abd79bfd-7038-4dca-af47-3a552cd9cd98 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1380-1011/2017Proceso Nr. 1-01-1-50116-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.3; 2.12.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1 (S)                                 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam M. K., Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Gitai Jonušienei,nukentėjusiesiems R.

K., I. R.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje           M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenės r., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas,          kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. padarymu.

Teismas n u s t a t ė : M. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui – sugyventinei, o bÅ«tent:        jis, 2016-10-23 apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,47 prom. girtumas) konflikto, su sugyventinės sÅ«numi R. K., metu, sudavė nukentėjusiajai I. R. du smÅ«gius deÅ¡inės rankos kumščiu į galvÄ , tuo sukeldamas savo Å¡eimos nariui – sugyventinei I. R. fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais M. K. padarė BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, M. K. grasino nužudyti žmogų, o bÅ«tent:jis, 2016-10-23 apie 18 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2.47 prom. girtumas) konflikto, su nepilnamečiu sugyventinės sÅ«numi R. K., gim. 2001 m., metu eidamas į R. K. kambarį sakydamas „snargliau, ateini čia“ ir grasindamas „tėkÅ¡ti į sienÄ â€œ ir užmuÅ¡ti artinosi prie nepilnamečio R. K., todėl jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Å iais veiksmais M.

K. padarė BK 145 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs, grįžo po darbo namo, konfliktas prasidėjo dėl netvarkos. Susikonfliktavo su R., paskui įsikiÅ¡o I., susipyko, jis sudavė I.. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus kaltinamasis nurodė, kad sudavė I. atrodo 3 kartus į galvÄ . Jis su R. susipyko, ėjo link R. kambario.

I. į tarpÄ Ä¯lindo, gal pastÅ«mė jį ar kÄ , trenkė jai 3 kartus. Paskui pabudo policijoje. Susipyko su R. dėl neplautų indų, netvarkos kambaryje. Grasino R., pasakė iÅ¡ pykčio, buvo labai daug iÅ¡gėręs. Tiksliai neatsimena, bet gali bÅ«ti, kad pasakė – tėkÅ¡iu į sienÄ , užmuÅ¡iu. Jeigu nebÅ«tų iÅ¡gėręs, tokių nesÄ monių nebÅ«tų. Su R. tai buvo pirmas kartas, su I. nesipyksta. Nei bÅ«tų kÄ daręs jis, nei kÄ . Nei vienam vaikui nebuvo sudavęs. Sunku suprasti, ar nukentėjusysis galėjo suprasti jo ketinimus.

Kai grįžo iÅ¡ darbo, namie buvo ir I.. Anksčiau tokių grasinimų nebÅ«davo, ateidavo ir anksčiau iÅ¡gėręs, su I. vaikais mažai bendrauja. Labai gailisi, dar kartÄ Â visų atsipraÅ¡o. Daugiau to nebus.Kadangi M. K. kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. R. duotais parodymais, kad                 sugyventinis M. K., bÅ«damas neblaivus pradėjo konfliktuoti su jos sÅ«numi R. K., gim. 2001 m. Kai stojo ginti sÅ«naus, sugyventinis, deÅ¡inės rankos kumščiu 3 kartus sudavė jai į galvÄ ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmÄ . Po konflikto atvykusi GMP brigada pristatė jÄ Ä¯ RVUL, kur jai buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas. Papildomai parodė, kad gyvena bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Butas priklauso jai, yra dviejų kambarių, viename kambaryje gyvena ji su sugyventiniu M. K., kitame – du jos nepilnamečiai vaikai: R. K. ir D. K..                  2016-10-23, apie pietus, tikslaus laiko neprisiminė, namo grįžo jos sugyventinis M. kartu su broliu S. K.. Abu buvo išgėrę, dar gėrė namie. Paskui virtuvėje pamatė neplautas lėkštes ir pradėjo barti jos sūnų R., kad šis neišplovęs savo lėkščių. Nuo to tarp jų įsiplėskė konfliktas.

M. vadino jos sÅ«nų snargliu ir rėkė ant vaiko, sakė, kad Å¡is čia negyvens. Kažkokių rimtų grasinimų ji negirdėjo. M. rėkdamas užsimojo trenkti R., bet ji sÅ«nų užstojo, todėl smÅ«gis atiteko jai. M. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai du kartus per galvÄ , dėl ko ji pajuto fizinį skausmÄ . Paskui M. iÅ¡kart nusiramino, atsiprašė. Vaikas tuo metu paskambino į policijÄ . Netrukus atvažiavo policija ir greitoji. Ji atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , todėl pareigÅ«nai iÅ¡važiavo, M. liko namie, o jÄ medikai iÅ¡vežė į ligoninę.

Ä® ligoninę važiavo kartu su sÅ«numi. Ligoninėje jai nustatė galvos sumuÅ¡imÄ , namo grįžo maždaug po 1 val. Netrukus M. vėl pradėjo konfliktuoti dėl tų pačių lėkščių su R.. Vėl pradėjo grasinti, iÅ¡vadino snargliu, papriekaiÅ¡tavo, kad Å¡is įskundė policijai, sakė, kad čia negyvens. KÄ dar sakė, neprisimena. Vėl pradėjo pulti vaikÄ , bet ji vėl užstojo ir liepė nusiraminti. Kai užstojo R., Å¡is tada iÅ¡bėgo iÅ¡ jų kambario ir vėl nubėgo kviesti policijos.

AntrÄ kartÄ atvažiavo kiti pareigÅ«nai, kurie paklausė, kas atsitiko, pasakė, kad jau vienÄ kartÄ kvietė, bet vyras vis nenusiramina, todėl jau šį kartÄ paprašė, kad šį iÅ¡vežtų. M. pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino, iÅ¡vežė į komisariatÄ . Viso Å¡io įvykio metu dukters namie nebuvo, buvo išėjusi pas savo draugę. Po to kai M. grįžo namo, po sulaikymo prie vaiko nelindo, nesibarė. PrieÅ¡ jÄ taip pat nesmurtauja. Ä® teismo medikus nesikreipė (b. l. 1–2, 21).Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo nepilnamečio R.

K. duotais parodymais, kad gyvena kartu su mama ir sese D. K., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su jais, apie 5 metus, gyvena mamos draugas M. K.. Butas yra dviejų kambarių, vienÄ kambarį dalinasi jis su sese, o kitame gyvena mama su draugu. Jis su M. nuo pat pradžių nesutardavo, nuolat prie jo keikiasi, girtauja, prisigėręs prie jo ir sesės kabinėjasi, iÅ¡vadina juos necenzÅ«riniais žodžiais, mama jų negina, tas jam nepatinka. M. dažnai atsiveda savo draugelius arba brolį, su kuriais geria.

Å ie ateina kokius 2 - 3 kartus į mėnesį, o kai tie svečiai prisigeria ateina nakvoti į jo su sese kambarį. Tai jam žiauriai nepatinka, todėl jie su sese iÅ¡važiuoja pas tėtį nakvoti. Tėtis gyvena RibiÅ¡kėse. Anksčiau niekada M. nesmurtavo nei prieÅ¡ jį, nei prieÅ¡ sesę, nei prieÅ¡ mamÄ , apsiribodavo tik tuo, kad rėkdavo. 2016 m. spalio 23 d. jis apie 14 val., kai grįžo namo iÅ¡ tėčio pamatė jau įprastÄ vaizdÄ â€“ M. girtas miegojo ant mamos lovos. Marius pabudo ir atėjo į jo kambarį.

Atėjęs į kambarį iÅ¡kart pradėjo reikalauti, kad iÅ¡siplautų savo indus, susitvarkytų kambarį. Mama tuo metu gamino virtuvėje valgyti, iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ mama atbėgo į jo kambarį ir pamačiusi, kad M. užsimojo ranka jam trenkti, atsistojo tarp jų, todėl smÅ«gį gavo ne jis, o mama. Sudavė mamai į pakaušį, tada jis pabėgo iÅ¡ kambario ir bėgdamas koridoriumi girdėjo, kad M. dar smÅ«giuoja mamai, o Å¡i rėkia, kÄ bÅ«tent mama sakė neprisimena, nes buvo labai iÅ¡sigandęs. Išėjo iÅ¡ buto ir iÅ¡kvietė laiptinėje policijÄ .

Sesės namie tuo metu nebuvo. Jis lauke palaukė greitosios ir policijos. Laukdamas matė, kad M. išėjo iÅ¡ namų ir nuėjo link „RIMI“ parduotuvės. Atvažiavę medikai ir policininkai nuėjo pas juos. Kai pamatė, kad mamÄ veda medikai į maÅ¡inÄ nusprendė į ligoninę važiuoti kartu su mama, namie nelikti. Kai važiavo iÅ¡ ligoninės mama paskambino M. ir paklausė kur Å¡is yra. M. pasakė, kad pas kaimynus. Jis prašė mamos, kad neįleistų M. namo, bet mama pati nuėjo pas kaimynus ir pasikvietė.

M. atrodė dar girtesnis, atėjęs į butÄ vėl pradėjo ant jo Å¡aukti. Rėkė: „snargliau, ateini čia“. Jis tuo metu buvo savo kambaryje, M. buvo savo kambaryje, juos skyrė koridorius, t. y. 2 m. atstumas. Pamatęs, kad M. eina link jo labai agresyviai nusiteikęs, suprato, kad eina muÅ¡ti. Tada mama ir sesė, kuri jau buvo namie, kai su mama jis grįžo iÅ¡ ligoninės, pastojo M. keliÄ . Jeigu jos to nebÅ«tų padarę, M. greičiausiai bÅ«tų jį sumušęs. M. grasino, kad tėkÅ¡ jį į sienÄ , kad jį užmuÅ¡.

Kadangi žino, kad M. yra nevaldomas – tai grasinimai jam pasirodė labai realÅ«s, labai iÅ¡sigando. Jei nebÅ«tų namie mamos, tektų gintis nuo M. pačiam, o Å¡is tikrai bÅ«tų jį sumušęs. Mama liepė nusiraminti, tada M. išėjo į balkonÄ parÅ«kyti, o jis vėl išėjo į laiptinę kviestis policijos. Atvažiavę policininkai paliko jį sėdėti maÅ¡inoje, o patys nuėjo į butÄ ir iÅ¡vedė M.. Jis po to įvykio iÅ¡važiavo pas tėvÄ , bet paskui grįžo pas mamÄ .

Jis norėtų gyventi su tėčiu, bet mama jam neleidžia. Grįžęs namo po areÅ¡tinės M. ir toliau prie jo kabinėjasi, jį auklėja (b. l. 30).Nukentėjusiosios I. R. fizinio skausmo sukėlimo faktÄ , grasinimo nužudyti R. K. bei kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos Ž. J.parodymai, kad 2016-10-23 apie 18.22 val., dirbo su vyr. patruliu E. P., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS, kai buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus patėvis grasina ir smurtauja prieÅ¡ moterį ir nepilnametį moters sÅ«nų.

Atvykus į įvykio vietÄ paaiÅ¡kėjo, kad policijÄ kvietė R. K., kuris paaiÅ¡kino, kad patėvis M. K. grasino jį pasmaugti, susidoroti. R. K. juos pasitiko lauke prie laiptinės durų. Kadangi buvo susijaudinęs ir iÅ¡sigandęs, pasakė, kad bijo grįžti namo, todėl buvo pasiÅ«lyta pasėdėti tarnybiniame automobilyje. Vaikas liko maÅ¡inoj, o jie su porininku pakilo į butÄ . Duris atidarė moteriÅ¡kė, kuri prisistatė I. R.. Namie tuo metu buvo Å¡i, nepilnametė dukra, kuri taip pat buvo apsiaÅ¡arojusi ir vienas vyras, nuo kurio sklido alkoholio kvapas.

Vyras prisistatė M. K.. MoteriÅ¡kė buvo apsiverkusi, Å¡iai buvo sunku kalbėti. AiÅ¡kinti apie situacijÄ pradėjo M. K., pasakė, kad vaiko nemušė tik grasino, bet vien dėl to, kad vaikas nesutinka sutvarkyti indus. Minėjo, kad konfliktuoja dėl vaiko auklėjimo. Moteris Å¡Å«kavo, kad nemyli jos vaikų, todėl ir kyla konfliktai, sakė, kad vyras nieko nemušė, o berniukas sakė, kad sumušė motinÄ , t. y. I. R.. Ant jos jokių smurto žymių nepastebėjo. Moteris pasakė, kad vyrui pretenzijų neturi.

M. K. dėl grasinimų vaikui buvo pristatytas į 1 PK, pristatymo metu elgėsi ramiai. Apie tai, kad konfliktas bÅ«tų buvęs tarp M. K. ir bute buvusios mergaitės niekas nieko nesakė. I. R. turėjo vyrui pretenzijų tik dėl grasinimų R. K. (b. l. 24).Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. V. parodymai, kad 2016-10-23 dirbo kartu su vyr. patruliu R. K., iÅ¡ VPK OVS, gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis muÅ¡a pranešėjo motinÄ . Atvykus į įvykio vietÄ užėjo į butÄ , durys buvo praviros, bute buvo moteris, kaip paaiÅ¡kėjo – I.

R., ir medikai. Vaikų ir sugyventinio namie nebuvo. Moteris paaiÅ¡kino, kad sugyventinis, kai prisigeria kabinėjasi prie jos vaikų, auklėja Å¡iuos, o Å¡i bandė užstoti savo nepilnametį sÅ«nų ir gavo smÅ«gį į galvÄ nuo sugyventinio. Akivaizdžiai jokių sužalojimų nesimatė, kaip jiems pasirodė, moteris buvo iÅ¡gėrusi. Medikai Å¡iai pasiÅ«lė važiuoti į ligoninę. Å i sutiko. Kai jau buvo lauke prie jų priėjo nukentėjusios sÅ«nus, kuris nusprendė važiuoti kartu su motina į ligoninę.

Vaikinas jiems nesiskundė, kad patėvis jam grasino. Moteris paaiÅ¡kino, kad jos sugyventinis Vilniuje pažįstamų neturi, todėl niekur toli iÅ¡eiti negalėjo, sakė, kad kažkur netoliese. Jie patikrino apylinkes, bet pagal požymius nieko nerado, todėl iÅ¡važiavo (b. l. 26).2016-10-23 policijos pareigÅ«nės Ž. J. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2016-10-23 apie 18.22 val. gautas praneÅ¡imas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patėvis grasina, smurtauja, prieÅ¡ motinÄ ir nepilnamečius vaikus.

Atvykus į vietÄ , nustatyta, kad policijÄ kvietė                  R. K., nustatyta, kad 2016-10-23 apie 18 val. patėvis M. K. naudojo psichologinį smurtÄ (grasino susidoroti, pasmaugti). Moteris I. R., kuri yra M. K. sugyventinė paaiÅ¡kino, kad jos ir vaikų atžvilgiu buvo panaudotas psichologinis smurtas. Vaikai ir moteris atrodė iÅ¡sigandę, patyrę stresÄ , apsiverkę. R. K. paaiÅ¡kino, kad jo patėvis rėkė, elgėsi agresyviai, grasino susidoroti, pasmaugti, nurodė, kad patėvis naudojo smurtÄ prieÅ¡ I.

R., ant jos smurto požymių nepastebėta (b. l. 17–19). 2016-11-11 apžiūrėjus I. R. medicininius dokumentus, eksperto pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad I. R. 2016 m. spalio 23 d. RVUL buvo nustatyta diagnozė – galvos sumušimas, tačiau objektyvių medicininių požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (b. l. 36–37).Bendrojo pagalbos centro pateiktas ir 2016-10-31 apžiūrėtas garso įrašas, kuriuo nustatyta, kad du kartus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kviečiama policija, nes namie smurtauja girtas patėvis (b. l. 41–42).Teismo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti M.

K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytÄ BK 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d. ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. R. papildomai nurodė, kad savo sugyventiniui atleido ir su juo susitaikė. Posėdžio metu pateiktas kaltinamojo M. K. it nukentėjusiųjų R. K. ir I. R. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas susitaikyti, kuriame praÅ¡oma atleisti       M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės; kaltinamasis atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, pasižada daugiau taip nesielgti.Teismo posėdžio metu kaltinamasis M.

K. nukentėjusiųjų atsiprašė, nurodė, kad daugiau tai nepasikartos. Teismo motyvai ir iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., visiÅ¡kai įrodyta. BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.Nustatyta, kad M.

K. 2016-10-23 apie 16.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,47 prom. girtumas) konflikto, su sugyventinės sÅ«numi R. K., metu, sudavė nukentėjusiajai I. R. du smÅ«gius deÅ¡inės rankos kumščiu į galvÄ , tuo sukeldamas savo Å¡eimos nariui – sugyventinei I. R. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis M. K. ir nukentėjusioji I. R. bendrai gyvena neįregistravę santuokos, t. y. Å¡eimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).Teismo vertinimu, kaltinamojo M. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kadangi jis, smurtaudamas prieÅ¡ savo sugyventinę I.

R., sukėlė jai fizinį skausmÄ .BK 145 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.Nustatyta, kad M. K. 2016-10-23 d. apie18 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2.47 prom. girtumas) konflikto, su nepilnamečiu sugyventinės sÅ«numi R.

K., gim. 2001 m., metu eidamas į R. K. kambarį sakydamas „snargliau, ateini čia“ ir grasindamas „tėkÅ¡ti į sienÄ â€œ ir užmuÅ¡ti artinosi prie nepilnamečio R. K., todėl jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Teismo vertinimu, kaltinamojo M. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d., kadangi jis grasino nužudyti, o atsižvelgus į tai, kad kelios valandos prieÅ¡ tai buvo panaudotas smurtas I.

R. atžvilgiu, R. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip pats pripažino kaltinamasis, tai turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Kaltinamasis M.

K. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atsiprašė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nukentėjusieji R. K. ir I. R. jam atleido, susitaikė su juo.BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir2) savu noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sÄ lygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , neturi bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi bÅ«ti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai. Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis                                 M.

K., kuris kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, neteistas, yra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, bet nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo daugiau negu 4 metai, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ Kaltinamasis M. K. supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumÄ , suvokia tokio savo elgesio priežastis ir bÅ«tinumÄ ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, nukentėjusieji R.

K. ir                        I. R. jam atleido. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, bet nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo daugiau negu 4 metai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos, numatytos BK 38 str. 1 d.e, leidžiančios atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės.BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali bÅ«ti skiriamos Å¡ioje straipsnio dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas, atsižvelgus į M.

K. padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, tai, jog buvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga paskirti BK 722 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje ir jÄ baigti.M. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (b. l. 52) – panaikintina, nes jos tolimesniam taikymui nėra pagrindo.Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

Atleisti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ , nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiÄ ja I. R. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Atleisti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 145 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju R. K. ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir jÄ baigti.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.M. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - panaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti M. K., kad:1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.2.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.3. Baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir jÄ baigti – vykdo jo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                  Linas DÅ«dys