abcd1ef5-bea1-41da-94f5-5fe8ddb0bcc8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-221-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01883-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 71.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A.

M. (pradinio ieÅ¡kovo A. L. R. teisių perėmėjos) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5238-775/2014 pagal ieÅ¡kovo A. L. R. (teisių perėmėja A. M.) ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, trečiasis asmuo notarė R. P., ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė ieÅ¡kovas A. L. R. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) jo ir M.

B. bendrÄ ja daline nuosavybe ir priteisti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2013-11-07 mirė ieÅ¡kovo žmona ir atsakovės močiutė M. B.. Mirusiosios palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas ir atsakovė. IeÅ¡kovas su mirusiÄ ja vedė bendrÄ Å«kį nuo 1985 m., 2001 m. įteisino savo santuokÄ . Dar 1985 m. ieÅ¡kovas apsigyveno pas M. B. jos name (duomenys neskelbtini), bet 1987 m. jį paėmė visuomenės poreikiams ir suteikė butÄ .

Tada jie visi persikėlė gyventi į ginčo butÄ , 1992-07-10 jį privatizavo M. B. vardu, ieÅ¡kovas davė tam sutikimÄ kaip nuomininkas, dokumentuose ieÅ¡kovas nurodytas kaip M. B. vyras. Å eima butÄ Ä¯sigijo bendromis lėšomis, jį kartu prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, ieÅ¡kovas tai daro iki Å¡iol. Tik pradėjęs tvarkyti paveldėjimo dokumentus ieÅ¡kovas sužinojo apie testamentÄ , jog butas jo sutuoktinei priklausė asmeninės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytas iki Å¡alims sudarant santuokÄ .

IeÅ¡kovas tarp jo ir M. B. įsipareigojimÄ veikti bendrai tam tikram tikslui sukooperavus savo turtÄ , darbÄ bei žinias praÅ¡o laikyti jungtinės veiklos sutartimi ir pripažinti ieÅ¡kovui dalinę nuosavybę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovės močiutei M. B. asmeninės nuosavybės teise 1984-06-19 dovanojimo sutarties pagrindu priklausė gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Å is namas buvo paimtas visuomenės reikmėms ir nugriautas, pastatytas daugiaaukÅ¡tis namas, dėl to M.

B. buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas jokių teisių į griaunamÄ namÄ neturėjo, butÄ Kauno miesto valdyba skyrė griaunamo namo savininkei M. B.. IeÅ¡kovas pagal M. B. testamentÄ , kuriuo visas jos mirties dienÄ turimas turtas paliktas atsakovei, turi teisę naudotis butu panaudos sutarties pagrindu – jam leidžiama iki gyvos galvos gyventi ginčo bute ir naudotis ½ jo dalimi, atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo teisės nebuvo pažeidžiamos, be to ieÅ¡kovas M. B. testamento įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl jis yra galiojantis ir turi bÅ«ti vykdomas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad ginčo butas M. B. buvo suteiktas VK nusprendus paimti iÅ¡ jos asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namÄ adresu (duomenys neskelbtini) visuomenės reikmėms. 1991 metais privatizuojant minėtÄ butÄ , ieÅ¡kovas su M. B. kartu gyveno tik Å¡eÅ¡erius metus. Byloje nėra įrodymų apie tokį Å¡alių ryÅ¡ių pobÅ«dį iki nurodyto laikotarpio, kuris patvirtintų Å¡alių apsisprendimÄ ginčo butÄ Ä¯gyti bendrosios nuosavybės teise, nes ieÅ¡kovas raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ , kad buto savininke bus M.

B., Å¡io savo sutikimo neginčijo, tuo pačiu atsisakė teisės įgyti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, jokių įrodymų, kad jis grynais pinigais ar investiciniais čekiais bÅ«tų prisidėjęs prie buto privatizavimo nepateikė, todėl tik bendro Å¡alių gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu buvus Å¡alių susitarimÄ Ä¯sigyti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad susitarimo dėl ginčijamo buto įgijimo bendrÄ ja daline nuosavybe buvimas neįrodytas.

Pats ieÅ¡kovas teismo posėdyje nurodė, jog jis su M. B. apie buto nuosavybės dalis privatizuojant nekalbėjo ir apie tai negalvojo, todėl darytina iÅ¡vada, jog jis neįgijęs bendros dalinės nuosavybės teisės į butÄ kaip bendraturtis buto privatizavimo metu, naudojosi juo ir gyveno jame tik kaip Å¡eimos narys.Tai, kad M. B. butÄ laikė savo asmenine nuosavybe patvirtina ir jos 1998-05-27 sudarytas testamentas, kuriuo ji visÄ savo turtÄ paliko atsakovei J. B. ir nustatė testamentinę iÅ¡skirtinę – leisti A.

R. iki gyvos galvos naudotis puse ginčo buto (b. l. 60). IeÅ¡kovas nurodė, jog jis apie testamentÄ nieko nežinojo, tačiau tada kyla klausimas, ar tikrai ieÅ¡kovas su sutuoktine buvo geranoriÅ¡kai susitarę dėl turtinių klausimų. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas buto nuosavybės klausimÄ iÅ¡kėlė tik mirus M. B., o iÅ¡ testamento turinio matyti, jog M. B., butÄ laikydama savo asmenine nuosavybe, savo sutuoktiniu pasirÅ«pino, nustatydama sÄ lygÄ , kad jis iki gyvos galvos gali naudotis puse Å¡io buto.Esant tokioms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas sutuoktinės valiÄ dėl turto po jos mirties žinojo ir jai esant gyvai turto padalinimo klausimo nekėlė, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis iÅ¡ esmės pripažino, kad butas yra M.

B. asmeninė nuosavybė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė A. M., apeliacinės instancijos teisme perėmusi ieÅ¡kovo A. L. R. procesines teises, praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį patenkinti.Apeliacinis skundas grindžiami argumentais, kad:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieÅ¡kovas A.L. R. su M. B. nuo 1985 m. gyveno kartu kaip sutuoktiniai, iki pat jos mirties, vedė bendrÄ Å«kį. Atsakovė Å¡ios aplinkybės neginčijo. Teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie teigė matę, kad A.L. R. su M. B. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį.Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose (3K-3-140/2013, 3K-3-410/2011, 3K-3-553/2010). Visos bylos aplinkybės ir liudytojų parodymai patvirtina, kad A. L. R. ir M.

B. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes jie kartu gyveno nuo 1985 metų, santuokÄ sudarė 2001 metais, o butÄ iÅ¡ bendrų lėšų įsigijo faktinėje santuokoje 1992 metais, todėl akivaizdu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas bendrai vykdant jungtinę veiklÄ . Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog jis prisidėjo savo lėšomis ar investiciniais čekiais prie ginčo buto privatizavimo, bei, kad neįrodytas susitarimas kurti bendrÄ dalinę nuosavybę, nepagrįsta.

A.L. R. kartu su M. B. ne tik, kad įgijo ginčo butÄ iÅ¡ bendrų lėšų, bet jį remontavo, juo rÅ«pinosi. Butas buvo įkainotas ir parduotas už 17.056 rub., iÅ¡ kurių 2080 rub. buvo įmokėti grynais į LR TB sÄ skaitÄ Kauno miesto valdybos butų privatizavimo tarnybai pagal 1992-07-02 praneÅ¡imÄ , likusieji 14.976 rub. buvo sumokėti investiciniais čekiais. Visos Å¡ios lėšos buvo bendros su M. B., nes tuo metu jie vedė bendrÄ Å«kį jau 7 metus. Å iuo atveju bÅ«tina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimu Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“.Be to, ginčo bute kartu gyvendamas su M.

B., A.L. R. pakeitė langus, duris, santechnikÄ , radiatorius, grindų dangÄ , kÄ patvirtina Å¡alių paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai, lokalinė sÄ mata, fotonuotraukos. Ginčo butas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas tiek A.L. R., tiek M. B., tiek jos sÅ«nui kartu gyvenant adresu Baranausko g. 34, Kaune, atsižvelgiant į žmonių skaičių. BÅ«tent 1987-04-22 Kauno m. LDT VK sprendimu Nr. 139 buvo numatyta paimti turtÄ iÅ¡ M. B., sumokėti už paimtus pastatus pagal VK įkainojimo aktÄ , tačiau tuo pačiu buvo nuspręsta aprÅ«pinti griaunamų namų gyventojus gyvenamuoju plotu.

Taigi, ginčo butas buvo suteiktas Å¡eimai. O butas privatizuotas tik po 5 metų, todėl, jei ir gavo M. B. kompensacijÄ , tai nereiÅ¡kia, kad ji už tuos pinigus privatizavo ginčo butÄ . Tai, kad butas buvo suteiktas Å¡eimai patvirtina faktas, jog buvo reikalingas apelianto sutikimas, nes dokumentuose jis buvo nurodytas kaip M. B. vyras.Aplinkybė, kad A.L. R. su M. B. nekalbėjo apie buto nuosavybės dalis patvirtina faktÄ , jog ginčo butÄ visÄ laikÄ laikė bendra nuosavybe. Be to, apeliantÄ Ä¯raÅ¡ius į dokumentus kaip M.

B. vyrÄ ir nuomininkÄ , apeliantas pagal tuo metu galiojusius įstatymus prarado teisę gauti butÄ savo vardu.Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad M. B. ginčo butÄ laikė savo asmenine nuosavybe, nes 1998-05-27 sudarė testamentÄ , kuriuo ji visÄ savo turtÄ paliko J. B. ir nustatė testamentinę iÅ¡skirtinę – leido A.L. R. iki gyvos galvos naudotis puse ginčo buto. Å i testamentinė iÅ¡skirtinė patvirtino faktÄ , jog testatorė pripažino pusę buto esant A.L. R. nuosavybe. Apie šį testamentÄ jis nieko nežinojo, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų gynęs savo teises anksčiau ir jokiu bÅ«du į butÄ nebÅ«tų investavęs savo asmeninių lėšų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė J. B. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais, kad:Apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė nuosavybė su M. B. paneigia byloje esantys įrodymai. Iki ginčo buto suteikimo M. B., ji dar iki susituokiant su A.L. R. asmeninės nuosavybės teise (1984-06-19 dovanojimo sutarties pagrindu) valdė gyvenamÄ jį namÄ , esantį RyÅ¡ių g. 2, Kaune.

Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto 1987-04-22 sprendimo Nr. 139 1.2 p. iÅ¡Â M. B. buvo paimtas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini), ryÅ¡ium su 45 butų gyvenamojo namo statyba, įpareigojant Å¡io sprendimo 3.2 punktu Kapitalinės statybos valdybÄ apmokėti sprendime nurodytiems asmenims už pastatus, želdinius bei Å¡io sprendimo 4 p. pagrindu M. B. turėjo bÅ«ti suteiktas kitas gyvenamasis plotas. Tokius teisinius santykius tuo metu reglamentavo 1964 m. CK 358 str. Tuo metu M. B. gyveno su pilnamečiu sÅ«numi, todėl pagal 1964 m.

CK 358 str. 3 d. viename kambaryje negalėjo bÅ«ti apgyvendinti skirtingos lyties asmenys. Todėl M. B. buvo suteiktas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). PraÅ¡ymÄ leisti privatizuoti ginčo butÄ savo vardu pateikė M. B., o sutikimÄ privatizuoti jos vardu davė A.L. R. bei M. B. sÅ«nus. Sutikimas – tai sandoris, kuris nenuginčytas. Galiojant visiems nenuginčytiems dokumentams, ieÅ¡kovo reikalavimas ginčo butÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe negali bÅ«ti patenkintas. A.L. R. daugiau kaip 21 metus neginčijo nei savo duoto sutikimo, nei sandorio, kuriuo M.

B. ginčo butÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise. Teismas turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimu Nr. 9 („Teismų praktika“ Nr. 10, 221 pusl.). Vadovaujantis Å¡iame nutarime iÅ¡aiÅ¡kinimu ieÅ¡kovas nuosavybės teisių į ginčo buto dalį neįgijo, nes savo teisės atsisakė pats, pasiraÅ¡ydamas sutikimÄ dėl viso buto įgijimo M. B. asmeninės nuosavybės teise. Kai butas buvo privatizuotas, ieÅ¡kovas M. B. sutuoktinis dar nebuvo. Jie susituokė 1999-05-25 bažnyčioje, o Kauno m.

CMB santuoka įregistruota 2001-05-24, todėl vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymo 12 str., ieškovas įgijo tik teisę naudotis privatizuotu butu. Liudytojų – D. R., S. B., B. J., V. K., A. M. ir A. G. parodymai nėra svarbūs, nes jie paliudijo tik du faktus:

1) kad jiems nebuvo žinoma apie M. B. testamentÄ ;

2) kad bute prieÅ¡ 4–6 metus vyko remontas. Liudytoja V. B. patvirtino, kad ieÅ¡kovo giminaičiams buvo žinoma apie seniai M. B. suraÅ¡ytÄ testamentÄ . E. K. patvirtino, kad buvo mačiusi testamentÄ M. B. namuose, apie jį buvo kalbama, pokalbyje dalyvavo ir apeliantas. IeÅ¡kovo liudytojai nepaneigė byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų.Tai, kad bute buvo atliekamas remontas, nesudaro pagrindo nuosavybei atsirasti, nes butas nebuvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ar kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, kad bÅ«tų pagrindas pripažinti turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Be to, nepateikta jokių įrodymų, jog A.L. R. savo investiciniais čekiais prisidėjo prie buto privatizavimo. PrieÅ¡ingai, M. B. testamentas patvirtina faktÄ , jog ginčo butÄ ji laikė savo asmenine nuosavybe, o A.L. R. priklausė tik teisė Å¡iame bute gyventi. Atsakovė ginčo butÄ Ä¯gijo paveldėjimo bÅ«du pagal M. B. testamentÄ , ir savo nuosavybės teises įregistravo vieÅ¡ame registre. IeÅ¡kovas Å¡io testamento taip pat neginčijo. IeÅ¡kovas apie Å¡io testamento turinį žinojo apie 15 metų.

Nenuginčijus testamento, nuosavybės teisės atsakovės vardu negali bÅ«ti panaikintos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar A. L. R. su mirusiÄ ja M. B., kartu gyvendami faktinėje santuokoje nuo 1987 m. siekė ir sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į ginčo butÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo analogiÅ¡kose bylose suformuota teismų praktika.Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

Ä®statymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rÅ«Å¡is ar grupes. Aplinkybė, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas ex ante bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir, kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

V. v. M. K. T., byla Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad A. L. R. ir M. B. (B.) santuoka buvo palaiminta 1986-08-02 SangrÅ«dos bažnyčioje (1 t., b. l. 98).

M. B. nuo 1984-06-19 dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62). 1987-04-22 Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 139 nuspręsta paimti žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡ M. B. 5 aukÅ¡tų 45 butų gyvenamojo namo statybai. Tame pačiame sprendime Kapitalinės statybos valdyba buvo įpareigota sumokėti M. B. pagal Vykdomojo komiteto sudarytos komisijos įkainojimo aktÄ .

Taip pat gyvenamųjų patalpų suteikimo skyrių įpareigojo pateikti pasiÅ«lymus dėl griaunamų namų gyventojų parÅ«pinimo gyvenamuoju plotu (1 t., b. l. 82–87). Vietoje nugriauto gyvenamojo namo 1987-06-02 Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto orderio Nr. 326 pagrindu M. B. buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23 antra pusė). Ä® šį butÄ M. B. nuolat gyventi atvyko iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iame bute registruota buvo nuo 1987-08-20 (1 t., b. l. 17).

Apeliantas į ginčo butÄ atvyko gyventi iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ginčo bute registruotas nuo 1988-03-24 (1 t., b. l. 17).1991-11-26 M. B. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Kauno miesto valdybÄ su praÅ¡ymu leisti privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad kartu su pagrindiniu nuomininku yra registruoti A. L. R. (vyras) ir A. B. (sÅ«nus) (1 t., b. l. 23). 1991-11-26 A. L. R. ir A. B. davė sutikimÄ , kad pagrindinė nuomininkė M. B. pirktų ginčo butÄ (1 t., b. l. 23 antra pusė). 1992-06-26 buto įkainavimo aktu ginčo butas įkainotas 17056 rub., iÅ¡ kurių 2080 rub.

Apmokėta grynais ir 14976 rub – investiciniais čekiais (1 t., b. l. 22). Su buto kaina buvo supažindinta M. B. ir ji su ja sutiko. 1992-07-10 Kauno miesto valdyba pardavė M. B. dviejų kambarių, 49,58 kv. m. ploto ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 24), kuris vieÅ¡ame registre įregistruotas M. B. vardu nuo 1992-07-10 (1 t., b. l. 19). Apeliantas įrodinėja, kad ginčo butas buvo suteiktas Å¡eimai ir jis buvo privatizuotas bendromis sutuoktinių lėšomis, tačiau byloje jokių raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡skyrus paties apelianto paaiÅ¡kinimus, nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas 1998-12-22 priėmė nutarimÄ Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ (Teismų praktika. 1998, 10), kuriame iÅ¡aiÅ¡kino, kad privatizavus butus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , jie buvo asmenų įsigyti kaip privati nuosavybė:

1) bendrosios dalinės nuosavybės teise - kai butai buvo privatizuoti kelių asmenų vardu ir pirkimo–pardavimo sutartyse yra nurodytos kiekvieno bendrasavininkio dalys (sutuoktiniai iki buto privatizavimo susitarę tapti perkamo buto bendrasavininkiais ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodę tenkančias kiekvienam iš jų buto dalis, irgi įsigijo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise);

2) bendrosios jungtinės nuosavybės teise – kai butÄ privatizavo sutuoktiniai ir jų buto dalys nėra nustatytos;

3) vieno asmens nuosavybės teise – kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (iÅ¡skyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių). Buto nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai po buto privatizavimo neįgiję nuosavybės teisių į butÄ , juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) Å¡eimos nariai, o buvę savininko (bendrasavininkio) Å¡eimos nariai butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais (Butų privatizavimo įstatymo 12 str.).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas su M. B. dar kartÄ bažnytinę santuokÄ sudarė 1999-05-25 Å akių Å v.

Jono KrikÅ¡tytojo Rkb, kuri Kauno miesto CMB apskaityta tik 2001-05-24 (1 t., b. l. 12). Taigi, ginčo byloje dėl to, kad iki ginčo buto privatizavimo apeliantas su M. B. gyveno kartu nėra, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi santuokos liudijimu, kuris yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Kai butas, kuriame gyveno ne tik sutuoktiniai, bet ir kiti jų Å¡eimos nariai, buvo privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ tik vieno ar kelių asmenų vardu, bet ne visų ten gyvenusių ir turėjusių teisę butÄ privatizuoti, tai asmenys, neįgiję nuosavybės teisių į butÄ , bet, pasiraÅ¡ydami susitarimÄ pirkti butÄ siekę įsigyti į jį nuosavybės teises kaip bendrasavininkiai, turi teisę ginčyti susitarimÄ , kuriuo buvo duotas sutikimas privatizuoti butÄ kitų Å¡eimos narių vardu, bei pirkimo-pardavimo sutartį ir praÅ¡yti pripažinti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir jį padalyti (CK 121 str. ir 126 str. 1 ir 2 d.).

Tik pripažinus susitarimÄ pirkti butÄ iÅ¡ dalies negaliojančiu ir Å¡iuo pagrindu pripažinus iÅ¡ dalies negaliojančia buto prikimo–pardavimo sutarties atitinkamÄ dalį, asmenims , neįgijusiems nuosavybės teisių į butÄ jį privatizuojant, gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į dalį buto. Be to, pripažįstant tokiems asmenims nuosavybės teisę į buto dalį, reikia atsižvelgti į jų įdėtų asmeninių lėšų (investicinių čekių, pinigų) dydį privatizuojant butÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarimas Nr. 9).Taigi nustatyta, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Å¡alių apsisprendimÄ ginčo butÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės (jungtinės) nuosavybės teise, nes, kaip jau buvo nustatyta, ginčo butas buvo suteiktas M.

B. asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ jos paėmus visuomenės poreikiams priklausiusį gyvenamÄ jį namÄ , Baranausko g. 34, Kaune. Be to, oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad apelianto ir M. B. bažnytinė santuoka sudaryta po ginčo buto privatizavimo, ieÅ¡kovas raÅ¡tu iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ , kad buto savininke bus M. B., Å¡io savo sutikimo neginčijo. Byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindÄ teigti, kad apeliantas prisidėjo prie ginčo buto privatizavimo. Tai, kad apeliantas buto privatizavimo metu gaudavo pensijÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad jis prisidėjo ir prie buto privatizavimo.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantas atsisakė teisės įgyti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, jokių įrodymų, kad jis grynais pinigais ar investiciniais čekiais bÅ«tų prisidėjęs prie buto privatizavimo nepateikė, todėl tik bendro Å¡alių gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu buvus Å¡alių susitarimÄ Ä¯sigyti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl apeliantas pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnį buvo įgijęs tik teisę naudotis ginčo butu.

Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Jau prieÅ¡ tai nustatyta, kad nurodytas turtas nebuvo įgytas bendromis sugyventinių lėšomis. Byloje esanti VÄ® Registrų centras pažyma patvirtina, kad nuosavybės teisės į ginčo butÄ buvo registruotos tik M.

B. vardu. Teismui nėra pagrindo abejoti Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu, kadangi jis yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 1 d.). Teisėjų kolegija laiko, jog nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie bendrÄ jÄ ieÅ¡kovo su M. B. nuosavybę į ginčo butÄ .Nustatyta, kad M. B. 1998-05-27 sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko atsakovei J. B. ir nustatė testamentinę iÅ¡skirtinę – leido A. R. iki gyvos galvos naudotis puse ginčo buto (1 t., b. l. 60).

IeÅ¡kovo sutuoktinė ir atsakovės močiutė M. B. mirė 2013-11-07 (1 t., b. l. 11). Pagal prieÅ¡ tai minėtÄ testamentÄ 2013-12-06 atsakovė ir A.L. R. priėmė palikimÄ (1 t., b. l. 13). Pradinis apeliantas įrodinėjo, kad apie testamento buvimÄ nieko nežinojęs, ir Å¡iÄ aplinkybę, jo teigimu patvirtina faktas, jog apeliantas bÅ«tų gynęs savo teises anksčiau ir jokiu bÅ«du nebÅ«tų investavęs į ginčo butÄ . Aplinkybę, jog apeliantas nežinojo apie testamentÄ , jis įrodinėjo savo paties paaiÅ¡kinimais bei liudytojų D.

R., S. B., B. J., V. K., A. M. ir A. G. parodymais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, kad A.L. R. su M. B. gražiai sugyveno, rÅ«pinosi vienas kitu, darė buto remontÄ , tačiau nei buto įsigijimo aplinkybių, nei kokia forma ir apimtimi A.L. R. prisidėjo prie buto pirkimo, jie paaiÅ¡kinti negalėjo, testamento egzistavimo aplinkybės jiems nežinomos. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitų liudytojų parodymus. Liudytoja E. K. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas seniai žinojo apie sutuoktinės testamentÄ , apie jį buvo kalbama girdint apeliantui.

Taip pat nurodė, kad į ligoninę pas M. B. buvo atvykusi ieÅ¡kovo dukterėčia D. P., kuri reikalavo pakeisti testamentÄ .Nagrinėjamu atveju teismas įvertino tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės pateiktus dokumentus, paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas sutuoktinės valiÄ dėl turto po jos mirties žinojo ir jai esant gyvai turto padalinimo klausimo nekėlė, o tai reiÅ¡kia, jog iÅ¡ esmės apeliantas pripažino, kad butas yra M. B. asmeninė nuosavybė.

Darytina iÅ¡vada, kad A.L. R. nesiekė įgyti ginčo buto nuosavybėn, o tik siekė turėti galimybę gyventi jame. Kitaip tariant, ginčo nekilnojamojo turto atžvilgiu tarp Å¡alių susiklostė ne jungtinės veiklos, o neterminuotos panaudos sutarties pagrindu neatlygintinio naudojimosi daiktu prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.642 str.).Kiekviena Å¡alis turi naÅ¡tÄ Ä¯rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismai įvertino tiek apelianto, tiek kitų dalyvaujančių byloje asmenų į bylÄ pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tai reiÅ¡kia, kad teismas įvykdė viskÄ , kas tokiu atveju buvo objektyviai įmanoma, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ . Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes sutinka su teismo iÅ¡vada, kad įrodymų, jog pradinis apeliantas ketino sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę į butÄ byloje nėra.Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Teismui nusprendus atmesti apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto teisų perėmėjos atsakovės naudai priteistinos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) turėjo 348 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ apelianto teisių perėmėjos (2 t., b. l. 14–15).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo teisių perėmėjos A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) s) 348 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 00 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovės J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai. Teisėjai                                                                              Virginija Lozoraitytė                                                                               ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                Egidijus TamaÅ¡auskas