2025-04-02 Nr. AB-5819-3-61-3-02943-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-213-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02943-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. P. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Tarnyba) priimti sprendimą dėl pareiškėjos J. P. 2024 m. balandžio 29 d. prašymo Nr. 1GP-10090 (toliau – ir Prašymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsakovas išdėstė nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentus, be kita ko, nurodydamas, kad jis atliko atsakovo kompetencijai priskirtinus veiksmus – atsakė į pareiškėjos Prašymą bei pateikė NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. 1SD-39529-(15.2.48 E.) „Dėl išvados „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ išvados projektą pareiškėjos atstovei susipažinti bei patvirtinti. Kadangi pareiškėjos pateiktas Prašymas jau yra išnagrinėtas, išnyko ginčo dalykas.

Pareiškėja 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad atsakovas tik po pareiškėjos pasikreipimo į teismą atliko pareiškėjos prašomus veiksmus, t. y. atsakė į pareiškėjos Prašymą, parengė minėtos išvados projektą ir pateikė jį susipažinti pareiškėjos atstovei. Pareiškėja pabrėžė, kad jos teisė reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išliko, kadangi atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 280 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 dalimi bei įvertinęs pareiškėjos pareiškime dėl skundo atsisakymo nurodytas aplinkybes, pripažino, jog pareiškėjos atsisakymas nuo skundo neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl jį priėmė, o bylą nutraukė.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatė, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. Tarnybai pateikė Prašymą, tačiau nustatytu terminu ir tvarka negavo į jį atsakymo. Pareiškėja 2024 m. birželio 12 d. kreipėsi su skundu į teismą dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, nurodydama, jog, nuo Prašymo pateikimo dienos praėjus daugiau negu 20 darbo dienų, atsakovas neišnagrinėjo Prašymo, nepriėmė sprendimo ir nepranešė apie pratęstą Prašymo nagrinėjimo terminą. Atsakovas tik po kreipimosi į teismą išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą ir parengė išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio neatlygintinai nuosavybėn“ projektą.

Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai nagrinėjant Prašymą buvo atlikti tik po to, kai pareiškėja pateikė teismui skundą, todėl yra pagrindas vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, jog prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis – 280 Eur už teisines konsultacijas ir parengtą skundą – yra adekvatus ir teisingas.

III. Atsakovas Tarnyba atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovas pakartotinai tvirtina, jog jis, nagrinėdamas Prašymą, atliko veiksmus ir parengė minėtos išvados projektą, kurį išsiuntė susipažinti ir patvirtinti pareiškėjos atstovei, todėl ginčo dalykas išnyko. Atsakovas teigia, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjas Tarnybos direktoriui skundė Tarnybos direktoriaus įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimą, veiksmą ar neveikimą, taigi, pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, jog pareiškėja atsisakė skundo dėl to, kad Tarnyba patenkino skunde pareikštą reikalavimą. Atsakovas, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjai atstovavo profesionali teisininkė, kuri turi išmanyti teisės aktus, be kita ko, tinkamą jos atstovaujamų klientų galbūt pažeistų teisių gynimą įstatyme nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalies, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo motyvuodamas tuo, kad atsakovas tik po pareiškėjos pasikreipimo į teismą atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėja į teismą kreipėsi nesilaikydama Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, skundo dalykas yra išnykęs, todėl nelaikytina, jog pareiškėja skundo atsisakė dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino skunde pareikštą reikalavimą.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį; teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atitinkamai teismas turi teisę nutraukti bylą, jeigu skundą padavęs asmuo atsisakė skundo (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Pažymėtina, jog ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Taigi tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-52-602/2022, 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-141-556/2022, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-660-415/2023 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, t. y. kad pareiškėja atsisakė skundo. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą. Šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo, be kita ko, nekvestionuoja ir atsakovas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą Tarnybos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, pareikšdama, kad nori pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už visą likusį neatkurtą plotą atlyginti lygiaverčiu miško (duomenys neskelbtini) vietovėje. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas atliko jam priskirtus veiksmus – atsakė į pareiškėjos Prašymą bei parengė išvados „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektą, kurį pateikė susipažinti pareiškėjos atstovei. Pareiškėja nurodė, kad kadangi tik bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas atliko pareiškėjos prašomus veiksmus, ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis įtvirtina skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų ir (ar) dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Šio įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniai. Minėto įstatymo 3 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimai ir veiksmai ar neveikimas, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti <...> viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo <...> arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

ABTĮ 29 straipsnis nustato kitus skundų padavimo administraciniam teismui terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už neatkurtą plotą atlyginti lygiaverčiu miško plotu nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytą ginčų kategoriją, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Pareiškėja nagrinėjamu atveju ginčija viešojo administravimo subjekto neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), todėl vadovaujantis VAĮ 14 straipsniu ir ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja turėjo teisę pateikti skundą dėl neveikimo tiesiogiai teismui.

Kadangi byloje nėra ginčo, jog po pareiškėjos pasikreipimo į teismą, NŽT padalinys pateikė pareiškėjos prašomą informaciją, šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai konstatuoti, kad pareiškėjos reikalavimas buvo įgyvendintas geruoju, taigi nagrinėjamu atveju įvykdyta ir antroji ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlyga. Teismui nustačius abi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygas buvo priimta pagrįsta ir teisėta nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai atlyginimo. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog atsakovas turi pareigą atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2025, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-216-502/2025 ir kt.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė