abd27cff-0c87-4897-aba7-456ea2d20bf7 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Sigitas BagdonavičiusPranešėjas Sigitas Bagdonavičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-912-366/2012                                                     Proceso Nr. 1-08-3-00048-2012-9T. D. Jatužis                                                          Teisėjas Audrius Sadauskas                                         Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                 1.2.8.2.1., 2.9., 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 30 d.Panevėžys          Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam V.

K.,jos gynėjui advokatui Lidijai Blinkevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. iÅ¡teisinta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. V. K. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ V.

T. turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti netenkintas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė:V. T. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama pagal BK 155 str. 1 d., tuo, kad ji 2011 m. birželio 21 d., apie 14.00 val., V. K. bÅ«nant sodo gatvelėje, (duomenys neskelbtini) namo, bÅ«dama gretimame sodų bendrijos sklype, adresu (duomenys neskelbtini) , garsiai Å¡aukdama, vieÅ¡ai, girdint S. R., iÅ¡vadino V. K. „iÅ¡krypėliu“ ir „idiotu“, tuo užgauliai V. K. pažemino.Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis V.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-24 nuosprendį ir V. T. atžvilgiu priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskiriant jai bausmę BK 155 str. 1 d. sankcijos ribose, tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai – tik V. T. naudai. Be pagrindo atmetė liudytojos S. R. parodymus. Nors ankščiau ir yra buvęs konfliktas tarp V. T. ir S. R., tačiau tai, įtakos S. R. duodamų parodymų objektyvumui neturėjo, pati S. R. teisme parodė, kad jos santykiai su V.

T. yra draugiÅ¡ki. Mano, kad vien tai, jog nevisiÅ¡kai sutampa jo ir S. R. parodymai, nesuteikia pagrindo Å¡iuos parodymus laikyti prieÅ¡taraujančiais tarpusavyje, prieÅ¡ingai, parodymuose esantys neesminiai nesutapimai parodo, kad Å¡ie parodymai nebuvo tarpusavyje derinami. Teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai atmetė A. K. parodymus, jų nevertino visų įrodymų kontekste. Nors jis nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, tačiau tai nėra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai Å¡iuos parodymus atmesti. Apeliantas pažymi, kad įvykio vietoje buvo du V.

T. samdyti darbininkai, kurie tikrai turėjo girdėti V. T. įžeidžiančius žodžius. V. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad minėtus darbininkus pakvies į sekantį teismo posėdį, tačiau pratęsus bylos nagrinėjimÄ paaiÅ¡kėjo, jog V. T. minėtų liudytojų į teismo posėdį nepakvietė. Apelianto nuomone, Å¡ių liudytojų neatvykimas įrodo, kad minėti asmenys nesutiko teisme melagingai liudyti V. T. naudai, todėl ir nebuvo pakviesti į teismo posėdį.

Teismo posėdyje privatus kaltintojas praÅ¡o skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintosios gynėja praÅ¡o skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V.

K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas įrodymus vertino vienpusiÅ¡kai, tik V. T. naudai. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , su tokia pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusysis, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Todėl Å¡iuo atveju, nukentėjusiajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui. Apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimÄ .Pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pakankamÄ dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, ne tik juos lygindamas tarpusavyje, bet ir gretindamas juos su kita byloje esančia medžiaga.

Nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas pagrįstai konstatavo, kad V. T. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, nukentėjusysis V. K. kaltino V. T. 2012-06-21 iÅ¡vadinus jį ,,iÅ¡krypėliu“, ,,idiotu“. Tuo tarpu V. T. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, neprisipažino padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė, jog nukentėjusiojo atžvilgiu jokių įžeidžiančių žodžių nevartojo.

IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad iÅ¡skyrus paties nukentėjusiojo parodymus, patikimų ir objektyvių įrodymų, kad V. K. atžvilgiu buvo vartojami minėti žodžiai, kuriais jis bÅ«tų užgauliai pažemintas, byloje nėra. Neabejotina, kad nukentėjusiojo asmens parodymai yra vienas iÅ¡ faktinių duomenų Å¡altinių ir gali bÅ«ti laikomi pakankamais įrodinėjant konkretaus asmens kaltę arba jo nekaltumÄ , tačiau Å¡ie parodymai taip pat turi nekelti jokių abejonių, atitikti kitus byloje surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi V. K. parodymų nuoseklumÄ , logiÅ¡kumÄ , konstatuoja, kad Å¡ie parodymai nėra pakankami bei neabejotinai patvirtinantys V. T. kaltę.Skunde nepagrįstai nurodoma, jog A. K. parodymai buvo atmesti neįvertinus jų visų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog A. K. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip įrodantys V. T. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 50), A. K. paties įvykio nematė, jam apie tai papasakojo V.

K., kuris sakė, kad jį iÅ¡vadino „pederastu“, tiksliai pasakytų žodžių jau nebepamena. Vertinant Å¡iuos parodymus visos bylos kontekste matyti, kad A. K. įvardintas žodis neatitinka V. K. 2012-06-22 skunde suformuoto kaltinimo V. T.. Todėl Å¡ie nekonkretÅ«s liudytojo parodymai pagrįstai negalėjo bÅ«ti vertinami patikimais ir turinčiais įrodomÄ jÄ vertę sprendžiant V. T. kaltės klausimÄ . Vertindamas liudytojos S. R. parodymų objektyvumÄ , apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog tarp jos ir V.

T. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Nors teisiamajame posėdyje S. R. teigė, kad santykiai su V. T. draugiÅ¡ki, tačiau kartu nurodė, kad vyksta konfliktai, buvo raÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ policijai. Tai patvirtina ir teismų sistemoje „Liteko“ esanti informacija apie tai, kad V. T. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal S. R. kaltinimÄ dėl necenzÅ«rinių žodžiu vartojimo jos atžvilgiu, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylÄ buvo nutraukta, nesant V.

T. veikoje minėto pažeidimo sudėties. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į S. R. parodymuose esančius netikslumus bei į prieÅ¡taravimus, įvertinus jos santykius su V. T., apylinkės teismas pagrįstai Å¡ios liudytojos parodymus vertino kritiÅ¡kai. Nors apelianto teigimu, S. R. ir jo parodymuose esantys prieÅ¡taravimai, nesuteikia pagrindo abejoti Å¡ių parodymų teisingumu, tačiau atidžiai įvertinus Å¡iuos parodymus, juose esantys nesutapimai suteikia pakankamÄ pagrindÄ abejoti buvusio įvykio realumu.

Pirma, V. K. parodė, kad V. T. atidarė duris ir pradėjo Å¡aukti, vadino „pydaru“, „debilu“, kai jis stovėjo prie darbininkų gatvelėje, S. R. buvo priėjusi prie tvoros iÅ¡ gatvės pusės už kokių 6-7 m. Tuo tarpu S. R. parodė, kad dirbo lauke prieÅ¡ V. K. sodÄ ir iÅ¡girdo, kad kažkas rėkauja, iki to laiko nieko nebuvo girdėjusi. Kadangi tujos užstojo vaizdÄ , išėjo pažiÅ«rėti kas rėkauja, stovėjo 3 m. atstumu, ir pamatė, kad V. T. sakė ant V. K. „iÅ¡krypėli“, kuris stovėjo savo teritorijoje.

Antra, V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. T. jį pavadino „pydaru“, „debilu“. S. R. parodė, kad girdėjo, kaip V. T. V. K. vadino „iškrypėliu“, kitokių žodžių negirdėjo. Taigi, šie parodymai yra prieštaringi ne tik dėl tariamai V. T. išsakytų žodžių, bet ir dėl įvykių eigos. Esant prieštaravimams tarp V. K. ir tiesioginio įvykio liudytojo, kuriais grindžiama V. T. kaltė, parodymų bei atsižvelgiant į tai, kad tarp V. T. ir V.

K. bei S. R. susiklostę blogi tarpusavio santykiai, teisėjų kolegijai yra pakankamas pagrindas abejoti Å¡ių asmenų parodymų tikrumu. Nesant byloje patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. T. vieÅ¡ai žodžiu pažemino nukentėjusįjį, apylinkės teismas pagrįstai jÄ iÅ¡teisino iÅ¡ kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d.Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodyta, o teismo iÅ¡vados grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma rodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Å iuo atveju, įrodymų visuma rodo, kad V. T. kaltė dėl BK 155 str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos padarymo, yra abejotina. Todėl esant akivaizdiems prieÅ¡taravimams tarp V. K. ir V. T. parodymų bei nesant neabejotinų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių teigti, jog V. T. įvykdė jai inkriminuojamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai V.

T. iÅ¡teisino, jai nepadarius nusikalstamos veikos. Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai paliko V. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtÄ ir nepriteisė advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ 2012 m. rugsėjo 24 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., N U T A R I A:Privataus kaltintojo V.

K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                           Sigitas Bagdonavičius Teisėjai                                                                         Tomas Zdanavičius                                                                  Pranas Å imkus