abccd419-01cd-4cd6-9e09-b9cbb5cc88b1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                   Civilinė byla Nr. 2-208-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01013-2014-7                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8; 3.3.1.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 28 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. M. ir V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4997-345/2015, kuria atmestas pareiÅ¡kėjų R. M. ir V. J. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bei bankroto administratoriaus atstatydinimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė          PareiÅ¡kėjai R. M. ir V. J. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti visus BUAB „Heles Group“ 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus ir įpareigoti bankroto administratorių UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ suÅ¡aukti kreditorių susirinkimÄ iÅ¡ naujo, apie susirinkimÄ informuojant visus įmonės kreditorius. PareiÅ¡kėjai taip pat prašė atstatydinti administratorių UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“.        PareiÅ¡kėjai nurodė, kad 2015 m. balandžio 7 d.

įvyko BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimas, kuriame priimtų nutarimų pareiÅ¡kėjai negavo iki Å¡iol. Bankroto administratoriaus siųstÄ korespondencijÄ apie įvyksiantį kreditorių susirinkimÄ pareiÅ¡kėjai gavo tik 2015 m. balandžio 7 d. (susirinkimo suÅ¡aukimo dienÄ ). PareiÅ¡kėjų nuomone, bankroto administratorius netinkamai informuoja apie įmonės kreditorių susirinkimus ir bankroto proceso eigÄ , dėl ko pareiÅ¡kėjai negali dalyvauti susirinkimuose, iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės, pateikti pasiÅ«lymus, balsuoti ir pan.

Administratorius turi įvertinti ne tik kreditorių balsavimo raÅ¡tu biuletenius, bet ir supažindinti kitus kreditorius su kreditorių teikiamais pasiÅ«lymais. PareiÅ¡kėjai nurodė, jog turėjo konkrečių pasiÅ«lymų dėl įmonės likvidavimo proceso, tačiau jiems nebuvo suteikta galimybė juos pateikti. PareiÅ¡kėjų nuomone, administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 5 dalies 14, 15 punktų, 13 dalies 2 punkto, 21 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, veikė pažeisdamas administratorių elgesio kodekso 11.1 ir 11.6 punktuose įtvirtintus principus, kas sudaro pagrindÄ jį (administratorių) atstatydinti iÅ¡ pareigų.

         BUAB „Heles group“ bankroto administratorius su pareiÅ¡kėjų reikalavimais nesutiko. Teismui pateiktame atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjai kreditorių teises įgijo tik nuo 2015 m. birželio 12 d., kuomet Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį, kuria patvirtinti pareiÅ¡kėjų finansiniai reikalavimai. Administratorius į pareiÅ¡kėjų 2015 m. balandžio 27 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos suteikimo apie antrÄ jį BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimÄ pateikė atsakymÄ .

Antrojo kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas vienas klausimas dėl įmonės likvidavimo, kuriame raÅ¡tu balsavo trys kreditoriai, kurių reikalavimų bendra suminė iÅ¡raiÅ¡ka yra 72,03 procentai. Kadangi pareiÅ¡kėjų reikalavimai sudaro 0,96 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pareiÅ¡kėjams pateikus savo nutarimo projektÄ , vis vien bÅ«tų priimtas nutarimas likviduoti įmonę, kadangi įmonė veiklos nevykdo, jos atkurti neįmanoma, taikos sutartis nebuvo sudaryta.

Administratorius apie pareiÅ¡kėjų paduotus atskiruosius skundus dėl teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, sužinojo tik 2015 m. balandžio 3 d., todėl nežinodamas apie tuos pareiÅ¡kėjų skundus, vadovaudamasis kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka, jis 2015 m. kovo 30 d. informavo pareiÅ¡kėjus apie Å¡aukiamÄ antrÄ jį kreditorių susirinkimÄ , informacijÄ pateikdamas registruotu laiÅ¡ku. Administratoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo jo atstatydinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pareiÅ¡kėjų R. M. ir V. J. skundo netenkino.           Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi tik iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ir juos įtraukė į BUAB „Heles group“ pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , tačiau pareiÅ¡kėjai padavė atskiruosius skundus nepatvirtintų finansinių reikalavimų dalyje, bei vertindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties motyvus, priėjo prie iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjai BUAB „Heles group“ kreditorių teises, numatytas Ä®BÄ® 21 straipsnyje, įgijo nuo 2015 m. birželio 12 d. (kai Lietuvos apeliaciniame teisme buvo iÅ¡nagrinėti jų atskirieji skundai).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis buvo įteikta 2015 m. kovo 16 d., o pareiÅ¡kėjų atskirieji skundai dėl tos nutarties – 2015 m. balandžio 3 d., kad administratorius apie 2015 m. balandžio 7 d. Å¡aukiamÄ antrÄ jį kreditorių susirinkimÄ kreditorius (įskaitant ir pareiÅ¡kėjus) informavo 2015 m. kovo 30 d. Vertindamas tokias aplinkybes teismas konstatavo, kad kreditorių informavimo apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ tvarka nebuvo pažeista.

             Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 7 d. BUAB „Heles group“ antrojo kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai neįrodė ketinę susirinkimo metu pateikti pasiÅ«lymus dėl įmonės likvidavimo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių 2015 m. balandžio 7 d. susirinkime svarstytas klausimas dėl administratoriaus įpareigojimo kreiptis į įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ar likviduojama dėl bankroto prieÅ¡tarautų Ä®BÄ® nustatytiems bankroto proceso reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kėjų skundo argumentus, kad administratorius esÄ neteikia pareiÅ¡kėjams informacijos apie bankroto proceso eigÄ .            Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų argumentus, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai nepagrindė savo argumentų dėl bankroto administratoriaus etikos principų pažeidimo. Teismas nenustatė administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo, procedÅ«rų vilkinimo aplinkybių, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo atstatydinti administratorių netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjai R. M. ir V. J. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti skundÄ dėl BUAB „Heles group“ 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai visas BUAB „Heles group“ kreditorių teises įgijo tik nuo 2015 m. birželio 12 d.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjai BUAB „Heles group“ kreditorių teises įgijo tik nuo 2015 m. birželio 12 d. Pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį atskiraisiais skundais skundė tik nepavirtintų finansinių reikalavimų dalyse, todėl likusi tos nutarties dalis, kuria buvo patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo 2015 m. kovo 18 d. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės revizuoti 2015 m. kovo 10 d. nutarties galiojimo ribų.

 Pirmosios instancijos teismas pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ turėjo patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® nustatytos kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apie kreditorių susirinkimÄ pareiÅ¡kėjai buvo informuoti 2015 m. kovo 30 d. PareiÅ¡kėjams korespondencija buvo įteikta tik 2015 m. balandžio 7 d. Tik susirinkimo dienÄ informuoti apie susirinkimÄ pareiÅ¡kėjai fiziÅ¡kai negalėjo jame dalyvauti. Bankroto administratorius nesavalaikio korespondencijos įteikimo pareiÅ¡kėjams negali pateisinti paÅ¡to paslaugos teikėjų darbu.

Administratorius turėjo numanyti, kad 2015 m. kovo 30 d. iÅ¡siųsta siunta (korespondencija) laiku nepasieks pareiÅ¡kėjų.  AkivaizdÅ«s kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimai sudaro pagrindÄ bankroto administratoriaus atstatydinimui.           2015 m. spalio 8 d. gauti ir 2015 m. spalio 15 d. pirmosios instancijos teisme priimti pareiÅ¡kėjo R. M. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai.             BUAB „Heles group“ bankroto administratorius UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ su pareiÅ¡kėjų R.

M. ir V. J. atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jų atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka nebuvo pažeista. Susirinkime kreditoriai absoliučia balsų dauguma nusprendė bankroto administratorių įpareigoti kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti aktyvÅ«s ir gautus balsavimo biuletenius užpildyti bei elektroniniu paÅ¡tu pateikti susirinkimui.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjai iki Å¡iol nepateikė pasiÅ«lymų dėl įmonės likvidavimo proceso stadijos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

        Dėl kreditorių statuso įgijimo momento         Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Heles group“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. kovo 10 d. nutartimis patvirtintas BUAB „Heles group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2015 m. balandžio 7 d.

įvyko antrasis BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjai prašė šį kreditorių nutarimÄ panaikinti. PareiÅ¡kėjų nuomone, apskųstojo nutarimo neteisėtumÄ pagrindžia susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos pažeidimai – pavėluotas kreditorių informavimas apie vyksiantį susirinkimÄ .

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjai buvo padavę atskiruosius skundus dėl bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria patvirtinta tik dalis jų pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų, konstatavo, jog pareiÅ¡kėjai kreditorių statusÄ Ä®BÄ® normų prasme įgijo jau po įvykusio kreditorių susirinkimo – Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. birželio 12 d. iÅ¡nagrinėjus tuos pareiÅ¡kėjų atskiruosius skundus.

PareiÅ¡kėjai (apeliantai) su tokia iÅ¡vada nesutiko, prašė jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ apskųstosios nutarties motyvuojamosios dalies. Apeliantai tvirtina, jog nesutikdami su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi dėl patvirtinto jų finansinių reikalavimų dydžio, atskiruosius skundus jie pateikė tik nepavirtintų finansinių reikalavimų dalyse, todėl nutarties likusios dalys, kuriomis buvo patvirtinti jų finansiniai reikalavimai, įsiteisėjo. Apeliacinis teismas tokias apeliantų nuostatas pripažįsta pagrįstomis.

          CPK 279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas; teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Kasacinis teismas esminėmis faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje išaiškino, kad apeliacine tvarka apskundus tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl nepatvirtintos finansinio reikalavimo dalies, kita teismo nutarties dalis dėl jau patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, pasibaigus nutarties apskundimo terminui, įsiteisėjo, todėl tapo privaloma byloje dalyvaujantiems asmenims (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. į BUAB „Heles group“ bankroto administratorių kreipėsi praÅ¡ydamas patvirtinti jo reikalavimÄ , kurį sudaro 782,75 Eur trečios eilės reikalavimas ir 4 830,67 Eur pirmos eilės reikalavimas. V. J. kreipėsi praÅ¡ydama patvirtinti jos 3 775,85 Eur pirmos eilės reikalavimÄ . Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino pareiÅ¡kėjo R.

M. pirmos eilės 263,58 Eur reikalavimÄ ir pareiÅ¡kėjos V. J. – 275,34 Eur reikalavimÄ . PareiÅ¡kėjai apeliacine tvarka apskundė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį dėl nepatvirtintos kreditorinių reikalavimų dalies. Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtintų finansinių reikalavimų dalyje apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, todėl pasibaigus įstatyme numatytam apskundimo terminui – 2015 m. kovo 18 d. įsiteisėjo ir tapo privaloma visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, be kita ko, ir bankroto administratoriui (CPK 18 straipsnis).

Apeliacinis teismas pažymi, jog prieÅ¡ingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjų atskiruosius skundus, iÅ¡dėstyti motyvai neleidžia manyti, kad UAB „Heles group“ bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis pareiÅ¡kėjų patvirtintų finansinių reikalavimų dalyje buvo apeliacijos objektu ir todėl ginčui aktualiu metu dar nebuvo įsiteisėjusi. Be to, aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis pareiÅ¡kėjų patvirtintų finansinių reikalavimų dalyje apeliacine tvarka nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo pasibaigus apskundimo terminui, yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1276-236/2015 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, kad 2015 m. balandžio 7 d. BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo metu apeliantai R. M. ir V. J. Ä®BÄ® 21 straipsnio prasme ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. patvirtintų finansinių reikalavimų dydžio apimtimi jau buvo įgiję BUAB „Heles group“ kreditorių teises. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ padaręs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reguliuojančias teismo sprendimo (nutarties) dalies įsiteisėjimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas tenkina pareiÅ¡kėjų atskirojo skundo reikalavimÄ ir iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties motyvuojamosios dalies Å¡alina iÅ¡vadÄ , jog „pareiÅ¡kėjai visas BUAB „Heles group“ kreditorių teises įgijo nuo 2015 m. birželio 12 d.“.          Dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumo vertinimo                  ĮBÄ® 21 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje.

Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis).

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).          ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

          Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog aptariamu atveju apeliantai 2015 m. balandžio 7 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumÄ ginčija procedÅ«rinių pažeidimų aspektu. Apeliantai tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, tvirtindami, kad bankroto administratorius pažeidė kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkÄ , tinkamai neinformuodamas apeliantų apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ . Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų pozicija.

          Ankstesnėje Å¡ios nutarties dalyje minėta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčui aktualiu metu pareiÅ¡kėjai dar nebuvo įgiję BUAB „Heles group“ kreditorių teisių. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ apskųstosios nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas vertino pareiÅ¡kėjų nurodytus argumentus, jų nuomone, pagrindžiančius susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos pažeidimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų neinformavimÄ . Apeliacinio teismo įsitikinimu, neteisingas pareiÅ¡kėjų, kaip BUAB „Heles group“ kreditorių, statuso vertinimas Å¡iuo atveju nelemia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumo.

             Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ , pirmÄ jį kreditorių susirinkimÄ suÅ¡aukia teismas ar jo pavedimu – administratorius.

Kitus kreditorių susirinkimus Å¡aukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių susirinkimo Å¡aukimo tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas (Ä®BÄ® 22 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta įmonės kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka, remiantis kuria apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ administratorius kreditorius informuoja likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki susirinkimo dienos elektroniniu paÅ¡tu arba siunčiant elektroniniu laiÅ¡ku arba įteikiant pasiraÅ¡ytinai.

Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius praneÅ¡imus apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ iÅ¡siuntė 2015 m. kovo 30 d., t. y. iki numatytos susirinkimo datos likus septynioms dienoms. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. balandžio 3 d. paÅ¡to siuntų nepavykus įteikti pareiÅ¡kėjams jų gyvenamosiose vietose, jiems buvo palikti paÅ¡to praneÅ¡imai. PareiÅ¡kėjai paÅ¡to siuntas paÅ¡to įstaigoje atsiėmė 2015 m. balandžio 7 d., t. y. Å¡aukiamo susirinkimo dienÄ . Apeliacinio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka Å¡iuo atveju nebuvo pažeista.

Atmestinas skundo argumentas, jog administratorius turi bÅ«ti atsakingas už nesavalaikį paÅ¡to siuntos pristatymÄ . Kaip matyti iÅ¡ paÅ¡to siuntos pristatymo duomenų, praneÅ¡imai pareiÅ¡kėjams neįteikti neradus adresatų jų gyvenamosiose vietose. Kita vertus, manytina, kad apeliantai, dar 2015 m. balandžio 3 d. sužinoję apie paÅ¡te saugomas siuntas, net ir susirinkimo dienÄ galėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, nukreiptų į deklaruojamų kreditorių teisių realizavimÄ (pvz., atvykti į susirinkimÄ , elektroninėmis priemonėmis atsiųsti balsavimo biuletenius, pateikti pasiÅ«lymus).

Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Pažymėtina, jog pareiga užtikrinti tinkamÄ praneÅ¡imų įteikimÄ tenka ir pareiÅ¡kėjams. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, bankroto administratoriaus siunčiamų dokumentų apeliantams nepavyksta įteikti nebe pirmÄ kartÄ (b. l. 33-34). Apeliantai, žinodami apie ankstesnių praneÅ¡imų įteikimo sunkumus, galėjo bankroto administratoriui pasiÅ«lyti kitokį operatyvesnį (efektyvesnį) informavimo bÅ«dÄ (pvz., elektroninėmis priemonėmis).

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo tvarka nebuvo pažeista.          Apeliantų teigimu, nedalyvavimas kreditorių susirinkime turėjo neigiamos įtakos apeliantų interesams, kadangi jie negalėjo teikti pasiÅ«lymų susirinkime spręstais klausimais. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡ia apeliantų pozicija. Kaip minėta, 2015 m. balandžio 7 d. įvyko antrasis BUAB „Heles group“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Nutarimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjos V. J. finansinis reikalavimas sudarė 0,49 proc., o R. M. – 0,47 proc. visų patvirtintų BUAB „Heles group“ kreditorių finansinių reikalavimų. Už tokio nutarimo priėmimÄ raÅ¡tu balsavo trys kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 72,03 proc. visų patvirtintų finansinių reikalavimų. Todėl akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjų turimi balsai nutarimo priėmimui jokios įtakos neturėtų. Nėra pagrindo pritarti ir deklaratyviam argumentui, esÄ pareiÅ¡kėjai ketino teikti pasiÅ«lymus kreditorių susirinkime sprendžiamu klausimu.

Apeliantai net ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nepateikė duomenų apie tokių ketinimų realumÄ (CPK 178 straipsnis). Deklaratyviu pripažintinas ir apeliantų argumentas dėl ketinimo derėtis su kitais kreditoriais dėl BUAB „Heles group“ likvidavimo procedÅ«rų. Apeliantai cituoja galiojančiÄ ir aktualiÄ teisminę praktikÄ analizuojamu klausimu, tačiau jų pozicijos abstraktumas neleidžia daryti prielaidos, jog apeliantai iÅ¡ tikrųjų ketino imtis veiksmų, panaÅ¡ių nurodytiems jų cituotuose teisminiuose precedentuose, kurie leistų iÅ¡vengti įmonės likvidavimo proceso.

         Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis konstatuojama, kad apeliantų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamÄ kreditorių susirinkimo nutarimÄ .         Kiti pareiÅ¡kėjų (kreditorių) atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).           Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, reguliuojančias teismo sprendimo ir jo dalies įsiteisėjimo momentÄ , tačiau toks pažeidimas nelėmė neteisingo bylos iÅ¡sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iÅ¡ esmės nepakeista, paÅ¡alinant iÅ¡ jos motyvuojamosios dalies teismo iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai visas BUAB „Heles group“ kreditorių teises įgijo nuo 2015 m. birželio 12 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).                    Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo           ĮBÄ® 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad teismas administratorių iÅ¡ pareigų gali atstatydinti Å¡iais atvejais: kai administratorius pateikia teismui praÅ¡ymÄ dėl atstatydinimo (Ä®BÄ® 11 straipsnio 10 dalies 1 punktas), kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu praÅ¡ymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo (Ä®BÄ® 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kai administratorius pateikia praÅ¡ymÄ teismui dėl jo atstatydinimo iÅ¡ pareigų, kai sužino apie teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas netekimÄ arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iÅ¡ kitų Å¡altinių teismas gauna informacijÄ , kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (Ä®BÄ® 11 straipsnio 10 dalies 3 punktas).

Nurodytas teisinis reguliavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog kreditorius (kreditoriai) klausimÄ dėl administratoriaus atstatydinimo gali iÅ¡kelti dviem bÅ«dais. Pirma, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turi teisę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl administratoriaus atstatydinimo (Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Antra, kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorinių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti administratoriaus atstatydinimo klausimo svarstymÄ kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 22 straipsnio 3 dalis).

Kreditorių susirinkimas, apsvarstęs šį klausimÄ , turi teisę priimti nutarimÄ ir jo pagrindu kreiptis į teismÄ dėl administratoriaus pakeitimo (Ä®BÄ® 23 straipsnio 13 punktas).          Nagrinėjamu atveju į teismÄ dėl BUAB „Heles group“ administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo kreipėsi pareiÅ¡kėjai (kreditoriai) V. J. ir R. M.. PareiÅ¡kėjos V. J. finansinis reikalavimas sudarė 0,49 proc., o R. M. – 0,47 proc. visų UAB „Heles group“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų.

Spręstina, jog anksčiau paminėtas teisinis reguliavimas nesuteikia pareiÅ¡kėjams tiesioginės teisės teisme inicijuoti administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedÅ«ros. Kita vertus, pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ ir atsižvelgiant į bankroto proceso tikslÄ , tokių bylų nagrinėjimo principus, pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos savininkų, kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lÅ«kesčių gynimÄ (CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalis), teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, turi prerogatyvÄ bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 11 straipsnio 10 dalyje paminėtų subjektų Å¡io klausimo nekėlė.

Pažymėtina, kad kiekvienas, tarp jų ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, turi bendro pobÅ«džio procesinę teisę reikÅ¡ti teismui praÅ¡ymus, o teismas turi Å¡iuos praÅ¡ymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 95 straipsnis, Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalis). Todėl individualus kreditoriaus (neturinčio anksčiau aptartos savarankiÅ¡kos iniciatyvos teisės) kreipimasis į teismÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo yra traktuotinas kaip procesinis praÅ¡ymas, informacijos (duomenų) teismui pateikimas apie jo paskirto administratoriaus galimÄ netinkamumÄ , kurį teismas, nenustatęs, kad tokia subjektine teise piktnaudžiaujama, ex officio privalo iÅ¡nagrinėti ir priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjai, kurių finansiniai reikalavimai nevirÅ¡ija pusės visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. neturintys savarankiÅ¡kos teisės kreiptis į teismÄ dėl BUAB „Heles group“ administratoriaus atstatydinimo, visiÅ¡kai pasinaudojo teise informuoti teismÄ apie savo abejones dėl paskirtojo administratoriaus galimo netinkamumo, o teismas praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir nenustatė pagrindo Å¡iam atstatydinti. Tačiau aptariamu atveju pareiÅ¡kėjai neturi teisės apeliacine tvarka skųsti nutartį, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių.

Nurodytame kontekste pažymėtina ir tai, jog, kilus pagrįstoms abejonėms dėl administratoriaus (jo įgalioto asmens) neÅ¡aliÅ¡kumo, nesuinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, dėl to, kad jo veiksmai prieÅ¡tarauja bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos kreditorių ar vieÅ¡ajam interesui, tokia teismo nutartis, kuria netenkintas praÅ¡ymas dėl administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio kreditoriams teikti tokiÄ informacijÄ teismui ar įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kartu su kitais kreditoriais, teisme inicijuoti jo nuÅ¡alinimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2055/2012, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1725/2013).         Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties dalies, kuria praÅ¡ymas dėl BUAB „Heles group“ administratoriaus atstatydinimo netenkintas, kadangi pareiÅ¡kėjai neturi subjektinės teisės paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios nutarties dalies (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

PaaiÅ¡kėjus Å¡iam trÅ«kumui apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, n u t a r i a:        Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .         PaÅ¡alinti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties motyvuojamosios dalies iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai R.

M. ir V. J. visas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ kreditorių teises įgijo nuo 2015 m. birželio 12 d.        Nutraukti apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. M. ir V. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjų R. M. ir V. J. praÅ¡ymas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo.

Teisėjas                                                                                  Gintaras Pečiulis