini) namo gėrė alų. Vienu metu prie jų atėjo girta J. ir paprašė alaus. J. iÅ¡gėrė apie 2-3 stiklines alaus ir nuėjusi už namo kampo, prie verandos nukrito ant žemės ir užmigo. Po kiek laiko A. G. ir Z. B. išėjo namo. Jis pastebėjo, kad A. atsinešė antklodę, pasiklojo jÄ ant žolės ir atsigulė kartu su J. ant jos. Matė, kad jie gulėjo abu apsikabinę. Maždaug laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., atėjo J. vyras T. ir pradėjo klausinėti ar Å¡is nematė jo žmonos.

Jis atsakė, kad matė gulinčiÄ už kampo. T. iÅ¡ karto nuėjo prie žmonos ir pradėjo muÅ¡ti A. Jį mušė kumščiais per veidÄ , suduodamas apie penkis smÅ«gius, bet A.i pavyko pabėgti. Kai Å¡is pabėgo, T. pradėjo spardyti kojomis savo žmonÄ J. Jis jos rankomis nemušė, tik spardė kojomis. Kiek matė, kojomis jai spyrė ne mažiau penkių kartų. Matė, kad spyrė kojomis į galvÄ , krÅ«tinę, pilvÄ , Å¡onus. Po spyrių J. dar buvo atsistojusi, t. y. T. jÄ paėmė už drabužių ir pakėlė, tuo momentu suplyÅ¡o jos palaidinė ir ji vėl nukrito ant žemės. Tuomet jis liepė T. baigti muÅ¡ti, bet Å¡is pasakė „aÅ¡ jÄ Å¡iandien užmuÅ¡iu”.

J. buvo girtuoklė, ji turėjo meilužį A. G., su juo kartu vaikščiojo jau porÄ metų. Matydavo, kad J. pastoviai vaikščiojo sumuÅ¡ta, ji sakė, kad jÄ muÅ¡davo vyras.Liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad J. L. pas juos ateidavo į svečius iÅ¡gerti su juo ir jo mama. Tarp jo ir J. buvo Å¡iek tiek artimesni santykiai, ji (duomenys neskelbtini) miestelyje turėjo daug meilužių ir jis buvo vienas iÅ¡ tų meilužių. Pastaroji dažnai skųsdavosi, kad T. jÄ muÅ¡a, sakydavo, kad ji neturi kur dėtis, prašėsi mamos priimti pagyventi, bet mama nepriėmė.

Tačiau bÅ«davo, kad J. pas juos likdavo nakvoti. Jis su pastarÄ ja turėjo artimesnius santykius. Apie tai T. žinojo, nes kelis kartus buvo užtikęs juos kartu lovoje, jo (liudytojo) namuose. Tuomet yra juos primušęs. Taip jų santykiai su J. tęsėsi apie metus laiko. TÄ dienÄ , kai atsitiko nelaimė, jis buvo stipriai iÅ¡gėręs. Už namo gėrė stiprų alų su R., mama, J. ir Z. B.. Kažkuriuo metu prie jų buvo prisijungusi J. Po to jis (liudytojas) labai pasigėrė ir neprisimena, kaip prie namo atsidÅ«rė su J.

Atsinešė iÅ¡ namo antklodę, sugulė su J. ant žemės, apsiklojo ir apsirengę miegojo. Bemiegodamas pajuto, kad jį kažkas pradėjo muÅ¡ti ir atsimerkęs pamatė T., kuris jam sudavė porÄ smÅ«gių į galvÄ . Ar jis mušė rankomis, ar kojomis - nežino. T. buvo iÅ¡gėręs. Tai nusprendė iÅ¡ to, kad pastarasis visuomet pas juos ateidavo neblaivus ir pradėdavo muÅ¡tis, o jeigu bÅ«davo blaivus - nesimuÅ¡davo. Po gautų smÅ«gių jam pavyko pabėgti ir kas vyko toliau, nematė.

KitÄ dienÄ sužinojo, kad J.negyva. Ji už namo gulėjo pusnuogė, be marÅ¡kinėlių, liemenėlės, kuri buvo perplėšta, nors vakare jie gulėjo apsirengę.Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamasis jos tėvas, mirusioji – motina. Problemos jų Å¡eimoje prasidėjo tuomet, kai tėvai iÅ¡sikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Metus laiko pagyveno ramiai, o po to mama pradėjo gerti, dienomis, savaitėmis negrįžti namo. Dėl to kildavo konfliktai su tėvu. NeiÅ¡kentęs tėtis kartais gerdavo kartu su mama, po to abu susimuÅ¡davo.

MuÅ¡tynes daugiausia iÅ¡provokuodavo mama, nes iÅ¡gėrusi tapdavo labai agresyvi, keikdavosi, pirma puldavo muÅ¡tis. Tėtis buvo sumušęs motinÄ , bet tai atsitiko dėl pačios mamos provokuojančių veiksmų. Galima sakyti, muÅ¡tynės jų Å¡eimoje buvo įprastas dalykas. Dėl Å¡eimos daugiausia stengėsi tėvas, nes kai mama pradėjo gerti, nei Å¡eima, nei vaikai jai nerÅ«pėjo. Ji turėjo savo draugus, su kuriais nuolat leisdavo laikÄ . Tėvas dirbo ir iÅ¡laikydavo Å¡eimÄ . Kai ji mokėsi penktoje klasėje, tėvai buvo iÅ¡situokę dėl motinos neiÅ¡tikimybės, nes ji buvo išėjusi gyventi pas kitÄ vyrÄ .

Tada pusę metų ji su seserimi gyveno su tėvu ir močiute, kurie jais rÅ«pinosi, o mama buvo pasiėmusi tiktai maÅ¾Ä jį brolį. Po kurio laiko tėvai susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu, persikraustė gyventu į naujÄ namÄ . Tačiau neužilgo mama pradėjo gerti, nebegrįžti namo. Tuomet bÅ«davo, kad tėvas, negalėdamas pakęsti tokio mamos elgesio, prisigerdavo. BÅ«davo, kad mama nepareidavo namo savaitėmis ir grįždavo tik su sÄ lyga, kad bus degtinės. Ji (liudytoja) tuo metu jau gyveno atskirai, dirbo Vilniuje ir materialiai padėdavo Å¡eimai, nes vienam tėvui bÅ«davo sunku finansiÅ¡kai iÅ¡laikyti mamÄ , brolį ir sesę.

Å iuo metu dirba ji viena, nes brolis tik baigė mokyklÄ , sesuo neranda darbo, todėl pastaraisiais rÅ«pinasi ji. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ taip pat įrodyta raÅ¡ytine bylos medžiaga.                          Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK KPS 2-ojo poskyrio vyr. tyrėjos 2011-06-05 tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l.

7) pasitvirtina, kad gautas praneÅ¡imas, jog 2011 m. birželio     5 d., apie 05.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), MaiÅ¡iagalos sen., Vilniaus raj., kieme, ant žemės aptiktas J. L., gyv. (duomenys neskelbtini), lavonas su smurto žymėmis – kraujosruvomis ant veido ir kÅ«no. Nusikalstamos veikos padarymu įtariamas žuvusiosios sutuoktinis T. L..IÅ¡ 2011-06-07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, jo priedų – fotonuotraukų (b. l. 8-15) matyti, kad atlikus (duomenys neskelbtini) namo kiemo apžiÅ«rÄ , nustatyta, jog prie namo laiptų ant žemės guli tuščias plastikinis butelis nuo alaus, pakelis nuo cigarečių ir degtukų dėžutė.

Užėjus už namo kampo, šalia verandos, ant žemės, ant nugaros guli moteriškos lyties lavonas, uždengtas raudonos spalvos antklode. Šalia lavono kairės rankos guli baltos spalvos moteriškos liemenėlės dalis, šalia kairio šono guli vyriškas juodos spalvos batas. Prie namo sienos, ant žolės guli oranžinės spalvos moteriškos šlepetės.Iš 2011-06-05 Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo Nr. 8084 (b.l.

18) matyti, kad medicinos pagalba į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta 2011 m. birželio 5 d., 03.32 val. Atvykus medikams, prie namo adresu (duomenys neskelbtini), rastas J. L., gim. 1966 m., lavonas.2011-06-05 lavono apžiÅ«ros protokolu (b. l. 19-20) pasitvirtina, kad apžiÅ«rėjus J. L. lavonÄ , nustatyta, kad lavono krÅ«tinė, pėdos, rankos nuogos. Lavono kelnių priekyje, ties blauzdomis matosi dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ . Veido, ypatingai lÅ«pų, oda sutepta rausvu skysčiu bei žemėmis. Ant pilvo matosi sutepimas, primenantis bato antspaudÄ , ant kairio žasto priekino pavirÅ¡iaus yra rausvų į kraujÄ panaÅ¡ių purslų, abiejų lÅ«pų vidiniuose pavirÅ¡iuose – plėštinės žaizdos, kaktos kairėje pusėje platus nubrozdinimas, skruostuose, antakiuose, pasmakrėje, kairiame petyje – neryÅ¡kios, rausvos, į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės ir smulkÅ«s nubrozdinimai, ant rankų, pilvo, klubo, kaklo, kelių, Å¡launų matosi kraujosruvos.

Čiuopiant krÅ«tinės deÅ¡inįjį Å¡onÄ , ties priekine pažastine linija jaučiasi Å¡onkaulių paslankumas ir traÅ¡kesys.Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 756/11 (b. l. 23-30) pasitvirtina, kad J. L. mirė nuo daugybinių trauminių žarnų pasaitų plyÅ¡imų sukelto Å«maus vidinio nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę su Å«miu Å¡irdies - kraujagyslių veiklos nepakankamumu. Ä® tai nurodo 5 plonosios ir riestinės žarnų pasaitų plyÅ¡imai nuo 5 iki 13 cm ilgio, 800 ml kraujo pilvaplėvės ertmėje, Å«mi vidaus organų mažakraujystė, Minakovo dėmės Å¡irdyje, židininis galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas.

J. L. lavone nustatyti Å¡ie sužalojimai: - daugybiniai - 4 plonosios žarnos ir vienas riestinės žarnos pasaitų plyÅ¡imai. Å ie sužalojimai padaryti iki keletos valandų prieÅ¡ mirtį smÅ«giniais kietų bukų riboto pavirÅ¡iaus daiktų poveikiais į pilvÄ ir visumoje bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui (spardymui). Tuo J. L. buvo padarytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas. - daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje (ypač plačios galvos plaukuotoje dalyje, kaktos - virÅ¡ugalvio kairėje ir virÅ¡ugalvio - pakauÅ¡io deÅ¡inėje su minkÅ¡tųjų audinių atsluoksniavimais), krÅ«tinėje, pilve, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, dilbiuose, dubens Å¡onuose, Å¡launyse, keliuose ir blauzdose su daugybiniais (daugumoje smulkiais) veido, deÅ¡inio smilkinio, ausų, krÅ«tinės ir kojų odos nubrozdinimais; riboti (2,5x2 cm ir 1,5 cm skersmens) kraujo iÅ¡siliejimai po voratinkliniu galvos smegenų kaktinių skilčių dangalu;

VIII deÅ¡inės pusės Å¡onkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti daugybiniais kietų bukų (daugumoje riboto pavirÅ¡iaus) ir bukabriaunių daiktų poveikiais, suduodant ir/ar spaudžiant tokiais daiktais, ar atsimuÅ¡ant į tokius daiktus, iki keletos valandų prieÅ¡ mirtį, iÅ¡skyrus kraujosruvas kairiame klube ir kraujosruvas su nubrozdinimais kairėje Å¡launyje ir deÅ¡iniajame kelyje, kurie padaryti prieÅ¡ 2-5 paras iki mirties. Å ie sužalojimai priežastinio ryÅ¡io su mirtimi neturėjo ir gyvam žmogui visumoje atitiktų nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ .

J. L. lavono kraujyje rasta 4,10%o, Å¡lapime - 5,23 %o etilo alkoholio. Tai atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Tiksliai keliais smÅ«giais (smÅ«giniais poveikiais) J. L. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai nustatyti negalima, tačiau pagal sužalojimų pobÅ«dį, apimtį, iÅ¡sidėstymÄ vienas kito ir kÅ«no dalių atžvilgiu jie galėjo bÅ«ti padaryti pilvÄ paveikus ne mažiau kaip keturis kartus (mirtį sukėlę sužalojimai), kitas kÅ«no dalis paveikus ne mažiau kaip keturiasdeÅ¡imt penkis kartus, iÅ¡ jų ne mažiau deÅ¡imties kartų galvÄ .Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 756/11(01), taip pat paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vados 7 punkte nurodyta, kad tiksliai keliais smÅ«giais arba smÅ«giniais poveikiais J.

L. buvo padaryti kÅ«no sužalojimai nustatyti negalima, tačiau pagal jų pobÅ«dį, konkrečiai: kraujosruvas, žaizdas, nubrozdinimus, jų apimtį, iÅ¡sidėstymÄ vienas kito atžvilgiu, kadangi kraujosruvos ir nubrozdinimai sluoksniuojasi, vidiniuose audiniuose taip pat sluoksniuojasi, pagal tai, kad buvo plyÅ¡imų ir kraujosruvų, nustatyta, kad sužalojimai padaryti pilvÄ paveikus ne mažiau kaip keturis kartus. Keturi smÅ«giai į pilvÄ buvo tie, kurie sukėlė J. L. mirtį, t. y. keturi plonosios žarnos plyÅ¡imai ir vienas žarnos pasaito plyÅ¡imas, iÅ¡ kurių įvyko nukraujavimas, sukėlęs mirtį.

Kitas kÅ«no dalis paveikiant ne mažiau kaip keturiasdeÅ¡imt penkis kartus, iÅ¡ kurių ne mažiau kaip deÅ¡imt atlikta paveikiant galvÄ , tačiau čia nurodyta tik apatinė dalis, todėl tų smÅ«gių į galvÄ galėjo bÅ«ti ir daugiau, nes sužalojimai galėjo užsidėti ir vienas ant kito, atskiri smÅ«giniai poveikiai galėjo nepalikti matomų sužalojimų. Tokiu bÅ«du, galima sakyti, kad iÅ¡ viso buvo suduota ne mažiau keturiasdeÅ¡imt devynių smÅ«gių. Sprendžiant klausimÄ ar dalis sužalojimų galėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkiant į kitus daiktus, 3.2 p. nurodyta, kad „sužalojimai padaryti daugybiniais kietų, bukų, dauguma riboto pavirÅ¡iaus ir bukabriaunių daiktų poveikiais, suduodant ir/ar atspaudžiant tokiais daiktais, ar atsimuÅ¡ant į tokius daiktus“.

Taigi, tiek kÅ«nas artėja prie žalojančio daikto ir atsimuÅ¡a į jį, tiek daiktas artėja prie kÅ«no ir jį žaloja, tačiau toliau, kalbant apie mirtį sukėlusius sužalojimus pilve, 3.1 p. nurodyta, kad „tie sužalojimai padaryti smÅ«giniais kietų, bukų, riboto pavirÅ¡iaus daiktų poveikiais į pilvÄ ir visumoje bÅ«dingi smÅ«gių sudavimai, spardymai“. Todėl tikėtina, kad jie vis tik atsirado ne nuo atsimuÅ¡imo į daiktus, bet padaryti tiesioginiais smÅ«giais, nes tam, kad plyÅ¡tų pasaitas, jis turi bÅ«ti arba prispaustas prie stuburo, tarp daikto, kuris veikia, arba jis turi bÅ«ti plėšiamas nuo jo.

Pilvo siena turi bÅ«ti įtempta. Po tokių sužalojimų nukentėjusioji galėjo gyventi dar iki keleto valandų. Paprastai, audiniuose atsiranda lÄ stelinė reakcija po keturių ir daugiau valandų, bet tai priklauso nuo kÅ«no dalies. Å iuo atveju reakcija galėjo bÅ«ti lėtesnė, nes buvo vartotas alkoholis. Paneigti nužudytosios judėjimo galimybės negalima, nes nei nugaros, nei galvos smegenys nebuvo sužalotos, judėjimo aparatas taip pat nesužalotas, pats sužalojimas, t. y. skausmas, jis galėjo bÅ«ti vienoks ar kitoks, bet judėti jis netrukdė, nors ir ribojo tÄ galimybę.

Tačiau kyla klausimas, kiek nukentėjusiajai tai daryti leido alkoholis, nes jos organizme nustatyta alkoholio dozė buvo labai didelė. Nužudytosios lavono kraujyje rasta 4,10 promilės, o Å¡lapime - 5,23 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį, t. y. ji buvo narkotizuota, bet pasakyti kiek konkrečiai ji pati jautė skausmÄ , ekspertas negali. Esant tokiai alkoholio dozei, ji galėjo mirti, jeigu ir nebÅ«tų sužalojimų. Dėl mirusiosios patirtų kančių dėl jos alkoholinio apsvaigimo tiksliai atsakyti negali, tačiau pagal nužudytajai padarytų sužalojimų pobÅ«dį, Å¡ie sužalojimai nėra kankinančio pobÅ«džio.

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 1795/11 (01) (b. l. 46-47) pasitvirtina, kad J. G. nustatyta muÅ¡tinė kaktos deÅ¡inės pusės žaizda, padaryta kietu buku, tikėtina kontakto vietoje bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu keletos-keliolikos valandų iki apžiÅ«rint laikotarpiu. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ .             Alkotesterio parodymų duomenimis (b. l.

63) pasitvirtina, kad 2011-06-05, 07.13 val., T. L. nustatyta 1.99 promilių girtumas.Iš byloje esančių T. L. asmens duomenų (b. l.

99) matyti, kad J. L. buvo jo žmona, 2005 m. vasario 25 d. įregistruota jų santuoka.                Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 1796/11 (01) (b. l. 93-40) pasitvirtina, kad T. L. nustatyti smulkÅ«s deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario vidinio pavirÅ¡iaus, kairės plaÅ¡takos III ir IV pirÅ¡tų nugarinių pavirÅ¡ių bei deÅ¡inio kelio srities iÅ¡orinio ir priekinio pavirÅ¡ių (iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje su poodine kraujosruva) nubrozdinimai. Sužalojimai (nubrozdinimai) padaryti paveikus kietu buku ar bukabriauniu daiktu (ais) nuo keletos iki keliolikos valandų iki apžiÅ«rint laikotarpį ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimai lokalizuoti trijose skirtingose kÅ«no dalyse, keturiuose pavirÅ¡iuose, todėl jie galėjo bÅ«ti padaryti kÅ«nÄ Å¾alojančiu daiktu (ais) paveikus ne mažiau kaip keturis kartus. T. L. padaryti labai smulkÅ«s jo rankų ir deÅ¡inės kojos odos nubrozdinimai su nedidele poodine kraujosruva apie vienÄ iÅ¡ jų kelyje, judėti (bÅ«ti aktyviam) netrukdė. KÅ«no sužalojimai nedideli, pavirÅ¡iniai, sužalotos kÅ«no dalys lengvai pasiekiamos savo ranka, todėl jam nustatytų nubrozdinimų pasidarymo galimybė savo ranka ar atitinkamomis galÅ«nių dalimis ir sritimis kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais neatmetama.

Nustatyti sužalojimai savigynai nėra bÅ«dingi, tačiau nubrozdinimų pasidarymo galimybė ginantis, grumiantis ar kitaip kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais neatmetama. Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1796/11(01), taip pat paaiÅ¡kino, kad atliekant kaltinamojo T. L. tyrimÄ , jam buvo nustatyti smulkÅ«s deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario vidinio pavirÅ¡iaus kairės plaÅ¡takos trečio ir ketvirto pirÅ¡tų nugarinių pavirÅ¡ių bei deÅ¡inio kelio srities iÅ¡orinio ir priekinių pavirÅ¡ių nubrozdinimai.

Nubrozdinimai kairės plaštakos trečio, ketvirto pirštų nugarinės dalies paviršiuose, jeigu kaltinamasis kontaktavo kaire ranka, jis galėjo nusibrozdinti. Sužalojimai galėjo atsirasti daugiausia keleto ar keliolikos valandų nuo jo apžiūros intervale. Tiriamasis buvo apžiūrėtas iš karto po mirusiosios kūno apžiūros, 9.30 val., ir tas laikas su jai nustatytų sužalojimų padarymo laiku nesusikerta.Kaltinamasis T. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad J.

L. sudavė tris smÅ«gius - vienÄ kartÄ koja spyrė žmonai į pilvÄ bei du kartus kumščiu trenkė į galvÄ . Vienok, Å¡iuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai – specialisto iÅ¡vada dėl J. L. padarytų kÅ«no sužalojimų, liudytojo R. F. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tymo metu. Minėtas liudytojas teisme parodė, kad po suduotų smÅ«gių A. G., kaltinamasis pradėjo muÅ¡ti gulinčiÄ Å¾monÄ â€“ spyrė jai maždaug tris kartus, tačiau galėjo bÅ«ti, jog spyrė ne mažiau penkių kartų, o jam papraÅ¡ius liautis muÅ¡ti, neklausė ir sakė, kad jÄ užmuÅ¡.

Pamatęs, kad viskas gali blogai baigtis, liudytojas išėjo ir kas vyko toliau – nematė. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, liudytojas parodė, kad T.pradėjo spardyti kojomis savo žmonÄ J. Rankomis nemušė, tik spardė kojomis. Kiek matė, jis pastarajai spyrė ne mažiau penkių kartų. Matė, kad spardė į galvÄ , krÅ«tinę, pilvÄ , Å¡onus. Jis liepė T. baigti muÅ¡ti, bet Å¡is pasakė „aÅ¡ jÄ Å¡iandien užmuÅ¡iu”. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 756/11 (b. l. 23-30) nurodoma, kad sužalojimai, sukėlę J.

L. mirtį, galėjo bÅ«ti padaryti pilvÄ paveikus ne mažiau kaip keturis kartus iki keletos valandų prieÅ¡ mirtį smÅ«giniais kietų bukų riboto pavirÅ¡iaus daiktų poveikiais į pilvÄ ir Å¡ie smÅ«giai visumoje bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui (spardymui) Taip pat specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad kiti sužalojimai - daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje, krÅ«tinėje, pilve, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, dilbiuose, dubens Å¡onuose, Å¡launyse, keliuose ir blauzdose su daugybiniais (daugumoje smulkiais) veido, deÅ¡inio smilkinio, ausų, krÅ«tinės ir kojų odos nubrozdinimais; riboti kraujo iÅ¡siliejimai po voratinkliniu galvos smegenų kaktinių skilčių dangalu;

VIII deÅ¡inės pusės Å¡onkaulio lūžis, galėjo bÅ«ti padaryti iki keletos valandų prieÅ¡ mirtį, daugybiniais kietų bukų (daugumoje riboto pavirÅ¡iaus) ir bukabriaunių daiktų poveikiais, suduodant ir/ar spaudžiant tokiais daiktais, ar atsimuÅ¡ant į tokius daiktus, Å¡ias kÅ«no dalis paveikus ne mažiau kaip keturiasdeÅ¡imt penkis kartus, iÅ¡ jų ne mažiau deÅ¡imties kartų galvÄ . Duomenų, kad J. L. bÅ«tų sužalota iki to laiko, kai kaltinamasis jos atžvilgiu panaudojo smurtÄ , byloje nėra.

Kad pastaroji tÄ dienÄ bÅ«tų sužalota ar ant jos kÅ«no matytųsi kokie nors sužalojimai, nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai, matę jÄ ir betarpiÅ¡kai su ja bendravę tÄ dienÄ . Pats kaltinamasis taip pat nepatvirtino, kad iki įvykio jo žmona bÅ«tų buvusi sumuÅ¡ta, ar ant jos kÅ«no matytųsi kokie nors sužalojimai, nors kaip byloje nustatyta, tÄ dienÄ jis, mažiausiai, du kartus jÄ buvo matęs.              Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinamojo parodymus, kad žmonai jis sudavė tik tris mÅ«gius – vienÄ - į pilvÄ ir du - į galvÄ , kad jis nepadarė tiek sužalojimų, kiek nurodyta teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, kolegija vertina kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ palengvinti savo teisinę padėtį ir juos atmeta bei laiko įrodytu, kad kaltinamasis sudavė J.

L. iÅ¡ viso ne mažiau keturiasdeÅ¡imt devynių smÅ«gių, iÅ¡ kurių keturis, sukėlusius pastarosios mirtį.Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertina ir kaltinamojo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kad įvykio metu jis buvo blaivas ir, kad degtinę iÅ¡gėrė tik sugrįžęs namo po žmonos sumuÅ¡imo. T. L. teisme parodė, kad dienÄ jis iÅ¡gėrė apie vienÄ litrÄ alaus. Apklausta liudytoja J. G. parodė, kad dienÄ parsivesti neblaivios J. prie jos namo atėjo kaltinamasis, kuris taip pat buvo girtas.

Byloje esančiais alkotesterio parodymų duomenimis pasitvirtina, kad 2011 m. birželio 5 d., 07.13 val., T. L. nustatyta 1.99 promilių girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad dar dienos metu jis iÅ¡gėrė litrÄ alaus, o kai jam nepavyko parsivesti žmonos į namus, supykęs parėjo namo, kur per vakarÄ iÅ¡gėrė apie 0,7 litro degtinės ir nuėjo miegoti, o nakties metu atėjus J. G., išėjo ieÅ¡koti žmonos. Dėl kokių priežasčių teisme pakeitė parodymus ir aiÅ¡kino, kad butelį degtinės iÅ¡gėrė po įvykio sugrįžęs į namus, kaltinamasis paaiÅ¡kinti negalėjo.

Taigi, T. L. parodymus, kad įvykio metu jis buvo blaivas, teismas vertina kaip siekimÄ suÅ¡velninti savo teisinę padėtį ir juos atmeta.             Kaltinamajam T. L. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas, kad jis nužudė savo sutuoktinę itin žiauriai, suduodamas daugybę smÅ«gių, sukeldamas dideles fizines kančias dėl skausmo. Byloje nustatyta, jog iÅ¡ J. L. suduotų keturiasdeÅ¡imt devynių smÅ«gių, tik keturiais buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, galėjęs nukentėjusiajai sukelti didelį skausmÄ .

Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis smūgiuodamas nukentėjusiajai, nesiekė sukelti jai dideles fizines kančias. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.     M 756/11, J. L. lavono kraujyje rasta 4,10%o, šlapime - 5,23 %o etilo alkoholio ir tai atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas parodė, kad dėl sunkaus neblaivumo laipsnio, J. L. buvo narkotizuota, esant tokiai alkoholio dozei, ji galėjo mirti, jeigu ir nebūtų sužalojimų. Dėl mirusiosios patirtų kančių dėl jos alkoholinio apsvaigimo tiksliai atsakyti negali, tačiau pagal nužudytajai padarytų sužalojimų pobūdį, šie sužalojimai nėra kankinančio pobūdžio.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog suvartotas alkoholis slopino J. L. fizinius pojūčius dėl patirto sunkaus kÅ«no sužalojimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aplinkybė dėl to, kad T. L. nužudė J. L., sukeldamas jai dideles fizines kančias dėl skausmo, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina.Taigi, iÅ¡ surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumos daroma iÅ¡vada, jog kaltinamojo T. L. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi jis, dėl kilusio asmeninio konflikto, tyčia sudavė ne mažiau keturių smÅ«gių į pilvÄ ir ne mažiau keturiasdeÅ¡imt penkių smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas savo žmonai J.

L., padarydamas jai daugybines poodines kraujosruvas galvoje (ypač plačias galvos plaukuotoje dalyje, kaktos – virÅ¡ugalvio kairėje ir virÅ¡ugalvio – pakauÅ¡io deÅ¡inėje su minkÅ¡tųjų audinių atsluoksniavimais), krÅ«tinėje, pilve, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, dilbiuose, dubens Å¡onuose, Å¡launyse, keliuose ir blauzdose su daugybiniais veido, deÅ¡inio smilkinio, ausų, krÅ«tinės ir kojų odos nubrozdinimais, ribotus kraujo iÅ¡siliejimus po voratinkliniu galvos smegenų skilčių dangalu, VIII deÅ¡inės pusės Å¡onkaulio lūžį – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybinius keturis plonosios žarnos ir vienÄ riestinės žarnos pasaito plyÅ¡imus, kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę (800 ml) – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas sukėlė Å«mų vidinį nukraujavimÄ Ä¯ pilvaplėvės ertmę su Å«miu Å¡irdies – kraujagyslių veiklos nepakankamumu, nuo ko nukentėjusioji mirė ir tokiu bÅ«du pastarÄ jÄ tyčia nužudė, todėl T.

L. veika yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su J. L. mirtimi. Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs J. L. daugybę smÅ«gių kojomis ir rankomis, T. L. suprato savo veiksmų pavojingumÄ , suvokė, kad egzistuoja aiÅ¡ki ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sÄ moningai leido minėtoms pasekmėms kilti. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad T. L. tyčia nužudė J. L.. Kaltinamasis, suduodamas daugybę smÅ«gių kojomis ir rankomis į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas – pilvÄ , galvÄ , krÅ«tinę, Å¡onus, suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes.

Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sÄ moningai leido Å¡ioms pasekmėms kilti. Taigi, T. L. nužudė J. L., veikdamas netiesiogine tyčia.             IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad visi sužalojimai J. L. buvo padaryti vienas po kito, patiriant daugybinius sužalojimus - 4 plonosios žarnos ir vienÄ riestinės žarnos pasaitų plyÅ¡imus, daugybines poodines kraujosruvas galvoje (ypač plačios galvos plaukuotoje dalyje, kaktos - virÅ¡ugalvio kairėje ir virÅ¡ugalvio - pakauÅ¡io deÅ¡inėje su minkÅ¡tųjų audinių atsluoksniavimais), krÅ«tinėje, pilve, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, dilbiuose, dubens Å¡onuose, Å¡launyse, keliuose ir blauzdose su daugybiniais (daugumoje smulkiais) veido, deÅ¡inio smilkinio, ausų, krÅ«tinės ir kojų odos nubrozdinimais; ribotus (2,5x2 cm ir 1,5 cm skersmens) kraujo iÅ¡siliejimus po voratinkliniu galvos smegenų kaktinių skilčių dangalu;

VIII dešinės pusės šonkaulio lūžį. Kaltininkas, suduodamas stiprius smūgius į nukentėjusiajai svarbias gyvybei kūno vietas, privalėjo suprasti ir suprato, jog jo smurtiniai veiksmai yra žiaurūs nukentėjusiosios atžvilgiu. Šiai išvadai neprieštarauja ir paties kaltinamojo parodymai, kad jis buvo labai supykęs ant nukentėjusiosios dėl jos girtumo ir neištikimybės, todėl, gerai suprasdamas savo veiksmus, smurtavo J. L. atžvilgiu. Įvertinus suduotų smūgių skaičių, sužalojimų apimtis ir atsiradusias pasekmes bei pirmiau išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog T.

L. tyčia itin žiauriai, suduodamas daugybę smÅ«gių, nužudė savo žmonÄ J. L.. Å ie kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir akivaizdu, kad iÅ¡gertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad veikÄ padarÄ dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti pačios mirusiosios veiksmai (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 10 p.).Skirdamas bausmę T.

L., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytÄ nusikaltimÄ , jo pobÅ«dį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ (LR BK 11 str. 6 d.), pasekmės neatstatomos, kaltinamojo nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens gyvybę. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, todėl jam turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus.

Kaltinamajam skirtinos bausmės trukmė sankcijos ribose mažintina atsižvelgiant į sekančias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis nužudė J. L., esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, kaltininkas, žalodamas nukentėjusiÄ jÄ , nenaudojo grėsmingų įrankių, pati nukentėjusioji elgėsi netinkamai, savo elgesiu iÅ¡provokavo konfliktÄ , nors tai ir nepateisina kaltininko poelgio, kaltinamasis anksčiau neteistas, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, psichiatrijos įstaigose negydytas, serga pirmine arterine hipertenzija bei II tipo cukriniu diabetu.

Paminėtos aplinkybės Å¡velnina kaltinamojo atsakomybę. Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , T. L. nustatytina minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė, numatyta baudžiamojo įstatymo už kaltininko padarytÄ veikÄ .Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. numatyta tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai - du vyriÅ¡ki batai, moteriÅ¡kos liemenėlės dalis, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2011-09-19 kvitas B serija BBB Nr. 036305, b. l. 16), sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str.    2 d., 308 str., n u s p r e n d ž i a : T. L. (T. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., ir nubausti laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. sausio 30 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. birželio   5 d. iki 2012 m. sausio 30 d.             KardomÄ jÄ priemonę T.

L. – suėmimÄ , iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistÄ .             Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – du vyriÅ¡kus batus, moteriÅ¡kos liemenėlės dalį, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti.             Nuosprendis per 20 dienų, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

             Kolegijos pirmininkė                                                                     Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                          Teisėjai                                                                                     Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                                  Stasys Punys