abdac6e8-cca4-4e61-af90-efaa8a10e115 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-380/2020 Proceso Nr. 1-01-1-44810-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.14.3.1; 1.2.26.2; 2.4.6.4.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistajam K.

S., jo gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai, nukentėjusiajam A. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. S. ir nukentėjusiojo A. Z. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį 50 parų areÅ¡to bausme; pagal BK 284 straipsnį (dėl 2019-11-09 nusikalstamos veikos) 40 parų areÅ¡to bausme; pagal BK 284 straipsnį (dėl 2020-01-01 nusikalstamos veikos) 40 parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 90 parų areÅ¡to. Bausmę skirta atlikti Marijampolės pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas K. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019-11-19 iki 2019-11-22, nuo 2020-01-01 iki 2020-01-02 (viena diena). Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas. IÅ¡ K. S. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteistas 16,79 Eur žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies tenkintas. IÅ¡ K. S. J. S. priteista 20 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta. IÅ¡ K. S. valstybei priteista 240 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. K. S. nuteistas už tai, kad 2019-10-19, apie 20.30 val., Tauragės m., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , nurodydamas „o, turi gerÄ dviratį“, pavartojo fizinį smurtÄ , t. y. tyčia papurÅ¡kė dujų balionėliu dujų į akis A. Z., tuo atėmė pastarajam galimybę prieÅ¡intis ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tempdamas už dviračio rankenų pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam A.

Z. priklausantį 5 eurų vertės dviratį, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi praeiviams pastebėjus daromÄ veikÄ ir pradėjus Å¡aukti, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Be to, jis 2019-11-09, apie 16 val., Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu – tyčia spyrė ne mažiau nei septynis smÅ«gius į kojas ir nugarÄ J. S., taip nukentėjusiajam J.

S. sukėlė fizinį skausmÄ , tuo K. S. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Be to, jis 2020-01-01, apie 15.30 val., Tauragės m. (duomenys neskelbtini), autobusų stoties teritorijoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilių girtumas), vieÅ¡oje vietoje, grasino sutrikdyti sveikatÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nukentėjusiajai D. V., kuri iÅ¡sigandusi užsirakino tarnybinėse patalpose ir negalėjo tęsti savo darbo, iÅ¡eidamas iÅ¡ laukimo salės vandaliÅ¡kais veiksmais spyrė į autobusų stoties pastato lauko durų stiklÄ , o prie tualeto durų elgdamasis įžūliai vienÄ kartÄ spyrė I.

D. į nugarÄ , tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , išėjęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prisivijęs einantį I. D. (I. D.) pargriovė jį ant žemės ir spyrė nukentėjusiajam I. D. ne mažiau kaip du kartus į kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , tuo K. S. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai 2. Nuteistasis K.

S. apeliaciniu skundu prašo:

1) bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka;

2) nukentėjusįjį A. Z. kviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį;

3) nukentėjusiųjų I. D. ir D. V. nekviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį ir leisti jiems savo pozicijÄ iÅ¡sakyti raÅ¡ytiniuose atsiliepimuose;

4) nukentėjusiojo J. S. nekviesti į apeliacinės instancijos teismo posėdį, nebent jis pats pageidautų jame dalyvauti. Taip pat pateikia penkis alternatyvius prašymus:

1) atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ A. Z., kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir Å¡iÄ bylos dalį apeliantui nutraukti;

2) perkvalifikuoti K. S. prieš nukentėjusįjį J. S. atliktus neteisėtus veiksmus iš BK 284 straipsnio į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir nukentėjusiajam priteisti 20 Eur turtinei žalai kompensuoti;

3) atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ I. D. ir D. V. ir Å¡iÄ bylos dalį apeliantui nutraukti;

4) netenkinus bent vieno iÅ¡ minėtų trijų alternatyvių praÅ¡ymų, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir K. S. atidėti bausmės vykdymÄ maksimaliam laikotarpiui – 1 metams ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ bei papildomai paskirti 2 itin griežtas bei prevenciÅ¡kai veiksmingas baudžiamojo poveikio priemones: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

5) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistÄ 240 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 120 Eur. 2.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas ir keistinas. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinis procesas vis labiau suprantamas ne kaip priimto sprendimo patikrinimas (lot. revisio prioris instantiae), o kaip bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo (lot. de novo) arba pakartotinai (lot. novum judicium). Baudžiamajame procese apeliacinis bylos nagrinėjimas suprantamas kaip bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo neperžengiant apeliacinio skundų nustatytų ribų.

Dėl apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo 2.2. Apeliantui akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymus tyrė Å¡aliÅ¡kai, visiÅ¡kai nesistengdamas bÅ«ti objektyvus, iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti visų įrodymų, esančių byloje, ir priimti teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo. K. S. pastebi, kad apylinkės teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, dėl to byla buvo iÅ¡tirta neiÅ¡samiai. Buvo ne tik tyčia ir specialiai ignoruojami, bet ir eliminuojami apeliantÄ teisinantys įrodymai.

Nurodo, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog objektyviai pašalinti abejones procesinių galimybių jau nėra, todėl abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos apelianto naudai. Dėl galimybės K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. Z. susitaikymo pagrindu 2.3. K. S. pripažįsta, jog nukentėjusiajam A. Z. papurškė į akis dujų bei bandė iš jo atimti 5 Eur vertės dviratį ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi.

Apeliantas taip pat pripažįsta, kad elgėsi netinkamai ir klaidino žemesnįjį teismÄ nepripažindamas, jog apskritai padarė nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ A. Z., tačiau pažymi, jog likus keliems mėnesiams iki bylos nagrinėjimo teisme, A. Z. nuoÅ¡irdžiai atsiprašė ir iÅ¡ visos Å¡irdies gailėjosi dėl atlikto nepadoraus veiksmo, o nukentėjusysis jam atleido ir K. S. nebeturėjo jokių pretenzijų. 2.4. Apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepripažino padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes buvo įsitikinęs, kad dėl tokio nederamo elgesio turės „sėsti į kalėjimÄ â€œ. 2.5.

K. S. prie apeliacinio skundo prideda susitaikymo protokolÄ su nukentėjusiuoju A. Z.. Nurodo, kad apeliantas visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, itin nuoÅ¡irdžiai atsiprašė, atgailavo bei apgailestavo, jog nederamai pasielgė su nukentėjusiuoju A. Z., o Å¡is K. S. atleido ir šį susitaikymÄ jie patvirtino oficialiu susitaikymo protokolu. Taip pat nurodo, jog K. S. yra neteistas ir pasižada ateityje nebedaryti jokių neteisėtų nusikalstamų ir prieÅ¡ingų teisei veikų.

Pažymi, jog BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika patenka tarp veikų, dėl kurių gali bÅ«ti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu. 2.6. Apelianto vertinimu, vien tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir pateikė susitaikymo protokolÄ , yra pagrindas jam taikyti BK 38 straipsnio normas. Dėl neteisėtų K. S. veiksmų prieÅ¡ J. S. perkvalifikavimo iÅ¡ BK 284 straipsnio į ANK 481 straipsnio 1 dalį 2.7.

Apeliantas pripažįsta, jog prieÅ¡ J. S. atliko neetiÅ¡kus ir nekorektiÅ¡kus veiksmus, t. y. keletÄ kartų įspyrė jam į užpakalį, tačiau mano, jog Å¡ie neteisėti veiksmai atitinka ne BK 284 straipsnio dispozicijÄ , o ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ . Pažymi, jog Å¡iai akivaizdžius administracinio nusižengimo požymius turinčiai veikai padaryti įtakos turėjo provokuojamas paties nukentėjusiojo elgesys, nes apeliantui dviračiu važiuojant (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) bankomatÄ pasiimti pinigų, J.

S., eidamas Å¡ios gatvės Å¡aligatviu, jį labai įžeidė. CiniÅ¡ka nukentėjusiojo frazė lėmė šį incidentÄ , nes K. S. apimtas nepasitenkinimo nukentėjusiajam kelis kartus spyrė į užpakalį. 2.8. IÅ¡ byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog tiek K. S., tiek J. S. link (duomenys neskelbtini) banko atvyksta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Apeliantas statydamas dviratį į prie banko esantį dviračių stovÄ yra „afektiÅ¡kai susijaudinęs“ ir iÅ¡reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ provokatoriumi J.

S.. Po to apeliantas civilizuotai prieina (o ne iškart brutaliai nusiteikęs pribėga) prie J. S. paklausti, kodėl jis jį išplūdo. Tik po to K. S. J. S. spiria apie penkis visiškai nestiprius (kosmetinius) spyrius, iš kurių tris nukentėjusysis blokuoja ranka ir tik du visiškai nestiprūs (kosmetiniai) spyriai realiai pataiko nukentėjusiajam į užpakalį. Šie neteisėti apelianto veiksmai trunka vos aštuonias sekundes. Šio „mini incidento“ visiškai nemato nė vienas pro šalį einantis žmogus ar juo labiau nepilnametis vaikas.

Ikiteisminiame tyrime nebuvo apklaustas nė vienas liudininkas, kuris potencialiai realiai galėjo matyti šį incidentÄ bei paliudyti jo faktines aplinkybes. Apelianto nederami veiksmai truko ypač trumpÄ laikÄ , jis nenaudojo jokių fakultatyviųjų įrankių (pvz., kasteto, antdelnio, Å¡vininių pirÅ¡tinių, kuokos, blakÅ¡tų ar pan.), o nukentėjusysis J. S. nei nuvirto, nei pargriuvo. Spyriai nebuvo tokio stiprumo bei intensyvumo, jog nukentėjusysis bÅ«tų neiÅ¡laikęs pusiausvyros, koordinacijos ir nugriuvęs. Vaizdo medžiagoje aiÅ¡kiai matyti, kad po spyrių J.

S. pakankamai greitu žingsniu nueina toliau. Be kita ko, matosi ir tai, jog nukentėjusysis nesiÅ¡aukia pagalbos ir, nors ir turi mobilųjį telefonÄ kiÅ¡enėje, nekviečia pagalbos telefonu. Be to, nukentėjusysis net nesikreipė medicininės pagalbos į gydytojus, todėl jis „neturi ir abdukcijos“, kuri bÅ«tų realiai nustačiusi nukentėjusiojo kÅ«no sužalojimo pobÅ«dį, mastÄ . Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog apelianto neteisėti veiksmai neturi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. 2.9.

K. S. nuomone, jo neteisėti veiksmai prieÅ¡ J. J. (spyriai į užpakalį) pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, humaniÅ¡kumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Minėti apelianto veiksmai akivaizdžiai ir objektyviai stokoja pavojingumo, todėl neatitinka BK 284 straipsnio dispozicijos. 2.10.

Skunde pažymima, jog teismų praktikoje atribojant vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ (BK 284 straipsnis) nuo nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (ANK 481 straipsnio 1 dalis) yra vertinami Å¡ie kriterijai: nukentėjusiųjų skaičius, jų individualios savybės, veikos trukmė, veiksmų intensyvumas ir agresyvumas, paÅ¡alinių asmenų, mačiusių incidentÄ , skaičius, vieÅ¡osios vietos specifika, veikos padarymo laikas bei įrankiai, padarytos žalos dydis ir t. t. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016,2K-160- 697/2019). 2.11. Apeliantas nurodo, jog kasacinėje byloje Nr. 2K-3-489/2018 Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimÄ dėl kaltės pagal BK 284 straipsnį, nurodė:

„<...> naktį prie klubo N. A. padarytÄ neteisėtÄ vienkartinį smurtinį veiksmÄ nulėmė ne siekis sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o neteisingas apsaugos darbuotojui suteiktų įgaliojimų palaikyti tvarkÄ naktiniame klube ir Å¡alia jo realizavimas, neadekvatus reagavimas į buvusio klubo svečio, neblaivaus D. G. elgesį klube ir Å¡iam išėjus iÅ¡ jo. Toks kaltininko elgesio motyvas ir kitos aplinkybės (D. G. suduotas vienas smÅ«gis, įvykis vyko vėlyvos nakties metu, kitų nukentėjusiųjų byloje nėra) nepatvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Nenustačius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto bÅ«tinojo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių ir kaltininko tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , apeliacinės instancijos teismo naujo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria N. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, naikintina ir dėl Å¡ios dalies byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).“ Apelianto vertinimu, net pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nukentėjusiajam J.

S. buvo keletÄ kartų „lengvai įspirta į užpakalį“, dar nėra pagrindo Å¡ios veikos kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. 2.12. Skunde teigiama, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti nepakanka nustatyti, kokiais veiksmais pasireiÅ¡kė nusikalstama veika, bÅ«tina taip pat nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Remiantis teismų praktika, Å¡ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Vertinant, ar kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, svarbu nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ vandaliÅ¡kai ir užgauliai besielgiančio asmens veiksmai turėjo aplinkiniams, jų įprastai veiklai, darbui, kokias aplinkinių asmenų reakcijas sukėlė, kiek laiko truko, ar peržengė privataus konflikto ribas ir kėlė pavojų aplinkiniams. 2.13. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia, iÅ¡ jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvų, gali pasirinkti, kurios teisės Å¡akos normomis apibrėžti tam tikrus teisės pažeidimus ir kokias sankcijas (baudžiamÄ sias, administracines ar kt.) už juos nustatyti, kad nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia, protingumo, teisingumo proporcingumo reikalavimų, taip pat kad įstatymų leidėjas turi siekti tarpÅ¡akinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas).

Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veikos sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalis nenumato nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarinių, o numato tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus panaÅ¡ius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016).

Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nebuvo grasinimo, patyčių, todėl pirmosios instancijos teismas jo veiksmus galėjo vertinti kaip administracinį nusižengimÄ , tačiau to nepagrįstai nepadarė. 2.14. Apeliantas teigia, kad esminis baudžiamosios teisės priemonėmis saugomos vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymis yra tas, kad įstatyme iÅ¡vardytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ir Å¡okiruoti.

Visuomenės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala ar sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). BK 284 straipsnyje ir ANK 481 straipsnio dispozicijoje numatytos veikos apibÅ«dintos panaudojant iÅ¡ esmės tuos pačius vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų nėra, todėl atribojant veikas reikėtų vadovautis ne vien BK ir ANK normų tekstais, bet ir ANK 5 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį.

Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiojo asmenybę, vieÅ¡osios tvarkos specifikÄ . Teismo nuomone, pagrindinis kriterijus, sprendžiant BK 284 straipsnyje ir ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo klausimÄ , yra kaltininko veiksmų pobÅ«dis ir intensyvumas bei pasekmės. Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingų pasekmių turinys ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

BK 284 straipsnyje ir ANK 481 straipsnio dispozicijose numatytos veikos yra panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes jomis kėsinamasi į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kaltė reiÅ¡kiasi tyčios forma. Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu – kaltininko veiksmų ypatybėmis, padarymo bÅ«du, intensyvumu, trukme, padariniais. 2.15. Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtus argumentus, apeliantas mano, jog jo neteisėti veiksmai (vos keli spyriai, kurie truko vos 8 sekundes) turi bÅ«ti perkvalifikuoti į administracinį nusižengimÄ .

Akcentuoja, jog aukštesnysis teismas privalo vadovautis Kauno apylinkės teismo 2019-10-04 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-1049/2019 bei Kauno apygardos teismo 2020-01-09 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-383/2020, kuriose asmenys buvo išteisinti už panašius veiksmus. 2.16. K. S. nurodo, jog ANK 39 straipsnyje, inter alia, nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Apeliantui akivaizdu, jog jo neteisėti veiksmai atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl jam privalo būti priimamas išteisinamasis nuosprendis, kuriam įsiteisėjus, nuosprendžio kopija (nuorašas) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis turi būti perduota įgaliotai institucijai – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Dėl galimybės K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos prieÅ¡ nukentėjusiuosius I. D. ir D. V. susitaikymo pagrindu 2.17. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai deklaratyviai, subjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai kaip nenuoÅ¡irdų vertino nuteistojo prisipažinimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kurio „epicentre buvo“ I. D. bei D. V.. 2.18. K. S. ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir susitaikymo protokoluose su I. D. bei D. V. nurodė, jog visiÅ¡kai prisipažįsta dėl 2020-01-01 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo. 2.19.

Apylinkės teismui papraÅ¡ius papasakoti apie tos dienos įvykius, apeliantas nurodė, jog jam bÅ«nant neblaiviam, susidarė įspÅ«dis, kad I. D. iÅ¡ jo norėjo pavogti piniginę, todėl jį ir užsipuolė. Apeliantas buvo neblaivus, todėl negalėjo „atgaminti“ visų 2020-01-01 įvykių, todėl pirmosios instancijos teisme papasakojo tik tai, kÄ â€žapgraibomis prisiminė“. 2.20. Skunde pažymima, jog Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-530/2016 net penkis kartus teistas A.

P., pravarde Å ., buvo aukÅ¡tesniojo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu ir jam baudžiamoji byla nutraukta už tai, kad neteisėtai uždarė į automobilio bagažinę H. D. sÅ«nų E. D., Å¡itokiu bÅ«du neteisėtai atėmė jam laisvę (BK 146 straipsnio 1 dalis). 2.21. Apelianto vertinimu, vien tai, kad jis pirmosios instancijos teisme visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir pateikė susitaikymo protokolÄ , yra pagrindas jam taikyti BK 38 straipsnio normas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistos sumos už atstovavimÄ 2.22. Apelianto vertinimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteista suma yra neteisinga. Nukentėjusiajam J. S. atstovavęs advokatas Vygantas Skladaitis akivaizdžiai piktnaudžiaudamas „sau prisirašė“ neadekvačiÄ bei neproporcingÄ valstybės teisinės pagalbos tarnybos „nustatytas lubas“ virÅ¡ijančiÄ sumÄ â€“ 240 Eur. Pirmasis teisiamasis posėdis truko nuo 10.05 val. iki 10.24 val. imtinai.

Antrasis – nuo 9.05 val. iki 11.52 val. Taigi abu Å¡ie posėdžiai truko 3 val. ir 6 min. Apeliantas nurodo, kad 3 val. 6 min. padauginus iÅ¡ 16 Eur valandinio įkainio iÅ¡eina 48,96 Eur. Advokato V. Skladaičio J. S. suraÅ¡ytas civilinis ieÅ¡kinys yra vertas ne daugiau kaip 30 Eur. PasiruoÅ¡imas bylai vertas daugiausiai 42 Eur (nors buvo akivaizdu, jog V. Skladaitis bylai net nesiruošė). Todėl apeliacinės instancijos teismas privalo sumažinti bendrÄ sumÄ iki 120 Eur. Dėl galimybės K. S. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas 2.23.

Skunde nurodoma, jog 2020-07-01 įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra reglamentuota, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pabrėžiama, jog Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas veiksmingiausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, Teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-266-942/2015). 2.24.

Apeliantas teigia, jog nors skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje yra konstatuojama, kad jis yra buvęs teistas, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs, todėl jam galima taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies normas (2020-07-01 įstatymo redakcija) ir atidėti bausmės vykdymÄ . Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra apibrėžiama pirmÄ kartÄ teisiamo asmens sÄ voka nurodant, kad asmuo įprastai laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikÅ¡mės (pvz., už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ buvo nuteistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs) (kasacinė nutartis Nr. 2K-137/2012). 2.25.

Apeliantas nurodo, kad teisiÅ¡kai pirmÄ kartÄ nuteistu areÅ¡to bausme gali bÅ«ti pripažįstamas ir asmuo, anksčiau nuteistas areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmėmis, jei baudžiamieji teisiniai santykiai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos yra pasibaigę. Tokia teisinė situacija gali susidaryti, kai asmuo:

1) buvo nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, bet bausmės neatliko, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis;

2) anksčiau nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, bet teistumas išnykęs ar panaikintas;

3) anksčiau nuteistas areÅ¡to ar laisvės atėmimo bausme, bet amnestijos ar malonės tvarka atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir t. t. K. S. pažymi, jog nuteistiesiems pirmÄ kartÄ areÅ¡to bausme Å¡ios bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidedamas nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Akcentuoja, kad Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ bÅ«tina įvertinti, kaip realus bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius, pavyzdžiui, ar kaltininkas neprarastų nuolatinio darbo; ar Å¡eima neliktų be maitintojo; ar bÅ«tų kam prižiÅ«rėti sergančius ir neįgalius artimuosius; ar asmuo netektų galimybių baigti studijas ar įgyti specialybę ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-61- 895/2015). 2.26.

Apelianto vertinimu, teisės taikymo aspektu galima traktuoti, jog skundžiamu nuosprendžiu areÅ¡to bausme jis nuteistas pirmÄ kartÄ , todėl jam galima taikyti aktualios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalies normas.

3. Nukentėjusysis A. Z. apeliaciniu skundu prašo:

1) patvirtinti A. Z. ir K. S. 2020-08-01 susitaikymo protokolÄ ir K. S. nutraukti bylÄ dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos;

2) patvirtinti I. D. ir D. V. ir K. S. susitaikymo protokolus ir K. S. nutraukti bylÄ pagal BK 284 straipsnį (dėl 2020-01-01 nusikalstamos veikos);

3) K. S. nesiųsti į Marijampolės pataisos namus, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . 3.1. Skunde nurodoma, jog skundžiamas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl sprendimo neatleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo su nukentėjusiaisiais I. D. ir D. V. pagrindu bei dėl K. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio, todėl turi bÅ«ti panaikintas. 3.2. A. Z. nurodo, kad su nuteistuoju K. S. susitaikė 2020-08-01. Jam atleido, jokių pretenzijų neturi.

Tai, kad jam neturi jokių priekaiÅ¡tų ir nėra pareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu K. S. paskyrė neteisingÄ bausmę. K. S. pirmosios instancijos teismo buvo prašęs atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybes susitaikymo su nukentėjusiaisiais I. D. bei D. V. pagrindu, tačiau teismas tyčia ir specialiai to nepadarė. Be to, K. S. buvo prašęs jo veiksmus prieÅ¡ J. S. perkvalifikuoti į administracinį nusižengimÄ (ANK 481 straipsnio 1 dalį), tačiau teismas taip pat tyčia ir specialiai to nepadarė. 3.3.

K. S. A. Z. yra papurškęs dujų ir bandęs pasisavinti jo supuvusį daugiausiai 5 eurų vertės dviratį, todėl ši jo veika turėtų būti vertinama kaip mažareikšmė. A. Z. yra susitaikęs su K. S., todėl dėl šios nusikalstamos veikos (kuri yra pati sunkiausia iš trijų nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų) byla K. S. turėtų būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad K. S. yra dirbantis asmuo, neteistas, nukentėjusysis tiki, kad ateityje jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl prieÅ¡ A. Z. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam sunkių padarinių sveikatai nekilo. Be to, K. S. susitaikė net su trimis iÅ¡ keturių nukentėjusiųjų, o tai rodo, kad jis padarė iÅ¡vadas ir pripažino iÅ¡ esmės visas jam inkriminuotas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes. Nukentėjusysis mano, jog K. S. pasiuntimas atlikti areÅ¡to bausmės į Marijampolės pataisos namus yra neteisinga bausmė (K. S. „kalėjime sugadintų ten sėdintys ilgamečiai zekai“), o žemesnysis teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

4. Atsiliepimu į nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji D. V. sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį tenkinti.

5. Atsiliepimu į nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ nukentėjusysis A. Z. sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį tenkinti.

6. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja advokatė ir nukentėjusysis A. Z. prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ . Prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliaciniai skundai iÅ¡ dalies tenkintini.

8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo argumentÄ . IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis siekia, kad dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje (2020-01-01 nusikaltimas) numatytų nusikalstamų veikų jam bÅ«tų taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Å¡ios bylos dalys jam bÅ«tų nutrauktos.

Taip pat praÅ¡oma perkvalifikuoti nuteistojo 2019-11-09 veikÄ iÅ¡ BK 284 straipsnio į ANK 481 straipsnio 1 dalį. Å ių praÅ¡ymų netenkinus, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos galutinės areÅ¡to bausmės vykdymÄ , sumažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistÄ teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ iki 120 Eur. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde praÅ¡oma patvirtinti A. Z. ir K. S. 2020-08-01 susitaikymo protokolÄ ir K. S. nutraukti bylÄ dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, patvirtinti I.

D., D. V. ir K. S. susitaikymo protokolus bei nuteistajam nutraukti bylÄ pagal BK 284 straipsnį (dėl 2020-01-01 nusikaltimo), taikyti K. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . Taip pat nurodoma, jog nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Å iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡ neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam K. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai K. S. pripažino kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje (2019-11-09 ir 2020-01-01 veikos) numatytas nusikalstamas veikas.

Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie yra gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o tai suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, sprendžiant K. S. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant bei vertinant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo, o baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais dėl skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumo.

11. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumÄ . Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015).

Å aliÅ¡ku pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Be to, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso Å¡alims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, iÅ¡reiÅ¡kia iÅ¡ankstinę pozicijÄ dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumÄ ar nepalankumÄ proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-204-689/2019).

12. Kartu kasacinėje praktikoje aiÅ¡kinama, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai. NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. Tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad bÅ«tų konstatuotas teismo Å¡aliÅ¡kumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks manymas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-204-689/2019).

13. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumas įžvelgiamas vien dėl nuteistajam nepalankių apylinkės teismo iÅ¡vadų, padarytų tiriant ir vertinant įrodymus. K. S. nurodo, kad Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas ne tik tyčia ir specialiai ignoravo, bet ir eliminavo apeliantÄ teisinančius įrodymus. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog vien tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar motyvuotai atmetė gynėjų praÅ¡ymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo Å¡aliÅ¡kumÄ parodantis faktas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2017, 2K-204-689/2019).

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – K. S. Å¡ia teise nepasinaudojo. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo, apeliaciniuose skunduose nenurodoma, tokių aplinkybių nenustatė ir skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

14. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog neteisėti 2019-11-09 K. S. veiksmai prieÅ¡ J. S. turėtų bÅ«ti perkvalifikuoti iÅ¡ BK 284 straipsnio į ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl Å¡i baudžiamosios bylos dalis jam turi bÅ«ti nutraukta, perduodant spręsti administracinės atsakomybės taikymo klausimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliacinio skundo teiginiu.

15. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo objektas – vieÅ¡oji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) piktybinis tyčiojimasis;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiÅ¡kia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant klausimÄ , ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).??? <...> smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-19-511/2020).

SmÅ«gio sudavimas be aiÅ¡kios priežasties žmogui vieÅ¡ai net ir ne žmonių minioje reiÅ¡kia įžūlius veiksmus ir nepagarbÄ aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).??? ??? 16. Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Å ios teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius. <...> Å¡iuo metu galiojančio ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip bÅ«tinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn.??? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju K. S. 2019-11-09 veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje aptariamas nusikaltimas padarytas viešojoje vietoje – Tauragės mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, to neneigia ir nuteistasis. Jis taip pat neginčija įvykio metu prieš J. S. atlikęs neteisėtus veiksmus, tačiau tvirtina, kad išprovokuotas nukentėjusiojo įžeidimų pamažu prie jo prisiartino ir tik labai nestipriai du kartus spyrė, o kitų spyrių nukentėjusysis išvengė.

Tokius K. S. teiginius paneigia objektyvus byloje esantis įrodymas ­â€“ vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio aiÅ¡kiai matyti, kad įvykio metu gatvėje K. S., sparčiai priėjęs prie J. S., spiria kaire koja J. S. į kairę kojÄ , ties keliu. J. S. atsitraukus, K. S. dar kartÄ spiria kaire koja, tačiau nepataiko. Po to K. S. užsimoja ir pasiÅ¡okėdamas kaire koja spiria J. S. iÅ¡ eilės septynis kartus į nugarÄ . J. S., bandydamas iÅ¡vengti smÅ«gių, traukiasi ir iÅ¡ vienos rankos į kitÄ perima turimÄ margÄ maiÅ¡elį.

K. S., smūgis po smūgio spiria kaire koja, o J. S. užsimoja margu maišeliu į K. S. pusę. Maišelis nuskrieja link pastato. J. S. rankoje lieka tik maišelio rankena. J. S. nueina tolyn. K. S. paima nukritusį ant žemės maišelį bei iš jo iškritusį skėtį ir nueina. K. S. maišelį įmeta į šiukšlių dėžę prie pastato, skėtį padeda šalia ant žemės. Po to K. S. pasilenkia ir pasiima skėtį ir dviračiu nuvažiuoja. Vaizdo įraše matosi gatve važiuojantys automobiliai, taip pat gatvėje atokiau stovintis asmuo, kuris stebi K.

S. prieÅ¡ J. S. vartojamÄ smurtÄ (t. 2, b. l. 1–4; t. 4, b. l. 87).

18. Tai, kad nukentėjusysis J. S. dėl prieÅ¡ jį K. S. pavartoto fizinio smurto nepargriuvo ir į medikus bei medicinos ekspertÄ nesikreipė, o byloje nėra duomenų apie jam padarytus sužalojimus (pažymėtina, kad smurtaujant asmuo ne visada bÅ«na sužalojamas), prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia fakto, kad kilo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai (realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas). Nors K. S. teigia, kad labai nestipriai spyrė J. S. tik kelis kartus, smurtaudamas nenaudojo jokių įrankių, o Å¡ių labai trumpai trukusių jo neteisėtų veiksmų niekas nematė, tačiau Å¡ie argumentai taip pat atmestini.

Kaip jau minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog K. S. J. S. spyrė ne du, o ne mažiau nei septynis kartus. Iš minėto vaizdo įrašo taip pat akivaizdžiai matyti, kad šiuos smurtinius nuteistojo veiksmus viešojoje vietoje (gatvėje) stebėjo pašalinis asmuo. Nors K. S. teigia, jog šiuo atveju jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip neetiški, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog bylos įrodymų visuma patvirtina, kad K.

S. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį J. S. buvo įžūlÅ«s, agresyvÅ«s, sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Å¡iuo atveju svarbu tai, jog veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smÅ«gius nukentėjusiajam suduoda bent vieno paÅ¡alinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

19. Darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatyti K. S. veiksmai – fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį pavartojimas, sukeliant jam fizinį skausmÄ , – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vienÄ iÅ¡ alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dų, kuris ANK 481 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas. T. y. tokie veiksmai nenumatyti ANK 481 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali bÅ«ti prilyginti Å¡iame straipsnyje numatytai veikai.

Byloje nustatyta ir tai, kad dėl K. S. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (dėl spyrių nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ ; iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad K. S. smurtaujant prieÅ¡ nukentėjusįjį, atokiau gatvėje buvęs asmuo akivaizdžiai atkreipė dėmesį į įžūlius smurtinius K. S. veiksmus ir į juos reagavo (sustojo ir stebėjo), o ANK 481 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla.

Taigi K. S. padaryta veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir pasireiÅ¡kimÄ užtraukia ne administracinę, o baudžiamÄ jÄ atsakomybę, ir pirmosios instancijos teismas jÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį.

20. Apeliaciniuose skunduose prašoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį bei BK 284 straipsnį (dėl 2020-01-01 nusikalstamos veikos) kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais A. Z., D. V. ir I. D.. Byloje yra pateikti K. S. susitaikymo su šiais nukentėjusiaisiais protokolai bei pakartotiniai susitaikymo protokolai.

21. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Pažymėtina, jog BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sÄ lygų visumÄ teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-347/2010, 2K-206-697/2015). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡iai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017).

Teismo sprendimÄ atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės.??? Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat kad yra nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sÄ lygos, kaip minėta, nereiÅ¡kia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimÄ padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobÅ«dį.

Nustatant Å¡io intereso pažeidimo mastÄ Ä¯vertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).??? 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. S. neatitinka visų BK 38 straipsnyje nurodytų sÄ lygų, todėl negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

24. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis susideda iÅ¡ dviejų bÅ«tinųjų elementų:

1) kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ;

2) kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ siejamas su faktinių aplinkybių pripažinimu, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad vien kaltininko pareiÅ¡kimo, kad jis yra kaltas, nepakanka tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog kaltininkas visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kitaip tariant, kaltininkas turi ne tik visiÅ¡kai prisipažinti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pareikÅ¡damas, kad jis yra kaltas, bet jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Taip pat kaip kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis negali bÅ«ti suprantamas kaip formalaus pobÅ«džio pareiÅ¡kimas apie nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos ar formalaus pobÅ«džio pareiÅ¡kimas dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi pasireikÅ¡ti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindÄ teismui manyti, jog kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimÄ si tik deklaruoja.

25. Nors K. S. skunde tvirtina, jog jis kaltę dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino ir gailisi, tačiau pažymėtina, jog jis kategoriškai nepripažino savo kaltės dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu – teigė net nebuvęs įvykio vietoje. Nors savo kaltę dėl 2020-01-01 padaryto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo teisiamajame posėdyje pripažino, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K.

S. nurodomos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo nurodomi argumentai, jog savo kaltės dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jis nepripažino, nes bijojo patekti į įkalinimo įstaigÄ , o netikslias 2020-01-01 BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes nurodė, nes įvykio metu buvo neblaivus, todėl jas prastai atsiminė, taip pat nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, jog K.

S. visiÅ¡kai pripažįsta kaltę dėl Å¡ių jam inkriminuotų kaltinimų ir tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimÄ si deklaruoja turėdamas tikslÄ bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

26. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad K. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å i sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, nes K. S., bÅ«damas baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 42–54), per pakankamai trumpÄ poros mėnesių laikotarpį padarė vienÄ apysunkį ir du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad 2020-01-01 BK 284 straipsnyje numatytÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nagrinėjamu atveju prieÅ¡ingai iÅ¡vadai pagrindo nesuteikia ir apeliacinių skundų argumentai, kad K. S. susitaikė su nukentėjusiaisiais, yra neteistas ir pasižada ateityje nebedaryti jokių neteisėtų nusikalstamų ir prieÅ¡ingų teisei veikų.

27. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog K. S. paskirta galutinė subendrinta arešto bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu negali sutikti.

28. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).??? Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

29. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas nuteistajam K. S. bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje (dvi veikos), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vienÄ apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir du nesunkius (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę – nurodė, kad nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jis nebuvo teistas (t. 3, b. l. 24–33), tačiau buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 42–54).

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis 2020-01-01 BK 284 straipsnyje numatytÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti K. S. nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , jam paskirtinos areÅ¡to bausmės. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis teismas pagrįstai subendrino areÅ¡to bausmes iÅ¡ dalies jas sudėdamas.

30. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas atsižvelgė į visas nuteistajam K. S. skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių K. S. bausmėms individualizuoti aplinkybių vertinimo, parenkant tiek bausmių rūšis, tiek nustatant konkrečius bausmių dydžius nuteistajam K. S.. Nei šios bausmės, nei galutinė subendrinta arešto bausmė nėra aiškiai per griežtos.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 75 straipsnio 1 dalyje (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

32. Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas K. S. tinkamai nustatė bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius, tačiau nepagrįstai nevertino galimybės taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos galutinės subendrintos areÅ¡to bausmės vykdymÄ . BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja teismÄ , paskyrus areÅ¡to bausmę ir neatidėjus jos vykdymo, motyvuoti savo sprendimÄ .

34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam K. S. maksimaliam vienerių metų laikotarpiui atidedant jam paskirtos galutinės subendrintos areÅ¡to bausmės vykdymÄ ir paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui.

Kaip jau minėta, nuteistasis pripažintas kaltu dėl vieno apysunkio ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymo. Byloje nustatyta, kad nors K. S. nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 42–54), tačiau areÅ¡to bausmė jam buvo paskirta pirmÄ kartÄ , jis yra neteistas (t. 3, b. l. 24–33), todėl toks nusikalstamas elgesys iÅ¡ esmės jam nėra bÅ«dingas. K. S. dirba (t. 4, b. l. 110–111), jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus trumpalaikis laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra bÅ«tinas resocializacijai vykdyti. K. S. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam bÅ«tų reikalinga taikyti realiÄ areÅ¡to bausmės atlikimo formÄ , nes tai apsunkintų nuteistojo padėtį labiau nei tai Å¡iuo atveju yra bÅ«tina. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡i Tauragės apylinkės teismo 2020-07-21 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

35. K. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), paskirtos galutinės subendrintos areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ jo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad K. S. padarė tris nusikaltimus, nuo kurių nukentėjo net keturi asmenys, yra darbingo amžiaus, dirba, taikytina jam baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnio 1 dalyje, - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , mažesnė už Å¡ios įmokos vidurkį.

36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡ nuteistojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteistÄ 240 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ sumažinti iki 120 Eur. Priteisdamas Å¡ias iÅ¡laidas pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiajam J. S. byloje atstovavo advokatas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-02-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 86), o Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų 2020-06-02 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nukentėjusiajam J.

S. teiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 240 Eur (t. 4, b. l. 48). Tokia iÅ¡laidų suma vertintina kaip proporcinga baudžiamojo proceso trukmei, bylos pobÅ«džiui ir sudėtingumui bei adekvati nuteistojo turtinei ir socialinei padėčiai, todėl K. S. praÅ¡ymas sumažinti Å¡iÄ sumÄ perpus yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis (2019-06-27 įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), K. S. paskirtos galutinės subendrintos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ jo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Eduardas MaÅ¡kevičius Aurelija Sadauskaitė