abd155fe-ec31-45dd-b80c-87e8a356aacc · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-354/2017                   Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00199-2013-2                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                    1.1.5.1.1; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.4.6.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Renatai Kovierei, Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G.

G., jos atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,nuteistajai A. A., jos gynėjui advokatui Muradui Bakanui,ekspertams Jurgiui Sakalui, Henrikui Daujotui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės, nukentėjusiosios G. G. ir nuteistosios A. A. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuoA. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. (epizodas manieže) ir jai skirta 50 MGL dydžio bauda;A.

A. pagal BK 284 str. 1 d. (epizodas arklidžių patalpose) iÅ¡teisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nukentėjusiosios G. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista G. G. iÅ¡ A. A. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Taip pat priteista G. G. iÅ¡ A. A. 600 Eur advokato pagalbai apmokėti.Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista Å iaulių teritorinėms ligonių kasoms iÅ¡ A. A. 395,61 Eur turtinei žalai atlyginti.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iÅ¡ A.

A. 415,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. A. nuteista už tai, kad 2013 m. kovo 11 d., apie 15 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) žirgyne, esančiame (duomenys neskelbtini), negerbdama elementarių moralės ir elgesio normų, panaudodama kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – pavydÄ dėl jos sugyventinio tariamo viliojimo, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, bÅ«nant manieže ranka pagriebė nukentėjusiajai G.

G. už megztinio bei sudavė nukentėjusiajai rankomis bei kojomis ne mažiau 12 smÅ«gių į veidÄ , į deÅ¡inį žastÄ , į kairę Å¡launį ir blauzdÄ , į deÅ¡inę Å¡launį, taip padarydama G. G. galvos smegenų sukrėtimÄ , kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, deÅ¡iniame žaste, abiejose Å¡launyse ir kairėje blauzdoje, nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, t. y. padarė G. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sutrikdė įprastinį žirgyno darbo ritmÄ .A.

A. buvo kaltinama pagal BK 284 str. l d. tuo, kad 2013 m. kovo 11 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) žirgyno arklidžių patalpoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, negerbdama elementarių moralės ir elgesio normų, sudavė rankomis tris kartus nukentėjusiajai D. G. į veido sritį, septynis kartus kojomis įspyrė į pilvo ir abiejų kojų sritis, rankomis tempė jai už plaukų, vienÄ kartÄ Ä¯kando nukentėjusiajai G.

G. į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ ir taip padarė nubrozdinimÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje bei spyrė du kartus nukentėjusiajai A. G. į virÅ¡utinę deÅ¡inės kojos ir į pilvo sritis, taip sukėlė nukentėjusiosioms D. G. ir A. G. fizinį skausmÄ bei padarė nukentėjusiajai G. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o taip pat sutrikdė įprastinį žirgyno darbo ritmÄ .Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Jolanta SteponavičiÅ«tė praÅ¡o: panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. (turėtų bÅ«ti 2016 m. birželio 29 d.) nuosprendį dėl nepagrįsto A.

A. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 str. 1 d. (epizodas žirgyno arklidžių patalpose); pripažinti A. A. kalta, įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo žirgyno arklidžių patalpose ir paskirti 70 MGL baudÄ ; taikant BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę – 80 MGL baudÄ ; kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiųjų G.

G., A. G. ir D. G. parodymais. Pažymima, kad faktas, jog teismo medicinos specialistas nerado sužalojimų D. G. kÅ«ne, o A. G. pati neiniciavo kreipimosi į gydymo įstaigÄ ar teismo medicinos specialistÄ , kad bÅ«tų nustatyti jai padaryti sužalojimai, nereiÅ¡kia, kad A. A. joms nesmÅ«giavo ar kad neatliko kitų smurtinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu ir taip savo veiksmais nesutrikdė vieÅ¡osios tvarkos. Prokurorės teigimu, tai, kad teismo medicinos specialistas negalėjo paaiÅ¡kinti, koks G.

G. rankos plaÅ¡takos sužalojimo mechanizmas, dar nereiÅ¡kia, kad Å¡is sužalojimas negalėjo bÅ«ti padarytas A. A. kandant G. G. į rankÄ , nes Å¡iÄ aplinkybę patvirtino visos trys nukentėjusiosios, o teismo medicinos specialistas kandimo galimybės taip pat neatmetė.Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad nors teismas ir pripažino, jog tai buvo abipusės muÅ¡tynės, o abipusių muÅ¡tynių situacijoje pagal teismų praktikÄ besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančios, kadangi jos abi vadovaujasi agresyviais puolamaisiais interesais, o smurtÄ naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, tačiau teismas tuo pačiu konstatavo, jog nėra paneigta kaltinamosios A.

A. gynybinė versija, kad ji buvo muÅ¡ama. Prokurorė pažymi, kad tokie teismo teiginiai yra vienas kitam prieÅ¡taraujantys, todėl nepagrįsti.Prokurorės nuomone, teismas vertindamas tik A. A. duotus parodymus dėl įvykio žirgyno arklidžių patalpose bei vertindamas juos atsietai nuo kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų, taip pat ir nukentėjusiųjų parodymų, padarė neteisingas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nuosprendį, todėl 2016 m. birželio 29 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendis dėl A. A. iÅ¡teisinimo pagal BK 284 str. 1 d. (epizodas žirgyno arklidžių patalpose) naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. G. praÅ¡o: panaikinti skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. A. iÅ¡teisinimo ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį; patenkinti civilinį ieÅ¡kinį visa apimtimi; priteisti iÅ¡ A. A. visas turėtas procesines iÅ¡laidas advokatui.Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neskyrė pakankamai dėmesio A.

A., nukentėjusiųjų ir įvykio liudytojų asmenybėms bei jų duodamų parodymų nuoseklumui ir motyvams nusikalsti ar meluoti tyrimo metu.Nukentėjusiosios teigimu, A. A. įvykio dienÄ buvo neadekvati ir elgėsi kaip apsvaigusi, todėl jos atžvilgiu taikyti bendražmogiÅ¡kÄ taisyklę, jog vienas žmogus niekada nepultų smurtauti žmonių grupės atžvilgiu, Å¡iuo atveju negalima. Nukentėjusiosios vertinimu, liudytojų pagalba nustatyta A. A. iÅ¡vaizda bei jos elgesys po įvykių netgi leidžia abejoti faktu, kad pastaroji buvo sužalota iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, juo labiau, kad į gydymo įstaigÄ A.

A. kreipėsi tik 21.20 val., t. y. praėjus net 6 valandoms po įvykių, todėl niekas negali paneigti galimybės, jog ji po įvykių susižalojo sÄ moningai, siekdama melagingai apkaltinti nukentėjusiÄ sias. Taip pat nukentėjusioji G. G. nurodo, kad iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, A. A. veidas tikrai nebuvo sužalotas, nes tokie sužalojimai bÅ«tų buvę pastebėti, dėl to nukentėjusioji daro iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ eksperto nurodytų 18 trauminių poveikių reiktų eliminuoti mažiausiai 4 poveikius, t. y. poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimÄ ir pogleivinę kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos raudonojoje juostoje, virÅ¡utinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumuÅ¡imÄ .

Nukentėjusioji yra įsitikinusi, jog visi kiti A. A. kÅ«ne rasti sužalojimai, t. y. alkÅ«nėse, žastuose, dilbiuose, Å¡launyse, blauzdoje, pėdoje ir juosmenyje, atsirado ne dėl smurtavimo pastarosios atžvilgiu, bet dėl pačios A. A. smurtavimo jos (nukentėjusiosios G. G.) ir/ar kitų nuketėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusiosios teigimu, kadangi manieže A. A. jÄ mušė ne kokiu nors įrankiu ar daiktu, bet rankomis ir kojomis, rankomis bei kojomis smurtavo ir antrojo epizodo metu prieÅ¡ D.

G. ir A. G., jai (nukentėjusiajai) į galvÄ A. A. rankomis smÅ«giavo net 5 kartus ir 6 kartus spyrė į kojų sritį, t. y. Å¡launis ir blauzdÄ , todėl nukentėjusioji nelaiko nieko keista, kad A. A. smÅ«giuojant į žmones rankomis ir kojomis ant jos galÅ«nių taip pat liko žymės. Nukentėjusiosios G. G. įsitikinimu, A. A. pasakojama įvykių versija yra nereali ir neįtikėtina, kadangi jos skaičiavimais A. A. turėjo bÅ«ti suduota mažiausiai 29 smÅ«giai ir pastaroji dar bÅ«tų buvusi spardoma po nuvertimo ant žemės suduodant nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, o tai akivaizdžiai nesiderina su teismo eksperto nustatytais sužalojimas, juo labiau su liudytojų parodymais, kuriais Å¡ie nupasakojo A.

A. iÅ¡vaizdÄ iÅ¡kart po pareigÅ«nų atvykimo. Todėl nukentėjusioji laikosi pozicijos, jog minimus 18 trauminių poveikių A. A. galėjo patirti ir galimai patyrė ne muÅ¡ama arklidėse, bet pati smurtaudama manieže ir arklidėse.Dėl civilinio ieÅ¡kinio skunde nukentėjusioji pažymi, kad, jos vertinimu, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti tenkinamas kur kas didesne apimtimi, kadangi nuo A. A. smurto ji nukentėjo net dviejuose epizoduose, o turtinė žala priteistina pilna apimtimi, nes dėl papuoÅ¡alo dingimo fakto byloje ginčo nekilo.Dėl advokatui sumokėtų iÅ¡laidų atlyginimo – nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad pats advokatas skirstė iÅ¡ jos gautas pinigų sumas sÄ skaitų apmokėjimui bei pateikė teismui dokumentų kopijas, todėl ji yra įsitikinusi, kad byloje nėra pagrindo abejoti nei jai iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų už teisines paslaugas Å¡ioje byloje egzistavimu, nei tuo, kad sÄ skaitos buvo apmokėtos.Apeliaciniu skundu nuteistoji A.

A. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta pagal BK 284 str. 1 d. (epizodas manieže), panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civiliniu ieÅ¡kinius atmesti ir atitinkamai iÅ¡spręsti iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimÄ .Skunde nuteistoji nurodo, kad teismas jos kaltę dėl smurtinio konflikto sukėlimo pagrindė iÅ¡imtinai vienos liudytojos A.

R. parodymais, nors Å¡i liudytoja galėjo duoti pažįstamai G. G. palankius parodymus, be to, pastaroji buvo apie 60 m atstumu nuo konfliktuojančių moterų, todėl aiÅ¡kiai konflikto pradžios ir eigos nematė, Å¡ios liudytojos parodymai apie tai, kad G. G. jai (A. A.) nesudavė smÅ«gių, prieÅ¡tarauja teismo medicinos specialisto iÅ¡vadai. Be to, nuteistoji pažymi, kad nukentėjusiosios G. G. parodymai taip pat nėra nuoseklÅ«s, byloje ji (A. A.) yra pateikusi specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatuota, jog G.

G., atsakydama į klausimÄ kitoje baudžiamojoje byloje, ar sudavė smÅ«gius A. A., nėra sÄ Å¾ininga.Nuteistosios teigimu, vertinant jos ir G. G. konfliktÄ , teismas negalėjo neatkreipti dėmesio į tai, kad jai (A. A.) nelogiÅ¡ka buvo pradėti konfliktÄ ir smurtauti prieÅ¡ G. G. – ji (A. A.) žirgyne buvo viena, todėl negalėjo tikėtis iÅ¡ nieko pagalbos ir palaikymo, o G. G. buvo su draugija. Nuteistoji pastebi, kad teismas iÅ¡ viso nepasisakė apie tai, kad buvo atliktas G. G. tyrimas poligrafu.Nuteistoji nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jos parodymai, kad ji ne puolė G.

G., o gynėsi nuo pastarosios smÅ«gių, yra gynybinė versija, nes Å¡ios aplinkybes nuotraukose buvo užfiksuotos gerokai vėliau, liudytojai R. U. ir V. M. pamatė G. G. taip pat jau gerokai vėliau po įvykio, liudytojas V. M. nenurodė su tuo susijusių aplinkybių, policijos pareigÅ«nas G. N. nenurodė, jog G. G. bÅ«tų buvę padaryti sumuÅ¡imai ir jis juos bÅ«tų pastebėjęs, nes apklausos metu neatsiminė, liudytojas D. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog matė G. G. veide sumuÅ¡imo žymes, bet tiksliai kuriose vietose, nurodyti negalėjo, specialisto iÅ¡vada pagrindžia tik faktÄ , jog sužalojimai G.

G. buvo nustatyti, tačiau Å¡i iÅ¡vada nepatvirtina aplinkybės, kad Å¡iuos sužalojimus padarė ji (A. A.). Dėl liudytojų I. M. ir A. G. parodymų nuteistoji pažymi, kad Å¡ių asmenų parodymai nelaikytini objektyviais dėl giminystės ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja, o liudytojas G. S. nebuvo įvykio vietoje, be to, yra G. G. gyvenimo draugas. Liudytojo V. M. parodymuose nėra nurodoma jokių aplinkybių, susijusių su G. G. sužalojimais, todėl Å¡iuo atveju jie neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės. Nuteistoji taip pat pastebi, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl liudytojos D.

L. parodymų, kuriuose nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme pastaroji nenurodė, jog bÅ«tų mačiusi kraujÄ ar sumuÅ¡imus.Nuteistosios nuomone, net jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad ji (A. A.) sudavė smÅ«gius G. G., ji (A. A.) turėtų bÅ«ti iÅ¡teisinta pagal BK 284 str. 1 d., nes nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 str. 1 d.) požymių. Pirmiausia, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad konfliktinė situacija tarp jos (A. A.) ir G.

G. dėl pastarosios kibimo prie jos (A. A.) sugyventinio V. Å ., kilo ne įvykio dienÄ , dėl to akivaizdžios asmeninės konflikto priežastys. Be to, teismas nuosprendyje konkrečiai nenurodė, kas iÅ¡ žirgyno darbuotojų patyrė stresÄ , neigiamas emocijas bei iÅ¡gyvenimus. Nuteistoji teigia, kad manieže buvo vienintelis paÅ¡alinis asmuo – A. R., kuri apklausiama teisme parodė, jog konflikto pradžios nematė. Taip pat nuteistoji A. A. nurodo, kad teismo vertinimai jos veiksmų padarinių atžvilgiu nepagrįsti ir dėl to, kad teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, jog 2013 m. kovo 11 d.

žirgyne buvo du konfliktai – manieže ir arklidžių patalpose (dėl Å¡io epizodo A. A. iÅ¡teisinta), turėdamas duomenis, kad G. G., A. G., D. G. ir I. M. atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame pastarosios įtariamos pagal BK 284 str. 1 d. dėl jos (A. A.) sumuÅ¡imo arklidžių talpose, o ji (A. A.) pripažinta nukentėjusiÄ jÄ , abiejų konfliktų padarinių visiÅ¡kai neatribojo. Nuteistosios teigimu, bÅ«tent smurtas, panaudotas prieÅ¡ jÄ jos tariamo sulaikymo metu, sukėlė atgarsį tarp žirgyne buvusių darbuotojų, po jo atvyko policija ir greitoji med. pagalba.Dėl BK 28 str. taikymo nuteistoji atkreipia dėmesį, kad G.

G. netikėtas puolimas jai (A. A.) sukėlė didelį sumiÅ¡imÄ ir iÅ¡gÄ stį, todėl ji gynėsi, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iuo aspektu apskritai nepasisakė.Atsiliepimu į nuteistosios A. A. apeliacinį skundÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius praÅ¡o nuteistosios A. A. 2016 m. liepos 18 d. apeliacinį skundÄ dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio atmesti.Atsiliepime nurodoma, kad Å iaulių apylinkės teismas teisingai įvertino surinktų įrodymų visumÄ baudžiamojoje byloje (epizodas žirgyno manieže) ir nėra pagrindo neigti liudytojos A.

R. parodymus, kuriuose pastaroji nurodo, jog G. G. veiksmai buvo gynybiniai, specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai G. G. padaryti sužalojimai, kurie taip pat fiksuoti ir byloje esančiose fotonuotraukose.Atsiliepime teigiama, jog negalima sutikti su A. A. pasisakymu, kad Å iaulių apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo jos padarytÄ veikÄ , pripažindamas jÄ kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., „nes ji neturėjo nei tikslo, nei motyvo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ nevertino kokios priežastys lėmė tokį jos elgesį“, nes A.

A., spręsdama asmeninio pobÅ«džio problemÄ (pavydas dėl sugyventinio), pasirinko žirgynÄ , t. y. vietÄ , kur atvyksta žmonės praleisti laisvalaikį, esama paÅ¡alinių asmenų, bet kada gali ateiti daugiau žirgyno lankytojų ar darbuotojų, todėl savo veiksmais ne vien demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, bet ir siekė to, tikėdamasi, jog tokiu bÅ«du iÅ¡spręs savo asmenines problemas, pažemins paÅ¡alinių akivaizdoje G. G. bei tokiu bÅ«du įrodys savo virÅ¡enybę.Atsiliepimu į prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ nuteistoji A.

A. praÅ¡o prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistoji A. A. nurodo, kad G. G., A. G. ir D. G. parodymai yra nevienodi ir neiÅ¡samÅ«s, akivaizdi tendencija ikiteisminio tyrimo eigoje vis labiau apkalbėti jÄ (A. A.) ir neigti savo kaltę. A. A. pažymi, kad tiriant šį įvykį buvo atliktas G. G. tyrimas poligrafu, kuris nustatė, jog pastaroji į klausimus atsakė nesÄ Å¾iningai. Be to, A. A. nurodo, kad teismo medicinos specialisto pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyti jai padaryti sužalojimai ir jiems padaryti reikalingas trauminių poveikių skaičius visiÅ¡kai patvirtina jos parodymus apie prieÅ¡ jÄ naudotÄ smurtÄ , o nukentėjusiųjų parodymai apie tariamus jos (A.

A.) smÅ«gius objektyviai nėra patvirtinti, net tariamo įkandimo G. G. į plaÅ¡takÄ nepatvirtino teismo med. specialistas – nubrozdinimas plaÅ¡takoje G. G. padarytas kietu buku daiktu, o dantys nėra kietas bukas daiktas.Atsiliepimu į nukentėjusiosios G. G. apeliacinį skundÄ nuteistoji A. A. praÅ¡o nukentėjusiosios G. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio atmesti.Nuteistoji A. A. nurodo, kad liudytoja R. U. rado ne auskarÄ , o grandinėlę su pakabuku, kad ne tik V.

Å . parodė matęs jos (A. A.) sužalojimus, apibraižytÄ jos veidÄ bei rankas, tai matė ir liudytoja R. U.. Nuteistosios teigimu, pareigÅ«nai G. N. ir D. J. netyrė įvykio, net pirminės medžiagos apie įvykį nerinko, todėl jiems nebuvo aktualu užfiksuoti įvykio vietoje visas detales, taigi jie ir negalėjo nieko paaiÅ¡kinti teismui apie dingusius daiktus ar sužalojimus. A. A. nuomone, tai, kad pareigÅ«nai nurodė matę G. G. sužalojimus, nepaneigia teismo med. specialisto iÅ¡vados apie jos (A.

A.) sužalojimus, kurių didžioji dalis buvo kÅ«no vietose, pridengtose rÅ«bais, o po patirto smurto ji (A. A.) buvo susijaudinusi, gal jÄ ir reikėjo raminti, bet ne dėl to, kad nepultų ant kitų – apeliantė G. G. savo asmeninę nuomonę nepagrįstai bando pateikti kaip pareigÅ«nų parodymus.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos ir nukentėjusiosios G. G. apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios A. A. apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusioji G. G. ir jos atstovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistosios A.

A. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistoji A. A. ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorės ir nukentėjusiosios G. G. apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu ir apeliacinių skundų argumentais, taip pat atlikusi įrodymų tyrimÄ â€“ apklaususi ekspertus J. SakalÄ ir H. DaujotÄ , sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis dėl A.

A. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. (įvykis manieže) ir iÅ¡teisinimo pagal BK 284 str. 1 d. (įvykis arklidėse). Å ios apylinkės teismo iÅ¡vados yra pagrįstos neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. 5 d. įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva, t. y. teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir nėra saistomas su kitų proceso dalyvių nuomone.

Todėl vien tai, jog skundžiamas nuosprendis netenkina apeliantų, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų pagrįstumu bei teisėtumu ir įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas. Dėl prokurorės ir nukentėjusiosios G. G. apeliacinių skundų argumentų. Iš pateiktų prokurorės ir nukentėjusiosios G. G. apeliacinių skundų matyti, jog šiais apeliaciniais skundais siekiama, kad A. A. būtų pripažinta kalta pagal BK 284 str. 1 d. dėl nusikalstamos veikos arklidėse, t. y. dėl to, kad ji sukėlė nukentėjusiosioms D.

G. ir A. G. fizinį skausmÄ bei įkando nukentėjusiajai G. G. į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , padarydama G. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir taip sutrikdė įprastinį žirgyno darbo ritmÄ .A. A. dėl Å¡ios veikos padarymo kalta neprisipažino ir viso proceso metu savo kaltę neigė, teigdama, kad bÅ«tent ji buvo užpulta nukentėjusiųjų. Nukentėjusioji G. G. pateiktame skunde skyrė daug dėmesio A. A. parodymams dėl pastarosios manieže padarytos veikos, tačiau A. A. parodymų teisingumas ar neteisingumas dėl įvyko manieže savaime neduoda pagrindo A.

A. parodymus dėl kitos veikos – įvykio arklidėse – atmesti kaip nepatikimus, nes teismo nuosprendis privalo bÅ«ti pagrįstas ne prielaidomis, o teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad A. A. taip pat buvo nustatyti sužalojimai, padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių (1 t., 188–190, 192 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. sÄ moningai susižalojo vėliau po įvykių, siekdama melagingai apkaltinti nukentėjusiÄ sias, be to, jos sužalojimus iÅ¡ karto po įvykio matė ne tik V.

Š. (3 t., 208 b. l.), bet ir liudytoja R. U. (3 t., 205 b. l.). Nukentėjusiosios G. G. teiginiai, kad A. A. kūne rasti sužalojimai atsirado ne dėl smurtavimo jos (G. G.) atžvilgiu, o dėl pačios A. A. smurto jos (G. G.) ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, taip pat laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas H. Daujotas paaiškino, kad mažai tikėtina, jog asmeniui atsirado sužalojimai šlaunyje, blauzdoje, alkūnės vidinėje dalyje smūgiuojant jam pačiam, o sužalojimai A.

A. burnoje negalėjo atsirasti pastarajai įkandant kitam asmeniui, nes dantų sumuÅ¡imas, kraujosruva lÅ«poje nėra bÅ«dingi tokiems atvejams. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad A. A. sužalojimai padaryti jai pačiai naudojant smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo A. A. parodymus apie įvykį arklidėse pripažinti nepatikimais.Pateiktame kaltinime nurodyta, kad A. A. D. G. ir A. G. sudavė į pilvo ir kojų sritis, o D. G. dar trenkė ir į veidÄ , tačiau byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

Policijos pareigÅ«nas D. J., kuris buvo atvykęs į įvykio vietÄ , paaiÅ¡kino, kad tik ant G. G. veido matė sumuÅ¡imo žymes (1 t., 151 b. l.). A. G. į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas H. Daujotas, pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ dėl D. G. (1 t., 102 b. l.), pažymėjo, kad medikai apžiÅ«ros metu paprastai užfiksuoja sužalojimus, o Å¡iuo atveju pagal duomenis iÅ¡ ligoninės jokių sužalojimų žymių ant D.

G. kÅ«no nebuvo nustatyta, todėl negalima teigti, kad sužalojimai objektyviai egzistavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. Sakalas, pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ dėl G. G. (1 t., 56 b. l.), paaiÅ¡kino, kad negali tvirtinti, jog G. G. trauminis poveikis (nubrozdinimas) deÅ¡inėje plaÅ¡takoje buvo padarytas kandimo bÅ«du, nes kandimui yra bÅ«dingi kitokie sužalojimai. Taigi, objektyvÅ«s duomenys paneigia G. G., A. G. ir D. G. parodymus dėl G. G. padaryto plaÅ¡takos sužalojimo.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad A. A. atliko smurtinius veiksmus G. G., D. G. ir A. G. atžvilgiu.Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, nuteistajai A. A. viso proceso metu nuosekliai neigiant savo kaltę dėl įvykio arklidėse ir byloje nesant įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių jos kaltę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį A. A. atžvilgiu dėl jai inkriminuotos veikos arklidėse.Nukentėjusioji G.

G. apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o tenkinti jos civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir priteisti proceso iÅ¡laidas. Nukentėjusiosios nuomone, turtine žala priteistina visa apimtimi, nes dėl papuoÅ¡alo dingimo fakto byloje ginčo nekilo. Atsakant į Å¡iuos nukentėjusiosios G. G. argumentus, pritartina apylinkės teismo nuomonei, jog byloje nenustatyta, kad bÅ«tent dėl A. A. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji G. G. prarado grandinėlę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti atsiradusiÄ turtinę žalÄ dėl padaryto nusikaltimo tenka nukentėjusiajam, jis privalo pateikti duomenis, įrodančius žalos buvimo faktÄ ir dydį.

Å iuo atveju G. G. nepateikė ne tik jokių įrodymų, kad papuoÅ¡alÄ ji prarado bÅ«tent dėl A. A. veiksmų, bet ir įrodymų, kad jos pateiktas sertifikatas yra bÅ«tent prarasto deimanto. Todėl visiÅ¡kai sutiktina su apylinkės teismo nuomone, kad ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atmestinas.Nukentėjusiosios G. G. nuomone, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti tenkinamas kur kas didesne apimtimi, kadangi nuo A. A. smurto ji nukentėjo net dviejuose epizoduose.

Tačiau, kaip jau buvo konstatuota Å¡ioje nutartyje, apylinkės teismas A. A. pagrįstai nuteisė tik dėl vienos veikos, o dėl kitos veikos padarymo iÅ¡teisino, todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ ir priteisti didesnę neturtinės žalos sumÄ . Kartu pažymėtina, jog iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismų praktikÄ , nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, iÅ¡gyvenimus bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei atlyginti neturtinę žalÄ , atitinkančiÄ teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

Todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, priteistos neturtinės žalos dydį – 1000 Eur, didinti nėra pagrindo.Dėl advokato iÅ¡laidų pažymėtina, kad teismas, nors ir nurodė pastebėjimÄ dėl pateiktų dokumentų, tačiau atstovavimo iÅ¡laidas, pagrįstas dokumentais, laikė pagrįstomis, o jas mažino atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, jog atstovavimo iÅ¡laidos yra susijusios ir su kitu ikiteisminiu tyrimu, be to, kad Å¡iuo atveju buvo priimtas tiek apkaltinamasis, tiek iÅ¡teisinamasis nuosprendžiai, taip pat įvertinęs bylos sudėtingumÄ , bylos nagrinėjimo laikÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vadomis Å¡iuo klausimu ir mano, kad nukentėjusiajai G. G. priteistinos jos turėtos proceso iÅ¡laidos buvo pagrįstai sumažintos iki 600 Eur. Dėl nuteistosios A. A. apeliacinio skundo. IÅ¡ pateikto nuteistosios A. A. apeliacinio skundo matyti, kad ji skundžiamÄ nuosprendį ginčija motyvuodama tuo, jog smÅ«gių nukentėjusiajai nesudavė, kad egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija, kad jos veikoje nėra BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties.Tai, kad A.

A. sudavė smūgius G. G., patvirtina nukentėjusiosios G. G. ir liudytojos A. R., kuri tiesiogiai matė įvykį, parodymai, kitų teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, taip pat byloje esanti specialisto išvada.Nors, A. A. teigimu, nukentėjusiosios G. G. parodymai nėra nuoseklūs, tačiau G. G. esmines aplinkybes apie tai, kad A. A. manieže jai sudavė smūgius, nurodė vienodai (1 t., 45–47, 50–5, 52–55 b. l., 3 t., 154–155 b. l.), ir tokius jos parodymus patvirtina byloje esanti medžiaga.

Nuteistoji A. A. nukentėjusiosios G. G. parodymus ginčija remdamasi poligrafo testu, tačiau tai taip pat nėra pagrindas teigti, kad G. G. parodymai apie aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybes nepatikimi. Pažymėtina, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei minėtas Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas nenumato galimybės nukentėjusiosios parodymų teisingumo tikrinti panaudojant poligrafÄ . Å iuo aspektu pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, jog poligrafu tiriami tie asmenys, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja.

Taigi, atlikto psichofiziologinio tyrimo rezultatai, užfiksuoti specialisto iÅ¡vadoje, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis nukentėjusiosios G. G. parodymų teisingumÄ .Teigti, kad liudytoja A. R. yra suinteresuota bylos baigtimi, kaip nurodoma nuteistosios apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes nukentėjusioji G. G. nėra minėtos liudytojos artima draugė. Liudytojos A. R. teigimu, nukentėjusiÄ jÄ ji žino tik iÅ¡ matymo – sutinka žirgyne, pasisveikina, o A.

A. nepažįsta (1 t., 185 b. l., 3 t., 199 b. l.). Liudytoja A. R. viso proceso metu teigė, kad tuo metu, kai ji matė moteris, smÅ«gių iÅ¡ G. G. pusės A. A. nematė, G. G. stengėsi A. A. tik atstumti (1 t., 119–123, 184–186 b. l., 3 t., 200 b. l.). Taip pat nesutiktina su nuteistosios skundo argumentais, kad liudytoja A. R. galėjo iÅ¡ toli ne viskÄ matyti, nes teisiamojo posėdžio metu Å¡i liudytoja paaiÅ¡kino, kad įvykį stebėjo ne vien iÅ¡ maniežo galo, bet buvo nuėjusi ir prie G.

G. bei A. A. (3 t., 201 b. l.), kad G. G. iÅ¡bėgant, pastarosios veidas buvo paraudęs, lyg sumuÅ¡tas (1 t., 122–123 b. l., 3 t. 199–200 b. l.). Pažymėtina, kad liudytojos A. R. parodymai atitinka kitÄ bylos medžiagÄ . Eksperto iÅ¡vadoje užfiksuota 13 iÅ¡orinių vienodo senumo sužalojimų G. G. kÅ«ne (1 t., 56 b. l.), dėl kurių, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. Sakalas, G. G. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad G.

G. buvo sužalota aptariamo įvykio metu, patvirtina ir liudytojų R. U., D. J., V. M., I. M., G. S., A. G. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes jie sutampa tarpusavyje ir atitinka kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ . Liudytojos I. M. ir A. G., pas kurias po įvykio iÅ¡ karto atbėgo nukentėjusioji G. G., patvirtino, kad ant G. G. veido buvo sužalojimų (1 t., 108–109 b. l., 3 t., 156, 196–199 b. l.). Teigti, kad I. M. ir A. G. parodymai apie G. G. padarytus sužalojimus prieÅ¡tarauja D. L. parodymams, nėra pagrindo, nes pastaroji liudytoja nei paneigė, nei patvirtino aplinkybę dėl G.

G. sužalojimų, kadangi G. G. veido nematė (4 t., 55 b. l.). Liudytojai R. U. (3 t., 205 b. l.), V. M. (4 t., 57 b. l.) ir G. S. (3 t., 203 b. l.) taip pat po įvykio matė, kad nukentėjusioji G. G. buvo sužalota. Be to, net ir į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas D. J., kuris nėra susijęs jokiais ryÅ¡iais nei su G. G., nei su A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad matė ant G. G. veido sumuÅ¡imo žymes (1 t., 151 b. l., 4 t., 54–55 b. l.). Taigi, liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistoji A.

A. naudojo smurtÄ nukentėjusiosios G. G. atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų apie netikėtÄ G. G. puolimÄ , kurį apeliaciniame skunde mini nuteistoji A. A.. PrieÅ¡ingai, liudytoja A. R., kuri tiesiogiai matė įvykį, pažymėjo, kad nepažįstama moteris (A. A.) buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi ir puolė G. G., kuri gynėsi (1 t., 119–123 b. l.). Dėl nuteistosios A. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog bÅ«tų nelogiÅ¡ka, kad ji, bÅ«dama viena, pultų A. G., kuri buvo su kompanija, pastebėtina, kad aptariamo įvykio metu su G.

G. atvykusios moterys buvo kitoje vietoje, todėl Å¡is nuteistosios A. A. argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.Taigi, byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji A. A. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai G. G. ir taip pastarajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai atitiktų BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Tačiau bÅ«tina pabrėžti, pagal teismų praktikÄ fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį iÅ¡eina iÅ¡ BK 140 str. 1 d. taikymo ribų ir yra pavojingesnė veika tuomet, kai prieÅ¡ asmenį panaudojamas smurtas asmeninio pobÅ«džio santykiams aiÅ¡kintis, tačiau tam pasirenkama vieÅ¡a vieta ir bÅ«das, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-55/2011, 2K-408/2013).

Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, kilo sumaiÅ¡tis, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Nagrinėjamu atveju nuteistoji A. A. vieÅ¡oje vietoje – manieže, kur bet kada galėjo patekti žmonės, panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. G.. Pastaroji dėl A. A. veiksmų paleido savo žirgÄ ir Å¡is pabėgo. KonfliktÄ tarp moterų ir smurto naudojimÄ matė manieže tuo metu buvusi liudytoja A. R., kuri garsiai Å¡aukė, kad moterys baigtų konfliktuoti, buvo Å¡oke, kad suaugusios moterys gali taip elgtis, policijos iÅ¡kviesti negalėjo, nes laikė savo ir grumtynių metu pabėgusį G.

G. žirgÄ , bandė juos nuraminti, saugojosi, kad jos žirgai nesužeistų (1 t., 119–121, 185 b. l., 3 t., 199–202 b. l.). IÅ¡ aptartų aplinkybių matyti, kad fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. G. panaudojimÄ mačiusi liudytoja A. R., kuri įprastai jodinėja žirgyne, buvo priversta baigti vedžioti savo žirgÄ ir gaudyti kitÄ pabėgusį žirgÄ , patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dėl konflikto buvo iÅ¡kviesta policija, greitoji medicinos pagalba. Taigi, nuteistosios A. A. fizinio smurto veiksmai, nors ir naudoti dėl asmeninio pobÅ«džio nesutarimų, tačiau bylos aplinkybių visumos – smurto panaudojimo vieta ir bÅ«das, t. y. vieÅ¡a vieta, kur bet kada gali patekti asmenys, smurtas panaudotas kito asmens akivaizdoje, buvo nutraukta įprastinė liudytojos A.

R. veikla, po įvykio iÅ¡kviesta policija ir greitoji pagalba, be to įvykio vietoje buvo ir gyvÅ«nų – arklių, kurių vienas bÅ«tų likęs be priežiÅ«ros, jei ne Å¡alia buvusi liudytoja – vertinimu buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiÅ¡kinimÄ si, bet ir į vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ , įprastinį žirgyno darbo ritmo sutrikdymÄ .Nuteistoji A. A., argumentuodama tuo, kad ji buvo nepagrįstai nuteista pagal BK 284 str. 1 d., apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį atmesti ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nepriteisti.

Nagrinėjamu atveju, konstatavus, kad A. A. buvo nuteista pagrįstai pagal BK 284 str. 1 d. dėl veikos manieže, minėtas jos praÅ¡ymas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Jolantos SteponavičiÅ«tės, nukentėjusiosios G. G. ir nuteistosios A. A. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkė                                                                                          Nijolė Matuzevičienė              Teisėjai                                                                                                         Boleslovas Kalainis                                                                                                                          Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                          Â