2019-09-18 Nr. AB-17565-3-62-3-02111-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-623-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02111-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. O. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. O. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja K. O. G. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-543-423/2019 panaikinimo.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėja praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo, kuriame išreiškė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos atskirojo skundo netenkino, Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu teismas apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu pareiškėja prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, kuris buvo priimtas ir paskelbtas 2019 m. balandžio 9 d., taigi paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl minėto teismo sprendimo pateikti buvo 2019 m. gegužės 9 d. Teismas rėmėsi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir nustatė, kad pareiškėjos atstovė apeliacinį skundą pateikė (pasirašė elektroniniu parašu) 2019 m. gegužės 10 d., t. y. akivaizdžiai praleido apeliacinio skundo padavimo teismui terminą. Teismas nustatė, jog atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl advokatės žmogiškos klaidos, tuo tarpu pati pareiškėja buvo aktyvi ginant savo teises nuo pat ginčo pradžios ir negali nukentėti dėl advokato suklydimo, o terminas praleistas itin nežymiai – tik viena diena.

Teismas, vertino pareiškėjos argumentą, kad terminas praleistas nežymiai, ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2015 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1144-556/2015). Tuo tarpu termino praleidimas dėl advokato kaltės taip pat negali būti laikoma svarbia termino atnaujinimo priežastimi, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-664-261/2016; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-930-822/2017). Teismas nurodė, kad advokatui, kaip savo srities profesionalui, taikytini aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, nei asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais.

Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjos valios nepriklausančias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

III. Pareiškėja K. O. G. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir priimti naują, kuria terminą atnaujinti apeliaciniam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutarties motyvai prieštarauja logiškumo, sąžiningumo principui ir pažeidžia pareiškėjos interesus. Pareiškėja nurodo, jog terminus įstatymo leidėjas sukūrė tam, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, tačiau teismas neįvertino, kad vienos dienos termino praleidimas tikrai neigiamai neįtakos teisinių santykių stabilumo. Pareiškėja remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje nurodyta, kad termino praleidimas skundui pateikti negali būti kliūtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintiems civilinio proceso tikslams pasiekti (2009 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3P-1345/2009). Pareiškėja akcentuoja, jog aiškinant teisės analogiją, šiuo atveju termino praleidimas negali būti kliūtis realizuoti pareiškėjos teisę, kad priimtas sprendimas dėl jos teisių būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka.

2. Pareiškėja teigia, jog teismas neįvertino, kad nors pareiškėją atstovavo teisininkė – advokato padėjėja, šis atstovavimas negali būti prilyginamas advokato atstovavimui. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėja yra ne tik pensinio amžiaus (duomenys neskelbtini), tačiau ir neįgalus asmuo su dideliais specialiaisiais poreikiais. Pareiškėjos nuomone, toks asmuo negali nukentėti ir jo teisės negali būti apribotos dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių. Pareiškėja akcentuoja, kad skundą rengė ir teikė advokato padėjėja, pareiškėja negalėjo įtakoti, sukontroliuoti skundo padavimo terminų, nes turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis bus paduotas tinkamai ir laiku.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas išnagrinėjęs bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurioje aiškiai ir išsamiai nurodė teisiškai reikšmingas nutarčiai priimti aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir argumentus, tad jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsakovas pakartoja bylos faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o teismų praktika turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina, mano, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo bei nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti apeliacinį skundą praleidimą.

2. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasčių vertinimo ir teisminės gynybos siekiančiam asmeniui nustatyto įpareigojimo operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, pažymi, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo pradėta teikti nuo 2019 m. balandžio 18 d., o bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu ji taip pat buvo atstovaujama to paties aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl asmeniui teisinę pagalbą teikiančio ir atstovaujančio advokato veiksmų vertinimo (2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-185-624/2019) ir įvertinęs aplinkybę, kad administracinėje byloje pareiškėjai atstovavo profesionali teisininkė, kuri galėjo ir turėjo žinoti administracinių aktų apskundimo tvarką ir terminus bei privalėjo nedelsdama apie gautus procesinius dokumentus pranešti atstovaujamajai ir sudaryti jai galimybę susipažinti su gautais dokumentais, taip pat įvertinęs tai, kad tiek pirmoje instancijoje, tiek rengiant apeliacinį skundą pareiškėją atstovavo ta pati teisininkė, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatymų nustatytą terminą, nebuvo išimtinės ar išskirtinės, o pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, ekstraordinariomis, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Atsakovo nuomone, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti neturėtų būti tenkintas.

3. Atsakovo nuomone, pareiškėja praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, neturėtų būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2019 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė. Taigi apeliacinis skundas galėjo būti paduotas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo, t. y. iki 2019 m. gegužės 9 d. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė 2019 m. gegužės 10 d., t. y. praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumento, jog vienos dienos termino praleidimas neigiamai neįtakos teisinių santykių stabilumo, pabrėžia, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja turi ne tik teisę į apeliaciją, bet ir konkrečią pareigą ją laiku realizuoti, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, teismo diskrecijai palikta spręsti, ar atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad apeliacinį skundą rengė ir teikė advokato padėjėja, o pareiškėja negalėjo įtakoti, sukontroliuoti skundo padavimo terminų, nes turėjo teisėtus lūkesčius, kad jis bus paduotas tinkamai ir laiku. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-664-261/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėja, būdama rūpestinga ir atidi, turėjo suvokti apeliacinio skundo padavimo per įstatymo nustatytą terminą svarbą bei prisiimti atsakomybę už asmenų, kuriems bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patikėjo savo atstovavimą ginant galimai pažeistas teises, pasirinkimą. Pabrėžtina, kad pareiškėja, nepaisant to, jog savo galimai pažeistas teises pasirinko ginti per atstovę, turi būti aktyvi ir ne tik puoselėti tam tikrus lūkesčius, bet domėtis teismo proceso eiga.

Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, administracinių teismų praktiką, suformuotą analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos K. O. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė