abcd0d28-b3a0-460e-a36b-daa54b33aa8a · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-830-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02697-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Å iauliaiÅ iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. Å .,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-4 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Å iaulių TI) 10 000 Eur neturtinę žalÄ , iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, Å iaulių AVPK) 2000 Eur neturtinę žalÄ .

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių AVPK Radviliškio policijos komisariato areštinėje (toliau – areštinė) buvo laikomas nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16 bei 2015 m. kovo ir balandžio mėnesiais (datų neprisimena), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo areštinėje metu pareiškėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameros lango nebuvo galimybės atidaryti iš vidaus, o tik iš išorės, kameroje veikė viena 20 vatų lemputė.

Kamera nuolat buvo stebima vaizdo kamera, areštinėje nėra pasivaikščiojimo kiemelių. Kameroje nebuvo karšto vandens. Nebuvo ventiliacijos, trūko oro. Sanitariniame mazge nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, nebuvo durų. Nebuvo išduodamas tualetinis popierius. Nuo tiekiamo maisto pareiškėjas nepavalgydavo, nes porcijos buvo per mažos, maistas atšalęs. Kameroje nebuvo rozečių.Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015-01-16 iki 2015-06-19, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, pareiškėjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose.

Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas neatitiko higienos normų reikalavimų. Per mažas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, nes nebuvo galimybės nuvalyti lango. Pasivaikščiojimo kiemelyje buvo per mažai vietos. Kameroje nebuvo karÅ¡to vandens, tualetas nebuvo atitvertas, unitazo nebuvo. Nebuvo ventiliacijos, patalpose buvo drėgna. Gaudavo vienÄ rulonÄ tualetinio popieriaus mėnesiui, kurio užtekdavo tik trims dienoms. Tualetinis popierius buvo nekokybiÅ¡kas. Kameroje draudžiama turėti kompiuterius, nuosavus Å¡iltus pledus, muzikos grotuvus, DVD grotuvus.

Maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal. Negalėjo pirkti prekių kokių nori, o tik tokias, kokios tuo metu buvo pasiÅ«lomos parduotuvėje. Buvo didelis prekių kainų skirtumas tarp Å iaulių TI parduotuvėje esančių prekių ir laisvėje. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme teismo posėdžio metu buvo laikomas su antrankiais.Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (166-175 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,14 kv. m iki 6,27 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi metu pareiÅ¡kėjas nebÅ«davo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato:

Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos.PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (38-41 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar institucija, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios valstybės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ar institucijos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktÄ . PareiÅ¡kėjui neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės sÄ lygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.Remiantis Å iaulių aps.

VPK teismui pateiktais ir byloje esančiais dokumentais, M. Š. Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas du kartus, nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. sausio 16 d. bei nuo 2015 m. kovo 4 d iki 2015 m. kovo 6 d. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo laikomas ne areštinėje, kaip jis teigia, o ilgalaikio sulaikymo patalpose. Pažymi, kad Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariate ginčijamu laikotarpiu areštinės įrengta nebuvo.

Trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos reglamentuotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau - Instrukcija). Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad: „Sulaikymo patalpos – specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigÄ , uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimÄ , skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas.“.

Instrukcijos 38 punkte reglamentuota, kad: „Asmenys, pristatyti iš policijos areštinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali būti pristatomi j operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus išvežti į policijos areštine ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta Šioje instrukcijoje.“.Pažymi, kad, atsižvelgiant į ilgalaikio sulaikymo patalpų paskirtį, į tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ar įkalinimo įstaigoms.

Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, langai bei rozetės ir veidrodžiai, kurių įrengimas reglamentuotas Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356. Nepaisant to, kiekvienoje Å iaulių aps. VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo kameroje yra įrengti du 0,80 x 0.80 m dydžio langai, užtikrinantys natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ bei natÅ«raliÄ patalpų ventiliacijÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad kameroje nebuvo ventiliacijos.Atkreipia dėmesį, kad, nors teisės aktų, reglamentuojančių asmens laikymo sÄ lygas areÅ¡tinėse ir įkalinimo vietose, reikalavimai nėra taikomi ilgalaikio sulaikymo patalpoms, tačiau asmens, laikomo tokiose patalpose laikymo sÄ lygos, atsižvelgiant į Å¡iose patalpose asmenų laikymo trukmę, taip pat privalo atitikti bendruosius asmens sveikatos saugos reikalavimus. Å iaulių aps.

VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariate yra 4 ilgalaikio sulaikymo patalpas, kurių plotai atitinkamai yra 10,48 kv. m, 9,85 kv. m, 9.57 kv. m ir 10,26 kv. m. Ilgalaikio sulaikymo kameroje įrengtos dvi lovos, 2 spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, 2 taburetės, sanitarinis mazgas. Ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengti du 0,80 x 0,80 m dydžio langai, užtikrinantys natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Langas, esant poreikiui, atidaromas iÅ¡ lauko. Ilgalaikio sulaikymo patalpoje įrengti du elektros Å¡viestuvai (niÅ¡oje, kaip numatyta įsakyme, reglamentuojančiame Å¡ių patalpų įrengimÄ ), kurie užtikrina dirbtinį patalpos apÅ¡vietimÄ ir vėdinimÄ .Taip pat pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d.

įsakymo Nr. 5-V-263 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" 33.6. punkte yra nurodyta, jog „patalpoje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi bÅ«ti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga“.

Å iaulių aps. VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariate ilgalaikio sulaikymo patalpose sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis Å¡iais reikalavimais. Ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad į kameros sanitarinį mazgÄ bÅ«tų tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Be to, Å iaulių aps. VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio virÅ¡ininkės R. S. 2015 m. spalio 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl M. Å . skundo“ nurodyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomi asmenys visada turi galimybę papraÅ¡yti policijos pareigÅ«nų karÅ¡to vandens.

Taip pat nurodyta, kad per 2013-2015 metų laikotarpį nebuvo gauta nei vieno skundo dėl sulaikytų asmenų laikymo sÄ lygų. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime R. S. taip pat konstatuoja, kad kiekvienoje sulaikymo kameroje visuomet yra tualetinio popieriaus. Atsižvelgiant į Å¡ias teisės normas, faktus bei argumentus, Å iaulių aps. VPK nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ir tualeto priemonių neaprÅ«pinimo yra nepagrįsti.Taip pat pažymi, kad sulaikymo patalpos, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d.

įsakymo Nr. 5-V-263 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 33.15 punkte nurodyta, kad: „<...> uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali bÅ«ti pasirinkta), ir pamainos pareigÅ«nams sudaromos sÄ lygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų“.

Ä®rengiant sulaikymo patalpas ir montuojant vaizdo stebėjimo kameras, buvo vadovaujamasi Å¡iais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai. kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas sulaikymo patalpose yra numatytas, nėra pagrindo teigti, kad Å iaulių aps. VPK. RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato pareigÅ«nai neveikė taip. kaip iÅ¡ jų reikalauja teisės aktų nuostatos, todėl nėra ir sÄ lygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, o M. Å . pretenzijos dėl jo pažeidžiamo privatumo, yra laikytinos nepagrįstomis.Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad Å iaulių aps.

VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpos, įrengtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir yra eksploatuojamos sudarant tinkamas sÄ lygas laikyti sulaikytiesiems asmenims, todėl M. Å . teiginiai dėl tariamai pažeistų jo teisių laikytini nepagrįstais.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu jis buvo menkai maitinamas. Su Å¡iuo teiginiu Å iaulių aps. VPK taip pat nesutinka, nes jis yra nepagrįstas. Å iaulių aps.

VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomi asmenys maitinami L. P. įmonės pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį gaminamu maistu, kuris tiekiamas tris kartus per dienÄ , iÅ¡ kurių vienÄ kartÄ - karÅ¡tas, ir kuris atitinka maisto produktų vidutinį paros kiekį, skiriamÄ vyrams. Atsižvelgiant į tai, Å iaulių aps. VPK nuomone, pareiÅ¡kėjo M. Å . teiginiai dėl netinkamo maitinimo yra nepagrįsti.Taip pat pažymi, kad Å iaulių aps. VPK neturi duomenų, kad M. Å ., bÅ«nant Å iaulių aps.

VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose ginčijamu laikotarpiu, bÅ«tų teikęs kokius nors skundus dėl tariamai netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių aps. VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato patalpose.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, paremtas raÅ¡ytiniais įrodymais, Å iaulių aps. VPK nuomone, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo M. Å . teisės dėl laikymo Å iaulių aps. VPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo Patalpose sÄ lygų pažeistos nebuvo.Be to. sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo laikymo teismo posėdžio salėje surakintu antrankiais teisėtumo, nagrinėtinos Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos: 2014-12-30 įsakymas Nr. 1R-384/1V-916) (toliau – Konvojavimo taisyklės) XII skyriaus nuostatos, kurios reglamentuoja antrankių naudojimo atvejus. Šiame skyriuje nėra nustatyta, kad teismo posėdžio metu konvojuojamajam antrankiai turi būti nuimti. Taigi pareiškėjo atveju, jei, pareigūnų sprendimu, vadovaujantis nurodytų taisyklių nuostatomis, antrankiai turėjo būti naudojami, tai juos pareigūnai teismo posėdžio metu galėjo nuimti tik šio posėdžio pirmininkui leidus.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinę reglamentacijÄ , Å iaulių aps. VPK nuomone, pareiÅ¡kėjo teisės dėl jo laikymo surakintu antrankiais teismo poodžio metu pažeistos taip pat nebuvo.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas M. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės jam neturtinės 2000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16 bei 2015 m. kovo ir balandžio mėnesiais bÅ«nant Å iaulių AVPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato areÅ¡tinėje ir 10 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015-01-16 iki 2015-06-19 bÅ«nant Å iaulių TI.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje bei Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å iaulių AVPK RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2015-01-14 iki 2015-01-16, nuo 2015-03-04 iki 2015-03-06.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2015-01-16 iki 2015-06-19 Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m.), Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m.).

IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos ne visais atvejais galima nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kintinos pareiÅ¡kėjo naudai. Konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-06-19, iÅ¡viso 3 dienas, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų, tualetas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Bylai aktualiu laikotarpiu, gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė (108 b.l.), taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Pažymoje „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, apraÅ¡ymas, iÅ¡ kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, sanitarinio mazgo patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, tačiau objektyvių duomenų, ar Å¡ios patalpos visiÅ¡kai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių TI administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klės, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje nebuvo karÅ¡to vandens.

Higienos normos HN: 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad „<...> sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose trūko vietos pasivaikščioti. Iš byloje esančio pasivaikščiojimų kiemelių plano (110 b.l.) matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra nuo 17,31 kv.m. iki 23,43 kv. m. dydžio.

Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi toje kameroje esantys asmenys, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo per mažai vietos pasivaikščioti atmestini, kaip nepagrįsti.Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo tualetinio popieriaus, dėl maitinimo, prekių asortimento ir kainų, draudžiamų turėti daiktų yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada ir kokių daiktų, kieno sprendimu pareiškėjui buvo neleista perduoti.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maisto, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ (17-36 b.l.) daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis: pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas 154 dienas ir iÅ¡ jų tik 3 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė (108 b.l.).

Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.

Kartu pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančiÄ jo asmens sveikatos istorijÄ , bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.) Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose Asmenų laikymÄ policijos komisariatų ilgalaikio sulaikymo patalpose reglamentuoja Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553, kurios 41.2. punkte numatyta, jog į ilgalaikio sulaikymo patalpas gali bÅ«ti uždarytas asmuo, laikinai pristatytas procesiniams veiksmams atlikti iÅ¡ policijos areÅ¡tinės, kitų laisvės atėmimo vietų, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol asmuo bus iÅ¡vežtas, bet ne ilgiau kaip 48 valandas (64-82 b. l.).PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad buvimo Å iaulių apskrities VPK RadviliÅ¡kio rajono PK ilgalaikio sulaikymo kamera neatitiko teisės aktų reikalavimų, jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, nebuvo ventiliacijos, dvokė, nepakako apÅ¡vietimo, kameroje neįrengtas elektros lizdas, netinkamai įrengtas tualetas, kameroje įmontuota vaizdo stebėjimo kamera, nebuvo iÅ¡duodamas tualetinis popierius, per mažos maisto porcijos.             Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Å iaulių apskrities VPK nuostatų 2 punkte numatyta, kad Å iaulių apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir Å¡iais nuostatais.Minėta, jog asmenų laikymÄ policijos komisariatų ilgalaikio sulaikymo patalpose, tai yra operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimÄ , darbo su asmenimis, pristatytais į operatyvaus valdymo padalinį, organizavimÄ , reglamentuoja Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta 2010 m. birželio 30 d.

Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553 (toliau – instrukcija). Sulaikymo patalpų įrengimo reikalavimai nustatomi atskiru Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu (Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 53. p.), tai yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. Įsakymu Nr. 5-V-263 “Dėl Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymo Nr. V-492 “Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo” pakeitimo” patvirtintais Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimais (toliau – ir reikalavimai) (56-63 b. l.).

Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , visuomenės sveikatos centrai apskrityse nevykdo valstybinės visuomeninės sveikatos priežiÅ«ros kontrolės policijos komisariatų sulaikymo patalpose. Teismas pažymi, jog Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato normų ilgalaikio sulaikymo kamerų oro temperatÅ«rai, drėgmei, ventiliacijos įrengimo.

Reikalavimų 33.12.3. punkte numatoma, kad esant poreikiui natūraliam vėdinimui gali būti atidaromas langas. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R. S. 2015-10-12 tarnybiniame pranešime (43-45 b. l.) nurodoma, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengti du 0,80 x 0,80 m dydžio langai. Policijos komisariato patalpos šildomos centralizuotai ir oro temperatūra visose policijos komisariato patalpose vienoda. 2012 metais atlikus pastato apšiltinimo darbus, atnaujinus ilgalaikio sulaikymo patalpas, oro temperatūra pastate pakilo dar keliais laipsniais.

Ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengta ventiliacinė sistema, kuri įjungiama esant poreikiui. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas ilgalaikio sulaikymo kameroje, bÅ«tų prašęs policijos pareigÅ«nų įjungti dirbtinę ventiliacijÄ ar atidaryti langÄ . Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato langų įrengimo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai, jog kamera neatitiko teisės aktų reikalavimų, trÅ«ko oro, nepagrįsti ir paneigti į bylÄ atsakovo atstovo pateiktais dokumentais.Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.9. punkte numatyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose virÅ¡ durų įrengiama niÅ¡a apÅ¡vietimui, 33.10.1.

– užtikrinama dirbtinio apÅ¡vietimo norma, 33.12.4. – langų stiklai turi bÅ«ti skaidrÅ«s, užtikrinantys natÅ«ralų patalpos apÅ¡vietimÄ . Teismas pažymi, jog pagal reikalavimų 33.12 punktÄ , ilgalaikio sulaikymo kameroje langus įrengti neprivaloma, tačiau kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengti net du langai, todėl teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo argumentai, jog kameroje nepakako natÅ«ralaus ir dirbtinio apÅ¡vietimo, atmestini kaip nepagrįsti.Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.6. punkte nurodoma, jog patalpoje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara.

Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėmis medžiagomis bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga; 33.7. punkte nurodoma, kad patalpoje turi būti lova (vieno arba dviejų aukštų), prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams. Atsižvelgiant į vietų skaičių, prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetė ir vienas stalas.

Baldai, esantys ilgalaikio sulaikymo patalpoje, tvirtinami prie grindų ar sienų. IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo, tarnybinio praneÅ¡imo (43-45 b.l.), matyti, jog ilgalaikio sulaikymo kameroje yra visi pagal Reikalavimus bÅ«tini baldai, taip pat tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje įrengta vaizdo stebėjimo kamera pažeidžia jo privatumÄ . Vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15. punktu, uždarytų asmenų elgesiui stebėti ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigÅ«nams sudaromos sÄ lygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį.

Vaizdo stebėjimo kameros turi bÅ«ti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Teismas pažymi, jog atsakovo atstovas, patalpoje įrengdamas vaizdo kamerÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taip pat pareiÅ¡kėjo privatumo, garbės ir orumo, nes sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų kameros nefiksuoja. Teismo nuomone, sanitarinio mazgo įrengimas jį atskiriant 120-130 cm aukščio sienele, atitinkamas vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje nebuvo elektros lizdų.

Teismas pažymi, jog pagal Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, ilgalaikio sulaikymo kameroje elektros lizdai neturi bÅ«ti įrengti. Å iaulių apskrities VPK RadviliÅ¡kio rajono PK organizacinio poskyrio virÅ¡ininkės R. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, jog asmenys, norintys pasidaryti karÅ¡tų gėrimų, gali papraÅ¡yti policijos pareigÅ«nų karÅ¡to vandens, byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ .

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovo atstovas, neįrengdamas elektros lizdų kameroje, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore. Teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R.

S. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog kiekvienoje kameroje nuolat yra tualetinio popieriaus, todėl pareiškėjo argumentai, dėl tualetinio popieriaus neišdavimo atmestini, kaip nepagrįsti.Pareiškėjo argumentai dėl nekokybiško, neatitinkančio reikalavimus tiekiamo maisto atmestini, kaip nepagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad maistas būtų tiekiamas netinkamos būklės ar per mažos porcijos. Pareiškėjas prašymų ar skundų dėl netinkamo maisto pateikęs nebuvo (43-45 b.l.).Pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo teismo salėje teismo posėdžio metu su antrankiais atmestini, kaip nepagrįsti.

Konvojavimo taisyklių XII skyriuje reglamentuotas antrankių panaudojimas konvojavimo metu. 223.2. punkte numatyta, kad antrankius naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ . Antrankiai Å¡iems asmenims gali bÅ«ti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus Å¡io posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamÄ jį palydėjus į tualetÄ . Duomenų, kad teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas antrankių nuėmimo klausimas byloje nėra, pareiÅ¡kėjas pareigÅ«nų veiksmų dėl atsisakymo nuimti antrankius teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Byloje jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas laikyti jį teismo posėdžių salėje be antrankių nebuvo patenkintas, nėra.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Teismas pažymi, kad tam tikras asmenų, esančių ilgalaikio sulaikymo patalpose, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laikymo sulaikymo patalpose pasekmė, tačiau teigti, kad pareiÅ¡kėjo laikymas ilgalaikio sulaikymo patalpose dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų argumentų sukėlė pareiÅ¡kėjui rimtas neigiamas kančias, diskomfortÄ , psichologiÅ¡kai jį sumenkino, žemino jo orumÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pareiÅ¡kėjui tyčia sudaryti blogesnes laikymo sÄ lygas ir taikęs kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, pareiÅ¡kėjas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, jog byloje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, 2000 Eurų neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo M. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo M. Å . reikalavimÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo M. Å . reikalavimÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas