2026-02-25 Nr. AB-4048-3-61-3-04886-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1547-629/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04886-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Adventure architects“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 25S187305 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), motyvuojant tuo, jog pareiškėjas nesudarė darbo sutarties ir jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas nepagrįstas, nes darbo sutarties sudaryti nepavyko dėl objektyvių aplinkybių, t. y. ligos (plaučių uždegimo) laikotarpio, kuris sutapo su terminu, per kurį turėjo būti sudaryta darbo sutartis.

3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nenurodyta jokių motyvų, kodėl atsakovas nenustatinėjo priežasčių, dėl ko darbo sutartis nebuvo sudaryta, o ji buvo nesudaryta dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjo ligos, taigi Sprendimas priimtas nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių ir į jas neatsižvelgus. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neproporcingas, pritaikyta sankcija neadekvati susiklosčiusiai situacijai, Sprendimas priimtas pažeidžiant efektyvumo, išsamumo, proporcingumo, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka patrauklumo ir informuotumo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse, nes atsakovas siunčia signalą, jog net ligos atvejai nebus toleruojami, o migracijos procedūros tampa nepalankios užsieniečiams. Pareiškėjo teigimu, priimant Sprendimą buvo pažeisti ir gero administravimo principai, įtvirtinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir rekomendacijose, pareiškėjui ir trečiajam asmeniui nebuvo suteikta galimybė būti išklausytiems, apie Sprendimą pareiškėjas sužinojo tik po jo priėmimo. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neteisėtas, nemotyvuotas, neproporcingas, jį priimant neatsižvelgta į visas aplinkybes, Sprendimas pažeidžia gero administravimo ir objektyvumo principus, sukelia žalingas pasekmes tiek pareiškėjui, tiek Lietuvos ekonomikai.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Adventure architects“, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, su pareiškėju darbo sutarties nesudarė ir pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nedirbo jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dirbti, tačiau darbo sutartis nesudaryta, konstatuotina, jog pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo pateikė netikslius duomenis. Atsakovas pažymėjo, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. per Migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) kreipėsi į pareiškėją ir UAB „Adventure architects“, prašydamas paaiškinti, kodėl pareiškėjas nebuvo įdarbintas per du mėnesius, tačiau atsakymo negavo, o įvertinęs visus duomenis, atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas teigė, kad nėra įpareigotas besąlygiškai kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų, o užsieniečio apklausa nėra privaloma, Sprendimas priimtas remiantis kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis, kurie laikytini patikimais. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo leidimas buvo išduotas 2025 m. birželio 27 d. tuo pagrindu, jog jis ketina dirbti UAB „Adventure architects“, tačiau nesudarius darbo sutarties šis teisinis pagrindas išnyko. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodoma teismų praktika jo atveju netaikytina, nes šiuo atveju pareiškėjas neįsidarbino per nustatytą dviejų mėnesių terminą, Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teisės normos pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, o pats sprendimas paremtas objektyviais duomenimis.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą Nr. 2505-LLG-6390 išduoti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, jog sudarė darbo sutartį bei ketina dirbti UAB „Adventure architects“, šiuo pagrindu Migracijos departamentas 2025 m. birželio 11 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2027 m. birželio 11 d. Teismas nurodė, kad atsakovas, patikrinęs duomenis apie asmenį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) informacinėje sistemoje nustatė, kad UAB „Adventure architects“, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyveni išdavimo, darbo sutarties su pareiškėju nesudarė ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 21 d. per MIGRIS komunikacijos priemonę kreipėsi į pareiškėją, prašydamas paaiškinti kodėl jis nebuvo įdarbintas per du mėnesius, šis pranešimas taip pat buvo išsiųstas UAB „Adventure architects“ elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nei iš pareiškėjo, nei iš įmonės atsakymo negavo.

8. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis bei konstatavęs, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, 2025 m. rugpjūčio 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, o pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

9. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) nuostatas ir pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas konkrečiu pagrindu, t. y. siekiant dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį su UAB „Adventure architects“, tai yra esminė ir pagrindinė materialioji leidimo suteikimo sąlyga, tiesiogiai nurodyta UTPĮ bei jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Teismas nurodė, kad leidimas, išduotas tikslu vykdyti darbinę veiklą, suponuoja pareigą užsieniečiui per teisės aktuose nustatytą terminą realiai pradėti vykdyti deklaruotą veiklą, t. y. sudaryti darbo sutartį ir pradėti dirbti, o ta pareiga yra aiškiai įtvirtinta Aprašo 129 ir 130 punktuose, pagal kuriuos užsienietis privalo sudaryti darbo sutartį per du mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi įsigaliojimo.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2025 m. birželio 11 d., todėl darbo sutartis privalėjo būti sudaryta iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., tačiau atsakovui patikrinus duomenis SODROS informacinėje sistemoje nenustatyta, jog UAB „Adventure architects“ būtų sudariusi su pareiškėju darbo sutartį ar, kad pareiškėjas būtų įsidarbinęs kurioje nors kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nedarbas nėra laikinas ar formalaus pobūdžio pažeidimas, kadangi tai yra esminė aplinkybė, tiesiogiai paneigianti leidimo išdavimo pagrindą, įstatymas aiškiai nustato, kad leidimo pagrindas tampa nepagrįstu nuo pat momento, kai per nustatytą terminą nesudaroma darbo sutartis, todėl sprendimo panaikinti leidimą pagrindas atsirado ne Migracijos departamentui priimant sprendimą, o egzistuojant faktinėms aplinkybėms, t. y. nesudaromai darbo sutarčiai per įstatymo nustatytą terminą.

11. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Aprašo 129–130 punktais, nes darbo sutarties nesudarymo faktas buvo objektyvus, patvirtintas oficialiais duomenimis ir nepaneigtas pareiškėjo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teisės aktuose nustatytą laiką nesudarė darbo sutarties su darbdaviu, kuriam pats nurodė ketinąs dirbti, o duomenų apie jo įsidarbinimą kurioje nors kitoje įmonėje nebuvo, tai reiškia, kad buvo išnykęs vienintelis pagrindas, dėl kurio pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

12. Teismas pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas kaip tikslinis leidimas ir būtent pareiškėjo pareiga yra užtikrinti, jog jo deklaruotas ketinamas įsidarbinimas būtų realus, pagrįstas ir atitiktų faktines aplinkybes, laikytina esminiu šio leidimo išdavimo pagrindu. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo, nurodė, kad bus įdarbintas UAB „Adventure architects“, tačiau byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėta įmonė iš tikrųjų rengėsi sudaryti darbo sutartį su pareiškėju, paruošė darbo vietą ar vykdė bet kokius kitus įprastus darbdavio veiksmus, būdingus realiai darbo vietos suteikimo situacijai, o darbo sutartis su pareiškėju sudaryta nebuvo ir iki pat sprendimo panaikinti leidimą priėmimo momento pareiškėjas nedirbo jokioje Lietuvos Respublikos įmonėje.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateikta 2025 m. rugsėjo 9 d. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp UAB „Adventure architects“ ir UAB „Alvekas“, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu realų pareiškėjo įdarbinimo ketinimą, ši sutartis sudaryta jau po to, kai Migracijos departamentas pradėjo vertinti leidimo panaikinimo pagrindus ir po to, kai pareiškėjas buvo paprašytas pateikti informaciją apie neįsidarbinimą.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėjas, nei UAB „Adventure architects“ nepateikė Migracijos departamento prašytų duomenų, kurie būtų patvirtinę, kad darbo vieta buvo realiai ruošiama, taip pat, jog darbo funkcijos buvo suplanuotos, o darbo sutarties projektas buvo parengtas, todėl nepateikus atsakymų į Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 21 d. paklausimą, susidarė situacija, leidžianti pagrįstai abejoti pareiškėjo nurodytų duomenų teisingumu ir deklaruoto pagrindo realumu. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai vadovavosi UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog leidimas panaikinamas, jeigu užsienietis pateikė neteisingus arba tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie turėjo įtakos leidimo išdavimui.

15. Teismas sprendė, kad vėliau byloje pateikta medicininė pažyma apie sveikatos problemas negali būti vertinamas kaip pagrįsta priežastis neatsakyti į Migracijos departamento paklausimą, kadangi pažyma išrašyta tik 2025 m. rugpjūčio 22 d., taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs Migracijos departamentą apie savo sveikatos būklę paklausimo pateikimo metu, o pareiškėjas ir darbdavys neįvykdė pareigos bendradarbiauti ir pateikti informaciją, kuri būtų leidusi Migracijos departamentui visapusiškai įvertinti reikšmingas aplinkybes.

16. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas turėjo oficialius registro duomenis, aiškiai patvirtinančius, jog pareiškėjas nebuvo įdarbintas UAB „Adventure architects“ ir jokia kita Lietuvos Respublikos įmonė jo tuo metu nebuvo įdarbinusi, todėl nenustačius nei objektyvių kliūčių, nei pateisinamų priežasčių, nei papildomų dokumentų, Migracijos departamento Sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi laikytinas priimtu teisėtai bei pakankamai išsamiai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo suteikta reali galimybė būti išklausytam, tačiau jis ja nepasinaudojo, procedūriniai reikalavimai buvo tinkamai įvykdyti, todėl pagrindo konstatuoti gero administravimo principo pažeidimą nėra.

18. Teismas nenustatė pareiškėjo teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, nes pareiškėjas per visą dviejų mėnesių laikotarpį ne tik nesudarė darbo sutarties, bet ir nepateikė jokių duomenų apie objektyvias kliūtis tai padaryti, o institucijos paklausimo ignoravimas papildomai patvirtina pareigos bendradarbiauti nevykdymą, todėl pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad jam išduotas leidimas bus paliktas galioti, o priešingas aiškinimas prieštarautų įstatymų leidėjo siekiui užtikrinti tikslinę ir skaidrią užsieniečių teisinio statuso kontrolę ir sudarytų prielaidas piktnaudžiauti leidimų sistema.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo ligos ir tariamai per trumpo atsakymo termino Migracijos departamento paklausimui negali būti vertinamos kaip pašalinančios pareiškėjo pareigą laiku ir tinkamai informuoti instituciją apie jo situaciją. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2025 m. liepos 14 d. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d., tačiau per visą šį laikotarpį Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų apie nedarbingumą ar dėl to kilusias kliūtis įsidarbinti, pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimai pirmą kartą pateikti tik teismui, ir toks pareiškėjo elgesys neatitinka jo pareigos aktyviai bendradarbiauti, laiku teikti informaciją institucijoms bei pranešti apie bet kokias reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos leidimo laikinai gyventi pagrindų išnykimui ar išlikimui. Teismas sprendė, kad pareiškėjo liga ir jo nurodytas trumpas atsakymo terminas negali būti laikomi aplinkybėmis, šalinančiomis pareiškėjo atsakomybę už tai, kad jis nevykdė pareigos informuoti atsakovą apie reikšmingas aplinkybes ir bendradarbiauti.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė ir (ar) kreipėsi į Migracijos departamentą, o Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatas, priėmė teisėtą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

III. 21. Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, taip pat priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir pažymi, kad atsakovo Sprendimas nemotyvuotas, kadangi darbo sutartis laiku nebuvo sudaryta dėl objektyvių priežasčių, kurių šalys negalėjo numatyti ir kontroliuoti – pareiškėjo ligos, atsakovo Sprendimas yra neproporcingas, kadangi iš pareiškėjo dėl ligos atimta galimybė dirbti Lietuvos Respublikoje ir ribojama teisė visus metus kreiptis dėl naujo leidimo, nors pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nėra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse įtvirtintų patrauklumo ir informuotumo principo, kadangi atsakovas demonstruoja nepakantumą pareiškėjo susirgimui ir tokiais veiksmais kompromituoja Lietuvos Respubliką.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl aplinkybių, kad darbo sutartis per du mėnesius nebuvo sudaryta, o apie tai atsakovas nebuvo informuotas. Pareiškėjas teigia, kad byloje yra įrodymai, jog pareiškėjas negalėjo informuoti atsakovo apie savo ligą, o pastarasis nesudarė galimybės pareiškėjui to padaryti: darbo sutartis privalėjo būti sudaryta iki 2025 m. rugpjūčio 10 d., o byloje esanti medicininė pažyma rodo, kad nuo 2025 m. liepos 14 d. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas sirgo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taigi sunkiai sirgo, ligos metu pareiškėjas negalėjo komunikuoti su atsakovu.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas 2025 m. rugpjūčio 21 d. 15:08 val. per MIGRIS parašė pareiškėjui pranešimą su klausimu pateikti informaciją, kodėl darbo sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta, pareiškėjas jį perskaitė kitą dieną – 2025 m. rugpjūčio 22 d. 12:22 val., o iš Sprendimo metaduomenų matyti, kad jį atsakovas pasirašė ir įregistravo 2025 m. rugpjūčio 22 d. 14:43 val., t. y. priėmė Sprendimą itin operatyviai, taigi atsakovas pradėjo rengti Sprendimą ir jį priėmė nesuteikdamas pareiškėjui protingo laiko informacijai pateikti. Pareiškėjas teigia, kad tą pačią dieną, kai perskaitė atsakovo pranešimą, nuvažiavo į polikliniką gauti medicininės pažymos (sutampa jos data), taigi pareiškėjas akivaizdžiai bendradarbiavo su atsakovu, jeigu atsakovas būtų suteikęs pareiškėjui bet parą dokumentui pateikti, neigiamo sprendimo buvo galima išvengti. Pareiškėjo vertinimu, vien faktas, jog atsakovas paprašė pasiaiškinti, rodo, kad atsakovas supranta, kad terminas darbo sutarčiai sudaryti nėra naikinamasis, o apie termino pažeidimą ir (ar) pratęsima reikia spręsti kiekvienoje situacijoje individualiai, kadangi atsakovas nustatė pareiškėjui itin trumpą terminą dokumentams pateikti, darytina išvada, kad komunikacija buvo vykdoma netinkamai, tai yra atsakovas neįvykdė pareigos surinkti reikšmingą informaciją sprendimui priimti. Pareiškėjo teigimu, teismas netyrė ir (ar) nevertino komunikacijos turinio tarp pareiškėjo ir atsakovo, todėl teismo išvada apie pareiškėjo nebendradarbiavimą su atsakovu atmestina kaip neatitinkanti bylos medžiagos.

25. Pareiškėjas nurodo, kad teisiniame reguliavime numatytas dvejų mėnesių terminas darbo sutarčiai sudaryti turi būti taikomas laikantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kt. principų, o reikalavimas iš sergančio žmogaus per kelias valandas pateikti dokumentą, kurio jis neturi, šių teisės principų neatitinka. Todėl teismo sprendimas priimtas itin formaliais pagrindais, kas nesuderinama su teismo funkcija ir misija vykdyti teisingumą. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas naikintinas, kadangi buvo priimtas visapusiškai neišnagrinėjus bylos, yra nemotyvuotas.

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Atsakovas pažymi, kad UTPĮ 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsakovas teigia, kad teismas du kartus pasisakė dėl Migracijos departamento išsiųsto prašymo pateikti informaciją, o aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas minėtą aplinkybę įvertino ne pareiškėjo naudai nereiškia, jog toks vertinimas nebuvo atliktas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių priežasčių kodėl iki Sprendimo priėmimo negalėjo pateikti kitokių dokumentų (registracija pas gydytoją, vaistų receptai ar pan.) ar informuoti Migracijos departamentą, jog neįsidarbino dėl ligos ir prašyti suteikti laiko gauti medicininius dokumentus, jei tokių neturėjo. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Atsakovo vertinimu, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo įteiktas 2025 m. birželio 27 d., o pareiškėjas gydėsi nuo 2025 m. liepos 14 d., t. y. jis turėjo galimybę įsidarbinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, kad darbo sutartis su asmeniu nesudaryta ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Sprendimo priėmimo metu galiojusiais ir Migracijos departamentui prieinamais duomenimis, t. y. kad pareiškėjas nebeatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, nes su pareiškėju nebuvo sudaryta galiojanti darbo sutartis. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė galiojančių teisės aktų nuostatas ir pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos teismo sprendime padarytos išvados.

32. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.

33. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi dėl darbo UAB „Adventure architects“. Leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2027 m. birželio 11 d. Migracijos departamento duomenimis, UAB „Adventure architects“, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutarties su pareiškėju nesudarė ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba.

34. Užsieniečiui pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalį 2 punktą išduoto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrįstumo vertinimas gali būti atliekamas ir sprendimas dėl tokio leidimo panaikinimo priimamas esant šioms sąlygoms: 1) nuo leidimo išrašymo dienos praėjus 2 mėnesiams; ir 2) nustačius, kad Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie užsieniečio įdarbinimą. Pažymėtina, kad šios sąlygos nėra fakultatyvios, t. y. siekiant pradėti užsieniečiui išduoto leidimo įvertinimo bei panaikinimo procedūras, turi egzistuoti abi pirmiau minėtos aplinkybės. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Aprašo 1292 ir 130 punktų nuostatas vertinant sistemiškai, darytina išvada, jog Aprašo 1292 punkte įtvirtintas 2 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išrašymo terminas nėra savitikslis, juo iš esmės yra apibrėžtas protingas laikotarpis, per kurį užsienietis ir jį dirbti pasikvietęs darbdavys turi susitvarkyti visus su užsieniečio įdarbinimu bei darbo sutarties sudarymu susijusius formalumus, kurių nustatytu terminu nepabaigus Migracijos departamentas privalo imtis Aprašo 130 punkte įtvirtintų veiksmų, t. y. įvertinęs su konkrečiu atveju susijusias faktines aplinkybes, spręsti, ar egzistuoja kuris nors iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2823-261/2021, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1777-602/2024, 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2104-821/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2424-822/2024 ir kt.).

35. Vadovaudamasi aptartomis teisės normomis, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjui išduotą 2025 m. birželio 11 d., praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo leidimo išdavimo (išrašymo) datos ir nesant duomenų, kad su pareiškėju yra sudaryta bei galiojanti darbo sutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2467-815/2025).

36. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2025 m. liepos 14 d. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d., tačiau viso nurodyto laikotarpio metu Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, nedarbingumą ar dėl to kilusias kliūtis įsidarbinti. Pareiškėjo nedarbingumo pažymėjimai pirmą kartą pateikti tik ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo ligos ir tariamai pernelyg trumpo atsakymo termino Migracijos departamento paklausimui negali būti vertinamos kaip pašalinančios pareiškėjo pareigą laiku ir tinkamai informuoti instituciją apie jo situaciją. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka jo, kaip užsieniečių teisinės padėties teisės aktų reguliavimo subjektu esančio asmens, pareigos aktyviai bendradarbiauti, laiku teikti informaciją institucijoms bei pranešti apie bet kokias reikšmingas aplinkybes, galinčias turėti įtakos leidimo laikinai gyventi pagrindų išnykimui ar išlikimui.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

38. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė