2022-06-01 Nr. AB-14431-4-49-3-00147-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2862-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00147-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus(kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Simonai Mockutei

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. H. A. N., jo atstovei advokatei S. J.,

vertėjams T. T. ir C. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. H. A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. H. A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. K. H. A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 22S21737 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo, taikant judėjimo laisvės apribojimus ir pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl jam taikytina Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau atsakovo argumentai, neva pagrindžiantys pareiškėjo nebendradarbiavimą, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, kompetentingoms institucijoms pateikė savo asmens dokumentą (pasą) (originalą), tai patvirtina pareiškėjo bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką ar prieglobsčio prašymo pateikimo laikas, priešingai nei interpretuoja Migracijos departamentas, nėra numatyti kaip aplinkybės, vertintinos priimant sprendimą dėl judėjimo laisvės ribojimo. Pareiškėjas nurodė, kad bendradarbiavimo stoka su kompetentingomis institucijomis vertintina kontekste, ar asmuo, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, dalyvauja apklausose, atsakinėja į klausimus, pateikia dokumentus, pagrindžiančius jo prieglobsčio prašymą, t. y., ar bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, o ne vertinami prieglobsčio prašymo tenkinimo motyvais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, dalyvavo apklausose, nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, atsakinėjo į klausimus, paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus. Todėl nurodyti argumentai paneigia Migracijos departamento motyvus apie pareiškėjo bendradarbiavimo stoką. Migracijos departamentui nepateikiant jokių kitų argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo pasislėpimo riziką, neegzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytai aplinkybei, laikytina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas gali pasislėpti.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad į Lietuvą atvyko prieš daugiau nei pusę metų. Nuo atvykimo į Lietuvą jis apgyvendintas laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 8 mėnesius ribojant jo judėjimo laisvę. Pareiškėjas vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkte įtvirtintos sulaikymo sąvokos aspektu ir teigė, kad pareiškėjas yra apgyvendintas Medininkų Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarame sektoriuje, , t. y., jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose. Medininkų Užsieniečių registracijos centro teritorija yra aptverta tvora, teritorija minimali, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais Medininkų Užsieniečių registracijos centre.

5. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, jog jis atvykęs į Lietuvą pateikė originalius dokumentus, nesutinka taip ilgai būti sulaikytas, nori išeiti į laisvę. Pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 21M35258 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prieglobsčio sprendimas) dar nepaduotas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatomis. Migracijos departamentas vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 3, 5, 6 dalimis ir teigė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugsėjo 20 d., todėl Migracijos departamentas turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, o įvertinus asmens pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo paaiškinimas apie kylančias grėsmes, kuriuo grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį yra nedetalus, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nurodė, kad asmeniškai jokių grėsmių ar grasinimų nesulaukė ir neturėjo, pasakojo apie bendrą situaciją kilmės šalyje. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas pareiškėjo deklaruojamą baimę vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta, sprendė, jog egzistuoja akivaizdus siekis nuvykti pas artimuosius (duomenys neskelbtini) bei įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, atsakovas vertino, jog yra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p. nurodyta aplinkybė). Migracijos departamento Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

9. Atsakovas akcentavo, jog dėl pareiškėjo nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, iš kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertino, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

10. Atsakovo Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesį buvo kreiptasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo dėl Migracijos departamento Prieglobsčio sprendimo apskundimo, tačiau sistemoje nėra duomenų apie paduotą skundą. Užsieniečio tikslas nėra Lietuva, jis pats nurodė, kad turi giminių (duomenys neskelbtini), todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas, turėdamas judėjimo laisvę, keliaus į (duomenys neskelbtini).

II. 11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo S. K. H. A. N. skundą atmetė.

12. Teismas vadovavosi Įstatymo 112 straipsniu ir nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pusės. MIGRIS sistemoje pareiškėjas užregistruotas 2021 m. rugsėjo 20 d. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikos, jo prašymas priimtas, nuspręsta prašymą nagrinėti iš esmės (skubos tvarka). Migracijos departamentas 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), pareiškėjui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba šiam sprendimui apskųsti, sprendimas neįsiteisėjęs, todėl galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas, pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas yra apgyvendintas VSAT Medininkų Užsieniečių registracijos centre, jis turi galimybę judėti Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, sprendė, jog neturi pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto sulaikymą. Pareiškėjui taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui taikoma priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti taikoma aiškiai apibrėžtą laiko tarpą, t. y. Įstatymo 5 straipsnio 8 punkte numatyta, kad Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, o paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šis terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo tikslas nėra Lietuva, jis (duomenys neskelbtini) turi artimųjų, kur, pareiškėjo teigimu, jis planuoja įsikurti kaip ekonomiškai stipresnėje šalyje, pareiškėjo prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, todėl sprendė, kad nėra pagrindo keisti pareiškėjui taikomą priemonę. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą Sprendimo kontekste, o pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

III. 15. Pareiškėjas S. K. H. A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti, pakeisti Migracijos departamento Sprendimo dalį, t. y. pareiškėją apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja teismui teikto skundo argumentus, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pareiškėjo apgyvendinimo aplinkybėmis (tvora, judėjimo teritorija minimali, negalima išeiti, judėjimas kontroliuojamas, susitikti su advokatu galima tik gavus išankstinį leidimą) ir akcentuoja, kad pareiškėjo apgyvendinimas Medininkų Užsieniečių registracijos centre, ribojant judėjimo laisvę, de facto yra sulaikymas. Vienintelis skirtumas – sulaikyti teismo sprendimu asmenys apgyvendinami Pabradės Užsieniečių registracijos centre – pastate, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Migracijos departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę, – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria.

17. Pareiškėjas pažymi, kad jis Lietuvos Respublikoje yra de facto sulaikytas daugiau nei 9 mėnesius. Nesant duomenų apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai, esant nustatytai jo tapatybei, bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, laikytina, kad pareiškėjui taikoma priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, negali būti pripažįstama proporcinga priemonė, t. y., nėra proporcinga dar 6 mėnesius riboti asmens judėjimo laisvės vien dėl to, kad asmuo pasiprašė prieglobsčio. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiškų aplinkybių bylose (asmuo atvyko neteisėtai, tačiau yra nustatyta jo tapatybė, nėra duomenų apie grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, yra prieglobsčio prašytojas) (2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1885-520/2022; 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2414-881/2022; 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2402-520/2022) ir teigia, jog pareiškėjui turėtų būti skiriama švelnesnė, mažiau pareiškėjo teises ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

19. Atsakovas pakartoja atsiliepimo, teikto teismui, argumentus, susijusius su aktualiu bylai teisiniu reglamentavimu (taikomas Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas, Įstatymo 1408 str. 3, 5, 6 d., Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), Sprendimo esme (nėra priimtas sprendimas dėl jo sulaikymo, Sprendimu pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje), pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybėmis (neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų), tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis (be kita ko, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją) ir akcentuoja, jog Migracijos departamento Prieglobsčio sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs tiek faktines pareiškėjo bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

20. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022) ir teigia, jog ji yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas apgyvendinimo vietoje laikomas netinkamomis gyvenimo sąlygomis, jis turi galimybę judėti visoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, taigi byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo teisės būtų pernelyg suvaržomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas S. K. H. A. N. 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 117 straipsniu, 1408 straipsnio 9 dalimi, atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo apgyvendinimo Medininkų Užsieniečių registracijos centre nėra pagrindo vertini kaip de facto sulaikymo, o pareiškėjui taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams.

23. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog jo apgyvendinimas Medininkų Užsieniečių registracijos centre yra de facto sulaikymas, todėl pareiškėjui turėtų būti skiriama švelnesnė, mažiau jo teises ribojanti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai kirto 2021 m. rugpjūčio 2 d. (esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio). Pareiškėjas MIGRIS užregistruotas 2021 m. rugsėjo 20 d. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė, be kita ko, nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį, šis sprendimas neįsiteisėjęs, taigi pareiškėjas tebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme, nes nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo teisinės padėties.

25. Migracijos departamentas 2022 m. balandžio 5 d. priėmė Sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu..

26. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

27. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, jog būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

28. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, ir pareiškėją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

29. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama tai, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais .

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis jo prieglobsčio procedūros metu nebendradarbiauja su atitinkamais pareigūnais, tokios aplinkybės nėra konstatuotos ir Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 21M35258; pareiškėjas pateikė asmens dokumentą (pasą), patvirtinantį jo tapatybę, prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamentui teikė paaiškinimus; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

31. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra vertinama tai, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Taigi, šios normos turinys įtvirtina pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurios laikytinos užsieniečio nebendradarbiavimu. Nagrinėjamu atveju nė viena iš minėtų, nei kitokių aplinkybių nėra nustatyta.

32. Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo apgyvendinimo režimas (su judėjimo laisvės apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju neproporcingai varžytų Užsieniečio teises, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina.

33. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Migracijos departamento sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir ginčijama Migracijos departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 22S21737 dalis yra panaikinama.

34. Pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. H. A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. H. A. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. 22S21737 dalį dėl pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. H. A. N. nustatytų judėjimo laisvės apribojimų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius