abcd819d-48bd-4e72-83aa-448f40a8ec2e · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2S-1516-450/2012                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02271-2011-3                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.3.; 122.4.(S)       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. rugsėjo 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui R. B. dėl 13092,22 Lt skolos, 5 procentų metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo,             n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R.

B., praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 13092,22 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 923,46 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovo UAB DK „PZU LIETUVA“ ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo R. B. 13092,22 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ 13092,22 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-10-17 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 923,46 Lt iÅ¡laidų susijusių su bylos nagrinėjimu UAB DK “PZU Lietuva” naudai.Atsakovas R.

B. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kurį patikslinęs, prašė peržiÅ«rėti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ už akių, panaikinti šį sprendimÄ ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Nurodė, kad nors sprendime nurodyta, kad procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, jam jokių teismo procesinių dokumentų įteikta nėra, jis nieko nėra gavęs ar pasirašęs dėl gavimo, apie nutarimÄ Ä¯teikti procesinius dokumentus vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du informuotas nebuvo.

Pažymėjo, kad nuo 2011 m. liepos mėn. gyvena Anglijoje, Londone, o procesiniai dokumentai siųsti adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo anksčiau gyveno jo žmona. Å iuo adresu jis negyvena ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. IeÅ¡kovas, nurodydamas šį adresÄ ieÅ¡kinyje, suklaidino teismÄ . Å iuo atveju buvo pažeisti rungtyniÅ¡kumo, teisės į sÄ Å¾iningÄ procesÄ principai bei CPK 123 str. 1 d. norma, reikalaujanti procesinį dokumentÄ Ä¯teikti asmeniÅ¡kai. Atsakovas teigė, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi draudimo polise yra įraÅ¡as apie galiojimÄ visoje Europos SÄ jungoje, taip pat byloje yra įraÅ¡as, kad jis nuo 2010-09-07 gyvena Anglijoje, todėl tai įrodo ir tai, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į neteismingÄ teismÄ . Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovas UAB DK „PZU LIETUVA“ nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodė, kad remiantis CPK 287 str. nėra pagrindo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimui. Atsakovas neinformavo ieÅ¡kovo apie jo pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , taip pažeisdamas CK 2.17 str. 3 d. ir LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., dėl to ieÅ¡kovas pagrįstai siuntė visÄ korespondencijÄ paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas nėra pateikęs jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie dabartinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , įrodymų, kurie paneigtų ar nuginčytų sprendime nurodytas aplinkybes.

Teiginys, kad draudimo polise esantis įraÅ¡as apie draudiminės apsaugos galiojimÄ visoje Europoje neatitinka tikrovės ir yra klaidingas, kadangi remiantis CK 6.156 str. 1 d., 6.987 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 4 d., 10 str. 1 d., draudimo sutartyje AYAS Nr. 01 7307674 buvo susitarta, kad automobilis PEUGEOT 406, v.n. (duomenys neskelbtini) bus eksploatuojamas tik Lietuvos Respublikoje. Å i draudimo sutarties iÅ¡lyga atsakovo buvo pažeista, nes 2010-01-15 Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystėje atsakovas, vairuodamas automobilį PEUGEOT 406, sukėlė eismo įvykį.

Atsakovas apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ ieÅ¡kovo neinformavo, sukėlė eismo įvykį už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, todėl ieÅ¡kovas įgijo regreso teisę dėl iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė           Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovo R. B. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 484 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas terminas pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, o bÅ«tent pateikti įrodymus dėl aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikimo per nustatytÄ terminÄ priežasčių svarbumÄ , ir pateikti įrodymus, turėjusius įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė jokio raÅ¡ytinio įrodymo apie savo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ arba faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbovietę.

PrieÅ¡ingai pareiÅ¡kėjo teiginiams, byloje yra duomenys, kad paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ir tai matyti iÅ¡ Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS 01 7307674, iÅ¡ automobilio registracijos liudijimo. IÅ¡ 2011-10-27 teismo raÅ¡tinės padaryto paklausimo apie atsakovo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ matyti, jog atsakovas gyvenamosios vietos nedeklaravo, yra prieraÅ¡as „IÅ¡vyko į užsienį: Jungtinė Karalystė, iÅ¡vykimo data: 2010-09-07“. Teismas atkreipė dėmesį, kad jokio kito adreso atsakovas kreditoriui (draudimo bendrovei) nepranešė, nors žinojo, kad Jungtinėje Karalystėje sukėlė autoįvykį, kurio metu nukentėjo žmogus, todėl privalėjo laiku praneÅ¡ti draudimo kompanijai, kurioje buvo apdrausta jo transporto priemonė Lietuvoje dėl galimų pasekmių, apie savo faktinę dabartinę gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienyje, t.y. atlikti veiksmus, tikslu bÅ«ti pasiekiamas galimiems kreditoriams.

To atsakovas nepadarė. Kadangi procesiniai dokumentai pagal žinomÄ paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ jam buvo neįteikti, todėl vadovaujantis CPK 130 str. procesiniai dokumentai buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Tokiu bÅ«du, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sprendimas už akių yra visiÅ¡kai pagrįstas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, teisėtas, todėl nėra pagrindo jo peržiÅ«rėti, panaikinti priimtÄ sprendimÄ ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovas R. B. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirasis skundas buvo grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kininis pareiÅ¡kimas ir teismo Å¡aukimas jam nebuvo tinkamai įteikti ir nėra įteikti iki Å¡iol. Teismas ignoravo atsakovo teisę į gynybÄ , teisę atsiliepti į ieÅ¡kinį, teisę į teisingÄ teismo procesÄ , tuo pažeisdamas CPK 288 str. ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d.            2.

Teismas atsisakė pripažinti įrodymu patį pagrindinį draudiminio ginčo dokumentÄ - draudimo polisÄ Nr. AYA 017307674, kuriame yra įraÅ¡as apie galiojimÄ visoje Europos SÄ jungoje. Teismas taip pat nereagavo į praÅ¡ymÄ Å¡iame ginče įtraukti Draudimo priežiÅ«ros inspekcijÄ , kuri galėtų pateikti iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovo reikalavimo teisėtumÄ .           3. Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , nesilaikė CPK 34 str. 3 d. nuostatų, sprendžianti teismingumo klausimÄ , nors pareiÅ¡kime buvo praÅ¡oma iÅ¡spręsti teismingumo klausimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo teigimu, teismo nutartis, kurioje yra Å¡iurkščių procesinių pažeidimų, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta.            Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB DK „PZU LIETUVA“ prašė atmesti atsakovo atskirÄ jį skundÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad sprendimas negalėjo bÅ«ti priimtas už akių, taip pat nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

IeÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, bylos medžiaga neleidžia daryti iÅ¡vados, kad atsakovo teisės buvo pažeistos. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad, neįtraukus į bylÄ LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos, buvo pažeistos atsakovo teisės. Atsakovas, siekdamas nuginčyti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, galėjo pateikti atitinkamus užklausimus LR Draudimo priežiÅ«ros komisijai ir juos pateigti ginÄÄ nagrinėjančiam teismui, tačiau to atsakovas neatliko. Atsakovo nesinaudojimas proceso suteiktomis teisėmis negali bÅ«ti teisėta priežastimi ginčijamos nutarties panaikinimui.

Remiantis LR CK 6.156 str. 1 d., LR CK 6.987 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d., 6 str. 4 d., 10 str. 1 d. draudikas ir draudėjas gali nevaržomai tarpusavyje susitarti dėl transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų (rizikos ribų). Å io ginčo atveju ieÅ¡kovas (draudikas) ir atsakovas (draudėjas) draudimo sutartimi AYAS Nr. 01 730767'4 (1.6 p.) susitarė, jog automobilis „PEUGEOT 406“, v.n. (duomenys neskelbtini) bus eksploatuojamas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vadinasi, draudimo sutartis buvo sudaryta su iÅ¡lyga, dėl kurios abi sutarties Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . NurodytÄ draudimo sutarties 1.6 p. sÄ lygÄ atsakovas pažeidė, nes 2010-01-15 Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje atsakovas, vairuodamas automobilį Peugeot, sukėlė eismo įvykį. IeÅ¡kovas atlygino nukentėjusiems asmenis už Å¡io eismo įvykio metu patirtÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į padidėjusiÄ draudimo rizikÄ ir apie tai neinformavus ieÅ¡kovo, nors tokiÄ pareigÄ atsakovas turėjo, atsakovui ir buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys.

Neinformavęs ieÅ¡kovo apie padidėjusiÄ rizikÄ , atsakovas pažeidė sudarytos draudimo sutarties 1.6 punktÄ bei Draudimo sutarties sÄ lygų 36 p., 38 p. Esant Å¡iems pažeidimams, ieÅ¡kovas įgijo regreso teisę dėl iÅ¡mokėtos žalos dalies atlyginimo. Atskirojo skundo motyvai dėl bylos teismingumo, dokumentų neįteikimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad tinkamai informavo ieÅ¡kovÄ dėl savo pasikeitusios gyvenamosios vietos, kad bylos nagrinėjimo metu jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota ne Lietuvoje.

Dėl to ieÅ¡kovas visiÅ¡kai pagrįstai visÄ korespondencijÄ siuntė atsakovui paskutiniu žinomu atsako gyvenamosios vietos adresu.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).              Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , užkirsti keliÄ proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, teises (CPK 7 str.). CPK 285 str. 1 d. nustatyta, kad sprendimas už akių gali bÅ«ti priimamas tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o tokio sprendimo priėmimo.

Å i norma taip pat numato, kad toks sprendimas gali bÅ«ti priimamas ir tuo atveju, kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata numatyta LR CPK 142 str. 4 d., nurodanti, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, priimti sprendimÄ už akių.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, rėmėsi bÅ«tent Å¡iuo pagrindu. Tokio sprendimo panaikinimo bei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuojančio LR CPK 288 str. 4 d. numatyta, kad sprendimas už akių gali bÅ«ti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iÅ¡ esmės, jeigu konstatuojama, kad Å¡alies pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir jeigu byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių.

Tokiu bÅ«du teismas, nagrinėdamas Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 str. 4 d. įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovo pareiÅ¡kime nurodyti argumentai bei įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.                Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo už akių, priimdamas tokį sprendimÄ , teismas konstatavo, kad atsakovas be pateisinamų priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas tenkino ieÅ¡kinį bei priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 13.092,22 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesinių palÅ«kanų bei 923,46 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas atsakovo pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkino, nustatęs, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei neįrodė, kad sprendimas už akių priimtas be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų.

Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendimas už akių gali bÅ«ti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iÅ¡ esmės, jeigu pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apelianto teigimu, aplinkybė, jog draudimo polise Nr. AYA 017307674 yra įraÅ¡as apie jo galiojimÄ visoje Europos SÄ jungoje, daro priimtÄ teismo sprendimÄ už akių neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Ä®vertinęs byloje esančiÄ draudimo sutartį Nr. AYAS Nr. 01 7307674, teismas konstatuoja, kad atsakovo nurodyto įraÅ¡o Å¡ioje sutartyje nėra.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Å¡alių pasiraÅ¡ytos draudimo sutarties AYAS Nr. 01 7307674 1.6 p. buvo numatyta, kad atsakovo automobilis PEUGEOT 406, v.n. (duomenys neskelbtini) bus naudojamas tik Lietuvoje. IÅ¡ pastarosios nuostato seka, kad Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog sutartyje numatyta draudiminė apsauga apeliantui galioja, kai transporto priemonė yra eksploatuojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad draudimo sutarties 1.6 p. taip pat buvo numatyta, kad draudimo rizika bei apskaičiuota įmoka buvo įvertinti, atsižvelgiant į pastarÄ jÄ bei kitas Å¡alių sulygtas sÄ lygas.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad nurodytÄ draudimo sutarties 1.6 p. sÄ lygÄ atsakovas pažeidė, nes 2010-01-15, vairuodamas automobilį PEUGEOT 406, v.n. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykis buvo užfiksuotas Londone, Harrow Rd, Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje. Duomenų bei įrodymų, jog atsakovas pranešė ieÅ¡kovui, kaip draudikui, apie draudiminį įvykį bei padidėjusiÄ draudimo rizikÄ , į bylÄ nepateikta. Tokių aplinkybių neginčijo ir pats atsakovas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nenustatyta aplinkybių, turėjusių įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.               Pirmosios instancijos teismas, taikydamas LR CPK 142 str. 4 d., konstatavo, kad procesiniai dokumentai [ieÅ¡kinys su priedais, praneÅ¡imas dėl atsiliepimo į ieÅ¡kinį pateikimo], skirti atsakovui, įteikti įstatymų nustatyta tvarka, o per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį atsakovas nepateikė.

Ginčo byloje, kad atsiliepimas į ieÅ¡kinį nebuvo pateiktas, nėra, tačiau atsakovas nesutiko, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti. Atsakovas apeliavo į tai, kad procesiniai dokumentai jam turėjo bÅ«ti įteikti asmeniÅ¡kai, tačiau to padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas paaiÅ¡kina, kad LR CPK 117 str. numatyti procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dai. Taigi procesiniai dokumentai gali bÅ«ti teikiami registruotÄ ja paÅ¡to siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais Å¡iame Kodekse nurodytais bÅ«dais.

LR CPK 130 str. numatytas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu. Šiuo atveju teismas, laikydamas procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, procesinius dokumentus, skirtus atsakovui, pirmiausiai siuntė registruotu paštu, tačiau šie grįžo neįteikti su pašto žyma, kad adresatas išvykęs. Atkreiptinas dėmesys, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovo adresu (duomenys neskelbtini). Tas pats gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ir paties atsakovo, pasirašant draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7307674.

Be to, Å¡is atsakovo adresas buvo nurodytas ir automobilio registracijos liudijime. Duomenų bei įrodymų, kad atsakovas pranešė ieÅ¡kovui apie pasikeitusiÄ savo gyvenamosios vietos adresÄ , byloje nėra. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo neįteikti, todėl teismo raÅ¡tinės paklausimu buvo patikrinti duomenys apie atsakovÄ Gyventų registro tarnybos sistemoje. Buvo nustatyta, kad atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau buvo padarytas įraÅ¡as, kad jis yra iÅ¡vykęs į Jungtinę Karalystę, iÅ¡vykimo data 2010-09.07.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas konstatavo, kad, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, yra pagrindas procesinius dokumentus įteikti atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du [LR CPK 130 str.]. Teismo nustatytas praneÅ¡imas, kuriame buvo nurodyta iÅ¡kelta civilinė byla, atsakovo pareiga per 14 d. nuo praneÅ¡imo paskelbimo dienos pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir tokio atsiliepimo nepateikimo pasekmės, buvo paskelbtas 2011-11-04, tačiau per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas buvo aktyvus, siekdamas nustatyti atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tokiu bÅ«du procesinių dokumentų įteikimo vietÄ . Konstatuotina ir tai, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui vieÅ¡o paskelimo bÅ«du [LR CPK 130 str.] buvo tinkamas procesinių dokumentų įteikimas atsakovui. Buvo visos sÄ lygos taikyti LR CPK 130 str., t.y. atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos buvo nežinomos, o ieÅ¡kovas nesutiko dėl kuratoriaus paskyrimo atsakovui Å¡ioje byloje [LR CPK 39 str.].

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du buvo pagrįstas, todėl apelianto argumentas dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.               Teismas neturi pagrindo sutikti su kitais atskirojo skundo motyvais, kuriais teigiama buvus kitų procesinių pažeidimų. Apelianto nurodoma, kad teismas nereagavo į jo praÅ¡ymÄ Å¡iame ginče įtraukti Draudimo priežiÅ«ros inspekcijÄ , tačiau konstatuotina, kad toks praÅ¡ymas net nebuvo pateiktas byloje.

Antai patikslintame atsakovo pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo buvo nurodyta, kad, „nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, praÅ¡ysiu Å¡iÄ institucijÄ Ä¯traukti trečiuoju asmeniu, praÅ¡ant pateikti specialisto iÅ¡vadÄ <...>“. Kita vertus, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas, atsakovas, siekdamas nuginčyti ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, galėjo pateikti atitinkamus užklausimus LR Draudimo priežiÅ«ros komisijai ir juos pateigti ginÄÄ nagrinėjančiam teismui, tačiau to padaryta nebuvo.

IÅ¡ esmės nepagrįstas ir kitas apelianto motyvas, kad teismas nesprendė bylos teismingumo klausimo ar Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas netinkamai. PaaiÅ¡kintina, kad teismas, kiekvienu atveju spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar ieÅ¡kinys teismingas tam teismui. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiÅ«riu reikÅ¡mingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga.

Taigi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ , nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos teismingumÄ , vadovavosi LR CPK 26 str., 29 str. nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 29 str. įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o jeigu atsakovas yra ju­ridinis asmuo - pagal juridinio asmens buveinę.

Kai atsakovas yra fizinis asmuo, civilinės bylos teismingumas priklauso nuo fizinio asmens gyvenamo­sios vietos. Nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu tampa žinoma ir pro­cesinių dokumentų įteikimo vieta (CPK122 str.). Pagal LR CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vie­tose, pagrindine gyvenamÄ ja vieta pripažintina vieta, su kuria jis labiausiai susijęs (kur yra jo turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena) (CK 2.16 str. 2 d.).

Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 str., tačiau kai as­muo gyvena keliose vietose, bÅ«tina atsižvelgti į viešų registrų (Gyven­tojų registro) duomenis, t.y. kuriÄ vietÄ jis deklaravo kaip savo gyve­namÄ jÄ . Tokiu atveju preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytu jo adresu. Kai asmuo nurodo teismui kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡i prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Å iuo atveju buvo nustatyta, kad apeliantas savo gyvenamosios vietos nedeklaravo, nors tokiÄ jo pareigÄ numato LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str.

Nesant byloje duomenų bei įrodymų apie kitÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nei buvo jo paties nurodyta draudimo sutartyje bei automobilio registracijos liudijime, darytina iÅ¡vada, kad teismas pagrįstas sprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.), t.y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tokiÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei vadovaujantis LR CPK 29 str., pripažintina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo teismingas Trakų rajono apylinkės teismui. Taigi teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtÄ bylÄ turi iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, nors ji vėliau taptų teisminga kitam teismui, iÅ¡skyrus LR CPK 34 str. 5 d. numatytus atvejus [LR CPK 34 str. 1 d.].             Apelianto teiginiai apie jo pažeistÄ teisę į gynybÄ , teisę atsiliepti į ieÅ¡kinį, teisę į teisingÄ teismo procesÄ neturi jokio pagrindo.

Dėl atsiradusių procesinių teisinių pasekmių atsakingas pats apeliantas, kuris nebuvo aktyvi bylos Å¡alis. Atsakovas nesilaikė įstatyminės pareigos deklaruoti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Ir bÅ«tent atsakovas buvo nesÄ Å¾ininga sutarties Å¡alimi, nes nepranešė ieÅ¡kovui, kaip draudimo kompanijai, aplinkybių apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ vietÄ ir padarytÄ draudiminį įvykį. Fizinio asmens pareigÄ nedelsiant praneÅ¡ti teismui ir kitiems byloje dalyvau­jantiems asmenims apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasi­keitimÄ numato ir proceso teisės normos [CPK121 str. 1 d.].

Tai numato ir materialiosios teisės normos (CK 2.17 str. 3 d.), nurodančios, kad fizinis asmuo privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kitai sandorio Å¡aliai, taip pat kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Asmeniui nevykdant Å¡ios pareigos, kita sandorio Å¡alis ir kreditoriai turi teisę siųsti praneÅ¡imus ir atlikti kitus veiksmus pasku­tinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.    Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas peržiÅ«rėti apelianto atžvilgiu priimtÄ sprendimÄ už akių, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį.

Pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. – 330 str., dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.   Atmetus atskirÄ jį skundÄ , ieÅ¡kovo UAB DK „PZU LIETUVA“ patirtos 484 Lt dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iÅ¡ atsakovo R. B. ieÅ¡kovo naudai [LR CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 1 d.].Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį  palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo R. B. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo UAB DK „PZU LIETUVA“ (duomenys neskelbtini) naudai 484 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėja                                                                                Asta Radzevičienė