2020-05-20 Nr. AB-10175-3-64-3-01237-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-428-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01237-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK), 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d. buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Areštinė). Atvykus į Areštinę, būdavo atliekama krata, kurios metu tekdavo prieš kameras nusirenginėti, tuo buvo pažeistas jo privatumas. Prieš atliekant kratą, tekdavo daugiau nei 1–2 val. būti lauke ir laukti, kol bus atliekami kokie nors veiksmai, nesvarbu, lyja ar sninga. Po kratos pareiškėjas būdavo patalpintas į kameras, kurios buvo mažos ir apstatytos baldais bei sanitariniais mazgais, buvo mažai vietos. Sanitariniai mazgai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo sėdimo klozeto, tiesiog skylė žemėje. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, o kameros nebuvo tinkamai ventiliuojamos. Areštinės dušai taip pat neatitiko higienos normos reikalavimų, t. y. dušų kabinose nebuvo kiliminių dangų, ant kurių būtų galima maudytis, o atsistojus ant slidžių šaltų grindų galima susirgti. Prieš einant į dušą, tekdavo nusirenginėti matant prižiūrėtojui, o tai žemino žmogaus orumą. Be to, į dušą būdavo sunku patekti, tekdavo tiesiog maldauti, kad nuvestų. Taip pat tekdavo prašyti, kad išleistų pasivaikščioti į lauką. Kamerose nebuvo įrengta iškvietimo mygtukų, tekdavo belsti į duris ir laukti, kol prieis prižiūrėtojas. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 26 d. kamerose Nr. 3, 11 ir 10 (viso 7 paras), nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 11 (viso 2 paras), nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 16 d. kamerose Nr. 12 ir 11 (viso 3 paras), nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. kameroje Nr. 12 (viso 2 paras), nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. kamerose Nr. 11 ir 15 (viso 2 paras).

5. Telšių AVPK nurodė, kad Areštinė pradėta eksploatuoti 2003 m. gruodžio 5 d., ją statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovaujamasi, todėl Areštinės patalpos atitinka visus joms keliamus reikalavimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte nurodyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis nei 5 kv. m, sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytą patalpų plotą, be to, pareiškėjas dažniausiai buvo laikomas vienas kelių vietų kamerose. Areštinės keturvietės kameros gyvenamasis plotas – 21,60 kv. m, dvivietės kameros gyvenamasis plotas – 11,52 kv. m, vienvietės – 6,93 kv. m. Vienam asmeniui tenkantis plotas yra: dvivietėje kameroje – 5,76 kv. m, keturvietėse – 5,51 kv. m. Baldai kamerose yra vienodo dydžio visose kamerose, stalas užima 0,54 kv. m, lova – 1,6 kv. m, suolas – 0,32 kv. m, spintelė – 0,42 kv. m, sanitarinis mazgas – 1,26 kv. m, tačiau jo plotas į bendrą kameros plotą neįskaičiuojamas.

6. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam atvykus į Areštinę tekdavo daugiau nei 1–2 val. laukti, kol bus paskirtas į kamerą, atsakovas nurodė, kad planiniu konvojumi atvykę areštantai iki asmens kratos ir daiktų apžiūros, patalpinimo į kameras, jų pačių pasirinkimu, gali būti patalpinami tuščioje kameroje arba išleidžiami į pasivaikščiojimo kiemą. Pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. į Areštinę atvyko 15.42 val., į kamerą buvo patalpintas 15.51 val. (9 min.), 2018 m. kovo 12 d. atvyko 16.20 val., į kamerą patalpintas 16.28 val. (8 min.), 2018 m. balandžio 17 d. atvyko 15.25 val., į kamerą buvo patalpintas 15.57 val. (32 min.), 2018 m. gegužės 30 d. atvyko 15.26 val. ir iš karto buvo patalpintas į kamerą. Pareiškėjo teiginiai, kad jam reikėjo laukti lauke daugiau nei 1–2 val., neatitinka tikrovės.

7. Telšių AVPK pažymėjo, kad asmenys, esantys Areštinėje, asmens higienos procedūras duše atlieka ne rečiau kaip kartą per savaitę, o kasdienines procedūras gali atlikti praustuvėje, kurios įrengtos kiekvienoje kameroje. 2017 m. liepos mėn. Areštinės rūsio patalpose, kur yra dušai, atliktas kapitalinis remontas, dušo patalpos suremontuotos, areštantams sudarytos sąlygos nusirengti šalia dušų esančiose patalpose, kurios nuo koridoriaus atskirtos durimis, todėl pareigūnai jų nemato. Dušų patalpos nuo persirengimo patalpos taip pat atskirtos durimis. Persirengimo patalpoje bei prie dušų patiesti kilimėliai. Pareiškėjui atvykus į Areštinę, tą pačią ar sekančią dieną buvo suteikiama galimybė nueiti į dušą.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Areštinės kamerose yra dvigubi langai, išorinis stiklas yra skaidrus, vidinio lango stiklas yra sustiprintas bei armuotas, šviesus, nežymiai matinis, kuris taip padarytas statant ir įrenginėjant Areštinę, kad asmenys pro langus nematytų kitų policijos komisariato teritorija einančių asmenų ir nebandytų su jais užmegzti kontaktų, o išdaužus stiklą, negalėtų pabėgti. Visose be išimties kamerose yra įdiegtos dienos liuminescencinės lempos. Langai vėdinimui pritaikyti, jie atsidaro iš kameros vidaus pusės, todėl atitinka higienos normos reikalavimus. Kameros papildomai vėdinamos mechaniniu būdu.

9. Telšių AVPK pažymėjo, kad Areštinėje darbas organizuojamas taip, kad pamainoje dirba ne mažiau kaip du pareigūnai, vienas jų atlieka Areštinės budėtojo funkcijas, kitas – vidaus postinio funkcijas. Postinio funkcijas atliekantis pareigūnas periodiškai, ne rečiau kaip kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrina kamerose esančius asmenis, apie padėtį informuoja budėtoją. Areštinės pamainų pasikeitime kiekvieną rytą dalyvauja Areštinės viršininkas, kuris išklauso areštantų pretenzijas, prašymus, pasiūlymus, surenka jų raštu rašytus prašymus, laiškus, todėl kiekvienas Areštinėje laikomas asmuo gali išsakyti savo nusiskundimus žodžiu arba raštu, tačiau pareiškėjas nei vieną kartą neišsakė jokių nusiskundimų dėl laikymo sąlygų ar netinkamo, nekultūringo darbuotojų elgesio su juo, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjo argumentai, jog tenka ilgai laukti, kol prieina pareigūnas, dėl pareigūnų vartojamų necenzūrinių žodžių, reiškiamos nepagarbos nepagrįsti.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad Areštinėje asmenų, daiktų ir maisto tikrinimo patalpa įrengta pagal nustatytus kriterijus, patalpa filmuojama, apie filmavimą asmenys įspėjami nustatytos formos įspėjamuoju lipduku. Krata atliekama asmenims atvykus iš kitų įstaigų ar išvykus už Areštinės ribų. Patalpoje yra kilimėlis, ant kurio užlipus, asmeniui atliekama krata, techniškai nustatyta, kad ši vieta nebūtų filmuojama, uždėtas juodos spalvos fonas, todėl pareiškėjo argumentai, jog jį per kratas stebi kitos lyties pareigūnas, nepagrįsti.

11. Telšių AVPK pažymėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu Areštinėje visuomenės sveikatos centras planinių ar operatyviųjų patikrinimų neatliko, todėl pateikti patikrinimo aktų kopijų negali. Pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų, netinkamo darbuotojų elgesio Areštinės administracija nebuvo gavusi.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo D. U. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Areštinėje sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. U. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d., neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų Areštinėje.

14. Atsakovo atstovas nurodė ir iš asmens paskirstymo į kameras išrašų matosi, kad pareiškėjas Areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 19 d. 20.43 val. iki 2018 m. sausio 21 d. 9.44 val. kameroje Nr. 3 dalį laiko su dar 3 asmenimis, nuo 2018 m. sausio 21 d. 16.05 val. iki 2018 m. sausio 23 d. 10.59 val. kameroje Nr. 11 su dar 2 asmenimis, nuo 2018 m. sausio 23 d. 10.59 val. iki 2018 m. sausio 26 d. 10.18 val. kameroje Nr. 10 su dar 1 asmeniu, nuo 2018 m. vasario 28 d. 15.51 val. iki 2018 m. kovo 2 d. 10.28 val. kameroje Nr. 10 su dar 1 asmeniu, nuo 2018 m. kovo 12 d. 16.28 iki 16.51 val. kameroje Nr. 12 su dar vienu asmeniu, nuo 2018 m. kovo 12 d. 16.51 val. iki 2018 m. kovo 16 d. 10.27 val. kameroje Nr. 11 dalį laiko su dar 1 asmeniu, nuo 2018 m. balandžio 17 d. 15.57 val. iki 2018 m. balandžio 19 d. 10.28 val. kameroje Nr. 12 dalį laiko su dar 1 asmeniu, nuo 2018 m. gegužės 30 d. nuo 15.26 iki 15.37 val. kameroje Nr. 11 su dar vienu asmeniu ir nuo 2018 m. gegužės 30 d. 15.37 val. iki 2018 m. birželio 1 d. 10.40 val. kameroje Nr. 15 vienas, pareiškėjas šių atsakovo pateiktų duomenų neginčijo. Atsakovas nurodė, kad kameros Nr. 3, 11, 10 yra keturvietės, kamera Nr. 12 – dvivietė, o kamera Nr. 15 – vienvietė, keturvietės kameros gyvenamasis plotas – 21,60 kv. m, dvivietės kameros gyvenamasis plotas – 11,52 kv. m., vienvietės – 6,93 kv. m, sanitarinis mazgas užima 1,26 kv. m, jo plotas į bendrą kameros plotą neįskaičiuojamas. Taigi keturvietėje kameroje, kai joje buvo laikomi daugiausia keturi asmenys, pareiškėjui teko 5,4 kv. m, kai buvo laikomi trys asmenys – 7,2 kv. m, o kai buvo laikomi 2 asmenys – 10,80 kv. m, dvivietėje, kai joje buvo laikomi 2 asmenys, pareiškėjui teko 5,76 kv. m, o vienutėje – 6,93 kv. m. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laikė, jog minimalus areštinėje laikomam asmeniui taikomo gyvenamojo ploto dydis pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, o teisinis reglamentavimas nenumatė, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą iš bendro ploto turėtų būti atimtas baldais užstatytas plotas.

15. Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniai mazgai Areštinės kamerose neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra sėdimo klozeto, tiesiog skylė žemėje, iš sanitarinio mazgo kyla nemalonus kvapas, o kameros nėra tinkamai ventiliuojamos.

16. Teismas pažymėjo, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų įrengimo kamerose nereglamentuoja. Iš atsakovo pateiktų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukų matosi, kad kamerų sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visos kameros papildomai vėdinamos mechaniniu būdu, taip pat galimas vėdinimas per langus. Pareiškėjas dėl sanitarinių mazgų įrengimo Areštinės kamerose skundėsi abstrakčiai, nedetalizavo, kokiu būdu dėl „sėdimų“ tualetų ir ventiliacijos nebuvimo jam pasireiškė prašoma atlyginti žala, todėl teismas laikė, kad neturtinė žala pareiškėjui, kuris nepagrindė realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog Areštinės kamerose yra dvigubi langai, išorinis stiklas skaidrus, vidinio lango stiklas sustiprintas bei armuotas, skaidraus stiklo, langai vėdinimui pritaikyti, atsidaro iš kameros pusės, be to, kameros yra papildomai vėdinamos mechaniniu būdu. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys paneigė pareiškėjo teiginius dėl netinkamos patalpų ventiliacijos.

18. Dėl pareiškėjo teiginio, kad kamerose nėra įrengta iškvietimo mygtukų, teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiškėjas), jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, bet jis to negalėjo padaryti, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.

19. Teismas rėmėsi atsakovo atsiliepime nurodytais duomenimis, kad Areštinėje asmenų, daiktų ir maisto tikrinimo patalpa įrengta pagal nustatytus kriterijus, patalpa filmuojama, apie filmavimą asmenys įspėjami nustatytos formos įspėjamuoju lipduku, patalpoje yra kilimėlis, ant kurio užlipus asmeniui atliekama krata, techniškai nustatyta, kad ši vieta nebūtų filmuojama, uždėtas juodos spalvos fonas, ir pažymėjo, kad šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė kratos atlikimo patalpos fotonuotrauką (b. l. 61). Teismas akcentavo, kad iš pareiškėjo kortelių ir jo paskirstymo į kameras išrašų matosi, kad nuo pareiškėjo atvykimo iki patalpinimo į Areštinės kamerą buvo sugaišta atitinkamai 9 min., 8 min. ir 32 min., todėl pareiškėjo teiginiai dėl 1–2 valandų laukimo iki patalpinimo į kameras, atmesti kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, jog priimant pareiškėją į Areštinę buvo pažeista asmenų priėmimo ir kratų atlikimo tvarka ar pažeistas jo privatumas.

20. Dėl pasivaikščiojimų lauke teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą pateikė Areštinės vidaus tvarkos aprašą, patvirtintą Telšių AVPK viršininko 2017 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 86-V-335, kurio III skyriuje išdėstyta policijos areštinėse uždarytų asmenų dienotvarkė. Pagal šios dienotvarkės 6 punktą, Areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimas numatytas nuo 9.00 iki 11.30 val. ir nuo 12.30 iki 16.45 val. (b. l. 48–51). Į bylą pateikta ir pasivaikščiojimo kiemo fotonuotrauka (b. l. 67–68). Atsakovas atsiliepime dėl pareiškėjui suteiktos galimybės pasivaikščioti nepasisakė visiškai, o iš byloje esančių D. U. kortelių išrašų (b. l. 25–30, 32–44) matosi, kad pareiškėjas į pasivaikščiojimo kiemelį buvo išvestas tik 2018 m. sausio 20 d. 14.31 val. (b. l. 28). Pareiškėjas Areštinėje nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 26 d. buvo laikytas viso 7 paras, nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 2 d. – 2 paras, nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 16 d. – 3 paras, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. – 2 paras ir nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. – 2 paras, o pasivaikščioti išvestas tik vieną kartą, nors pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turėjo būti išvedamas kasdien, todėl teismas laikė, kad pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore kasdien ne mažiau kaip vieną valandą buvo pažeista.

21. Teismas vadovavosi atsakovo nurodytais duomenimis, kad asmenys, esantys Areštinėje, asmens higienos procedūras duše atlieka ne rečiau kaip kartą per savaitę, dušo patalpos suremontuotos 2017 m. liepos mėn., areštantams sudarytos sąlygos nusirengti šalia dušų esančiose patalpose, kurios nuo koridoriaus atskirtos durimis, todėl pareigūnai jų nemato, dušų patalpos nuo persirengimo patalpos taip pat atskirtos durimis, persirengimo patalpoje bei prie dušų yra patiesti kilimėliai; pažymėjo, kad šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos dušo patalpų fotonuotraukos (b. l. 56–60). Iš byloje esančių D. U. kortelių išrašų (b. l. 25–30, 32–44) matosi, kad pareiškėjas į dušą buvo nuvestas 2018 m. sausio 22 d. (buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 26 d. – 7 paras), 2018 m. kovo 1 d. (buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 2 d. – 2 paras), 2018 m. kovo 14 d. (buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 16 d. – 3 paras), 2018 m. balandžio 18 d. (buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. – 2 paras) ir 2018 m. gegužės 31 d. (buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. – 2 paras), taigi pareiškėjo teisė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše nebuvo pažeista, jo teiginiai dėl nusirenginėjimo matant prižiūrėtojui paneigti atsakovo paaiškinimais ir į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, iš kurių matosi, kad persirengimo ir dušo patalpos nuo koridoriaus atskirtos durimis, higienos norma nenumato, kad dušų kabinose turi būti kiliminės dangos, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius areštinėse laikomų asmenų prausimąsi po šiltu dušu.

22. Atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas laikė, kad pareiškėjo teisė būti laikomam Areštinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista – pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore kasdien ne mažiau kaip vieną valandą, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui atsirado tokios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais. Pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas epizodiškai, atvežamas ir tą pačią arba sekančią dieną išvežamas, todėl nustatytas pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, bet ne tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris pasireikštų giliais išgyvenimais, emocine depresija, pažeminimu ar negrįžtamais sveikatos pakitimais.

23. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laikė, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 24. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad atvykus į Areštinę buvo atliekama krata, kurios metu tekdavo prieš kamerą nusirenginėti, todėl buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Prieš atliekant kratą, tekdavo daugiau nei 1–2 valandas laukti lauke. Kameros buvo mažos ir apstatytos baldais bei sanitariniu mazgu, todėl trūko vietos. Nebuvo tinkamai įrengta ventiliacija. Areštinės dušai taip pat neatitiko higienos normų reikalavimų, nes jų grindys buvo slidžios. Prieš einant į dušą tekdavo nusirenginėti matant prižiūrėtojui. Kamerose nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad tekdavo prašyti, jog būtų išvestas pasivaikščioti, negavo jam priklausančių pasivaikščiojimų. Pareiškėjo vertinimu, kameros plotas turėjo būti skaičiuojamas taikant 5 kv. m reikalavimą į šį plotą neįtraukiant inventoriaus užimamo ploto. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo atskirto nuo gyvenamosios patalpos sanitarinio mazgo, todėl jausdavosi nemalonus kvapas. Dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas nurodo patyręs pažeminimą, psichologinį sukrėtimą, stresą.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes išnagrinėjo ir priėmė tinkamą sprendimą. Telšių AVPK pažymi, kad tam tikri asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė. Byloje nėra duomenų, nurodančių, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsakovas neturėjo ketinimų pažeminti pareiškėją, todėl pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. U. kildina iš neteisėtų Telšių AVPK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, pripažino pareiškėjo pretenzijas dėl Areštinės kamerų ploto, sanitarinio mazgo ir dušų įrengimo, kamerų ventiliacijos, iškvietimo mygtukų, kratos atlikimo filmavimo nepagrįstomis ir neįrodytomis. Tačiau teismas laikė, kad pareiškėjo teisė būti laikomam Areštinėje teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, nes pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Teismas paaiškino, kad pareiškėjas Areštinėje nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 26 d. buvo laikytas 7 paras, nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 2 d. – 2 paras, nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 16 d. – 3 paras, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. – 2 paras ir nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 1 d. – 2 paras, o pasivaikščioti išvestas tik vieną kartą, nors pagal teisinį reglamentavimą turėjo būti išvedamas kasdien. Visgi, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo pripažinti, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui atsirado tokios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, atlyginama pinigais.

30. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačias argumentais, kuriais grindė skundą pirmosios instancijos teismui.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į tai, jog dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai, todėl nepagrįstai sprendė, kad ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjui kameroje tenkantį plotą apskaičiavo iš kameros ploto atėmęs sanitarinio mazgo užimamą plotą ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma – 5 kv. m – pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria teismo vertinimui, kad teisės aktai nenustato, jog apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro kameros ploto turi būti atimamas baldais ar kitu inventoriumi užimtas plotas.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu nurodyta, kad vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

35. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, kiekvienu individualiu atveju vertinama, kaip sanitarinio mazgo (įrenginių) netinkamas įrengimas pažeidė pareiškėjo teises. Paprastai laikoma, kad neturtinė žala pareiškėjui, kuris nepagrindžia dėl šio pažeidimo atsiradusių realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nėra padaryta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017). Nagrinėjamu atveju tokio pagrindimo pareiškėjas nepateikė.

36. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dušų įrengimo, vėdinimo, iškvietimo mygtuko nebuvimo, atliekamų kratų filmavimo, fakto, kad prieš atliekant kratą, tekdavo daugiau nei 1–2 valandas laukti lauke, pagrįstai pripažinti deklaratyviais ir abstrakčiais. Atsakovo atstovo teismui pateikti duomenys minėtus pareiškėjo teiginius paneigia. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios leistų padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013; 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013).

39. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), į nustatytus pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore kasdien), tai, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų dėl galimybės pasivaikščioti gryname ore sudarymo per visus pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpius (pareiškėjas buvo laikomas Areštinėje nuo 2 iki 7 parų), išskyrus vieną kartą, taigi pažeidimas nebuvo vienkartines ir galėjo sukelti neigiamus išgyvenimus pareiškėjui, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui turi būti priteistas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 17 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui D. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius