2020-12-22 Nr. AB-24444-3-61-3-00251-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2987-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00251-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Č. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Č. B. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-2534-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 10 d. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2018 m. lapkričio 12 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėja nurodė, kad NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyrius 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nepritarė žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) teikimui tvirtinti. Tokia išvada priimta, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos siekiamas įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte.

3. Nesutikdama su Patikrinimo aktu bei, vadovaudamasi Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 69 punktu, pareiškėja 2018 m. gruodžio 10 d. kreipėsi su skundu į NŽT. Ši Sprendimu pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti, motyvuodama tuo, kad NŽT skundžiami tik NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai, šiuo atveju Sprendimą priėmė ne teritorinis padalinys, o NŽT struktūrinis padalinys, todėl pareiškėja dėl Patikrinimo akto teisėtumo turėtų kreiptis į teismą.

4. Pareiškėjos manymu, NŽT Sprendimas prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, pačiam Patikrinimo aktui bei atsakovo suformuotai žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės praktikai. Sprendimas eliminuoja pareiškėjai galimybę išspręsti iš esmės ginčą dėl žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo teismo tvarka ir tęsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planavimo procesą, nes iškilusio ginčo kategorijai yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 str. 1 .). Todėl, nesant priimtam išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimui, pareiškėja negali kreiptis į teismą dėl žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo.

5. Pareiškėja nurodė, kad aplinkybę, jog ji negali kreiptis į teismą dėl žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo, patvirtina šio dokumento juridinis statusas, t. y. šis dokumentas – tik tarpinis (procedūrinis) aktas (sprendimas), kuris atskirai teismui neskundžiamas, o jo (ir kartu NŽT vadovo sprendimas dėl žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas, kai teisme sprendžiamas klausimas dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie buvo, teisėtumo ir pagrįstumo (pareiškėja pateikė nuorodą į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. I-7151-463/2016). Pareiškėja taip pat pateikė nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-739-602/2018, kurioje teismas išaiškino Taisyklių 69 punkto nuostatas, nurodydamas, kad Taisyklių 69 punktas įtvirtina bylų kategorijų sąrašą, kuriam taikytina privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o kiti ginčai, t. y. ginčai, kurie nėra išvardinti šiame punkte, nagrinėtini tiesiogiai administraciniame teisme nereikalaujant iš suinteresuoto asmens privalomo kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju tarp šalių iškilo ginčas, kuris aiškiai įvardytas nurodytame punkte, t. y. ginčas dėl NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo.

6. Pareiškėja akcentavo, kad ginčas tarp šalių tęsiasi nuo 2016 m. vasario 4 d., kai atsakovo struktūrinis padalinys, atsakingas už žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinę priežiūrą, pirmą kartą nepritarė minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti. Atsakovas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos 2016 m. vasario 29 d. skundą dėl 2016 m. vasario 4 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-422-(8.30) teisėtumo ir pagrįstumo, 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. birželio 15 d. skundą dėl 2017 m. gegužės 22 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-2673-(8.30) teisėtumo ir pagrįstumo. Tokie atsakovo veiksmai, pareiškėjos manymu, patvirtina, kad atsakovas pripažįsta savo pareigą spręsti iškilusį ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau skundžiamu Sprendimu šią pareigą ignoravo, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Be to, atsakovas šią pareigą pripažino ir pačiame 2018 m. lapkričio 12 d. Patikrinimo akte, nurodydamas jo apskundimo tvarką, kad toks aktas gali būti skundžiamas jį išdavusiai žemėtvarkos planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, t. y. atsakovui.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 69 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią viešojo administravimo subjektas gali veikti tik įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose, nurodė, kad įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendžiami ginčai dėl NŽT teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo). Šiuo atveju Patikrinimo aktą patvirtino NŽT, kuriai nesuteikta teisė atlikti savo patvirtintų (priimtų) aktų kontrolę. Atsakovo įsitikinimu, Patikrinimo aktas turėtų būti skundžiamas tiesiogiai administraciniam teismui.

9. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-425-525/2016, pažymėjo, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką. Šiuo atveju įstatymo reikalavimų neatitinkantis Patikrinimo akto apskundimo tvarkos išaiškinimas neužkirto kelio pareiškėjai domėtis savo teisių gynimu bei jas ginti.

10. Atsakovo manymu, nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos nurodomą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-739-602/2018, nes toje byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, t. y. šioje byloje nagrinėjamas ginčo dėl NŽT patvirtinto Patikrinimo akto priskirtinumo nagrinėti atsakovo kompetencijai klausimas, o minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčo dėl NŽT Kėdainių skyriaus projekto suderinimo priskirtinumo teisminiam nagrinėjimui klausimas.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Panaikino NŽT 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-2534-(8.5). Įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 10 d. skundą dėl NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2018 m. lapkričio 12 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Priteisė pareiškėjai iš atsakovo 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį), patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

12. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

12.1 NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyrius 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė Patikrinimo aktą, kuriuo nepritarė žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti. Patikrinimo akte nurodyta, kad šis aktas iki žemėtvarkos planavimo dokumento patvirtinimo gali būti skundžiamas jį išdavusiai žemėtvarkos planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai arba teismui.

12.2 Pareiškėja su 2018 m. gruodžio 10 d. skundu kreipėsi į NŽT, prašydama panaikinti Patikrinimo akto dalį, kurioje nepritarta Projekto teikimui tvirtinti, ir prašė klausimą išspręsti iš esmės – pritarti teikimui tvirtinti.

12.3 NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo neišnagrinėjo pareiškėjos skundo iš esmės. NŽT Sprendime nurodė, kad dėl Patikrinimo akto teisėtumo pareiškėja turėtų tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą.

13. Atmesdamas atsakovo argumentus, kuriais grindžiama pareiškėjos teisė dėl Patikrinimo akto tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik tarpinis dokumentas planavimo procese, kuris nėra galutinis ir jokių materialinio pobūdžio teisinių pasekmių asmenims nesukelia, juo priimta išvada yra rekomendacinio pobūdžio. Patikrinimo aktas nelaikytinas administraciniu aktu, turinčiu įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl jis negalėtų būti administracinės bylos dalyku ABTĮ nuostatų prasme.

14. Įvertinęs Taisyklių 69 punkto nuostatas, teismas darė išvadą, kad NŽT vadovui skundžiami ne tik teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), tačiau gali būti skundžiami ir NŽT struktūrinių padalinių priimti sprendimai. Šiuo atveju sprendimą priėmė NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyrius, todėl skundas dėl Patikrinimo akto turėtų būti paduodamas NŽT, kaip nurodyta ir Patikrinimo akte. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas panaikinti NŽT Sprendimą ir įpareigoti NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 10 d. skundą dėl Patikrinimo akto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

15. Teismas papildomai pažymėjo, kad tiek Patikrinimo aktas, tiek sprendimas dėl jo teisėtumo yra tik tarpiniai dokumentai, kurie bus reikšmingi tolesnei planavimo procedūros eigai ir jų teisėtumas teisme galės būti patikrintas tik kartu su galutiniu sprendimu (įsakymu) dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo (netvirtinimo). Šios bylos nagrinėjimo metu toks administracinis sprendimas dar nėra priimtas.

III. 16. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Č. B. skundą.

17. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

18. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 straipsnyje įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019, atsakovas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka priskirtinumo NŽT, svarbu nustatyti, iš kokio teisinio reglamentavimo ginčas kyla. Tik tokiu pagrindu ginčo nagrinėjimui turi būti taikomi ŽRĮ 18 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Patikrinimo aktas priimtas, vadovaujantis Taisyklių 47 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu. Minėti teisės aktai įgyvendina Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir 37 straipsnio 10 dalį. Taigi, ginčas kilo iš Žemės įstatymo reguliuojamų santykių, t. y. byloje kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis ginčijamų sprendimų metu galiojusiose ŽRĮ 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.

19. Atsakovas taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nustatoma tik įstatyme, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovautis Žemės įstatymą įgyvendinančiomis Taisyklėmis. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nedviprasmiškai nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, jis pagrįstai nurodė, jog ginčas nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėja turi tiesiogiai kreiptis į teismą.

20. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, viešojo administravimo subjektas gali veikti tik įstatymų suteiktų įgaliojimų ribose. Įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendžiami ginčai dėl NŽT teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), t. y. įstatymų leidėjas įtvirtino, jog NŽT vadovas atlieka žinybinę kontrolę teritorinių padalinių atžvilgiu. ŽRĮ nenustato, jog NŽT vadovas turi įgaliojimus spręsti ginčus dėl NŽT struktūrinių padalinių priimtų sprendimų. Šiuo atveju Patikrinimo aktą patvirtino NŽT, kuriai nesuteikti įgaliojimai atlikti savo patvirtintų (priimtų) aktų kontrolę. Patikrinimo aktas turi būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovui nagrinėti savo paties patvirtintą dokumentą.

21. Pareiškėja atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Pareiškėja palaiko argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui (pareiškėja pateikia nuorodą į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-15-415/2019). Šiuo atveju pareiškėjos teisę kreiptis į atsakovą, siekiant ne teismo tvarka išspręsti iškilusį ginčą, įtvirtina visų pirma Taisyklės, antra, atsakovo Patikrinimo aktas, kuriame atsakovas aiškiai nurodė jo apskundimo tvarką, trečia, paties atsakovo ankstesni veiksmai, kuriais jis patvirtino savo pareigą spręsti dabartinį ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (atsakovas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos 2016 m. vasario 29 d. skundą dėl 2016 m. vasario 4 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-422-(8.30) teisėtumo ir pagrįstumo, 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. birželio 15 d. skundą dėl 2017 m. gegužės 22 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-2673-(8.30) teisėtumo ir pagrįstumo).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. 1SS-2534-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 10 d. skundą dėl Patikrinimo akto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

24. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje „Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka“ nustatyta:

1. Sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui.

2. Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.

3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

25. Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.).

26. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).

27. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas – žemės valdos projektas (Žemės įstatymo 37 str. 3 d. 2 p.), rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 str. 7 d.).

28. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

29. Teisinių argumentų, nurodytų šio Sprendimo 24–28 punktuose, pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ir nauju sprendimu pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Č. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys