2016-12-14 Nr. AB-23901-3-61-3-01503-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-892-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01503-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 71; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. balandžio 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė skundą, prašydama įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016 įsiteisėjimo nepradėti 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-33985 vykdymo.

Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikė patikslintą skundą teismui ir prašė įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos turto 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-33985 pagrindu iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016.

Atsakovas Inspekcija prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 1 dalies 8 punktas reglamentuoja, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 105 straipsnis reglamentuoja mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo pagrindus. Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktą, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jei mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. Pareiškėjai deklaravus mokėtinas prievoles ir jų nelikvidavus, mokesčių administratorius įgijo teisę išieškoti įsiskolinimą į valstybės biudžetą priverstine tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi paliko pareiškėjos skundą nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 4 p.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą, teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą Nr.(23.31-08)-320A-33985 išieškoti 9 811,38 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos turto. Minėta skola valstybės biudžetui susidarė pagal pareiškėjos pateiktas deklaracijas. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl minėto Inspekcijos priimto sprendimo panaikinimo ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Inspekcijos 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. eI-12324-331/2015) pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino. Pareiškėja atskiruoju skundu apskundė minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. sausio 15 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. eAS-77-575/2016) pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė. Pareiškėja, kol vyko LVAT pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimas, su 2015 m. gruodžio 28 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-12324-331/2015 ir administracinėje byloje Nr. A-2951-438/2015 įsiteisėjimo sustabdyti 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-33985 vykdymą.

Inspekcija 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr.(23.1-08)-RNA-2274 informavo pareiškėją, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai gali būti stabdomi tik esant MAĮ 110 straipsnyje nurodytiems pagrindams bei pažymėjo, jog nagrinėjamojoje situacijoje nėra kilęs mokestinis ginčas, todėl nėra pagrindo stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016 pareiškėja skundžia Inspekcijos 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-33985 ir prašo jį panaikinti, byloje Nr. eI-5026-331/2016 yra paskirtas teismo posėdis 2016 m. rugsėjo 15 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismo nuomone, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėja procesinius veiksmus atlieka nenuosekliai. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja procesą pradėjo anksčiau kitoje administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016, kurioje pareiškė tapatų (identišką) reikalavimą, teismas konstatavo, jog paduodama skundą nagrinėjamu atveju, nesulaukusi minėto proceso baigties ir kelis kartus paduodama teismui tapatų skundą (kuris dėl reikalavimų tapatumo neturėtų būti ir negalėtų būti nagrinėjamas keliose bylose), pareiškėja piktnaudžiavo teise.

Atsižvelgęs į tai, teismas skundą paliko nenagrinėtą, remdamasis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-6894-244/2016 motyvus, susijusius su pareiškėjos piktnaudžiavimu teise.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėja 2016 m. gruodžio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsisakymą nuo skundo administracinėje byloje Nr. eAS-892-556/2016, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-6894-244/2016 panaikinti; priimti pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukti.

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016 patenkino pareiškėjos skundą ir Inspekcijos 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-33985, kuriuo nuspręsta išieškoti 9 811,38 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, panaikino. Teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendime konstatavo, „kad ginčijamą sprendimą VMI priėmė žinodama apie kilusį mokestinį ginčą, kuris tuo metu buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, VMI turėjo pareigą stabdyti, šiuo atveju nepradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo, nes buvo kilęs mokestinis ginčas dėl pareiškėjos permokų įskaitymo teisėtumo”.

Atsakovas pats pripažino netekusiu galios 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr.(23.31-08)-320A-33985, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2016 m. spalio 19 d. konstatuota faktinė aplinkybė, kad Inspekcija turėjo pareigą stabdyti, šiuo atveju nepradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo, patvirtina, jog pareiškėjos reikalavimai įpareigoti Inspekciją iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016 įsiteisėjimo nepradėti 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (23.31- 08)-320A-33985 vykdymo, o vėliau įpareigoti Inspekciją sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos turto 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-33985 pagrindu, iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016, buvo teisėti ir pagrįsti.

Taigi, akivaizdu, jog būtent atsakovas piktnaudžiavo teise pradėdamas vykdyti išieškojimo iš pareiškėjos turto procedūras, o ne pareiškėja. Todėl 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis naikintina. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2016 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016 patenkinus pareiškėjos skundą ir Inspekcijos 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-33985, kuriuo nuspręsta išieškoti 9 811,38 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, panaikinus, ir pačiam atsakovui pripažinus 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-33985 netekusiu galios, nagrinėjamos bylos ginčo objektas išnyko – nėra faktinio ir teisinio pagrindo stabdyti negaliojančio sprendimo vykdymo procesą, procesas turi būti nutrauktas.

Viena administracinio proceso šalių procesinių teisių yra pareiškėjo teisė bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako skundo (ABTĮ 52 str.). Pareiškėjui atsisakius nuo skundo, teismas nutartimi nutraukia administracinę bylą (ABTĮ 101 str. 3 p., 102 str. 1 d.). Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis (ABTĮ 133 str.). ABTĮ jokių išimčių dėl pareiškėjo teisės atsisakyti skundo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme stadijoje nenumatyta.

Pareiškėja atsisako nuo skundo dėl pareiškėjos pakeisto skundo reikalavimo atsakovui – įpareigoti Inspekciją sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos turto 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-33985 pagrindu iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-5026-331/2016.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymas yra viena iš administracinį procesą inicijuojančio asmens procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. administracinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis pareiškėjo iniciatyva. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus (ABTĮ 103 str. 4 p.). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.). Nurodytos ABTĮ normos yra skirtos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme. Tačiau, pagal ABTĮ 137 straipsnį, šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Pagal to paties įstatymo 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje (Atskirieji skundai) nustatytas išimtis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Tikrinamoje byloje pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2016 m. gruodžio 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsisakymą nuo skundo administracinėje byloje Nr. eAS-892-556/2016, kuriuo prašo priimti pareiškėjos atsisakymą nuo skundo, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šis atsisakymas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, konstatuoja, jog nėra kliūčių panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir nutraukti bylą (ABTĮ 103 str. 4 p., 137 str., 144 str. 1 d. 5 p., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. V. atsisakymą nuo skundo priimti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti, o administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius