2025-10-22 Nr. AB-17326-3-64-3-03040-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-75-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03040-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Palangos miesto rinkliavų centras (dabar – Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba) (toliau – ir pareiškėjas, ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Talša“ (toliau – ir atsakovas, ir Bendrovė) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) 889,69 Eur vietinės rinkliavos skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

2. Pareiškėjas nurodė, kad vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162 2 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) priede bei valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų banke pateiktus vietinės rinkliavos parametrus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas UAB „Talša“ Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsio, kultūros ir kita. Vadovaudamasi nustatyta tvarka, Tarnyba suformavo vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą dėl 889,69 Eur skolos ir išsiuntė atsakovui. Kadangi per Nuostatuose nustatytus terminus vietinės rinkliavos mokėjimo iš atsakovo negavo, Tarnyba suformavo priminimus sumokėti rinkliavą ir 2022 m. lapkričio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 4 d. išsiuntė atsakovui. Kadangi atsakovas nustatyto dydžio vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl Tarnyba pradėjo įsiskolinimo išieškojimo procedūrą.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nustatyta tvarka neišreiškė valios mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamąjį turtą, taip pat nėra pateikęs prašymo ir reikiamų dokumentų, kad būtų atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą.

4. Atsakovas UAB „Talša“ atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 40 dalis, 32 straipsnio 1 dalį, Nuostatų 3 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą gali būti renkama tik iš atliekų turėtojų. Per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nuosavybės teise valdomame nekilnojamame turte veiklą vykdė tik vasarą. Anot atsakovo, būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti, jog Bendrovė visą laikotarpį turėjo atliekų, nes vietinė rinkliava yra tikslinė ir yra susieta su turimomis atliekomis. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės matyti, jog turtas yra nešildomas, tad gali būti naudojamas tik vasaros metu. Tai, kad objektuose veika nevykdoma, patvirtina ir Palangos miesto savivaldybės administracijos raštas, kuriame užfiksuota, jog objektuose veikla nevykdoma.

6. Atsakovas prašė teismo pradėti tyrimą, ar Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162, atitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai; kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalį, prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. birželio 14 d. reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006).

II. 7. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 17 d sprendimu pareiškėjo Tarnybos prašymą tenkino ir priteisė už ginčo laikotarpį iš atsakovo pareiškėjui 889,69 Eur vietinės rinkliavos.

8. Aptaręs ginčo santykiams aktualias Atliekų tvarkymo įstatymo, Rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Nuostatų nuostatas, be kita ko, ir Nuostatuose pateiktus vietinės rinkliavos bei vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, iš bylos duomenų nustatęs, kad atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matosi, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nurodytą laikotarpį už nekilnojamąjį turtą yra 889,69 Eur.

9. Teismas, be kita ko, vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162 3 punktu patvirtintu Nekilnojamojo turto objektų savininkų arba įgaliotų asmenų nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, konstatavo, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad būtų teikęs pareiškėjui prašymą bei reikiamus dokumentus, kad iš dalies naudojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą per praėjusius kalendorinius metus, ir pageidauja, kad jam nebūtų neskaičiuojama vietinės rinkliavos kintamoji dalis už atitinkamą (-us) ketvirtį (-ius), ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokio prašymo neteikė.

10. Teismas, be kita ko, vadovaudamasis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintos Palangos miesto savivaldybės juridinių asmenų, vietinės rinkliavos mokėtojų, komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos (toliau – ir Deklaravimo tvarka) nuostatomis, konstatavo, kad atsakovas raštu neišreiškė valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino, tad vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

11. Įvertinęs pareiškėjo prašymo ištirti Nuostatų teisėtumą argumentus, teismas pažymėjo, kad jam nekyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašomo ištirti norminio administracinio akto teisėtumo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atmetė atsakovo prašymą pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą.

12. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, byloje nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas.

13. Teismas vertino, kad atsakovo prašymas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados nespręstinas, nes tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Teismas taip pat pažymėjo, jog visos minėtos aplinkybės atsakovui vieną kartą jau buvo paaiškintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-210-602/2023.

III. 14. Atsakovas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Tarnybos prašymą atmesti.

15. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui, kad nekilnojamojo turto objekte ginčo laikotarpiu veiklą vykdė tik vasarą, kad būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti, kad atsakovas visą laikotarpį turėjo atliekų. Atsakovas akcentuoja, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas yra nešildomas, todėl gali būti naudojamas tik vasaros metu, tam tikromis gamtinėmis sąlygomis ir po natūralaus statinių drėgmės išdžiuvimo. Anot atsakovo, iki 2020 m. Bendrovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas neturėjo buitinių nuotekų šalinimo tinklų ir dėl to šis nekilnojamas turtas faktiškai nebuvo naudojamas. Atsakovas pažymi, kad pateikė teismui objektyvius duomenis, t. y. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 1 d. raštą Nr. (4.29 E) D3-707, kuriuo užfiksuota, kad šiai bylai aktualiuose objektuose jokia veikla nebuvo nevykdoma.

16. Atsakovas taip pat prašo pripažinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162, prieštaraujančius Rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai; kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalį leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir / arba nevykdančių ūkinės veiklos; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, prašant išaiškinti, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 ir Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva 2008/98/EB) ir panaikinanti kai kurias direktyvas nuostatų, leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir / arba nevykdančių ūkinės veiklos. Atsakovas pabrėžia, kad netenkindamas prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, teismas privalėjo jį pakankamai motyvuoti (žr., pvz., UAB „Baltic Master“ prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55092/16).

17. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-262-463/2022.

18. Pareiškėjas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

19. Pareiškėjas pažymi, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog Nuostatų prasme atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju. Iki 2022 m. balandžio 25 d. iš atsakovo nebuvo gavęs prašymų dėl nekilnojamojo turto objektų savininkų ar įgaliotų asmenų nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu deklaravimo (už 2018 metus atsakovas turėjo kreiptis iki 2019 m. kovo 31 d., už 2019 metus – iki 2020 metų kovo 31 d., už 2020 metus – iki 2021 m. kovo 31 d., už 2021 metus – iki 2022 m. kovo 31 d., už 2022 metus – iki 2023 m. kovo 31 d., už 2023 metus – iki 2024 m. kovo 31 d.). Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas siekdamas nemokėti dalies vietinės rinkliavos, nesivadovavo Aprašo nuostatomis, nepateikė paaiškinimų, kodėl nustatyta tvarka neteikė prašymų nustatytu laiku ir tvarka. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad atsakovas galėjo deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, tačiau šia deklaravimo tvarka taip pat nepasinaudojo.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2022 m. balandžio 25 d. atsiuntė prašymus dėl rinkliavos perskaičiavimo už 2018–2021 m., tačiau prašymus pateikė nesilaikydamas nustatytų terminų ir nepateikė reikalaujamų dokumentų. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, Tarnyba atsakydama į prašymus, nurodė dėl kokių priežasčių negali būti taikomas vietinės rinkliavos perskaičiavimas. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 10 d. gavo atsakovo prašymą užfiksuoti, kad jis nekilnojamąjį turtą naudoja tik vasaros metu. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą prašymą, informavo pareiškėją, kad vietinės rinkliavos mokėtojas prašymą dėl dalies vietinės rinkliavos perskaičiavimo gali pateikti už atitinkamą ketvirtį.

21. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad atsakovo prašymas kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neproporcingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas Nuostatų prasme laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, nustatęs, kad iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos atsakovo įsiskolinimas yra 889,69 Eur, įvertinęs Nuostatų ir Aprašo nuostatas dėl vietinės rinkliavos mokėtojų atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nustatęs, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad nustatyta tvarka ir terminais būtų teikęs pareiškėjui prašymą bei reikiamus dokumentus, jog tik iš dalies naudojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą per praėjusius kalendorinius metus, ir pageidauja, kad jam nebūtų neskaičiuojama vietinės rinkliavos kintamoji dalis už atitinkamą (-us) ketvirtį (-ius), laikė pareiškėjo prašymą pagrįstu ir priteisė už ginčo laikotarpį iš atsakovo pareiškėjui 889,69 Eur vietinės rinkliavos.

24. Atsakovas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčui aktualiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, todėl negali būti apmokestintas vietine rinkliava. Atsakovas akcentuoja, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo atliekų. Atsakovas pakartotinai prašo patikrinti Nuostatų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, be to, prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl to, kiek nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų neturinčių atliekų ir / arba nevykdančių ūkinės veiklos, neprieštarauja Lietuvos valstybės prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

29. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją Palangos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodiką (1 p.), Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (2 p.) ir Nekilnojamojo turto objektų savininkų arba įgaliotų asmenų nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu deklaravimo tvarkos aprašą (3 p).

30. Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma visiems Palangos miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Nuostatų 8 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – nekilnojamojo turto objektų, esančių savivaldybės teritorijoje, ir kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgaliotas asmuo.

31. Nuostatų VI skyriuje (ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta vietinės rinkliavos taikymo tvarka:“ <...> 28. Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma dvinarė Vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

29. Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dalys) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, administravimo (apmokestinamuosius) parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas.

30. Vietinės rinkliavos pastoviąją dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys.

31. Vietinės rinkliavos kintamąją dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga (t. y. iš kurių faktiškai yra paimamos mišrios komunalinės atliekos) ir atliekų tvarkymo paslauga.

32. Mokėtina Vietinės rinkliavos įmoka apskaičiuojama už einamuosius metus kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, nurodytai Nuostatų priede, išskyrus 16 eilutėje nurodytą nekilnojamojo turto objektų kategoriją.

33. Vietinės rinkliavos įmoka susideda iš apskaičiuotų Vietinės rinkliavos pastoviosios bei kintamosios dalių, kurios nustatomos remiantis administravimo (apmokestinamaisiais) parametrais, priskirtais atitinkamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai, bei Nuostatų priede pateiktais Vietinės rinkliavos dydžiais.

34. Vietinės rinkliavos kintamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebuvo naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintu Nekilnojamojo turto objektų savininkų arba įgaliotų asmenų nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu deklaravimo tvarkos aprašu.

35. Juridiniai asmenys gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Savivaldybės tarybos patvirtinta Palangos miesto savivaldybės juridinių asmenų, vietinės rinkliavos mokėtojų, komunalinių atliekų deklaravimo tvarka.

36. Nekilnojamojo turto objektų savininkams ar įgaliotiems asmenims, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina Vietinės rinkliavos kintamoji dalis už kalendorinius metus apskaičiuojama vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos kintamąją dalį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis, pastoviąją dalį nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys moka, atsižvelgiant į tai, kokiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai jie priskiriami, remiantis Nuostatų priede pateiktais parametrais.“

32. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162 3 punktu patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų savininkų arba įgaliotų asmenų nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu deklaravimo tvarkos aprašas, kuris taikomas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėtojams arba jų įgaliotiems asmenims, deklaravusiems, kad tam tikru laikotarpiu nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, esančiu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje (1 p.). Minėto aprašo 3 punktas numato, kad „nustatomi šie nesinaudojimo Nekilnojamuoju turtu atvejai, kai: 3.1. Nekilnojamasis turtas nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai), nes buvo netinkamas naudoti (sudegęs, nugriautas, fiziškai sunaikintas ar dėl kitų priežasčių netinkamas naudoti pagal paskirtį); 3.2. Nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas praėjusių metų tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai)“.

33. Aprašo 4 punktas nustato, kad „Vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio Nekilnojamojo turto, nes jis buvo netinkamas naudoti, ir pageidauja, kad jam būtų taikomas nulinis Vietinės rinkliavos dydis, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. biudžetinei įstaigai Palangos miesto Rinkliavų centrui (toliau – Rinkliavų centras) pateikia: 4.1. prašymą dėl nulinio Vietinės rinkliavos dydžio taikymo; 4.2. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą, ar kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu statinys yra sudegęs; 4.3. Klaipėdos apskrities teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinio priežiūros poskyrio išduotą pažymą, ar kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu objektas yra fiziškai sunaikintas (nugriautas); 4.4. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą arba seniūnijos pagal Nekilnojamojo turto buvimo vietą išduotą pažymą, jeigu objektas yra netinkamas naudoti pagal paskirtį“.

34. Aprašo 5 punktas numato, kad „Vietinės rinkliavos mokėtojas, tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nenaudojęs nuosavybės ar kita teise priklausančio Nekilnojamojo turto per praėjusius kalendorinius metus, ir pageidaujantis, kad jam būtų neskaičiuojama Vietinės rinkliavos kintamoji dalis už atitinkamą (-us) ketvirtį (-ius), ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Rinkliavų centrui pateikia: 5.1. prašymą dėl Vietinės rinkliavos kintamosios dalies perskaičiavimo už atitinkamą (-us) ketvirtį (-ius); 5.2. licencijuoto elektros energijos tiekėjo pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą elektros energijos kiekį už tą laikotarpį, už kurį prašoma neskaičiuoti Vietinės rinkliavos kintamosios dalies; 5.3. vandens tiekėjo pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą vandens kiekį už tą laikotarpį, už kurį prašoma neskaičiuoti Vietinės rinkliavos kintamosios dalies; 5.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančių dokumentų originalus ir jų tinkamai patvirtintas kopijas (originalai grąžinami Vietinės rinkliavos mokėtojui), jeigu viršijami Aprašo 9 punkte nurodyti parametrai“.

35. Aprašo 7 punktas numato, kad „Rinkliavų centras, išnagrinėjęs Vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą, sprendimą dėl nulinio Vietinės rinkliavos dydžio taikymo ar Vietinės rinkliavos kintamosios dalies perskaičiavimo, priima per 10 darbo dienų nuo dokumentų, kurių reikia nuliniam Vietinės rinkliavos dydžiui taikyti ar Vietinės rinkliavos kintamosios dalies perskaičiavimui, gavimo dienos. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai arba neteisingai užpildyti dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų dokumentų gavimo ir užregistravimo dienos“. Pagal Aprašo 11 punktą, „Rinkliavų centras nenagrinėja Vietinės rinkliavos mokėtojo prašymo, pateikto be šio Aprašo 4 ir 5 punktuose išvardytų dokumentų ar pateiktų vėliau nei šio Aprašo 4 ir 5 punktuose nustatytu terminu, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių ir ne nuo Vietinės rinkliavos mokėtojo valios priklausančių aplinkybių“.

36. Taip pat Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtino Palangos miesto savivaldybės juridinių asmenų, vietinės rinkliavos mokėtojų, komunalinių atliekų deklaravimo tvarką (toliau – ir Deklaravimo tvarka), kuri suteikia galimybę vietinės rinkliavos mokėtojams sumokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį. Pagal minėtą deklaravimo tvarką: „<...> 2. Tvarka taikoma tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, t. y. ne viešojo naudojimo erdvėse <...>“.

37. Taigi Palangos miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi Nuostatus, Aprašą ir Deklaravimo tvarką, galimą nulinį vietinės rinkliavos dydžio taikymą siejo su nekilnojamojo turto netinkamumu naudoti (nekilnojamasis turtas sudegęs, nugriautas, fiziškai sunaikintas ar dėl kitų priežasčių netinkamas naudoti pagal paskirtį); atleidimu nuo vietinės rinkliavos kintamosios dalies – su nekilnojamojo turto nenaudojimu tam tikrą laikotarpį; vietinės rinkliavos mokėjimą pagal faktinį atliekų kiekį siejo su vietinės rinkliavos mokėtojo raštu išreikšta valia.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad Nuostatų prasme atsakovas patenka į vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimą. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra sumokėjęs vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui taikyti nulinį vietinės rinkliavos dydį.

39. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis turėjo pareigą mokėti rinkliavą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Nuostatuose ir Apraše nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui prašymo atleisti jį nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo taikyti Nuostatuose ir Apraše numatytą lengvatą ir neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dalies. Taip pat bylos medžiaga bei pačio atsakovo patvirtinimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas vadovaujantis Deklaravimo tvarka raštu neišreiškė valios vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tai, jog jis faktiškai ginčo laikotarpiu nenaudojo nekilnojamojo turto patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame matyti, kad nekilnojamasis turtas yra nešildomas. Taip pat šias aplinkybes, anot atsakovo, papildomai patvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 1 d. raštas Nr. (4.29 E) D3-707, kuriame nurodyta, kad nekilnojamame turte jokia veikla nevykdoma.

41. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 1 d. rašto Nr. (4.29 E) D3-707 matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracija informavo Bendrovę, jog neturi informacijos apie nekilnojamojo turto naudojimą metų eigoje. Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad šiuo metu minėtu adresu veikla nevykdoma. Taigi Palangos miesto savivaldybės administracija apie veiklos nevykdymą nekilnojamame turte konstatavo faktą tik rašto parengimo metu, taigi tai nepatvirtina atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad veikla nebuvo vykdoma visą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat nepatvirtina fakto, kad atsakovas nustatyta tvarka ir terminais būtų teikęs pareiškėjui prašymą dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo argumentus, pažymi, kad, vadovaujantis Nuostatais ir Aprašu, atsakovas, siekdamas nemokėti vietinės rinkliavos kintamosios dalies, galėjo kreiptis į pareiškėją (už 2020 metus – iki 2021 m. kovo 31 d., už 2021 metus – iki 2022 m. kovo 31 d., už 2022 metus – iki 2023 m. kovo 31 d.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas į pareiškėją su prašymu šiuo aspektu nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė, nepateikė nustatytų dokumentų, ir pareiškėjas būtų atsisakęs tenkinti pareiškėjo tokį prašymą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėjo žinoti ir įvertinti atsakovo situacijos, su ja susijusių aplinkybių pagrįstumo ir reikšmės bei priimti sprendimą dėl atsakovo atitinkamo vietinės rinkliavos mokėjimo.

43. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-262-463/2022, kuria, jo vertinimu, turėjo būti vadovaujamasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir atsakovo nurodomos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis šioje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais. Be kita ko, pažymėtina, kad nurodytoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas buvo pateikęs pareiškėjui prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo, kas nagrinėjamos bylos atveju nebuvo padaryta ir yra reikšminga aplinkybė vertinant vietinės rinkliavos dydžio nustatyto aplinkybes. Kita vertus, atsakovo nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustatęs, kad nebuvo nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės ir jos visapusiškai bei objektyviai ištirtos. Bylą išnagrinėjus iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-492-556/2023 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-46-821/2023 atmetė ir atsakovo prašymą atnaujinti procesą minėtoje administracinėje byloje.

44. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos ginčo laikotarpiu, nes atsakovas nedeklaravo, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir neteikė nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu įrodančių dokumentų pareiškėjui.

45. Atsakovas prašo pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir pripažinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T2-162, prieštaraujančius Rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai ir 32 straipsnio 1 daliai.

46. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte taip pat nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu: teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo“.

47. Tai reiškia, kad teismui pareikštas prašymas pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kurį gali reikšti teismui ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai. Tai yra šių subjektų procesinio teisinio pobūdžio prašymas, kuris, kaip procesinė priemonė, gali padėti išspręsti byloje kilusį ginčą, o tuo pačiu apginti proceso dalyvių subjektines teises.

48. Teismų praktikoje šiuo klausimu taip pat yra konstatuota, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-529/2013); bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014); nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia savo, o ne asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018). Norminės administracinės bylos ir individualiosios administracinės bylos ryšio buvimo sąlyga lemia būtinybę įvertinti individualiojoje administracinėje byloje pareikštų skundo reikalavimų pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-249/2012); tiriant norminių administracinių aktų teisėtumą, kai tai susiję su individualiąja byla, atliekama norminių administracinių aktų kontrolė tik ta apimtimi ir tiek, kiek tai susiję su teisės taikymu nagrinėjamoje konkrečioje individualiojoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I415-4/2007).

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio prašymo argumentus, konstatuoja, kad be deklaratyvių teiginių atsakovas nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę šioje byloje kreiptis dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Dėl šių priežasčių kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei faktinio nei teisinio pagrindų pradėti aptariamo norminio teisės akto tyrimą.

50. Atsakovas taip pat prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalies, leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų, neturinčių atliekų ir / arba nevykdančių ūkinės veiklos; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyvos 2008/98/EB, leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų, neturinčių atliekų ir / arba nevykdančių ūkinės veiklos.

51. ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Konvencijos protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra svarbios sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Nesant tokių duomenų, teismo sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, nėra galimas, todėl poreikio kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados šiuo metu nėra. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, su prašymu pateikti konsultacinę išvadą atsakovo nurodytais klausimais, todėl šis prašymas netenkinamas.

52. Atsakovas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos valstybė nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyvos 2008/98/EB, leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų, neturinčių atliekų ir / arba nevykdančių ūkinės veiklos.

53. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių išaiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Vis dėlto, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagal minėtą nuostatą nėra absoliuti ir teismas gali nuspręsti nesikreipti prejudicinio sprendimo, pirma, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje jau yra išaiškinęs iš esmės identišką klausimą panašioje byloje (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1963 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Da Costa, sujungtos bylos C-28/62, C-29/62, C-30/62), antra, kai vadovaujamasi acte clair doktrina (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimą byloje CILFIT, C-283/81).

Pastarajame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad galutinės instancijos teismai, kaip ir visi kiti teismai, turi teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje reikalinga atsakyti į Europos Sąjungos teisės klausimą siekiant išspręsti bylą (t. y. nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva). Taigi, tokie teismai nėra įpareigoti kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jei šalių keliamas Europos Sąjungos teisės klausimas yra neaktualus, t. y. jei nagrinėjamos bylos sprendimas nepriklauso nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimo.

Taip pat nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai dėl teisingo Europos Sąjungos teisės aiškinimo nekyla pagrįstos abejonės. Papildomai pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismui nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3259-629/2020, 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3326-629/2021).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl atsakovo pateiktų klausimų išaiškinimo, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas. Todėl atsakovo prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

55. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė