N-662-1138-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N662-1138/2012

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01658-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 47.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 19 d. G. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. spalio 8 d., apie 10.00 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, laikė 30 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 214,50 Lt. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkto reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1632 straipsnio 1 dalyje.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. nutarimu, pritaikęs ATPK 301 straipsnio nuostatas, G. B. už ATPK 1632 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 10 000 Lt baudą su 30 pakelių cigarečių „Fest“ konfiskavimu. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad G. B. kaltė įrodyta. Pažymėjo, jog cigaretės buvo rastos G. B. namuose, o pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo 2010 m. spalio 8 d. rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010 m. spalio 7 d. Alytaus turgavietėje pats vienas iš nepažįstamo asmens pirko 30 pakelių cigarečių „Fest“, cigaretes pirko sau rūkyti, kas rodo, jog minėtos cigaretės priklauso būtent jam. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, kad G. B. pažeidė Taisyklių 3.1.2 punktą, kadangi jis turėjo teisę laikyti ne daugiau kaip 20 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, laikytų cigarečių kiekį, G. B. asmenybę (neteistas, baustas administracine nuobauda, nedirbantis, jam nustatytas 40 % darbingumo lygis) ir tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi), o atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Taip pat pabrėžė, kad ATPK 26 straipsnis nenumato galimybės konfiskuoti dalį turto, todėl nagrinėjamu atveju konfiskuotinos visos G. B. laikytos cigaretės.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų bei kitų G. B. šeimos narių ir iš esmės netyrė, ar nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai. Atkreipia dėmesį, kad protokole nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Taisyklių 5 punktą, tačiau jame įtvirtinta tik tai, kad asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, todėl neaišku, kokį Taisyklių punktą asmuo pažeidė. Nurodo, jog akcizo mokestis už 30 pakelių cigarečių „Fest“ yra sumokėtas, be to, minėtos cigaretės buvo skirtos trijų šeimos narių poreikiams tenkinti, todėl cigarečių kiekis vienam asmeniui neviršijo leistino kiekio. Taip pat teigia, jog paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, kadangi jam nustatytas tik 40 % darbingumo lygis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo nagrinėjant skundą remtis byloje esančia medžiaga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 1632 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1632 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki 2 MGL, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ar septintojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 20 000 Lt iki 50 000 Lt su šių prekių konfiskavimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. B. padarė ATPK 1632 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka (b. l. 1), savo 2010 m. spalio 8 d. rašytiniame paaiškinime (b. l.

3) pabrėžė, jog cigaretes pirko sau, o duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l.

70) paaiškino, kad minėtas cigaretes įgijo (pirko) ir laikė pats vienas bei nagrinėjamo įvykio metu pareigūnams nurodė, jog cigaretės yra jo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas iš esmės neginčija aplinkybių, jog cigaretes įgijo ir laikė būtent jis. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. B. jau Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu buvo baustas už ATPK 1632 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (b. l. 15). Vien aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas konkretus Taisyklių punktas, kurį pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savaime nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą, kadangi iš byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad G.

B. žinojo ir suvokė, kurio punkto pažeidimu yra kaltinamas (b. l. 17-18, 27-28, 57-59). Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė nagrinėjamą pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų ir visų G. B. šeimos narių, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl G.

B. kaltės daryti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, laikytų cigarečių kiekį, G. B. asmenybę ir tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, konstatavo, jog yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, todėl skundžiamu nutarimu asmeniui paskyrė mažesnę baudą, nei sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau sušvelninti asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

G. B. apeliacinį skunda atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė