2017-10-25 Nr. AB-19322-3-61-3-01771-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2017-10-25 Nr. AB-19322-3-61-3-01771-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas J. M. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BR6-1320911, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamento 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. SP1-671, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-98(AG-59/02-2017).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-907-525/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01771-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas J. M. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BR6-1320911, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamento 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. SP1-671, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-98(AG-59/02-2017).
Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimų, pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2017 m. birželio 23 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BR6-1320911, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamento 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. SP1-671 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-98(AG-59/02-2017) gavimo datą patvirtinančius įrodymus (pvz., pašto voką), taip pat sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi (b. l. 74) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas šalindamas skundo trūkumus pateikė papildomą informaciją, tačiau nesumokėjo žyminio mokesčio.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje nustatytų trūkumų, todėl skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą (b. l. 78–81), kuris neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi (b. l. 83) pareiškėjui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, iki 2017 m. rugpjūčio 4 d.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi (b. l. 87) nustatė, kad per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino, t. y. pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. jis nėra pasirašytas, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Teismas sprendė, kad net ir nevertinant atskirojo skundo atitikimo kitiems ABTĮ keliamiems reikalavimams, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas nustatytu terminu atskirojo skundo trūkumų nepašalino.
III. Pareiškėjas J. M. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) atskirąjį skundą (b. l. 89–90), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
LVAT 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi (b. l. 97–100) pareiškėjo J. M. skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas pareiškėjo atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pareiškėjo buvo pasirašytas, todėl toks atskirojo skundo trūkumas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjui net nebuvo nustatytas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, gavęs nepasirašytą patikslintą atskirąjį skundą, nutartimi turėjo nustatyti terminą minėtam trūkumui pašalinti (ABTĮ 134 str. 4 d., 33 str. 1 d.).
Taip pat pažymėjo, kad 2017 m. liepos 12 d. nutartyje teismas pareiškėjui nurodė netinkamą ABTĮ straipsnį, kuriuo vadovaujantis turėjo būti formuluojamas pareiškėjo prašymas. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikiamo atskirojo skundo turinį bei atsižvelgęs į tai, kad byloje pareiškėjo teiktiems skundams jau ne kartą teismo nutartimi buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis teisinės pagalbos, rengiant teismui teikiamus procesinius dokumentus, kuri nagrinėjamu atveju sudarytų pareiškėjui galimybę tinkamai apginti savo pažeistas teises.
Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste taip pat išaiškino, kad teisės aktai numato teisę asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d. ir 11 str.), be kita ko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiamą antrinę teisinę pagalbą vykdant asmenų gynybą ir atstovavimą bylose. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.
IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 104–105) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atskirąjį skundą tenkinti.
Pareiškėjo manymu, nustatyti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi trūkumai, pašalinti.
Pažymi, kad yra garbingo amžiaus, daug dirba vasaros metu, kovoja už bičių išlikimą Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V. Nagrinėjamos bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareiškėjo skundas neatitiko jam keliamų reikalavimų, 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. birželio 23 d. skundo trūkumams pašalinti: pateikti teismui Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BR6-1320911, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamento 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. SP1-671 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-98(AG-59/02-2017) gavimo datą patvirtinančius įrodymus (pvz., pašto voką), taip pat sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015). Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismo nutartis grąžinti skundą pareiškėjui yra priimama nutarties, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pagrindu, kaip procesinė pasekmė, kylanti pareiškėjui nepašalinus ar netinkamai pašalinus teismo nurodytus trūkumus. Todėl sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.
Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog pareiškėjo skundas neatitiko jam keliamų reikalavimų, 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. birželio 23 d. skundo trūkumams pašalinti, o šių trūkumų pareiškėjui nepašalinus, jo skundą laikė nepaduotu.
Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 35 straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 str. 3 d.).
Nustatyta, kad pareiškėjas iki 2017m. birželio 23 dienos pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyto trūkumo – sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, nepašalino, žyminio mokesčio nesumokėjo. ABTĮ numatytų pagrindų, dėl kurių žyminis mokestis neturėtų būti mokamas, šioje byloje nėra nustatyta.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas reikalaujamą žyminį mokestį sumokėjo vėliau, t.y. 2017m. liepos 7 d. tekdamas pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą.
Apeliacinės instancijos teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 2 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui.
Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reguliavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas praleidęs pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje nustatytą skundo trūkumų (žyminio mokesčio sumokėjimo) pašalinimo terminą prarado teisę atlikti šį procesinį veiksmą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai savo 2017m. birželio 26 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino trūkumų.
Atsižvelgiant į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai savo 2017m. birželio 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui.
Atskirajame skunde pareiškėjas jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nutartį nepateikė.
Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keiti ar naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas