2020-12-09 Nr. AB-23220-3-61-3-03386-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-798-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03386-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dominta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dominta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dominta“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13790 (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti terminą šiam skundui pateikti. Nurodė, kad tikrąsias skundžiamo nutarimo, kuriuo jis nubaustas dėl nelegalaus trečiųjų valstybių piliečių darbo, pasekmes (kad ne tik turės sumokėti paskirtą baudą, bet bus nubaustas ir vadovas, be to, pareiškėjas negalės priimti naujų darbuotojų iš trečiųjų valstybių bei jau esamiems darbuotojams bus naikinami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje) sužinojo tik 2020 m. spalio 5 d., gavęs Migracijos departamento darbuotojo elektroninį laišką, Ukrainos piliečio atžvilgiu priimtą Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėjo vadovui paskirtą baudą. Atsakovo nutarime nebuvo nurodyta apie kitas taikomas sankcijas už tą patį pažeidimą. Įvertinus visas pareiškėjui pritaikytas sankcijas ir jų įtaką pareiškėjo veiklai, buvo nuspręsta skųsti atsakovo Nutarimą, kadangi sankcijos yra neproporcingos padarytam nusižengimui. Pareiškėjas tvirtino, kad visos jo atžvilgiu pritaikytos sankcijos paaiškėjo 2020 m. spalio 5 d., tačiau 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nutarimo apskundimo terminas yra praleistas. Pareiškėjas nurodė, kad buvo suklaidintas, kadangi negalėjo tiksliai įvertinti nutarimu sukeliamų pasekmių, nes apie jas nepasisakoma Nutarime, todėl pareiškėjo teisės yra pažeistos, tokiu būdu yra apribota teisė į teisminę gynybą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamą nutarimą gavo 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie gavimą pasirašė UAB „Dominta“ direktorius D. R.. Nutarime yra nurodyta ir išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka ir terminai. Teismas darė išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį šio nutarimo apskundimo terminas baigėsi 2020 m. rugsėjo 21 dieną. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2020 m. spalio 15 dieną.

Vertindamas pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog apie visas jo atžvilgiu taikomas sankcijas jis sužinojo tik 2020 m. spalio 5 d., ir tai lėmė apsisprendimą skųsti atsakovo nutarimą, nėra pagrindas laikyti, kad terminas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nutarimo apskundimui yra praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl galėtų būti atnaujintas šias priežastis pripažinus pagrįstomis ir svarbiomis. Teismas pabrėžė, kad Nutarimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis individualias teisines pasekmes pareiškėjo atžvilgiu, todėl turi būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka per 1 mėnesį nuo administracinio akto gavimo dienos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str., ABTĮ 29 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Nutarime neturi būti nurodytos kitos dėl pareiškėjo nusižengimo padarymo kylančios pasekmės. Teismas pareiškėjo nurodytų priežasčių terminui atnaujinti nelaikė pagrįstomis ir svarbiomis.

Netenkinęs prašymo dėl termino pareiškėjo skundui paduoti atnaujinimo, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Dominta“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimu jam buvo paskirta bauda ir įpareigojimas atleisti nelegaliai dirbančius asmenis, tačiau apie kitas jam gresiančias sankcijas Nutarime nebuvo nurodyta. Pareiškėjas paaiškina, kad, siekdamas toliau vykdyti veiklą, pasirašė įsipareigojimus įdarbinti Baltarusijos ir Ukrainos piliečius. Jie pateikė prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, tačiau 2020 m. rugsėjo 30 d. vieno iš jų atžvilgiu Migracijos departamente buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas yra baustas už nelegalų darbą ir dėl šios priežasties negali įdarbinti asmenų iš trečiųjų valstybių. Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti situaciją, elektroniniu paštu susisiekė su Migracijos departamento darbuotoju, kuris nagrinėjo pateiktą prašymą. 2020 m. spalio 5 d. elektroniniu paštu jis nurodė, kad tik pripažinus Migracijos departamento sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi neteisėtu, būtų galimybė pateikti dokumentus iš naujo. Pareiškėjas daro išvadą, kad jam už tą patį pažeidimą buvo pritaikytos kelios sankcijos, apie kurias nebuvo nurodoma Nutarime: bauda pareiškėjui, bauda pareiškėjo vadovui, draudimas priimti į darbą užsieniečius ir esamų laikinų leidimų gyventi naikinimas. Apie pastarąją sankciją, darančią didžiausią įtaką pareiškėjo veiklai, jis sužinojo tik 2020 m. spalio 5 d. gavęs Migracijos departamento darbuotojo laišką. Pareiškėjas pabrėžia, kad ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių praleido skundo pateikimo terminą, nes, pažeidžiant įstatymų reikalavimus, jam nebuvo atskleistos visos Nutarimu pritaikomos sankcijos, ir tik jas visas sužinojus buvo nuspręsta teikti skundą dėl priimto Nutarimo, kadangi jis iš esmės užkerta kelią pareiškėjo veiklos vykdymui. Pareiškėjo teigimu, jis buvo suklaidintas, nes negalėjo tiksliai įvertinti Nutarimo sukeliamų pasekmių, kadangi apie jas nepasisakoma Nutarime, jos buvo žinomos tik Nutarimą priimančiam viešojo administravimo subjektui. Pareiškėjui negalint tinkamai įvertinti Nutarimo sukeliamų pasekmių, buvo apribotos jo teisės į veiksmingą gynybą. Pareiškėjas daro išvadą, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo Nutarimo neatitikimas įstatymams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo UAB Dominta“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas skundžiamą Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nutarimą gavo 2020 m. rugpjūčio 20 dieną. Nutarime yra nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį šio nutarimo apskundimo terminas baigėsi 2020 m. rugsėjo 21 dieną. Pareiškėjas, skundą teismui dėl Nutarimo panaikinimo pateikdamas tik 2020 m. spalio 15 d., praleido skundo padavimo teismui terminą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjo argumentą, kad apie visas jo atžvilgiu taikomas sankcijas jis sužinojo tik 2020 m. spalio 5 d., ir tai įtakojo jo apsisprendimą skųsti atsakovo Nutarimą, nelaikė pagrindu konstatuoti, kad terminas Nutarimo apskundimui yra praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir laikosi pozicijos, kad terminas skundui paduoti praleistas ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, nes Nutarimu nebuvo atskleistos visos jam pritaikytos sankcijos.

Pareiškėjas skundu siekia Nutarimo, kuriuo jam konstatuotas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, skirta bauda ir įpareigojimas atlikti veiksmus, panaikinimo. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad šiuo Nutarimu jam buvo pritaikytos kelios sankcijos už tą patį pažeidimą, apie kurias nebuvo nurodoma Nutarime. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma bauda UAB „Dominta“ vadovui buvo paskirta Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, jame nurodant pareiškėjui nutarimo apskundimo apeliacine tvarka sąlygas. Kaip minėta, Nutarimas yra surašytas dėl Užimtumo įstatymo pažeidimo. Teisės aktuose neįtvirtinta, kad Nutarime turėjo būti nurodoma Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, nuostatos (šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) papunkčio nuostata, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-646/2004). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Aplinkybė, kad pareiškėjas galimai nebuvo susipažinęs ir nežinojo Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtintos jo veiklai svarbios nuostatos, nustatančios pareiškėjo atžvilgiu negatyvią teisinę pasekmę ateityje, sukeltą Nutarimu skirtos nuobaudos už leidimą dirbti nelegalų darbą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog terminas skundui dėl Nutarimo panaikinimo buvo praleistas dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujintas. Tokia aplinkybė taip pat nepatvirtina pareiškėjo atskirajame skunde dėstomų aplinkybių apie jo suklaidinimą bei tai, kad Nutarimo sukeliamos pasekmės buvo žinomos tik Nutarimą priimančiam viešojo administravimo subjektui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl savo veikimo, išimtinai priklausiusio nuo jo valios ir veiksmų, t. y. subjektyvių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ją naikinti ir pareiškėjo atskirojo skundo tenkinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dominta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė