2020-06-03 Nr. AB-11457-3-62-3-01642-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1244-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01642-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovo atstovas), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. birželio 6 d. atvykęs į LAVL pasitikrinti dėl (duomenys neskelbtini), buvo patalpintas į 12 korpuso 108 palatą, kurioje jau buvo kitas asmuo – E. Z., sirgęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui dėl to pareiškus pretenzijas, buvo pranešta, kad minėtas asmuo neturi bakterijų. Pareiškėjas su sergančiu asmeniu buvo laikomas iki 2017 m. birželio 9 d., vakare atėjo pareigūnai ir E. Z. išsivedė, kadangi buvo nustatyta, kad jis serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl šių aplinkybių kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras), kuris nustatė teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad LAVL palatoje Nr. 108 buvo netinkamas apšvietimas. Dėl minėtų neteisėtų LAVL veiksmų pareiškėjas teigė patyręs traumą, sutriko jo psichologinė būsena, išaugo agresija, jis jautė neapykantą personalui, nepasitikėjimą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. LAVL paaiškino, kad pareiškėjas į ligoninę atvyko 2017 m. birželio 6 d. su siuntimu iš Kybartų pataisos namų dėl (duomenys neskelbtini) paūmėjimo, buvo patalpintas į Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriaus patalpą Nr. 108. Atlikus reikalingus tyrimus, nustatyta diagnozė – liekamieji pakitimai po (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 16 d. pareiškėjas išrašytas iš ligoninės. LAVL pažymėjo, jog pagal nustatytą tvarką naujai atvykę nuteistieji dėl įtarimo ir / ar diagnozuotos (duomenys neskelbtini) visų pirma patalpinami į priėmimo skyrių, iš kurio stacionarizuojami į ligoninės 12 korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpas. Nuteistieji, įtariami sergantys (duomenys neskelbtini), izoliuojami tik su kitais nuteistaisiais, kuriems įtariama (duomenys neskelbtini). Apie tai nuteistieji informuojami ir aprūpinami apsauginėmis priemonėmis. Gydytojui patvirtinus (duomenys neskelbtini) diagnozę pacientui ir / ar nustačius, kad (duomenys neskelbtini), gydytojo pulmonologo sprendimu pacientas tolesniam gydymui perkeliamas į 6 korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpas.

5. LAVL nurodė, kad E. Z. LAVL buvo gydomas nuo 2017 m. gegužės 2 d., į ligoninę atvyko išsitirti dėl (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 6 d. su pareiškėju buvo patalpintas į 12 korpuso kamerų tipo patalpas Nr. 108, o 2017 m. birželio 9 d. pagal medikų pateiktas medicinines išvadas buvo perkeltas į 6 korpusą; 2017 m. birželio 7 d. gauti E. Z. tyrimo rezultatai, apie juos nuteistasis buvo informuotas, E. Z. ir pareiškėjui išduotos apsauginės kaukės, tą pačią dieną pradėtas E. Z. perkėlimas į 6 korpusą. LAVL pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus antrasis ir trečiasis aukštai buvo remontuojami, ligoninėje dėl didelio pacientų skaičiaus kamerų tipo patalpos visuomet yra užimtos. Pareiškėjas į LAVL buvo atvykęs ir 2018 m. rugpjūčio 22 d., tačiau (duomenys neskelbtini) paūmėjimo nestebėta.

6. LAVL nurodė, jog dėl apšvietimo į įstaigos administraciją pareiškėjas nesikreipė. LAVL pareiškėjas buvo konsultuotas dėl nemigos, nustatyta, jog psichikos ir elgesio sutrikimai yra dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, nustatytas priklausomybės sindromas, taip pat (duomenys neskelbtini) sutrikimas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo LAVL sąlygas, kitą skundo dalį atmetė.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 11, 21 ir 22 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 407 patvirtinto Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems (duomenys neskelbtini) ir išskiriantiems (duomenys neskelbtini) mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašo 3 punktu, LAVL direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintos Ligoninės pacientų izoliavimo tvarkos 4.1.9, 4.3.1 bei 4.32 punktais, atsižvelgęs į aplinkybę, kad 2017 m. birželio 7 d. buvo gauti duomenys, jog E. Z. serga (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas iš karto užtikrinti papildomas izoliavimo priemones ir izoliuoti tokį asmenį nuo kitų nuteistųjų, todėl konstatavo, jog LAVL pažeidė teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šią aplinkybę nustatė ir Centro Kauno departamentas 2017 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-954.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad LAVL palatoje Nr. 108 buvo netinkamas apšvietimas, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Centro Kauno departamentas 2017 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-954 konstatavo, kad apšvietimas minėtoje palatoje neatitiko dirbtinės apšvietos normatyvų. Nors patikrinimas buvo atliktas 2017 m. liepos 21 d., LAVL nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu minėtoje kameroje buvo tinkamas apšvietimas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pažeidimas dėl apšvietimo buvo nustatytas.

10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl atsakovo atstovo neveikimo (laikant pareiškėją 2 dienas su (duomenys neskelbtini) sergančiu asmeniu bei nustačius, jog kameroje buvo netinkamas apšvietimas) pareiškėjui kilo padariniai, tačiau šių pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui nebuvo itin intensyvūs, todėl byloje nustatytos aplinkybės laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 11. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą ir priteisti jam (pareiškėjui) neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo skundą, kadangi LAVL grubiai pažeidė teisės aktus ir pareiškėjo teises, nes pareiškėją laikė vienoje patalpoje su asmeniu, kuris sirgo (duomenys neskelbtini), įkeliant pareiškėją į palatą Nr. 108 minėta diagnozė šiam asmeniui jau buvo nustatyta. Tokius LAVL veiksmus pareiškėjas laiko tyčiniais, pažymi, kad jų atlikti atsakovo atstovas apskritai negalėjo, mano, jog dėl to jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes pareiškėjui turėjo būti užtikrintos saugios sveikatai kalinimo sąlygos. Pasak pareiškėjo, atmesdamas jo skundą pirmosios instancijos teismas tik skatina tokį netinkamą atsakovo elgesį.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. LAVL pažymi, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, aplinkybes nurodo abstrakčiai, nepateikia jokių žalą ir priežastinį ryšį pagrindžiančių įrodymų.

15. LAVL atkreipia dėmesį, kad teisės pažeidimo konstatavimas tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei paėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui R. K. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL palatoje.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų laikymo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs, jog pareiškėjas 2 dienas LAVL buvo laikomas su (duomenys neskelbtini) sergančiu asmeniu, taip pat kad palatoje buvo netinkamas apšvietimas, tačiau tai pareiškėjui nesukėlė tokio masto pasekmių, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pripažino, jog dėl šių atsakovo atstovo veiksmų buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

18. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikosi pozicijos, kad LAVL grubiai ir tyčia pažeidė jo teisę į sveikatai nepavojingas kalinimo sąlygas, nes pareiškėją laikė vienoje palatoje su asmeniu, kuris sirgo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įsitikinimu, jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo skundą atmetė, tačiau akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatmetė pareiškėjo skundo, jį tenkino iš dalies, t. y. pripažino įrodytais pareiškėjo nurodytus atsakovo atstovo padarytus pažeidimus, tačiau netenkino reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

21. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės sutinka ir neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas 2 dienas LAVL buvo laikomas su (duomenys neskelbtini) sergančiu asmeniu ir kad LAVL tokiais veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija tik tuo aspektu, kad pareiškėjui dėl minėto jo teisių pažeidimo nepagrįstai nepriteista prašyta piniginė kompensacija, teisėjų kolegija šioje byloje vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra adekvatus ir pakankamas jo pažeistų teisių gynimo būdas.

22. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

23. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

24. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, darė nustatęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nustatyto teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais bei teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, paneigiančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą.

26. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo sveikatos būklė pakartotinai buvo patikrinta 2018 m. rugpjūčio 22 d., (duomenys neskelbtini) paūmėjimas, lyginant su 2017 m. birželio 7 d., nenustatytas (Stacionarinė (duomenys neskelbtini) ligos istorija Nr. 2018/552). Pareiškėjas šių aplinkybių neneigia, įrodymų, patvirtinančių, jog po apsilankymo LAVL 2017 m. birželio mėnesį jo liga (duomenys neskelbtini) būtų atsinaujinusi, nepateikė. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl konkrečiai šioje byloje nustatytų neteisėtų LAVL veiksmų, 2017 m. birželio mėnesį 2 dienas pareiškėją laikant vienoje palatoje su asmeniu, sergančiu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta kokia nors žala pareiškėjo sveikatai. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją, taip pat svarbi aplinkybė, jog byloje nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas truko itin trumpą laiką (2 dienas) ir buvo pašalintas, pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 9 d. LAVL buvo laikomas nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) sergančių asmenų izoliacijos reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad LAVL, siekdama pakenkti pareiškėjo sveikatai, sąmoningai ir tyčia 2 dienas pareiškėją laikė vienoje palatoje su asmeniu, sergančiu (duomenys neskelbtini).

27. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

29. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė